- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-05
- Bylos Nr.
- I3-582-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04837-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- AVIA SOLUTIONS GROUP PLC
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AVIA SOLUTIONS GROUP PLC skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja AVIA SOLUTIONS GROUP PLC (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 328-13313 (toliau – ir Sprendimas).
2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėja yra globaliai veikiančią aviacijos ir aeronautikos paslaugų bendrovių grupę kontroliuojanti ir valdanti holdingo Bendrovė. Ji teikia valdymo paslaugas dukterinėms bendrovėms ir už tai gauna pajamas. Galutiniai paslaugų pirkėjai grupėje iš esmės yra dukterinių bendrovių klientai (kurie yra ir grupės, įskaitant pareiškėją, pajamų šaltinis).
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, aviacijos sektoriaus veikla dėl COVID-19 protrūkio kritiškai sumažėjo visame pasaulyje. Dėl COVID-19 plitimo, pasikeitus pareiškėjos dukterinių bendrovių klientų finansų paskirstymo ir naudojimo prioritetams, ženkliai krito paslaugų poreikis aviacijos sektoriuje. Didelė dalis pareiškėjos valdomų bendrovių paslaugų užsakymų buvo suspenduota – sustabdyti ar nutraukti jau vykdomi pirkimai, o planuoti pirkimai – atidedami. COVID-19 pandemijai taikyti ribojimai neigiamai paveikė visą kelionių ir aviacijos verslo sektorių, todėl pareiškėjos dukterinės bendrovės buvo įtrauktos į nukentėjusių nuo pandemijos sąrašus ir iki šiol turi didelių finansinių sunkumų.
2.2. Teigia, kad 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėja raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti sumokėti per karantiną susikaupusią 794 587,55 Eur dydžio mokestinę nepriemoką dalimis iki 2022 m. vasario 28 d., tuo pačiu įsipareigojant sumokėti visus įstatymų nustatyta tvarka priskaičiuotus delspinigius, tačiau skundžiamu Sprendimu nuspręsta užsienio valstybėje (Kipro Respublikoje, kurioje yra pareiškėja) išieškoti 466 259,08 Eur sumą (nesumokėtą 794 587,55 Eur dydžio mokestinės nepriemokos dalį), susidariusią dėl COVID-19 neigiamo poveikio pareiškėjai.
2.3. Mano, kad skundžiamas Sprendimas priverstinai išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką atsakovė priėmė skubotai ir netinkamai naudojosi savo diskrecija nepradėti priverstinio išieškojimo, dėl ko Sprendimas turi būti panaikintas:
2.3.1. Pasak pareiškėjos, ji atsakovei pateikė raštą, kuriame prašė leisti sumokėti dėl COVID-19 pandemijos poveikio susidariusią mokestinę nepriemoką iki 2022 m. vasario 28 d. pagal numatytą grafiką. Pabrėžia, kad pareiškėja tinkamai ir laiku jau yra sumokėjusi pirmąsias įmokas, kas įrodo pareiškėjos ketinimus pagal realias turimas finansines galimybes, netrikdant savo veiklos, neįsiskolinant darbuotojams ir tiekėjams, vykdyti einamąsias mokestines prievoles ir kaip įmanoma greičiau atsiskaityti su valstybe.
2.3.2. Pareiškėjos nuomone, atsakovė nevertino ir Sprendime nepasisakė, kodėl teisės aktų numatyto dydžio delspinigių sumokėjimas, kuriuos sumokėti pareiškėja yra įsipareigojusi, nebūtų pakankama priemonė užtikrinti valstybės interesus dėl vėlavimo sumokėti mokesčius ir yra būtina skubotai imtis priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo dar net neišsprendus mokestinės nepriemokos išdėstymo klausimo. Toks atsakovės Sprendimas, anot pareiškėjos, akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo.
2.3.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja anksčiau nebuvo bausta už mokesčių įstatymų pažeidimus, nėra duomenų, jog ji ketintų sudaryti kokius nors sandorius, kurių pagrindu nuosavybės teisė į reikšmingą dalį pareiškėjos ilgalaikio turto galėtų pereiti tretiesiems asmenims ar kitaip specialiai blogintų savo turtinę padėtį, taip siekdama išvengti mokestinių prievolių įvykdymo ateityje. Tokių aplinkybių, kurios įrodytų esant pagrįstą riziką, jog pareiškėja, siekdama išvengti mokesčių sumokėjimo, paslėps, parduos ar kitaip neteks savo turto, dėl ko būtina kuo skubiau išieškoti nepriemoką, nepateikė ir atsakovė. Skundžiamas Sprendimas priimtas, pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. atsakovė nusprendė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, neįvertinusi anksčiau pareiškėjos paminėtų aplinkybių ir nesilaikydama proporcingumo, protingumo, ekonomiškumo principų.
2.4. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų keliamų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Dėl šių priežasčių skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Sprendime nenurodyta jokių argumentų, kodėl nebuvo naudotasi diskrecijos teise nepradėti priverstinio išieškojimo, o atsakovė Sprendime tik perrašė teisės normos turinį, tačiau akivaizdu, kad atsakovė neatliko faktinių aplinkybių analizės, jų vertinimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia iš esmės šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjos prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką buvo netenkintas, dėl to VMI, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2021 m. spalio 14 d. parengė raginimą Nr. (23.31-08) 464-1979, kuriame nurodė pareiškėjai sumokėti 794 587,55 Eur mokestinę nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja mokestinės nepriemokos per raginime nurodytą terminą nesumokėjo, VMI įgijo teisę priverstinai ją išieškoti, taikydama Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus. Vienas jų – priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Pabrėžia, kad šioje situacijoje atsakovė turėjo teisę priimti ginčijamą Sprendimą, kadangi buvo išpildytos Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos.
3.2. Nurodo, kad įmonės, įtrauktos į Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriems nuo 2020 m. kovo 16 d. (kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė karantiną ir ekstremalaus lygio situaciją) pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (2020 m. nukentėjusių bendrovių sąrašas), vadovaudamasis VMI viršininko 2020 m. spalio 23 d. įsakymo “Dėl VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo“ Nr. VA-73 1.2. punktu, nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino paskelbimo) iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir dar du mėnesius po 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. iki 2021 m. vasario 28 d. turėjo teisę pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį ar pakeisti jau sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygas dėl nepriemokų, tačiau šia teise Bendrovė nepasinaudojo.
3.3. Taip pat teigia, kad atlikus vertinimą, nustatyta, jog Bendrovės veikla pelninga, pardavimų augimas ir kiti rodikliai rodo, kad Bendrovė nesusiduria su finansiniais sunkumais ir gali vykdyti mokestines prievoles, todėl Bendrovė neįtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Apie tai Bendrovė informuota 2021 m. gegužės 18 d. raštu Nr. RM-25487. Priduria, kad šio VMI sprendimo Bendrovė neskundė.
3.4. Bendrovė 2021 m. gegužės 26 d. kreipėsi su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau toks prašymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo buvo netenkintas, nes Bendrovė deklaravo pelningą veiklą, pateikti dokumentai neįrodė sunkios jos finansinės padėties, Bendrovė neturėjo laikinų finansinių sunkumų ir šis sprendimas taip pat nebuvo skundžiamas. Todėl atsakovė nesutinka, kad ji, kaip tai teigia pareiškėja, netyrė su COVID-19 susijusio neigiamo poveikio pareiškėjos veiklai faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
3.5. Atsakovė nesutinka ir su tuo, kad ji netinkamai naudojosi savo diskrecija nepradėti priverstinio išieškojimo veiksmų. Pareiškėjos teigimu, VMI privalėjo sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Tačiau atsakovė pabrėžia, kad Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio nuostatoje iš esmės yra įtvirtinti trys šių sumų išieškojimo sustabdymo pagrindai: išieškojimas stabdomas, kai dėl nepriemokos vyksta mokestinis ginčas, sudaroma mokestinės paskolos sutartis arba kai nepriemokos sustabdymą inicijuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais ir tai aiškiai patvirtina jau suformuota teisminė praktika (2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-756/2009). VMI tuo pačiu pažymi, kad gavusi 2021 m. gruodžio 3 d. pareiškėjos prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, sustabdė ginčijamo Sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį.
Atsiliepimas
3.6. Atsakovės tvirtinimu, VMI Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktas, Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 5 straipsnis ir dokumentai, kuriais remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka. Sprendimo priede „Prievolių ataskaita“ detalizuota mokestinė prievolė. Taigi toks Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4.1. Bendrovė 2021 m. gegužės 26 d. kreipėsi su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos 919 277,18 Eur sumokėjimą ir VMI netenkino pareiškėjos prašymo dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, o 2021 m. birželio 30 d. priimtu sprendimu nusprendė neišdėstyti 887 777,18 Eur sumokėjimo iki 2026 m. birželio 30 d.
4.3. Išnagrinėjusi Bendrovės prašymą, 2021 m. rugpjūčio 31 d. VMI priėmė sprendimą „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“ Nr. (23.24-08)-327-43281.
5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą.
MAĮ 89 straipsnio 3 dalis numato, kad mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 straipsnio 2 dalis).
MAĮ 40 straipsnio 1 punktas nurodo, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Nesumokėjus mokestinių prievolių jos yra priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka.
7. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (2014 m. sausio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013).
8. Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.
9. Ginčo situacijoje teismas pritaria VMI pozicijai, kad atsakovė nagrinėjamu atveju turėjo teisę priimti skundžiamą Sprendimą, nes pareiškėjos atveju egzistavo visos MAĮ 105 straipsnio numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, kad Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi su prašymu į VMI išdėstyti 794 587,55 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Kaip jau minėta, dėl šio prašymo 2021 m. rugpjūčio 31 d. VMI priėmė sprendimą „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“ Nr. (23.24-08)-327-43281, kuris pareiškėjai buvo žinomas, nes VMI 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (23.1-08 Mr) RNA-31747 pareiškėjai el. p.: (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas. Taip pat pareiškėjai buvo pateikta ir VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų administravimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-3237 (toliau – ir Išvada) dėl prašymo išdėstyti atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Įvertinus tai, kad pareiškėjos prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką nebuvo patenkintas, VMI, vadovaudamasi MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2021 m. spalio 14 d. parengė raginimą Nr. (23.31-08) 464-1979, kuriame nurodyta pareiškėjai sumokėti 794 587,55 Eur mokestinę nepriemoką. Raginimas Bendrovei 2021 m. spalio 14 d. susipažinti įkeltas VMI prie FM internetinės svetainės (www.vmi.lt) paskyroje Mano VMI. Taigi Bendrovei, be kita ko, buvo žinoma apie raginimą, kuriame nurodoma priskaičiuotas sumas sumokėti per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja mokestinės nepriemokos per raginime nurodytą terminą nesumokėjo, atsakovė įgijo teisę priverstinai ją išieškoti, taikydama MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus. Dėl ko, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punkto, 105 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 2 punktu vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas išieškoti 466 259,08 Eur mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje. Taigi toks Sprendimas yra priimtas pagrįstai ir teisėtai.
11. Nors pati pareiškėja iš esmės neginčija atsakovės teisės vykdyti priverstinį išieškojimą, tačiau, pasak pareiškėjos, VMI privalėjo sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą pagal MAĮ 110 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.
Teismas su tokiu pareiškėjos manymu nesutinka, pažymėdamas, jog skundžiamas Sprendimas priimtas, įvertinus pareiškėjos pateiktus ir VMI turimus bei savarankiškai surinktus duomenis. Atsakovė, gavusi 2021 m. gruodžio 3 d. pareiškėjos prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, sustabdė ginčijamo Sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Tuo pačiu teismas pastebi, kad Bendrovė neskundė 2021 m. rugpjūčio 31 d. VMI priimto sprendimo „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“ Nr. (23.24-08)-327-43281, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 1 d. pateiktą prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą, VMI vertino ir priverstinio išieškojimo ar mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo pagrįstumą ir tikslingumą, taigi jau iš esmės buvo įvertinusi Bendrovės situaciją šiuo aspektu ir nusprendusi, kad nėra pagrindo atidėti mokestinę nepriemoką. Iš esmės pareiškėja siekia įrodyti, kad VMI, prieš priimdama Sprendimą, savo iniciatyva turėjo nuspėti, kad išieškojimas galimai neatitiktų tikslingumo ir proporcingumo reikalavimų. Pareiškėja kaip alternatyvą, kuri galėjo užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nurodo delspinigių skaičiavimą, tačiau pagal MAĮ 96 straipsnį delspinigiai skaičiuojami visais atvejais, kol mokestinė prievolė neįvykdoma, taigi nėra alternatyvi priemonė išieškojimui. Kaip aptarta, pagrindai mokestinės nepriemokos išieškojimui nustatyti MAĮ 105 straipsnyje ir sprendimui dėl išieškojimo priimti pakanka to, kad nėra aplinkybių, kurios formaliai darytų išieškojimą negalimu. Delsimas priimti tokį sprendimą prieštarautų viešajam interesui ir sukurtų rizikas praleisti išieškojimo senaties terminą (MAĮ 107 straipsnis). Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, jog mokesčių administratorius nesivadovavo protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais ir netinkamai pasinaudojo jai suteikta diskrecijos teise.
12. Nesutiktina su pareiškėja, kad ginčo situacijoje atsakovė netyrė su COVID-19 susijusio neigiamo poveikio pareiškėjos veiklai faktinių aplinkybių, nes iš byloje esančių paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjos prašymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo 919 277,18 Eur sumokėjimą arba išdėstymo buvo netenkintas (VMI 2021 m. birželio 30 d. sprendimas neišdėstyti 887777,18 Eur sumokėjimo iki 2026 m. balandžio 30 d.), įvertinus tai, kad Bendrovė deklaravo savo pelningą veiklą, o jos pateikti dokumentai neįrodė sunkios Bendrovės finansinės padėties ir tai, kad Bendrovė turinti laikinų finansinių sunkumų.
13. Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus: Sprendime nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas; kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir dokumentai, kuriais remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka, taip pat aiškūs Sprendimo motyvai išdėstyti išvadoje dėl prašymo išdėstyti atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą (kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis ir kurioje pateikti sprendimų priėmimo motyvai), o Sprendimo priede „Prievolių ataskaita“ detalizuota mokestinė prievolė, todėl šiuo atveju ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas, o išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
14. Esant šioms aplinkybėms, Sprendimas laikytinas teisėtu, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos AVIA SOLUTIONS GROUP PLC skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.