Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. (G. G.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. priimto nutarimo Nr. 95-640 netaikyti G. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G. nuteistas 2011 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 13 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 13 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

8. Nuteistasis G. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, G. G. nustatyta žema (artima vidutinei) – 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ši rizika nuo pirmojo vertinimo sumažėjo vos 3 balais (nuo 41 iki 38 balų), be to, šią riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (19 balų), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinama ne tik nuteistojo charakteristika ir elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju G. G. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymų, kurių viena (nužudymas) sukėlė itin skaudžias, negrįžtamas pasekmes. Be to, labai sunkus nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, įtraukiant nepilnamečius asmenis į nusikaltimo darymą. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 12 metų laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

10. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad G. G. bausmės atlikimo metu aštuonis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, dėl ko septynis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą nuteistasis drausmintas 2018 m. spalio 2 d., ši nuobauda jam panaikinta prieš terminą 2019 m. liepos 24 d., vadinasi, galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi tik apie penkis mėnesius, nors bausmę atlieka nuo 2010 m. Sutiktina, jog G. G. ne kartą buvo ir paskatintas, tačiau gauti įvairūs paskatinimai – papildomi trumpalaikiai bei ilgalaikiai pasimatymai, pinigų sumos, už kurią gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinimas ir kt., neskatino ir toliau rinktis nustatyto režimo nepažeidžiančius veikimo būdus. Darytina išvada, jog pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį G. G. yra sunkiai įveikiama užduotis. Pataisos procesas jo atžvilgiu nėra sklandus, ypač tai atsispindi netinkamame mąstyme bei elgesyje.

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis ne visada geba paaiškinti savo veiksmų priežastis, neretai pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui. Nors G. G. teigia nesuprantantis, kodėl apylinkės teismas nurodė, jog jis yra naudojęs smurtą ar grasinęs smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų, tačiau būtent tokį teiginį socialinio tyrimo išvadoje nurodė su nuteistuoju bendravę Psichologinės tarnybos specialistai. Vertinti, jog šis teiginys visiškai nepagrįstas, nėra pagrindo, nes asmenys, rengę socialinio tyrimo išvadą, ne tik tiesiogiai bendravo su nuteistuoju, tačiau ir stebėjo jo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl neabejotinai susidarė visapusišką įspūdį apie nuteistojo asmenybę. Analizuojant G. G. mąstysenos problemas, pažymėtina ir tai, kad jis supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis nesprendžia savo problemų tiesiogiai, stengiasi nuo jų atsiriboti ar jų vengia. Asmuo apie savo tikslus kalba nekonkrečiai, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, gali pernelyg greitai padaryti išvadas. Taigi, nuteistajam vis dar reikalingos individualios psichologo konsultacijos, siekiant ugdyti lankstesnį požiūrį bei susidariusių situacijų vertinimą.

12. Teisėjų kolegija pozityviai vertina G. G. darbinę veiklą bei motyvaciją dirbti ir po lygtinio paleidimo, vis dėlto, jo padaryta labai sunki nusikalstama veika yra ne turtinio, bet smurtinio pobūdžio, todėl šiuo atveju stabili darbinė veikla bei pajamų gavimas nėra tokie aktualūs veiksniai, kaip savikontrolės ugdymas. Pateiktoje medžiagoje neatsispindi, kokiose su smurto prevencija susijusiose programose nuteistasis dalyvavo (-auja), tuo tarpu dalyvavimas įvairiuose renginiuose, viktorinose bei konkursuose parodo tik prasmingą nuteistojo laisvalaikio leidimo būdą, tačiau nepatvirtina, kad jis aktyviai sprendžia jam aktualias kriminogenines sritis. Tai, kad G. G. nededa reikiamų pastangų pataisos proceso vykdymui, patvirtina ir aplinkybė, jog bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, t. y. nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nėra toks pavyzdingas, kad jį būtų galima perkelti į lengvąją nuteistųjų grupę, kur taikomos gerokai švelnesnės kalinimo sąlygos.

13. Aukštesnės instancijos teismas įvertina ir tai, kad G. G. vis dar pilnai nepripažįsta atėmęs kitam asmeniui gyvybę, t. y. pripažįsta tik sudavęs kelis smūgius, tačiau neigia, jog šie smūgiai sukėlė žmogaus mirtį. Kaltės nesuvokimas bei sukeltų padarinių neanalizavimas neabejotinai neleidžia spręsti apie sėkmingą probaciją. Nuteistasis planuoja grįžti gyventi į tą pačią aplinką, kurioje gyveno ir iki sulaikymo ir kurioje buvo veikiamas asocialios grupės, tačiau, ar G. G. yra pasiryžęs nutraukti bet kokius ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis, pateiktoje medžiagoje nenurodyta. Pats nuteistasis pateiktame skunde apie tai taip pat neužsimena, t. y. jo skundas yra daugiau deklaratyvus, o konkrečios aplinkybės, kodėl jis yra vertas lygtinio paleidimo taikymo, neišdėstytos. Vien pažadai apie pavyzdingą elgesį laisvėje teisėjų kolegijos neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą, juo labiau, kai Resocializacijos skyriaus specialistas S. R. išvadoje apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą yra pažymėjęs, kad G. G. šio plano, sudaryto 2015 m. balandžio 13 d. ir pakoreguoto 2016 m. rugpjūčio 29 d., neįvykdė, nes ne kartą buvo baustas drausmine tvarka (vien 2018 m. – tris kartus).

14. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, todėl tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos priimamų sprendimų ar klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą atmesti nuteistojo G. G. skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo. Pripažinti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, ar nesivadovavo aktualia teismų praktika, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. G. (G. G.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.