Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-935/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
1A-153-935/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
Nuteistasis
P. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-935/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57937-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,nuteistojo gynėjui Vidmantui Martyšui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje (žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimas), ir nubaustas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, P. J. buvo įpareigotas laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą, taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, P. J. uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims žinomai netikrus dokumentus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu P. J. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimas), neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 6 d., apie 23.40 val., Vaduvos g. 4A, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiesiems patruliams D. Š. ir A. S. sustabdžius patikrinti jo vairuojamą automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė minėtiems policijos pareigūnams žinomai netikrą savo, t. y. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta savo nuotrauka. Tokiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat P. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku (duomenys neskelbtini), susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu „J.“, kuriam pasakęs apie iš jo atimtą vairuotojo pažymėjimą, susitarė, kad pastarasis pagamins netikrą vairuotojo pažymėjimą, o po savaitės nuo susitarimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku (duomenys neskelbtini), vėl susitiko su minėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu „J.“, iš kurio gavo netikrą – sublimaciniu spausdintuvu atspausdintą savo, t. y. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta savo nuotrauka. Tokiais veiksmais P. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo įrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad iš liudytojo D. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog šis liudytojas nurodė, kad paprašė nuteistojo pateikti dokumentus, tačiau nenurodė, kaip vairuotojo pažymėjimas atsidūrė jo rankose. Pats nuteistasis teigė, jog jis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pats policijos pareigūnas paėmė vairuotojo pažymėjimą iš piniginės ir tuomet galimai paprašė pateikti kitus dokumentus. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuteistajam 2018 m. vasaros pabaigoje atvežė klientas, negaliojo nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. vasario 1 d., todėl iki ekspertizės rezultatų sužinojimo (2018 m. gruodžio 18 d.), apeliantas buvo įsitikinęs, kad turi tikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo sunaikintas. Papildomos apklausos metu liudytojas D. Š. jau parodė, jog nuteistasis pats savanoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą. Apeliantas yra įsitikinęs, kad liudytojui prieš apklausą buvo atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenys ir jis davė kaltinimui palankius parodymus.

5. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė nepagrįstai bandė P. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tariamą policijos pareigūnų papirkimą ar bandymą papirkti. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes nebuvo gauti visi reikšmingi duomenys.

6. Apelianto įsitikinimu, vien liudytojo D. Š. parodymai nėra pakankami tam, jog būtų galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neatskleidė BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvinės pusės ir tik formaliai patvirtino prokurorės pateiktus duomenis, kuriuos nurodė liudytojas D. Š..

7. Nuteistajam yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nuosprendį grindė vienpusiais, abstrakčiais, nenuosekliais bei prieštaringais vienintelio liudytojo D. Š. parodymais, kurie sudaro tik formalaus faktinių duomenų rinkimo teisėtumo regimybę.

8. Nuteistasis tvirtina, jog subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas, tačiau šie veikos požymiai skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodyti, todėl teigtina, kad visa nekaltumo įrodinėjimo našta buvo perkelta būtent nuteistajam bei jo gynėjui. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo baudžiamosios bylos dalį dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo, tuo pažeidė tinkamo teisinio proceso principo įgyvendinimą.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas vien D. Š. parodymais ir kitomis prielaidomis, spėjimais ar teisme nepatikrintais liudytojų parodymais dėl vairuotojo pažymėjimo pateikimo/paėmimo aplinkybių 2018 m. gruodžio 6 d.

10. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog P. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

12. Baudžiamojoje byloje nekyla ginčų dėl to, kad nuteistasis P. J. disponavo netikru vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuteistasis tvirtina, jog jis šio vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnui nepateikė, t. y. policijos pareigūnas pats paėmė vairuotojo pažymėjimą iš nuteistojo piniginės. Vis tik tokią P. J. versiją paneigia nuoseklūs liudytojo D. Š. parodymai. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad, sustabdžius P. J. vairuotą automobilį, vairuotojo buvo paprašyta pateikti dokumentus. Vairuotojas nurodymą įvykdė, t. y. pateikė vairuotojo pažymėjimą. Liudytojas kategoriškai tvirtino, jog pats vairuotojo pažymėjimo iš nuteistojo piniginės neėmė (t. 1, b. l. 154-155). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. taip pat nurodė, jog sustabdyto automobilio vairuotojas, parašius pateikti dokumentus, „laisvanoriškai“ pateikė vairuotojo pažymėjimą (t. 1, b. l. 13). Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje esančiame tarnybiniame pranešime, kurį surašė D. Š., yra užfiksuota, kad vairuotojo pažymėjimą pateikė automobilio vairuotojas (t. 1, b. l. 9). Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti liudytojo D. Š., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais. Taigi nekyla jokių abejonių, kad iš tikrųjų pats P. J. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą.

13. Liudytojas D. Š. pirmosios apklausos metu nedetalizavo, kaip buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas (t. 1, b. l. 11). Antrosios apklausos metu, kaip jau buvo minėta, šis liudytojas nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą P. J. pateikė laisvanoriškai (t. 1, b. l. 13-14). Pažymėtina, kad antroji liudytojo apklausa vyko po to, kai parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes davė P. J., kuris nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą iš jo piniginės išėmė policijos pareigūnas (t. 1, b. l. 73). Iš liudytojos E. T. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji D. Š. apklausos protokole fiksavo tai, ką parodė liudytojas, jam galėjo būti užduotas klausimas, kaip buvo pateikti dokumentai. Liudytoja E. T. negalėjo nurodyti, kodėl liudytojas P. J. buvo apklausiamas antrą kartą, nes nebepriminė (t. 1, b. l. 170). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, konstatuoja, jog jie leidžia daryti išvadas, kad pirmosios apklausos metu liudytojas D. Š. detaliau nenurodė, kaip jam buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas, nes sustabdytos transporto priemonės vairuotojo tikrinimo procedūra pradžioje nebuvo niekuo išskirtinė (tik vėliau kilo įtarimų, kad buvo pateiktas netikras vairuotojo pažymėjimas), o iškilus poreikiui patikrinti P. J. apklausos metu iškeltą versiją, D. Š. buvo apklaustas antrą kartą, siekiant nustatyti ir aplinkybę, kaip policijos pareigūnui buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas. Tvirtinti, kad liudytojui D. Š. prieš apklausą ar jos metu buvo atskleisti kokie nors ikiteisminio tyrimo duomenys, jo apklausa vyko nesilaikant BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, jog liudytoja E. T. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad D. Š. nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotais duomenimis, jis nebuvo informuotas apie P. J. poziciją dėl pranešimo apie įtarimą turinio (t. 1, b. l. 170).

14. Apeliacinė instancijos teismas konstatuoja, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog vairuotojo pažymėjimą iš P. J. rankose laikomos pinginės paėmė policijos pareigūnas, ši aplinkybė nešalintų P. J. atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi yra visiškai akivaizdu, jog nuteistasis šį vairuotojo pažymėjimą ir ketino pateikti jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Tokią išvadą leidžia daryti paties P. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 72-73, 171-175), iš kurių matyti, jog, policijos pareigūnui paprašius pateikti dokumentus, jis pasiėmė piniginę, kurioje laikė vairuotojo pažymėjimą, iš kurios policijos pareigūnas ir paėmė šį pažymėjimą. Pats nuteistasis neprieštaravo tokiems neva policijos pareigūno atliktiems veiksmams. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad jis ketino pateikti turėtą vairuotojo pažymėjimą jį tikrinusiam policijos pareigūnui, o pirmosios instancijos teisme teigė, kad šis pažymėjimas buvo piniginės skyriuje, kuriame laiko pastoviai naudojamus dokumentus, kiti dokumentai buvo laikomi automobilio sėdynės kišenėje. Be to, nuteistasis aiškino, kad tą patį vairuotojo pažymėjimą yra naudojęs ir ankstesnių jo patikrinimų metu.

15. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi šiuo atveju yra būtina nustatyti, kad P. J. suprato, jog panaudoja netikrą vairuotojo pažymėjimą ir norėjo taip veikti. P. J. tvirtina, kad jis nežinojo, jog policijos pareigūnams pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, t. y. jo veiksmuose nebuvo tyčios. Vis tik baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie yra laikytini įrodymais, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad P. J. iš tikrųjų suprato, jog jis disponuoja netikru vairuotojo pažymėjimu ir tokį dokumentą pateikia policijos pareigūnams.

16. Iš paties nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis žinojo, jog teisę vairuoti transporto priemones jis gali susigrąžinti tik įvykdęs teisės aktuose numatytus reikalavimus (pavyzdžiui, išlaikyti teorinio bei praktinio vairavimo egzaminus ir t. t.). Policijos pareigūnams patikrinimo metu pateiktą pažymėjimą jis įgijo neįvykdęs teisės aktuose numatytų pareigų. Taigi nekyla abejonių, jog nuteistasis žinojo, kad teisėtai disponuoti vairuotojo pažymėjimu jis negalėjo. Faktą, jog P. J. suvokė, kad panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą, patvirtina liudytojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nuteistasis tuo metu, kai buvo vežamas į policijos komisariatą, prašė surašyti administracinio nusižengimo protokolą tik už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o jo pateiktą vairuotojo pažymėjimą prašė tiesiog išmesti (t. 1, b. l. 22). Pirmosios instancijos teisme liudytojas įvykio aplinkybių bei bendravimo turinio su P. J. neprisiminė, tačiau nurodė, jog reikia vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 161). Nesivadovauti liudytojo A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokio pagrindo, ypač įvertinus aplinkybę, kad šis liudytojas niekaip nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir neturi jokio pagrindo apkalbėti nuteistojo. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš paties nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, matyti, jog apie tai, kad kilo įtarimų dėl jo pateikto vairuotojo pažymėjimo tikrumo, jis buvo informuotas policijos komisariate. Vis tik liudytojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, leidžia daryti išvadą, kad P. J. prašė išmesti jo pateiktą vairuotojo pažymėjimą tuo metu, kai buvo vežamas į policijos komisariatą. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad nuteistasis iš tikrųjų žinojo, jog policijos pareigūnams pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo versija, jog jis galvojo, jog naudojasi tuo pačiu pažymėjimu, kuris iš jo anksčiau buvo paimtas, yra nepagrįsta. Nuteistasis viso proceso metu tvirtino, kad vairuotojo pažymėjimą jam grąžino vienas iš jo klientų. Kokiu būdu šis klientas sugebėjo gauti jo vairuotojo pažymėjimą, nuteistajam nėra žinoma. Šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tokie nuteistojo teiginiai akivaizdžiai neatitinka tikrovės.

18. Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis policijos pareigūnams pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą. Taip pat byloje nustatyta, jog tikrasis P. J. vairuotojo pažymėjimas buvo saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriuje, o 2019 m. vasario 25 d. buvo išsiųstas į VĮ „Regitra“ sunaikinimui, kur 2019 m. kovo 7 d. ir buvo sunaikintas. Taigi akivaizdu, jog P. J. nenustatytas asmuo negalėjo perduoti ir neperdavė iš jo anksčiau už teisės pažeidimo padarymą paimto vairuotojo pažymėjimo. Pats P. J. viso proceso metu tvirtino, kad nepažįstamas asmuo jam neva žadėjo sugrąžinti jo vairuotojo pažymėjimą, tačiau šiuo atveju yra akivaizdu, kad toks pažadas nebuvo įvykdytas, nuteistajam buvo perduotas netikras vairuotojo pažymėjimas, t. y. nenustatytas asmuo atliko veiksmus, kurių nežadėjo atlikti. Nekyla abejonių, jog netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimas yra susijęs su laiko sąnaudomis, taip pat tikėtina ir su finansinėmis išlaidomis, o svarbiausia su būtinybe disponuoti informacijos, kuri turi būti nurodoma dokumente apie konkretų asmenį, visuma, kuria disponuoja tik valstybinės institucijos bei nuteistasis. Šis faktas leidžia teigti, kad mažai tikėtina, jog nenustatytas asmuo, su kuriuo nuteistojo pagal jo parodymus nesiejo jokie artimesni ryšiai, būtų turėjęs pagrindą savo iniciatyva atlikti neteisėtus veiksmus, kurie buvo naudingi iš esmės tik nuteistajam. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptartų faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad P. J. suprato, jog jis disponuoja netikru vairuotojo pažymėjimu ir tokį pažymėjimą panaudoja pateikdamas policijos pareigūnams.

19. BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį įpareigojo laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą. Vis tik pirmosios instancijos teismo nustatytas draudimas turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims žinomai netikrus dokumentus, yra perteklinis, betikslis ir nelogiškas. P. J. paskiriant minėtą draudimą iš esmės buvo uždrausta daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnyje, tarsi kitiems asmenims paprastai tokias veikas būtų galima daryti ar pasibaigus laisvės apribojimo bausmės terminui nuteistasis jau turės teisę daryti nurodytus veiksmus. BK 11 ir 12 straipsnyje yra nustatyta, kas yra laikoma nusikaltimu bei baudžiamuoju nusižengimu. Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė, o baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Taigi vien paminėtos BK nuostatos draudžia asmeniui daryti bet kokias nusikalstamas veikas. Papildomai nuosprendžiu uždrausti asmeniui daryti konkrečias nusikalstamas veikas nėra tikslinga, kadangi toks draudimas ir taip kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BK ir kitų teisės aktų nuostatų. Be to, BK 48 straipsnio 10 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuris vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Taigi nustačius, kad nuteistasis nevykdo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirto draudimo hipotetiškai jam, turėtų būti taikomos BK 48 straipsnio 10 dalies nuostatos, vis tik tai būtų nelogiška, kadangi tuo atveju, jeigu P. J. padarytų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnyje, jis ir turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už šio nusikaltimo padarymą. Taigi skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam buvo uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims žinomai netikrus dokumentus, yra keistina ją panaikinant.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, yra baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Šiuo atveju P. J. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, t. y. nuteistajam buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios galimybę asmeniui, esant šioje normoje nurodytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę. Vis tik pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad P. J. laisvės apribojimo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis yra tikslintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria P. J. buvo uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims žinomai netikrus dokumentus, pakeisti ir šį įpareigojimą panaikinti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad P. J. bausmė yra skiriama taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėUgnius Trumpulis