Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Zdzislav Tuliševski, itariamojo H. D. gynejui adv. Kristupui Ašmiui, teismo posedyje išnagrinejusi itariamojo H. D. gynejo adv. Kristupo Ašmio (toliau – Pareiškejo) skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas itariamojo H. D. gynejo adv. Kristupo Ašmio skundas del LR generalinio prokuroro D.Valio 2010 m. rugpjucio 12 d. ir LR Generalines prokuraturos ONKTD prokuroro Z.Tuliševski 2010 m. sausio 25 d. nutarimu panaikinimo,

Lietuvos kriminalines policijos biuro Organizuotu nusikaltimu tyrimo 4-oje valdyboje (toliau - LKPB ONT 4-oji valdyba) atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), del šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamaja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklos, pasikesinimo nužudyti R. P. ir V. S. nužudymo del savanaudišku paskatu, pasikesinimo nužudyti R. G. del savanaudišku paskatu, V. S., R. G., A. M., S. C. ir V. V., R. B. nužudymu sunkinanciomis aplinkybemis, plešimu, neteiseto laisves atemimo, turto prievartavimu, neteiseto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir kt. nusikaltimu, tai yra del nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 227¹ str. 2 d. (toliau - LR BK) (1997-05-20 istatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), 2000 m. LR BK 249 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 180 str. l d. ir 3 d., 181 str. 2 d., 254 str. 2 d. ir kt.

2010-01-21 Lietuvos Respublikos Generalineje prokuraturoje buvo gautas itariamojo H. D. gynejo advokato Kristupo Ašmio skundas del neteisetu ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmu, pareiškiant itarimus jo ginamajam. Gynybos nuomone, ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalyje buvo nepagristai pareikšti itarimai, nes pagal pareikštus itarimus jis nebuvo prašomas išduoti iš Bulgarijos Respublikos ir nebuvo išduotas. Be to, itariamajam buvo paskirta kardomoji priemone jam pareikštu visu itarimu pagrindu.

2010-01-25 Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdzislav Tuliševski 2010-01-25 prieme nutarima atmesti ši skunda, konstatuodamas, jog iteikiant H. D. platesnio turinio pranešima apie itarima, buvo siekta maksimaliai užtikrinti itariamojo teise i gynyba, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso istatymas. Patraukimas baudžiamojon atsakomyben ir pranešimo apie itarima iteikimas, prokuroro teigimu, nera tapacios savokos, t.y. iteikiant pranešima apie itarima asmuo nera patraukiamas baudžiamojon atsakomyben, kadangi pagal suformuota Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika patraukimas baudžiamojon atsakomyben siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio priemimu, jo isiteisejimu ir asmens nuteisimu. Šio nutarimo teisetumas buvo patvirtintas LR generalinio prokuroro 2010-08-12 nutarimu ir Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2010-09-14 nutartimi.

Itariamojo H. D. gynejas advokatas K.Ašmys skundu Vilniaus apygardos teismui prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2010-09-14 nutarti panaikinti, motyvuojant tuo, kad tiek prokurorai, tiek teismas netinkamai aiškindami ir taikydami Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Vytauto Barkausko veiksmus kreipiantis del baudžiamojo persekiojimo ribu išpletimo, papildomu itarimu jo ginamajam pareiškimo bei procesiniu veiksmu, nesusijusiu su Bulgarijos Respublikos išduoto Europos Arešto Orderyje nurodytais nusikaltimais, atlikimo, nepagristai pripažino teisetais ir pagristais.

Pareiškejo nuomone, kreipiantis i Bulgarijos Respublika del baudžiamojo persekiojimo ribu prapletimo buvo pažeista itariamojo H. D. teise i gynyba. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) Europos arešto orderis H. D. buvo išduotas 2009 metu pradžioje, o jau tu paciu metu spalio menesi jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai. 2010-04-08 Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos prokuroras Vytautas Barkauskas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipesi i Bulgarijos Respublikos teismine institucija - Varnos apygardos teisma su prašymu del perduoto pagal Europos arešto orderi Lietuvos Respublikos piliecio H. D. baudžiamojo persekiojimo ribu išpletimo. Taigi, 2009 metu pradžioje Lietuvos Respublikos išduoto Europos arešto orderio formuliaruose nebuvo numatytos (ivardijamos) nusikalstamos veikos, del kuriu faktiškai buvo itariamas H. D. ir del kuriu, siekiant praplesti šio asmens baudžiamosios atsakomybes ribas, 2010-04-08 buvo kreipiamasi i Bulgarijos Respublika del sutikimo gavimo. Apie šias aplinkybes, tiesiogiai lemiancias H. D. teisines padeties pasunkejima, gynyba nebuvo supažindinta ar kitaip informuota. Todel tokie veiksmai laikytini neteisetais, nes kreipiantis i Bulgarijos Respublika, Lietuvos Respublikos generaline prokuratura faktiškai pradejo inicijuoti baudžiamojo persekiojimo veiksmus, apie kuriuos privalejo pranešti itariamojo gynejui. To nepadares, prokuroras suvarže gynybos teise žinoti apie itarimo (kaltinimo) pagrinda ir motyvus, t.y. pažeide Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 a papunkcio nuostata.

Taip pat nurodo, kad ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)koordinuojancio prokuroro procesiniai veiksmai, taip pat prokuroro V. Barkausko atlikti procesiniai veiksmai viename iš minetu tyrimu, akivaizdžiai ir aiškiai pažeidžia gynybos teises ikiteisminio tyrimo metu, itariamojo H. D. teise buti išklausytam, jo teise i pasyvia ar aktyvia gynyba, mat kreipiantis i Bulgarijos Respublikos Varnos apygardos teisma, kad šis priimtu sprendima del sutikimo del baudžiamosios atsakomybes H. D. ribu išpletimo, nebuvo paisoma elementaraus proceso už akiu negalimumo ikiteisminio tyrimo stadijoje reikalavimo. Gynejo isitikinimu, nors BPK tiesiogiai nenustato pareigos minetuoju atveju derinti veiksmus su byloje veikiancia gynyba, taciau be BPK šiuos veiksmus taipogi reglamentuoja ir Europos Sajungos antrine teise, o butent, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindu sprendimas 2002/584/TVR del Europos arešto orderio perdavimo tarp valstybiu nariu tvarkos. Šio sprendimo 27 straipsnio 4 dalyje itvirtintas principas, jog sprendžiant klausima del prašymo duoti sutikima pateikimo vykdanciajai teisminei institucijai, turi buti taikomos visos garantijos kaip ir išduodant Europos arešto orderi arba vykdanciosios valstybes teismineje institucijoje sprendžiant del prašomo asmens perdavimo orderi išdavusiai valstybei.

Pareiškejo teigimu, Generalines prokuraturos sprendimas kreiptis i Bulgarijos Respublika del baudžiamosios atsakomybes ribu išpletimo vertintinas kaip baudžiamojo persekiojimo veiksmas siekiant sulaukti minetos užsienio valstybes sankcionuoto sutikimo leisti oficialiai persekioti baudžiamaja tvarka H. D. Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu Bulgarijos Respublikos atitinkamos teismines institucijos sprendimas, gynybos turimais duomenimis, priimtas 2010 metu viduryje, Generalineje prokuraturoje vykdomu ikiteisminiu tyrimu kontekste traktuotinas kaip aktas, nuo kurio priemimo momento leidžiama oficialiai persekioti H. D. del nusikalstamu veiku, del kuriu jis nebuvo perduotas iš Bulgarijos Respublikos i Lietuvos Respublika. Taigi, nuo šio momento, t.y. kuomet paaiškeja, kad Europos Sajungos valstybe nare neprieštarauja tolimesniam asmens persekiojimui tik del kitu nusikalstamu veiku, Lietuvos Respublikos teisesaugos institucijos, atsakingos už minetuju ikiteisminiu tyrimu atlikima ir vykdyma, turi imtis priemoniu, kad butent nuo to momento butu tinkamai užtikrinama asmens, del kurio nuo baudžiamojo persekiojimo pradžios pagal naujas nusikalstamas veikas yra gautas užsienio valstybes sutikimas, materialiniu ir procesiniu interesu gynyba baudžiamojoje byloje. Kitaip sakant, Lietuvos Generalinei prokuraturai kreipiantis i užsienio valstybe del sutikimo, kad butu išplestos H. D. baudžiamosios atsakomybes ribos laikoma, kad toks asmuo igyja potencialaus itariamojo del nauju nusikalstamu veiku (del kuriu dar nera gautas valstybes sutikimas) statusa. Tuo tarpu toki sutikima jau gavus, asmuo, del kurio atsakomybes ribu išpletimo buvo kreipiamasi, juridiškai tampa itariamuoju. Tokia išvada panašioje situacijoje yra padares Europos žmogaus teisiu teismas Neumeister v. Austrija byloje (1968 metai), kur teismas nurodo, jog „kaltinimas“ pradeda egzistuoti nuo to momento, kai „konkrecios valstybes institucijos, remdamosi itarimo pagrindu iškeltomis prielaidomis del galimo asmens kaltumo, atlieka konkrecius veiksmus jo atžvilgiu; formalus kaltinimo (itarimo) pateikimo momentas nera dominuojantis elementas, palyginus su realiu jo atsiradimo momentu (John Murray v. Jungtine Karalyste (1996 metai); Magee v. Jungtine Karalyste (2000 metai) ir kt.). Todel teismo išvada, kad LR BPK yra suderintas su Europos Sajungos teises normomis ir joms neprieštarauja, yra nepagrista. Tiek pagal ES teises aktu reikalavimus, tiek pagal bendrus baudžiamojo proceso teises principus konstatuotinas akivaizdus pažeidimas, nes šiame ikiteisminiame tyrime gynyba kuri laika buvo nušalinta nuo veiksmingos H. D. interesu gynybos.

Pareiškejo teigimu, po to, kai H. D. buvo perduotas i Lietuva iš Bulgarijos, Generalines prokuraturos prokuroras, kuruojantis ikiteismini tyrima, nors ir neturedamas tam jokio teisinio pagrindo, vykde ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, susijusius su H. D. ir neva jo ivykdytomis nusikalstamomis veikomis del kuriu veliau (2010 m. balandžio 8 d.) buvo kreipiamasi i Bulgarijos Respublika, siekiant gauti jos sutikima del teisines atsakomybes H. D. ribu išpletimo už nusikalstamas veikas, del kuriu tyrimas buvo atliekamas nesant Bulgarijos sutikimo. Mano, kad ikiteisminis tyrimas del nusikalstamu veiku, del kuriu buvo kreiptasi i Bulgarijos Respublikos kompetentinga teismine institucija siekiant gauti šios valstybes sutikima, iki to buvo atliekamas neteisetai, o jo metu priimti sprendimai negali tureti neigiamos itakos H. D. teisinei padeciai. Teigia, kad toks prokuroro elgesys taip pat rodo, jog tarptautine teisine pagalba baudžiamosiose bylose prokuroras vertina grynai kaip vien formalu tarpininkavima, neturinti esmines reikšmes baudžiamojo persekiojimo pagristumui ir teisetumui. Be to, prokuroras šiais savo veiksmais aiškiai pažeide BPK ir Europos Sajungos teises nuostatas del Europos arešto orderio vykdymo. Pasak pareiškejo, BPK 70 straipsnio l dalyje numatyta, kad užsienio valstybes išduotas ar perduotas asmuo negali buti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomyben ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padaryta nusikalstama veika, už kuria nebuvo išduotas ar perduotas. Gi, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindu sprendimo 2002/584/TVR „Del Europos arešto orderio perdavimo tarp valstybiu nariu tvarkos“ 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiam asmeniui negali buti iškelta baudžiamoji atsakomybe, jis negali buti nuteistas ir jam negali buti atimta laisve. Oficialiajame žurnale paskelbtame angliškoje šio teises akto 27 straipsnio 2 dalies versijoje numatyta, kad „aperson surrenderedmay not beprosecuted, sentencedor othenvise deprivedofhis or herliberty“ (Official Journal L 190, 18/07/2002 P. 0001 – 0020). Taigi teises aktu formuluotes aiškiai nurodo, kad nesant Bulgarijos teismo išdavimo negalima asmens traukti baudžiamojon atsakomyben, t.y. nera teisinio pagrindo jam reikšti itarimu, kreiptis del suemimo ir imtis kitu procesiniu prievartos priemoniu. Pažymi, jog šioje situacijoje kalbama apie dvi skirtingas savokas, t.y. „traukimas“ ir „patraukimas" baudžiamojon atsakomyben. Šiuo klausimu Lietuvos Aukšciausiasis Teismas gana aiškiai nurodo, jog „patraukimas baudžiamojon atsakomyben“, skirtingai nei „traukimas baudžiamojon atsakomyben“, nesiejamas ir netapatinamas su tarpinemis baudžiamojo proceso istatyme numatytomis baudžiamosios bylos tyrimo stadijomis. Baudžiamoji atsakomybe siejama su pripažinimu kaltu ir apkaltinamojo nuosprendžio priemimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja kolegijos kasacines nutartys Nr. 2K-280/1999; 2K-643/2000 ir kt.). „Traukimas baudžiamojon atsakomyben“ aiškinamas kaip baudžiamojo persekiojimo pradejimas, pats persekiojimas iki asmuo yra galutinai patraukiamas teisinen atsakomyben. BPK 70 str. 4 dalyje vartojama teisine kategorija „baudžiamasis persekiojimas“ taip pat reiškia traukima baudžiamojon atsakomyben, o ne patraukima atsakomyben priimant apkaltinamaji nuosprendi. Taciau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas šia savoka aiškina netinkamai. Atsižvelgiant i tai, pareiškejo teigimu, akivaizdu, kad nesant gauto Bulgarijos Respublikos sutikimo del H. D. baudžiamosios atsakomybes ribu išpletimo, asmuo negali buti ne tik nuteisiamas, bet ir jo atžvilgiu negali buti pradedamas ar toliau atliekamas baudžiamasis persekiojimas. Bet kokie baudžiamojo persekiojimo veiksmai, iki bus gautas užsienio valstybes kompetentingos institucijos sutikimas del tokio asmens tolimesnio persekiojimo, yra negalimi. Tai konstatavo ir Europos Bendriju Teisingumo Teismas preliminariame sprendime, priimtame 2008 m. gruodžio l d. del Suomijos piliecio p. Korkein Oikeus, kurio atžvilgiu buvo atliekami tyrimo veiksmai, nors užsienio valstybes sutikimas del baudžiamosios atsakomybes ribu išpletimo dar nebuvo gautas, taikant Tarybos pagrindu sprendimo 2002/584/TVR del Europos arešto orderio perdavimo tarp valstybiu nariu tvarkos 27 straipsnio 4 dali (byla Nr. C-388/08 PPU; skelbta: European Court Reports 2008 Page 1-08993). Taigi, nesant gauto Bulgarijos Respublikos oficialaus sutikimo, H. D. atžvilgiu šioje byloje negalejo buti atliekami jokie veiksmai, kuriais tiriamos nusikalstamos veikos, del kuriu, kaip baudžiamosios atsakomybes ribu išpletimo ir buvo kreipiamasi i Bulgarijos kompetentingas institucijas. Pažymi, kad nepaisant to, H. D. buvo iteiktas pranešimas apie itarima del nusikalstamu veiku, del kuriu Bulgarijos Respublikos sutikimas nebuvo gautas.

Teismo posedyje itariamojo H. D. gynejas adv. K.Ašmys praše skunda tenkinti, prokuroras – skunda atmesti.

Itariamojo H. D. gynejo adv. Kristupo Ašmio skundas netenkinamas.

Susipažinus su skundu bei teismui pateikta medžiaga, darytina išvada, kad priešingai nei teigia pareiškejas, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 14 d. nutartis, kuria atmestas itariamojo H. D. gynejo adv. Kristupo Ašmio skundas del LR generalinio prokuroro D.Valio 2010 m. rugpjucio 12 d. ir LR Generalines prokuraturos ONKTD prokuroro Z.Tuliševski 2010 m. sausio 25 d. nutarimu panaikinimo, yra teiseta ir pagrista, priimta nešališkai ištiriant esmines skundo aplinkybes, nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymu nuostatu.

Aukštesnes instancijos teismas pritaria Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutartyje padarytai išvadai, kad praplesto pranešimo apie itarima H. D. iteikimas negali buti laikomas jo teises i gynyba suvaržymu ar apsunkinimu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamojoje nutartyje, per laikotarpi nuo Europos arešto orderio H. D. išdavimo iki iš Bulgarijos i Lietuvos Respublika perduotam H. D. pranešimo apie itarima iteikimo (nuo 2009-02-21 iki 2009-10-10) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas del daugelio 1993-2001 metais padarytu nusikalstamu veiku, siekiant nustatyti asmenis, trauktinus baudžiamojon atsakomyben, buvo atlikti procesiniai veiksmai, kuriu pagalba gauta duomenu, leidžianciu itarti H. D. ir kitus itariamuosius nauju nusikalstamu veiku padarymu, todel 2009-10-10 H. D. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagristai iteiktas pranešimas apie itarima, kurio turinys, lyginant su išdestytu Europos arešto orderyje, buvo papildytas keliais nusikalstamu veiku epizodais, taip pat 2009-10-30 ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)medžiagoje H. D. iteiktas pranešimas apie itarima del S. C. ir V. V. nužudymo sunkinanciomis aplinkybemis. Ivertinant tai, priešingai nei kad nurodo itariamojo gynejas, nera pagrindo išvadai daryti, jog iteikus H. D. pranešima apie itarima, kuriame buvo išvardinta daugiau nusikalstamu veiku nei Europos arešto orderyje, pagal kuri pastarasis perduotas Lietuvai, buvo pažeistos ar apsunkintos itariamojo teises i gynyba. Tuo paciu pažymetina, kad mineto pranešimo apie itarima H. D. iteikimas ne tik kad nepažeide LR BPK 21 str. 4 d. numatyto reikalavimo informuoti itariamaji kuo jis itariamas, bet ir suteike galimybe iš anksto tinkamai pasiruošti gynybai.

Pareiškejo isitikinimu, kreipiantis i Bulgarijos Respublika del baudžiamojo persekiojimo ribu prapletimo taip pat buvo pažeista itariamojo H. D. teise i gynyba. Kadangi šiuo kreipimusi buvo siekiama pasunkinti H. D. teisine padeti, gynejo nuomone, prokuratura turejo pareiga informuoti gynyba apie tokio prašymo išsiuntima. Taciau, priešingai nei kad nurodo gynejas, nei BPK nuostatos, nei skunde minimas 2002-06-13 Tarybos pagrindu sprendimas 2002/584/TVR „Del Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybiu nariu tvarkos“ tiesiogiai nenustato pareigos minetu atveju derinti prokurorams savo veiksmus su byloje veikiancia gynyba, atkreipiant demesi i tai, kad sprendžiant iš skunde minimo sprendimo 27 str. 4 d. analizes, akivaizdu, kad toks prašymas duoti sutikima vykdancios teismines institucijos išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Taigi, skunde nurodomi BPK prieštaravimai ES teises aktams yra deklaratyvus ir atmetami kaip nepagristi.

Iš pareiškejo skundo matyti, kad prašydamas pripažinti prokuroro kreipimasi i Bulgarijos Respublikos teismine institucija del baudžiamojo persekiojimo ribu prapletimo neteisetu, gynejas iš esmes remiasi tuo, jog prokuroras, kuruojantis ikiteismini tyrima, nors ir neturedamas tam jokio teisinio pagrindo, vykde ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, susijusius su H. D. ir, kaip itariama, jo ivykdytomis nusikalstamomis veikomis, del kuriu tyrimas buvo atliekamas nesant Bulgarijos sutikimo. Taigi, pagal pareiškeja, ikiteisminis tyrimas del nusikalstamu veiku, del kuriu buvo kreiptasi i Bulgarijos Respublikos kompetentinga teismine institucija siekiant gauti šios valstybes sutikima, iki to buvo atliekamas neteisetai, o jo metu priimti sprendimai negali tureti neigiamos itakos H. D. teisinei padeciai. Tokiu budu, jeigu sutikti su gynejo pozicija, butu galima daryti išvada, jog nesant gauto Bulgarijos Respublikos sutikimo del H. D. baudžiamosios atsakomybes ribu išpletimo, asmuo negali buti ne tik nuteisiamas, bet jo atžvilgiu negali buti pradedamas ar toliau atliekamas baudžiamasis persekiojimas. Taciau aukštesnysis teismas su tokia pareiškejo pozicija nesutinka, nes ši akivaizdžiai prieštarauja 2002-06-13 Tarybos pagrindu sprendime 2002/584/TVR „Del Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybiu nariu tvarkos“ 1 str. 1 d. numatytam pamatiniam principui, jog Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kuri išduoda valstybe nare, kad kita valstybe nare areštuotu ir perduotu prašoma asmeni, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomyben arba vykdyti laisves atemimo bausme, arba sprendima del ikalinimo. Šiuo atveju patraukimas baudžiamojon atsakomyben, priešingai nei kad nurodo pareiškejas, pagal BPK prasme suprantamas kaip asmens pripažinimas kaltu ir apkaltinamojo nuosprendžio priemimas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (byla Nr. 1K-280/1999; Nr. 2K-643/2000 ir kt.). Tuo paciu pažymetina, kad pats pareiškejas skunde nurodydamas, jog patraukimas baudžiamojon atsakomyben nesiejamas ir netapatinamas su tarpinemis baudžiamojo proceso istatyme numatytomis baudžiamosios bylos tyrimo stadijomis, iš esmes sau prieštarauja, savaip interpretuodamas neva skirtingomis laikomas savokas – patraukimas ir traukimas baudžiamojon atsakomyben. Tai matyti ir iš skunde paminetos Europos teisingumo teismo bylos Nr. C-388/08 PPU turinio, kur priešingai nei nurodo gynejas, konstatuota, kad 2002-06-13 Tarybos pagrindu sprendimo 2002/584/TVR „Del Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybiu nariu tvarkos“ 27 straipsnio nuostatos nedraudžia perduotam asmeniui iki bus gautas sutikimas jo atžvilgiu atlikti ikiteisminius tyrimo veiksmus ([1] OL C 272, 2008-10-25).

Taigi, skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 14 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, o skunde nurodytais motyvais ja naikinti pagrindo nera.

itariamojo H. D. gynejo adv. Kristupo Ašmio skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 14 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.