Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. V. kaltės dėl turto prievartavimo nepripažino, o dėl palikimo nukentėjusijį be pagalbos pripažino. Su Ž. K. buvo su susipykęs. Lapkričio 8 d. buvo pas Ž pusseserę S, pakvietė išeiti ant kelio, atėjęs, davė du kartus į galvą, atvažiavo su S kartu, sėdo į mašiną ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžo namo jau po 18 val., ruošėsi eiti miegoti, po 30 min., po grįžimo, skambino S. J. ateiti ant kelio pakalbėti. Buvo jau tamsu, S. J. atvažiavo su Ž mašina, liepė lipti į automobilį važiuoti į mišką alaus atsigerti. S buvo už vairo, Ž sėdėjo gale, o nukentėjusysis sudaužytas už vairuotojo sėdynės, jam S sakė sudaužytas, kad skolingas 200 Eur. Nuo Nauradų tiesiai važiavo į pušynėlį, Ž išsitraukė kastuvą ir liepė žmogui kasti duobę, bet gruntas buvo per kietas, tada važiavo prie užtvankos, kad žmogus veidą nusipraustų. Tada vėl įsodino nukentėjusįjį į mašiną ir važiavo į (duomenys neskelbtini), kur Ž sakė lipti ir užkasti. S paėmė kastuvą, o jis liepė nukentėjusiajam bėgti, S sudavė smūgį, nukentėjęs nugriuvo, tuomet jį pakėlė paklausė ar paeis ir paliko. Tuomet važiavo pas Ž į namus, iškrovė daiktus, jam liepė išvalyti kraujo dėmes ant sėdynės ir variklio dangčio ir į garažą sunešti daiktus. Išvažiavo apie 10 val. ryto, nors siūlė važiuoti pažiūrėti ar gyvas nukentėjęs, gal pagalbą reikia suteikti, bet Ž pasakė, kad bus seniai išėjęs. Kitą dieną S. J. paskambino broliui, pasiskolino 10 eurų ir paprašė atnešti švarius rūbus, tuomet visi važiavo iki lombardo, pridavė benzopjūklą, atidavė S. J. broliui pinigus ir važiavo pas S pažįstamą į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam nė karto nesudavė ir nebuvo jo namuose. Kai pats įsėdo į automobilį bagažinė jau buvo pilna daiktų, daiktų neėmė, nukentėjusiojo nepažįsta. Kai Ž liepė kasti duobę nukentjusiajam, tuo metu stovėjo su S prie mašinos ir kalbėjo už ką nukentėjęs skolingas ir bandė aiškintis už ką tą žmogų sudaužė. S pasakė 300 eurų skolingas, o Ž vėliau pasakė, kad už jo laiko sugaišimą 1 000 eurų skolingas. S. J. nurodo kad jis sudavė smūgius ir paėmė daiktus, nes nori sumažinti savo kaltę, su juo nėra susipykę. Atsakydamas į klausimus parodė, kad girdėjo ko reikalavo Ž. K., S. J., pats nieko nereikalavo iš nukentėjusiojo. Negalėjo nukentėjusiojo paleisti ir grąžinti jam laisvę, nes bijojo abiejų, yra gavęs ir nuo vieno ir nuo kito. Ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjęs R. L. parodė, kad buvo sutaręs su S. J. per pusę pirkti mašiną ir padengti jos ekploatavimo išlaidas, bet jam buvo per brangu, todėl automobilio „R. L.“ atsisakė. Kai sustabdė policija, automobilyje buvo jis, brolis ir S, važiavo keisti padangų, kurias atidavė brolis. Žinojo, kad S neturi teisių ir važinėja, bet dėl baudų mokėjimo nesitarė. Buvo skolingas už starterio tvarkymą 40 Eur, tada pinigų neturėjo. S kalbėjo kažką dėl baudos, bet nukentėjęs nesakė, kad mokės, o nuo to įvykio buvo praėję buvo dveji metai. Rugsėjo 8 d. buvo namuose, paskambino Ž ir pradėjo grąsinti. Po to abu atvažiavo į kiemą, išlipo, pradėjo grasinti sudeginti namą. Ž. K. rankose turėjo šautuvą, kuriuo trenkė į žandikaulį, taikėsi kelis kartus ir sakė, kad šaus. Vieną kartą trenkė ir iššovė į orą. Po smūgio parkrito ant žemės, skolą 300 Eur grąžinti reikalavo S. J., o Ž. K. 1 000 eurų reikalavo už tai, kad atvažiavo. Pasikėlus gavo trečią smūgį, liepė gulti į bagažinę. Išlipus prie kažkokio miško, liepė skambinti ir ieškoti pinigų. Skambino mamai, draugui F. M., abu jį spardė, išmetė telefoną. Girdėjo kaip pasiskambino M. V. ir sakė, kad nori alaus. Vėl įgrūdo į bagažinę, nuvažiavo į sodybą, bagažinę atidarė, kai Ž norėjo sutalpinti kastuvą, bet netilpo, tada gavo dar du smūgius ir persodino į saloną. Įlipęs M. V. jį pamatęs buvo pakraupęs. Kažkur vėl važiavo, jis sėdėjo automobilio gale su Ž. K., S. J. už vairo, o M sėdėjo priekyje. Nuvažiavus į mišką, liepė su kastuvu duobę kasti, žemė kieta buvo, tada apsigalvojo ir vėl važiavo. Vežė, tada prie užtvankos, liepė apsiplauti veidą, tada Ž sudavė kelis smūgius, vėl ėjo praustis, sakė – nebandyti bėgti. Su kirviu Ž. K. sudavė du kartus per galvą ir per pirštus, M. V. spardė galvą. Ž liepė M. V. patrankyti, kitaip jį patį trankys. Po pirmo apsiprausimo grįžo, Ž. K. vėl sudavė, liepė ieškoti pinigų, tada liepė M patrankyti, kad prisimintų numerius, kai pasakė, kad neprisimena, į galvą, į kūną daužė M. V., o tuo metu jis gulėjo. Po to, Ž. K. sudavė su kirviu, ėjo praustis antrą kartą, tada sėdo ir važiavo į namus ieškoti daiktų. Namai buvo atrakinti, jie įėjo iš paskos, pasodino ant lovos, liepė ieškoti pinigų, paėmė kolonėles, telefonus, kompiuterį, benzopjūklą. Nešė daiktus S. J. ir M. V., dviratį paėmė ir kitus daiktus kurie išvardyti kaltinamajame akte. Išnešę daiktus jį įsodino į automobilį, važinėjo šunkeliais, liepė lipti laukan. Tuomet paprašė M. V. cigaretės, Ž. K. liepė važiuoti prie fermos ir jį paleisti. Ėjo ir galvojo, kad jau paleis, bet pajuto smūgį ir nukrito, su kastuvu stovėjo S. J., pasakė - pasiskųsi, bus blogai. Buvo prispaudęs metaline kasamąja dalimi kaklo sritį prie peties ir pagrasino nesikišti. Tuomet šiaip ne taip ėjo, prabudo prie kažkokios sodybos, jam kažkas iškvietė greitąją. Galvoje du prakirtimai, žandikaulio lūžis, išmušti keli dantys keli, akis ištinusi, pirštai prakirsti, 5 dienas gulėjo ligoninėje, gydėsi namuose, negalėjo valgyti, valgė per šiaudelį namuose pusantro mėnesio, abu žandikauliai buvo sukabinti su elastiniu siūlu, kad nejudėtų, buvo įtvaras, lūžis buvo nuo viršaus iki apačios. Negalėjo 4 mėn. dirbti, skausmą jaučia iki šiol, prašo iš kaltinamųjų 5 205 eurų žalos atlyginimo.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka, nukentėjusiajam gerai neprisimenant savo parodymų buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo tvarka duoti R. L. parodymai. (1 t; b.l.92-96 b.l.).

Liudytojas F. M. parodė, kad kažkurį vakarą skambino R, prašė paskolinti 50 eurų, bet jis tuo metu neturėjo. Vėliau perskambino ir prašė paskolint arba užmuš. Išgirdo, kad trenkė ar pastūmė, tada kitas asmuo paėmė telefoną ir pasakė, kad R užkas, nušaus. Girdėjo R dejavimus, kažkas jį mušė ir pokalbis nutrūko. Kitą dieną nuvažiavo pas jį į namus, ant lovos buvo kraujo dėmė, R nebuvo, degė šviesos, matėsi, kad kažkas atsitiko, viskas buvo apversta, todėl pranešė policijai. Aplink namus ieškojo R, prie miškelio rado dviratį. B. R. porą kartų skambinti, bet telefonas buvo išjungtas, kitą dieną taip pat neprisiskambino. Paskambino jo mamai, ir sužinojo, kad kad R ligoninėje guli. Ligoninėje pavyko su juo pakalbėti, jam buvo sulaužytas žandikaulis, jis pasakė vardus, pavardes žmonių, kurie tai padarė, tuo metu šalia buvo tyrėja. Nukentėjusįjį buvo vėliau susitikęs, sakė, kad sužalotas buvo už skolą, bet daugiau nesigilino.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka, liudytojui gerai neprisimenant savo parodymų buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo tvarka duoti parodymai. ( 2 t. b. l. 150 -151).

Liudytoja A. P., parodė, kad yra slaugytojos padėjėja ir darbo metu važiavo iš Švainikų k. į Sujetus. Prasilenkė su žmogumi, kuris buvo visas purvinas, susivėlęs, pasirodė pažįstamas, sustojo paklausti kas atsitiko, jis buvo visas ištinęs, prašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad negali vežti ir iškvietė greitąją. Nuėmė kapišoną, galva buvo perskelta, lūpos sukepę, mėsos ant pirštų kabaliavo, pasisakė, kad iš (duomenys neskelbtini). Atvyko greitoji, padėjo išimti tapatybės kortelę, klausė kas nutiko, jis sakė - nubudo laukuose. Nukentėjęs jai nebuvo pažįstamas. Greitajai iš karto pasakė, kad žmogus sumuštas, nes veidas buvo ištinęs.

Liudytojas E. L., parodė, kad nukentėjęs yra brolis. Pirmą kartą S. J. pamatė, kai jiems buvo padanga nuleista, paskolino pakėlėją, o antrą kartą – kada važiavo padangų ir buvo sustabdžiusi policija, o trečią kartą – buvo garaže padangų. S. J. varavo automobilį „R. L.“, tuo metu galvojo, kad automobilis S. J., o paskui sužinojo, kad jį pirko per pusę su broliu. Brolis nepasakojo, kad automobilis pirktas per pusę, sužinojo policijoje kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Kai sustabdė policija, sutiko parvairuoti automobilį, kad nenutemptų į aikštelę. Buvo šokas, kai sužinojo, kad S. J. neturi teisių ir vairuoja automobilį, važinėja po Lietuvą į darbą, vežioja brolį. Brolis neturėjo teisių vairuoti automobilį. Nebuvo kalbos kaip kas mokės baudą, nesakė kiek mokėti. Trečią kartą kai buvo susitikę, kalbos apie skolą, baudą nebuvo. Nežinojo, kad brolis R būtų skolingas S.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka, liudytojui gerai neprisimenant savo parodymų buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo tvarka duoti parodymai. (1 t.; 178 -179 b. l. ).

BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo D. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 130-131)

Liudytojas D. K. parodė, kad rugsėjo 8 d., apie 18.00 val., brolis S. J. pasakė, kad pasiims porą cigarečių ir išvažiuos, nes atvažiuoja draugas Ž. Matė, kad prie kelio sustojo pilkos spalvos, dviejų durų automobilis "Rover" brolis įsėdo į tą automobilį. Sekmadienį brolis namo negrįžo. Rugsėjo 9 d., apie 19.00 val., paskambino brolis ir paprašė paskolinti 10 eurų ir paimti drabužių - kelnes ir marškinėlius, po 10-15 minučių jam vėl paskambino ir pasakė eiti link kelio, nes jis su Ž atvažiuoja. Jie atvažiavo tuo pačiu, minėtu automobiliu, matė kad brolis persirengė. Nežino, kodėl broliui reikėjo persirengti, nei ant brolio nei ant Ž nepastebėjo jokių kraujo žymių. Ž sėdėjo automobilio gale, brolis vairavo, o jis atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Automobilyje, priekinių durelių dėtuvėje (keleivio pusėje) matė įdėtą peilį - su metaline rankena, geležtė 20-30 cm ilgio. Visi važiavo į Panevėžio miestą, į lombardą, esantį prie "Cido" arenos, S iš bagažinės paėmė benzininį pjūklą oranžinės spalvos, taip pat pasiėmė telefoną "Iphone5" juodos spalvos, kuris buvo padėtas po vairu ant panelės. Šiuos daiktus jis nunešė į lombardą. Už pjūklą brolis gavo 17 eurų, telefono lombardas nepriėmė, nes jis buvo su užraktu. Įsėdęs į automobilį brolis jam iš karto padavė 10 eurų, kuriuos buvo paskolinęs. Po to visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas A ten vartojo alkoholinius gėrimus. Pareigūnai netoli namų rado automobilį "Rover", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio apžiūroje jis dalyvavo. Šis automobilis tas, apie kurį davė parodymus, t.y. šiuo automobiliu jo brolis su Ž išvažiavo, šiuo automobiliu vežė pjūklą į lombardą.

Iš specialisto išvados Nr. 1179/2019(05) dėl R. L. padarytų sužalojimų matyti, kad poodinės kraujosruvos akies vokuose, muštinės žaizdos galvoje ir dešinėje plaštakoje, apatinio žandikaulio lūžis R. L. padarytos kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2019-09-08. Sužalojimai R. L. padaryti ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai R. L. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. R. L. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai sukėlė R. L. fizinį skausmą. (1t., b.l. 174-175).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų, matyti, kad R. L. atpažino S. J. ir Ž. K. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus. (1 t., b.l. 129-131, 134, 136-138, 141)

Iš 2019-09-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) S. V. 5 ant namo prieškambario durų staktos matosi įvairūs laužimo pėdsakai, yra sugadinta išorinių durų vidinės durų spynos atraktas iš vidinės pusės. Ant grindų rastos rausvos į kraują panašios dėmės, ant lovoje esančios pagalvės rastas plaukų kuokštas su rausvomis dėmėmis, ant kambaryje esančio nešiojamo kompiuterio rasta rausva panaši į kraują dėmė. Ant vokų ir pakuočių su tyrimui paimtais mėginiais užrašyti paaiškinamieji užrašai apie jų turinį, vokai užplombuoti spaudu „Kriminalistiniai tyrimai P50-13”. Daugiau apžiūrint įvykio vietą ir aplinką apie ją jokių pėdsakų ar daiktų nerasta ir nepaimta. (1 t., b.l. 14-16, 17-29)

Iš Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-09-10, apie 12 val., kartu su to paties skyriaus tyrėja A. R. vykstant tarnybiniu automobiliu keliu (duomenys neskelbtini) pastebėjo stovintį automobilį "Rover 25", v.n. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Automobilis pagal D. K. parodymus buvo panašus į Ž. K. naudotą automobilį, kuris buvo naudotas nusikalstamai veikai vykdyti. Automobilis buvo užrakintas, automobilio apžiūrai buvo iškviesti ekspertai. Po automobilio apžiūros, minėtas automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. (1 t., b.l. 190)

Iš Automobilio "Rover", v.n. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad Panevėžio r. Nauradų k., apylinkėje, kur ant žvyruoto keliuko už kaimo Naujamiesčio k. link rastas automobilis „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas, buvo ryškinami nematomi žmogaus rankų pirštų ir delnų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių, jos sudėtos į popierinį voką Nr. 1. Ant voko užrašyti paaiškinamieji užrašai apie jo turinį, vokas užplombuoti spaudu „Kriminalistiniai tyrimai P50-13”. Daugiau apžiūrint automobilį ir aplinką apie jį jokių pėdsakų ar daiktų nerasta ir nepaimta. (1 t., b.l. 192-193, 195-200)

Iš "Rover 25", v.n. (duomenys neskelbtini), kratos protokolo matyti, kad automobilio "Rover 25", v.n. (duomenys neskelbtini) prie priekinės dešinės pusės sėdynės, ant kilimėlio rastas ir paimtas pilkos spalvos rankena peilis. Automobilio daiktadėžėje rasta ir paimta: raktų ryšulys su pakabukais, automobilio registracijos liudijimas Nr. H624958, techninės apžiūros kortelė, 2 vnt. pirkimo pardavimo sutarčių, piniginė. Ant automobilio galinės sėdynės rastos tamsiai mėlynos spalvos sportinės kelnės ir tamsiai mėlynos spalvos marškinėliai. Patekus į automobilio bagažinę rastas bagažinės kilimėlis, ant kurio yra raudonai rudos spalvos dėmės. Bagažinėje rasta juodos spalvos telefono nugarėlė, rasti daiktai apžiūrėti (2 t., b.l.35- 38, 39-53, b.l. 55-56, 58-68)

Iš specialisto išvados Nr. 50-(764)-IS1-702 ir 50-(906)-IS1-796, dėl rankų pėdasakų, rastų ant automobilio “Rover” matyti, kad pėdsakai yra palikti įtariamųjų S. J. ir M. V. rankų delnais ir pirštais. Vienas rankos delno pėdsakas, yra paliktas ne M. V., ne S. J., ne nukentėjusiojo R. L., o kito asmens. (2t., b.l. 8-18,23-25)

Iš Automobilio "Rover 25", v.n. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus UAB "Tomadas" automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį "Rover 25", v.n. (duomenys neskelbtini) nuo automobilio galinės sėdynės sėdimosios dalies paimtas biologinis bandinys. Ant galinių automobilio durelių (bagažinės dangčio) matomos sudžiuvusio raudonai rudos spalvos skysčio dėmės plote 25 cmx30 cm. Paimtas raudonos spalvos dėmės pavyzdys nuo bagažinės vidaus (prie spynos) pavyzdys. Automobilis apžiūrėtas naudojant UV lempą, daugiau dėmių, panašių į kraują, nerasta. (2 t., b.l. 72-77)

Iš poėmio protokolo matyti, kad lombardo UAB "Madepa", esančio Nemuno g.710, Panevėžys, darbuotoja Š. S. savanoriškai pateikė pjūklą Nr. (duomenys neskelbtini) oranžinės ir juodos spalvų, bei užstato kortelę Nr. 14157864, iš kurios matyti, kad minėtą benzininį pjūklą 2019-09-09 į lombardą pridavė S. J. gim. (duomenys neskelbtini). (2 t., b.l. 136-139)

Iš 2019-09-11 kratos protokolo matyti, kad kratos Ž. K. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini) metu mediniame garaže rasta ir paimta: išlenktais ašmenimis kirvis, džinsinės kelnės, garso kolonėlė „Miko“, monitorius „Asus“, garso kolonėlė „Coca cola“, 10 l talpos bakelis, garso kolonėlės „Logitech“, žnyplės „Meco“, įrankių dėžė su įrankiais „Makita“, juodos spalvos kastuvas su mediniu kotu, klaviatūra „Tunex“, 5 l talpos bakelis, metaline geležte ir mediniu kotu kirvis. (4t., b.l. 109-113)

Iš Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK VS vyriausiosios tyrėjos S. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad analizuota Panevėžio apskr. VPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos pateikta informacija – įtariamųjų Ž. K. naudoto abonento 860184121, S. J. naudoto abonento 869471274 ir M. V. naudoto abonento 863359100 išklotinės laikotarpyje nuo 2019-09-07 iki 2019-09-17. Nustatyta, kad S. J. 2019-09-08 22.57 val. Skambino M. V., jų pokalbis truko 276 s; 23.03 val. – pokalbio trukmė 157 sekundės, 23.17 val. – pokalbio trukmė – 15 sekundžių. M. V. naudojamas telefono abonentas nurodytų skambučių metu jungėsi prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto, esančio adresu Naujamiesčio mstl., Naujamiesčio sen. Nuo 23.17 val. M. V. naudojosi mobiliuoju internetu, jungėsi prie prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) (apimančius nukentėjusiojo gyvenamąją vietą) 2019-09-09 M. V. naudojamas abonentas jungėsi prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto, esančio Utėnų k., Smilgių sen. Nuo 01.29 val. Iki 02.29 val. M. V. naudojamas abonentas jungėsi prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto, esančio Degionių k., Naujamiesčio sen. Nuo 02. 47 val. M. V. M. V. naudojamas abonentas jungėsi prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto esančio, Utėnų k., Panevėžio r. 2019-09-09, laikotarpyje nuo 19.00 val. Iki 20.00 val., M. V. naudojamas abonentas jungėsi prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto, esančio Nemuno g. 76, Panevėžys. Paskutinis fiksuotas sujungimas – 2019-09-10 18.26 val., daugiau M. V. telefonas nebeveikė. M. V. nukentėjusiajam R. L., kuris naudojosi telefono numeriu 860305255, neskambino. Nustatyta, kad Ž. K. S. J. skambino 2019-09-08 18.42 val., skambutis vyko jungiantis prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto, esančio Utėnų k., Panevėžio r., 18.43 val. Ž. K. skambino M. V., pokalbis truko 134 sekundes. 18.52 val. S. J. paskambino Ž. K., pokalbis truko 151 sekundę. Ž. K. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23.01 val. skambino nukentėjusiajam 15 kartų (14 sujungimų vyko Ž. K. naudotam abonentui jungiantis prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto, esančio Berčiūnų k., Panevėžio r., 1 sujungimas (23.01 val) - Naujamiesčio k., Panevėžio r.). 2019-09-09 01.29 val. Ž. K. skambino S. J., skambutis vyko jungiantis prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto, esančio Berčiūnų k., Panevėžio r. 2019-09-09, laikotarpyje nuo 19.25 val. iki 19.29 val., Ž. K. skambučiai vyko naudotam abonentui jungiantis prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto, esančio Nemuno g. 76, Panevėžys. Analizuojant S. J. naudoto telefono numerio išklotines, nustatyta, kad 2019-09-08 S. J. laikotarpyje nuo 21.12 val. iki 22.14 val. nukentėjusiajam skambino 4 kartus, nukentėjusysis neatsiliepė. 2019-09-09 01.29 val. S. J. skambino M. V., skambutis vyko S. J. abonentui jungiantis prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto, esančio Berčiūnų k., Panevėžio r. 2019-09-09, laikotarpyje nuo 19.26 val. iki 19.34 val., S. J. skambučiai vyko naudotam abonentui jungiantis prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto, esančio Tulpių g. 60, Panevėžys. Atlikus išklotinių analizę nustatyta, kad M. V. buvo nukentėjusiojo namuose (sutampa įtariamųjų buvimo vieta tuo pačiu laiku), taip pat nustatyta, kad M. V., Ž. K. ir S. J. kartu 2019-09-09 buvo lombarde, esančiame Nemuno g. 70, Panevėžys. (2 t., b.l. 190-194)

Liudytoja S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad atlikdama ikiteisminį tyrimą nustatė, kad yra (duomenys neskelbtini) telekomunikacijos bokštų celės, bokštas veikia į įvairias kryptis. Kur yra nukentėjusiojo gyvenamoji vieta, ten veikia Berčiūnų bokštas, Berčiūnų celė apima iki pagrindinio kelio, Naurado akmuo veikia Naujamiesčio celė, bet Nauradus gali apimti ir Berčiūnų celė. Degionių celė jei yra fiksuota, žmogus gali būti prie Berčiūnų. Berčiūnų celė apima nukentėjusiojo kaimą, iš analizės nustatė, kad S. J. skambina M. V., paima jį, visi važiuoja prie (duomenys neskelbtini). Jie apie 11 val. vakaro būna (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, po to važiuoja į Berčiūnus, po 1 val. nakties išvažiuoja iš Berčiūnų, nukentėjęs irgi jungiasi prie Berčiūnų, jie visi vienu metu buvo Berčiūnų celėje. Nukentėjusiojo apklausa vyko jam pasakojant ir užrašant pardymus. Kai atėjo į apklausą, klausė ar viską prisimena, sakė yra pasimetęs, skauda galvą, perskaitė, sakė viskas taip buvo, ką jis sakė, tą parašė.

Iš Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-09-10 sulaikius S. J. ir tarnybiniu automobiliu jį vežant į Panevėžio apskr. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas, buvo nuspręsta patikrinti patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) kadangi gauta duomenų, jog kartu su S. J. nusikalstamas veikas daręs Ž. K. gyvena toje sodyboje. Nuvykus minėtu adresu buvo pastebėta, kad kieme esančio žalios spalvos garažo durys praviros. Įėjus į garažą, tikslu surasti tariamąjį Ž. K., ant medinių lubų atramų, tarp lentų, buvo pastebėta juodos spalvos, galimai ginklo, buožė. Patraukus už ant buožės pritvirtintos virvutės, minėtas daiktas buvo ištrauktas, nustatyta, kad tai galimai šaunamasis ginklas. (2 t., b.l. 82)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sodybos kieme esantis žalios spalvos medinis garažas. Įėjus į garažo vidų matyti ant žemės esančios medinės lentos (grindys), ant kurių gulintys drabužiai, plastikinės talpos, laidais, kompiuterio monitorius ir procesorius, mikrobangų krosnelė, taip pat matyti du vaikiški vežimėliai, kiti smulkūs daiktai ir jų dalys. Įėjus pro garažo duris ir pakėlus galvą iš karto matyti juodos spalvos ginklo buožė, esanti tarp minėtų medinių lubų lentų. Patraukus ant buožės esančią pritvirtintą virvutę, ginklas nukeliamas ir padedamas ant žemės. Matyti, kad ginklo numeris „14 09028“, iškaltas ant metalinės ginklo dalies šalia vamzdžio. Ginklas buvo patikrintas ir ginklo vamzdyje rastas šovinys. Ginklas su šoviniu pergabentas į Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK, supakavimui tam pritaikytoje dėžėje. (2 t., b.l. 83-84, 85-88)

Iš specialisto išvados Nr. 50-(768)-IS1-817 matyti, kad tyrimui pateiktas ginklas yra šaunamasis, o būtent 5,6 mm kalibro šautuvas, pagamintas savadarbiu būdu iš pramoninės gamybos (Turkija) 5,5 mm kalibro pneumatinio šautuvo HATSAN mod. 80, Nr. 17 09028, atramoje įstačius skiltuvą ir pritaikytas šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais. Tyrimui pateikta tūtelė (išimta iš ginklo) yra pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinio, skirto įvairiems graižtviniams ginklams, dalis, tūtelė yra iššauta. Šie šoviniai skirti įvairiems graižtviniams ginklams. (2 t., b.l. 100-103)

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti matyti, kad nukentėjusysis R. L. atpažįsta ginklą Nr. 1, kaip ginklą, kuriuo Ž. K. 2019-09-08 jam grasino ir kurio buože jam trenkė iš viso tris kartus į kairę veido pusę, trečio smūgio metu ginklas vieną kartą iššovė. Šį ginklą atpažįsta iš buožės ir paties ginklo formos, spalvos, ant ginklo nėra optikos, šalia vamzdžio matyti plonas geležinis strypelis, kurį minėjo apklausoje, taip pat ginklas kaip ir sakė apklausoje yra pneumatinis, tačiau perdarytas į kovinį. (1 t., b.l. 112-116)

Iš UAB „Tele2“ rašto matyti, kad mobilaus ryšio telefonai gali jungtis prie skirtingų tą teritoriją aptarnaujančių celių priklausomai nuo bazinės stoties veikimo stiprumo ir kitų gamtos reiškinių. ( 6 t.,bl.32-33).

Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2019-09-08, nežino kelintą valandą, jam būnant kartu su S. J., negali pasakyti, kur jie tuo metu buvo ir kaip su juo susitiko, S jam pasakė, kad jam kažkas yra skoloje, nepamena kiek. S susiskambino su kažkokiu vaikinu ir žino tik tiek, kad jie kažkur važiavo. Jis buvo labai neblaivus, neatsimena kaip viskas vyko, negali papasakoti. Vartojo tik alkoholį, narkotinių medžiagų nevartojo. Net nepažintų įtarime nurodyto nukentėjusiojo. Neatsimena nieko. Žino, kad 2019-09-09 pabudęs rado savo automobilio "Rover", valstybinio numerio neatsimena, bagažinėje kažkokius daiktus, kuriuos kažkas iškrovė. Kaip suprato iš S, tie daiktai buvo nukentėjusiojo, negali paaiškinti, kaip jie atsirado jo automobilio bagažinėje. Jis neturi jokio ginklo, negali paaiškinti, kaip tas ginklas atsirado jo garaže. Pripažįsta iš dalies tik dėl to, kad žino, jog dalyvavo įvykyje, apie kurį duoda parodymus, tačiau jis neatsimena savo veiksmų ir negali pasakyti, ką padarė ir ko ne. (4 t., b.l. 180)

Kaltinamasis S. J. kaltę pripažino, davė išsamius parodymus dėl įvykių aplinkybių ir nurodė, kad norėjo atgauti 400-500 Eur skolą dėl jam skirtos administracicnės nuobaudos, nes buvo toks susitarimas su R. L., nukentėjęs susitarimo nesilaikė, pripažino, kad išnešė kaltinamajame akte nurodytus daiktus, nes tais daiktais būtų pasidengęs skolą. Nukentėjusiajam negrąsino, pripažino kad tenkė per nugarą ir kojas, kad nesusigaudytų kurioje vietoje yra, kastuvo kotu įrėmė, pasakė nesiskųsti ir paliko gulėti.

Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino, nurodė, kad tik dalyvavo kartu bet nieko nedarė. Apie nukentėjusiojo skolą jam pasakė S, pats nukentėjusiojo nemušė, jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, daiktų iš jo namo neėmė, nebuvo namuose pas nukentėjusįjį. Kai kaltinamajį paėmė iš namų, bagažinė jau buvo pilna daiktų, nematė, nepažįsta nukentėjusiojo, girdėjo ko reikalavo Ž. K., S. J., pats nieko nereikalavo iš nukentėjusiojo. Jis bijojo S. J. ir Ž. K., nes yra anksčiau abiejų sumuštas. Bandė aiškintis už ką žmogų sudaužė, tai S pasakė, kad už 300 Eur skolą, o Ž. K. vėliau pasakė kad už laiko sugaišimą 1000 Eur nukentėjęs jam skolingas. Pripažįsta, kad paliko nukentėjusįj be pagalbos, nors jo būklė buvo prasta, paliko stovintį, nes nukentėjęs sakė pareis pats.

Nukentėjęs R. L. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje parodė, kad prieš du metus buvo sutaręs su S. J. per pusę pirkti automobilį ir kartu dalintis jo ekploatavimo išlaidas, bet nebuvo sutarę mokėti baudų, jei policija sustabdys ir nubaus S. J. už važiavimą be teisių. Buvo S. J. skolingas už starterio tvarkymą 40 Eur, kai buvo susitikę tuomet pinigų neturėjo. Nuo to laiko, kad S. J. buvo sulaikytas vairavęs be teisių buvo praėję apie du metai kai pas jį atvyko S. J. ir Ž. K., ir pradėjo reikalauti skolos, o Ž. K. 1000 eurų, buvo grasinoma ginklu, mušama, reikalaujam skambinti ir ieškoti pinigų, vežiojamas automobilio bagažinėje. Kai prie S. J. ir Ž. K. prisijungė M. V. jis kartu irgi vartojo smurtą, padėdamas S. J. ir Ž. K. reikalauti skolos. Po visų kaltinamųjų smurto važiavo į namus ieškoti daiktų, namai nebuvo užrakinti, jis įėjo pirmas, kiti iš paskos. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į namus leido eiti, nes nenorėjo būti sumuštas, pasakė, kad gali atiduoti telefoną. Ž. K. liepė ieškoti pinigų, o S. J. paėmė kolonėles, telefonus, kompiuterį, benzopjūklą. Daiktus paėmė S. J. ir M. V. ir sudėjo į automobilį. Vėl važinėjo šunkeliais, kol Ž. K. liepė prie fermos ir paleisti. Tuomet pajuto smūgį ir nukrito, su kastuvu stovėjo S. J., kuris prispaudęs metaline kasamąja dalimi, kaklo sritį prie peties pagrasino, kad jei pasiskųs, bus blogai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. J., prispaudęs metaline kastuvo dalimi kaklą pasakė nesiskųsti, nes perrėš gerklę. Prabudo prie kažkokios sodybos, jam iškvietė greitąją.

Nukentėjusiojo pirminiai parodymai jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu po įvykio 2019-09-10 Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų veido ir žandikaulio chirurgijos skyriuje nėra labai išsamūs ir konkretūs, tačiau vėliau 2019-09-23 policijos komisariate jis nuosekliai prisiminė įvykio aplinkybes ir jas paaiškino, savo esme parodymai sutampa ir jais netikėti visa apimtimi, nėra jokio pagrindo. Be to, neesminiai parodymų nesutapimai tik patvirtina, kad asmuo atpasakoja įvykius taip, kaip juos prisimena, todėl natūralu, kad dėl tam tikrų neesminių įvykio aplinkybių gali sąžiningai klysti. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir vietovių, kuriomis jis buvo vežiojamas bei kokie veiksmai ir jo atžvilgiu buvo atlikti, jo parymai visiškai sutampa su kaltinamojo S. J. parodymais. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti įrodymai, t.y. kaltinamojo S. J. parodymai, liudytojų F. M., A. P. ir E. L. parodymai nėra jokio pagrindo.

Nors S. J. teigė, kad neva teisėtai važiavo reikalauti iš R. L. skolos dėl administracinės nuobaudos, kuri buvo skirta už važiavimą be teisių, tačiau tokie kaltinamojo parodymai šioje dalyje prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, jie nėra pagrįsti jokiais kitais duomenimis, todėl laikytini tik kaltinamojo pasirinkta savo veiksmų pateisinimo versija.

R. L. nurodė, kad žinojo, jog S. J. neturi teisių ir važinėja, bet dėl baudų mokėjimo nesitarė, buvo skolingas tik 40 Eur už starterio tvarkymą, nuo to laiko kai sustabdė policija praėjo jau du metai, patvirtino, kad tuo metu S kalbėjo kažką dėl baudos, bet jis nesutiko mokėti. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų Ž. K. parodymų matyti, kad S. J. pasakė, jog kažkas yra skoloje ir susikambino su kažkokiu vaikinu, jie nuvažiavo, buvo labai neblaivus ir ne viską prisimena, todėl nieko negali papasakoti, savo veiksmų neatsimena ir negali pasakyti ką jis darė. Liudytojas E. L., kuris buvo automobilyje tuo pat metu kai S. J. buvo sustabdytas policijos pareigūnų Parko gatvėje, tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teismo posedžio metu nurodė, kad negirdėjo apie jokį S. J. ir R. L. susitarimą dėl baudos mokėjimo per pusę kartu su jo broliu, jei tai būtų žinojęs, tikrai nebūtų leidęs broliui mokėti tų pinigų.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus S. J. administracinius nusižengimus matyti, kad 2017-10-19 S. J. už automobilio R. L. valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairavimą neturint specialios teisės buvo nubaustas 350 Eur bauda, bauda nesumokėta ( 3 t., b.l.163). CK 6.6. straipsnio 1 dalis numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Kadangi administracinė atsakomybė yra asmeninė, o administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tas asmuo, kuris yra padaręs administracinį nusižengimą, todėl S. J. neturėjo jokio teisėto pagrindo iš R. L. reikalauti 300 Eur ir gautą administracinę nuobaudą laikyti nukentėjusiojo solidaria skola nepriklausomai nuo to, kad jie bendrai su R. L. pirko automobilį R. L. ir nutarė dalintis automobilio eksplatavimo išlaidomis. Kadangi iš neteisės negali kilti teisė, daroma išvada, jog S. J. neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti iš nukentėjusiojo pinigų. Kadangi Ž. K. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl jo mirties, todėl teismas jo veiksmų detaliau neanalizuoja ir neaptaria jo reikalavimų neteisėtumo.

Bylos įrodymais nustatyta, kad M. V. iš pradžių nedalyvavo S. J. ir Ž. K. išsakant neteisėtus reikalavimus nukentėjusiajam perduoti pinigus ir panaudojant fizinį smurtą bei neteisėtai apribojant jo laisvę. Jis nežinojo nei apie S. J. ir R. L. turėtą automobilį bei tariamus susitarimus nei apie S. J. paskirtą baudą ir šias aplinkybes pradėjo aiškintis tik kartu su jais nuvykus prie Naurado akmens. Akivaizdu, kad iki to momento, kol neįlipo į automobilį jis nieko nežinojo ir apie R. L. atžvilgiu vykdomą nusikalstamą veiką.

M. V. pripažino, kad bandė aiškintis, už ką buvo sudaužytas nukentėjęs ir iš S. J. sužinojo, kad dėl 300 Eur skolos, o 1000 Eur už Ž. K. laiko sugaišimą. Taigi kaltinamajam M. V. iki suduodant smūgius nukentėjusiajam jau buvo žinoma, kad smurtaujama dėl skolos. Nukentėjęs R. L. parodė, kad pamatęs jį sumuštą ir sužalotą pirmą kartą M. V. nuo tokio vaizdo buvo labai išsigandęs. Vertinant aptartus įrodymus darytina išvada, kad M. V. suduodamas smūgius jau žinojo, jog smurtas naudojamas siekiant atgauti skolas ir suvokė, kad toks skolos išieškojimo būdas yra neteisėtas, nepriklausomai nuo to ar jam buvo žinoma apie S. J. ir R. L. tikruosius ar tariamus susitarimus dėl automobilio. Be to, kaltinamasis patvirtino, jog iš S. K. sužinojo, kad vien už jo laiko sugaišimą jis reikalauja 1000 Eur, kas yra akivaizdžiai neteisėta. R. L. nurodė, kad M. V. spardė į galvą ir į kūną, nes Ž liepė M. V. patrankyti jį, kad prisimintų numerius, kitaip jį patį ( M. V.) trankys, o prieš tai nukentėjusiajam smūgius buvo sudavęs S. J., po kurių jis nugriuvo, bei Ž. K. buvo pataikęs į rankos pirštus kirviu ir prakirtęs galvą. Akivaizdu, kad prisidėdamas prie tolesnio R. L. bauginimo ir mušimo, tokiu būdu reikalaujant iš jo skolos, M. V. suprato ir savo veiksmų neteisėtumą. Apibendrinant aptartus argumentus kaltinamojo M. V. iškelta versija, kad jis nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam yra atmetama, kaip jo pasirinkta gynybos priemonė, nes tai patvirtina ne tik nukentęjės bet ir S. J., jų parodymai tarpusavyje sutampa pagal įvykių seką vietos ir laiko atžvilgiu, o po M. V. smūgių sudavimo, R. L. sutiko atiduoti daiktus ir visi važiavo pas jį į namus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis S. J. apkalba M. V., nors pastarasis teigia, kad S. J. tokiu būdu nori susimažinti sau kaltę. M. V. teismo posėdžio metu teigė, kad su Ž. K. susipažino per S. J., su Ž. K. santykiai buvo iki tol normalūs, nors atsakydamas į gynėjos klausimus jau tvirtino kad bijojo ir S. J. ir Ž. K., nes yra gavęs nuo abiejų mušti. Tačiau nukentėjęs taip pat nurodė apie M. V. suduotus smūgius kitiems reikalaujant skolos, o tai, kad nukentėjęs yra susipykęs su M. V. ar turi kitą motyvą jį apkalbėti duomenų byloje nėra, nes iki tol jie net nebuvo pažįstami. Tai kad abu kaltinamieji ir asmuo kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauka vienu metu buvo nukentėjusiojo namų vietoje pagal jų telefono jungimąsi prie telekomunikacijos bokštų, patvirtino liudytoja S. R., kuri analizavo jų telefonų išklotines, bei telefonų jungimosi duomenys, todėl M. V. teiginys, jog jis pamatė daiktus bagažinėje kai pas jį atvyko S. J. ir Ž. K. yra niekuo nepgrįstas. Visais aptartais įrodymais M. V. versija, kad jis nesudavė nukentėjusiajam smūgių ir nedalyvavo užvaldant jo daiktus pas jį namuose atmetama, nes yra paneigta aptartais bylos įrodymais.

Nagrinėjamoje byloje, kaltinamųjų S. J. ir M. V. veiksmai pasireiškė kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens fizinei būklei, sveikatai ir gyvybei be teisėto pagrindo reikalaujant pinigų bei užvaldant kitą nukentėjusiojo turtą.

BK 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta turto prievartavimo sudėtis numato fizinio smurto panaudojimą prievartaujant turtą – be teisėto pagrindo verčiant kitą asmenį perduoti turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta plėšimo nusikaltimo sudėtis numato fizinio smurto panaudojimą ar grasinimą smurtu ar kitaip atimant galimybę priešintis prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Tiek plėšimas, tiek ir turto prievartavimas gali būti padaromi panaudojant fizinį smurtą, siekiant užvaldyti svetimą turtą, tačiau plėšimo atveju paprastai kėsinamasi į neapibrėžtą turtą, nenurodant grobimo motyvo ar tikslo, o turto prievartavimo atveju versdamas perduoti turtą, kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, be to, dažniausiai verčiama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą. Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat panaudoti naudojamas tam, kad įveikti esamą ar galimą priešinimąsi, trukdantį pagrobti turtą, o turto prievartavimo atveju minėtus veiksmus kaltininkas naudoja tam, kad priverstų asmenį perduoti turtą.

Išanalizavus bylos įrodymus bei aptartas teisės normas darytina išvada, kad tokia teisinė situacija, kai kaltinamas asmuo kelia neteisėtus reikalavimus nukentėjusiajam perduoti jam pinigus panaudojant fizinį smurtą ir grasinimus, suvaržant laisvę ir atimant galimybę priešintis, o nukentėjusiajam negalint įvykdyti neteisėtų reikalavimų, nes tokių pinigų neturi, bet smurto ir grasinimų įtakoje yra priverčiamas ar pats sutinka atiduoti kitą nei prievartaujama turtą - daiktus, kad tik smurtas jo atžvilgiu baigtųsi ir tokiu būdu kaltinamiesiems tuoj pat užvaldant tą kitą turtą, esant vieningai kaltinamųjų tyčiai bet kokiu būdu patenkinti savo neteisėtus reikalavimus, turi būti vertinama kaip tęstiniais veiksmais padarytas turto prievartavimas, o ne kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos- plėšimas ir turto prievartavimas.

Byloje nustatyta, kad S. J. veikė turėdamas vieningą tyčią. Jis, į pagalbą pasikvietęs Ž. K. iš pradžių be teisinio pagrindo iš nukentėjusiojo reikalavo 300 Eur, o Ž. K. reikalavo atlygio 1000 Eur už pagalbą S. J. padėti reikalauti skolos. Taip smurto, grasinimų bei neteisėto laisvės suvaržymo ir bauginimo įtakoje palaužus nukentėjusiojo valią ir pastarajam siekiant išvengti tolesnio smurto sutikus vietoj pinigų perleisti kitą turtą- t.y. telefoną, o S. J. namuose beieškant pinigų dar paėmus ir kitus daiktus ir kartu su M. V. juos užvaldžius, tokiu būdu pasidengiant savo tariamą skolą, buvo pilnai realizuoti turto prievartavimo objektyvinės pusės požymiai. S. J. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad daiktai buvo paimti pasidengti skolą daiktais, t.y. jo tikslas ir nusikaltimo motyvas buvo aiškus – pasidengti skolą, kas yra turto prievartavimo, o ne plėšimo požymis, nes plėšimo atveju ppaprastai kėsinamasi į turtą nenurodant jokio motyvo ar tikslo. Kaltinamasis M. V. padėjo S. J. neteisėtai reikalauti pinigų, sudavė smūgius, taip bendrais veiksmais padėdamas palaužti pasipriešinimą ir padėjo išnešti daiktus iš gyvenamojo namo, paskui kartu važiavo benzopjūklą priduoti į lombardą, t.y. bendrininkavo padėdamas S. J. prievartauti turtą iš nukentėjusiojo.

Ištyrus įrodymus nustatyta, kad S. J., Ž. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus bei M. V., panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą, bei suvaržydami asmens laisvę prievartavo R. L. perduoti 300 Eur S. J. ir 1000 Eur Ž. K., tačiau šio turto negavus ir tokių jų reikalavimų nukentėjusiajam negalinti patenkinti, nes nerado iš kur galėtų tokias pinigų sumas pasiskolinti, todėl sutikus atiduoti daiktus ir kaltinamiesiems nuvykus į R. L. namus ir Ž. K. bei S. J. nukentėjusiojo atžvilgiu toliau vartojant smurtą, S. J. ir M. V. iš namų išnešus daiktus, turto prievartavimo metu buvo užvaldytas R. L. priklausęs turtas bendros 610 Eur vertės.

Iš specialisto išvados matyti, kad R. L. nustatyti muštiniai sužalojimai, apatinio žandikaulio lūžis, t.y. jo sveikata sutrikdyta nesunkiai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. L. nurodė, kad kai buvo paliktas lauke buvo tamsu, jis gulėjo ant žemės, kažkur šliaužė, nes nebegalėjo atsistoti, po to ko gero prarado sąmonę, nes kai atsimerkė jau buvo diena, jis atsistojo ir tada ėjo. Nukentėjęs liudytojos A. P. buvo rastas kitos dienos vidurdienį, apie 12 val., ( įvykis GPM dėl iškvietimo registruotas 11.50 val.) Liudytoja parodė, kad nukentėjęs buvo visas ištinęs, aplipęs krauju, su praskelta galva, pirštas kabojo ant mėsos, lūpos sukepusios nuo kraujo ir neprisiminė įvykio aplinkybių, teigė, kad atsibudo laukuose. Tačiau liudytoja nenurodė, kad jo gyvybei būtų grėsęs pavojus ar jo būsena būtų tokia kritiška, ji teigė kad nukentėjęs ėjo keliu, davė jam atsigerti ir iškvietė greitosios pagalbos medikus, nes jis atrodė baisiai ir buvo sumuštas. Be šios liudytojos parodymų, jokių kitų objektyvių duomenų (greitosios pagalbos medikų parodymų, nukentėjusiojo sveikatos būklės dokumentų ir pan.) pagrindžiančių jo gyvybei gresiantį pavojų byloje nėra.

Pavojinga gyvybei padėtis yra kritinė situacija, kai dėl asmens tyčinės ar neatsargios veikos, arba nelaimingo atsitikimo, žmogui gresia realus mirties pavojus ir jam aiškiai reikalinga neatidėliotina pagalba. Dotuoju atveju konstatuotina, kad R. L. būklė nebuvo tokios kritinės padėties, kad jam būtų grėsęs realus mirties pavojus ar jam aiškiai būtų reikalinga pagalba, be kurios jo gyvybei būtų pavojinga. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam pagal sukeltas pasėkmes buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl sulaužyto žandikaulio, tačiau prokuroras pakeisdamas kaltinamiems S. J. ir M. V. kaltinimus, prašė juos pripažinti kaltais tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t.y. tik pagal kaltinamųjų veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kas akivaizdžiai yra nelogiška jog dėl tokių sveikatos sužalojimų R. L. gyvybei iš viso galėjo grėsti pavojus. Kita vertus, nors M. V. nurodė, kad jau pirmą kartą pamatęs nukentėjusįjį buvo išsigandęs dėl pamatyto kraupaus vaizdo, o kitą dieną dar norėjo nuvažiuoti pažiūrėti ar nukentėjęs dar yra toje vietoje kur paliktas, bet tai neįrodo, kad nukentėjusiojo būklė buvo rimta ir pavojinga jo gyvybei ir sveikatai, o kaltinamojo prisipažinimu dėl padarytos nusikalstamos veikos teismas nėra saistomas. Išnagrinėjus įrodymus nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų kad R. L. gyvybei būtų grėsęs pavojus, todėl kaltinamieji S. J. ir M. V. išteisinti pagal BK 144 straipsnį kaip nepadarę veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis S. J. ikiteisminio tyrimo metu dėl šios kaltinimo dalies jokių aplinkybių nenurodė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad neturėjo tyčios nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, iš kastuvo per nugarą nukentėjusiajam sudavė, kad nesusigaudytų kurioje vietoje yra, trenkė porą kartų per kojas, kastuvo kotu ir pasakė nesiskųsti.

Kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad išgirdo smūgio garsą, matė S. J. su kastuvu rankose, nukentėjęs gulėjo ant žemės ir aimanavo, tuomet suprato kad jam trenkė į nugarą, teismo posėdžio metu parodė, kad S paėmė kastuvą, sudavė smūgį, nukentėjęs nugriuvo.

Nukentėjęs R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad trenkęs kastuvu du kartus į nugarą ir į kojas, o pargriuvus kastuvo geležtę įrėmęs į gerklę S. J. grasino perrėžti gerklę jei nukentėjęs skųsis, teismo posėdžio metu patvirtino šiuos parodymus nes po įvykio geriau prisiminė jo aplinkybes. Teismo psoėdžio metu teigė, kad pajuto smūgį ir nukrito, o S. J. prispaudęs kaklo sritį metaline kastuvo dalimi pasakė pagrasino nesikišti, sakė pasiskundus bus blogai.

Už BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl tokios rūšies bausmė ir skirtina. BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta žala jo sveikatai, į S. J. asmenybę, į tai, kad jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo svarbus ir jis buvo sunkios nusikalstamos veikos iniciatorius. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, o teisingumo principas įgyvendintas paskyrus S. J. sankcijos vidurkiui artimas bausmes. Kadangi BK 181 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms tyčinių nusikaltimų kategorijoms pagal jų sunkumą, todėl bendrintinos apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 dalimi. Bausmės pradžią tikslinga skaičiuoti nuo nuosprendžio praėjimo vykdyti dienos, nes Panevėžio apylinkės teismo 2019-09-05 nuosprendžiu skirtos 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės laikas baigiasi 2020-07-24 ir jis paleidžiamas į laisvę kaip atlikęs bausmę. ( 6 t, b.l. 39)

Šioje baudžiamojoje byloje 2020-01-07 teismo nutartimi pasibaigus S. J. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės atlikimui yra skirta kardomoji priemonė- asmens tapatybės kortelės Nr.14157864 išduotos 2015-01-01 Migracijos departamento Panevėžio skyriuje paėmimas. Kortelė yra baudžiamojoje byloje ( 5 t; 68 b.l.). Kadangi S. J. šio nuosprendžio paskelbimo dieną yra paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę, todėl, S. J. paskirta kardomoji priemonė paliekama galioti, o nuosprendį pradėjus vykdyti kardomoji priemonė panaikintina. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosporendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kaltinamasis M. V. padarė vieną nusikalstamą veiką priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis ankščiau neteistas (4 t.,b.l.92), turi galiojančią administracinę nuobaudą (t.4, b.l. 90). Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (t. 4, b.l.89). Registruotas užimtumo tarnyboje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, tačiau nebuvo sunkaus nusikaltimo iniciatorius ar aktyvus vykdytojas, jo kaip bendrininko elgesys atitiko padėjėjui prisikiriamus veiksmus.

Už BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad nors ir M. V. teisiamas pirmą kartą, tačiau padaryta sunki ir savanaudiška nusikalstama veika, nėra M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad nukentėjusysis turi pretenzijų dėl sugadintos sveikatos ir jam padaryta žala, tačiau M. V. veiksmai nebuvo lemiantys jo sveikatos sutrikdymo mastą, o jo kaip bendrininko elgesys buvo antraeilis, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). BK 181 straipsnis (turto prievartavimas) yra BK XXVIII skyriuje, todėl dalinio paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos kaltinamajam M. V. šioje byloje po 2020 m. liepos 1 d. turi būti svarstomos

2019-09-19 automobilio "Rover", v.n. (duomenys neskelbtini) kratos metu paimta nuorūka rudos spalvos filtru, 11 nuorūkų peleninėje prie a/m galinės sėdynės, juodos spalvos telefono nugarėlė, peilis, piniginė "Cavaldi" su nuolaidų kortelėmis, čekiais ir popieriaus lapeliais su užrašais, automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė, pirkimo - pardavimo sutartys, raktų ryšulys su pakabukais, kelnės ir marškinėliai, bagažinės kilimėlis, 2019-10-14 nutarimu perduoti saugojimui į Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK daiktų saugojimo kamerą ir saugomi pagal 2019-10-14 kvitą serija BBB Nr.0006021 nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.