Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. D. (R. D.), gimęs (duomenys neskelbtini). Rusijos Federacijoje, Rusijos Federacijos pilietis, čečėnas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), Rusija, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis treneriu Čečėnijoje, iš jo žodžių teistas Austrijoje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. turėdamas tikslą neteisėtai gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius (Turkijos Respublikos piliečius) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir į Lietuvos Respublikos gilumą iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, 2021 m. gegužės 20 d. 21.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Šalčininkų r. Rindžiūnų k. ribose, VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos saugomame Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruože tarp VSŽ Nr. 0787 ir Nr. 0790, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, tyčia, neteisėtai, neleistinoje vietoje, neturėdamas vizos ar kito dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką, ne per nustatytus pasienio ar muitinės kontrolės perėjimo punktus, pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Be to jis, žinodamas, kad užsieniečiai – Turkijos Respublikos piliečiai, neturi kelionės dokumentų teisėtai pereiti valstybės sieną, turėdamas tikslą juos lydėti ir rodyti kelią, 2021 m. gegužės 20 d. 21.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną, tarp VSŽ Nr. 0787 ir Nr. 0790, pėsčiomis lydėdamas ir rodydamas kelią, gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – dešimt Turkijos Respublikos piliečių: S. E., gim. 1995 m., S. P., gim. 1982 m., A. K., gim. 1999 m., U. D., gim. 2002 m., M. A., gim. 2001 m., A. S., gim. 2003 m., Z. S., gim. 1979 m., E. S., gim. 2006 m., B. O., gim. 1996 m., A. O., gim. 1996 m., kuriuos nuo valstybės sienos gabeno apie 5 km į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kol 2021 m. gegužės 21 d. 01.50 val. Šalčininkų r. Dieveniškių k. ribose, buvo sulaikytas VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų.

Kaltinamasis R. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Yra čečėnas, todėl parodymus duos rusų kalba, dalyvaujant vertėjui. Su 2021 m. birželio 3 d. pareikštu įtarimu susipažino, jo turinį suprato. Kaltę dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, pripažįsta visiškai. Čečėnijoje susipažino su vyriškiu, kuriam paaiškino, kad nori patekti į Vokietiją, kur norėtų susitikti su antra žmona ir dviem dukrom. Žmona E. C., gyvena Austrijoje kartu su jo dukromis. Jie oficialiai nesusituokę. Jis nuo 2015 m. iki 2019 m. su žmona ir dukromis gyveno Austrijoje. 2019 metais jį deportavo, nes Austrijoje jis su draugu norėjo apiplėšti bankomatą. Juos pagavo policija. Už padarytą veiką kalėjime praleido 7 mėn., po ko iš karto jį išsiuntė atgal į Čečėniją. Jam uždrausta atvykti į Austriją. Žmona su dukromis liko Austrijoje, o jis Čečėnijoje. Vokietijoje norėjo pasimatyti su šeima, todėl su nepažįstamuoju sutarė, kad jis jam už 2800 eurų padės nelegaliai nuvykti į Vokietiją. Jis žinojo, kad į Europą legaliai nepateks, kadangi jis neturėjo pase vizos, dėl to ir ieškojo žmogaus, kuris jam galėtų padėti. Nepažįstamas sutiko jam padėti, tačiau nurodė, kad už tokias keliones gauna žymiai daugiau. Pastarasis jam pasiūlė pigesnę kainą, tačiau, jis už tai turėjo kartu su savimi per valstybės sieną vestis 10 kurdų. Iš pastarojo paaiškinimo jis suprato, kad jis jiems turės rodyti kelią, kadangi jie nemoka kalbos bei nemoka naudotis navigacine sistema. Jis su tokiu pasiūlymu sutiko. Suprato, kad tie žmonės į Vokietiją vyks nelegaliai. Nepažįstamasis į jo asmeninį telefoną įdiegė programėlę, kurioje buvo sužymėti taškai, kaip iš Baltarusijos patekti į Lietuvą. Pastarasis paaiškino, kur jis susitiks su kurdais. Po to jis su nepažįstamuoju pastarojo automobiliu 2021 m. gegužės 17 d. atvyko į Minską, kur bute jo jau laukė 10 kurdų. Su jais buvo vienas turkas, kuris, kaip suprato, viskam vadovavo. Matė, kaip kurdai tam žmogui mokėjo pinigus. Jo atpažinti negalėtų. Kaip tie turkai atvyko iki Minsko, jis nežino. Jis juos bute pamatė pirmą kartą. Pernakvojus bute vieną naktį, jį ir 10 turkų juodos spalvos autobusiuku nuvežė į mišką. Kelionė truko 40 min. Po to jis ir 10 turkų persėdo į kitą baltos spalvos autobusiuką. Tas autobusiukas buvo aklinas. To autobusiuku važiavo apie 1,5 val. Po to jį ir 10 kurdų išleido miške. Iš visų turkų surinko telefonus. Iš jo telefono nepaėmė, kadangi jame buvo instaliuota programėlė, pagal kurią jis turėjo turkus pervesti per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą. Jis matė, kaip vienas iš turkų paslėpė savo telefoną. Žmonės, kurie juos atvežė, nuvedę juos iki Baltarusijos -Lietuvos sienos, liepė toliau eiti jam pirmam ir paskui save vestis turkus. D. Č. su nepažįstamuoju buvo sutaręs, kad jis turkus atves iki Lietuvos tam tikro taško, tuomet ta pačia programėle nusiųs duomenis, kur jie yra kažkokiam ukrainiečiui, kuris jį bei turkus paims pagal jo atsiųstus duomenis taksi automobiliu bei nuveš iki Vokietijos. Prie pat valstybės sienos, naudodamasis programėle, jis Baltarusijoje ėjo pirmas. Visi turkai ėjo jam iš paskos. Jis jiems rodė kelią. Jis suprato, kad neteisėtai per valstybės sieną pereina pats ir paskui save veda turkus. Jis žino, kad per valstybės sieną bet kur vaikščioti negalima. Su turkais eidamas jis nesikalbėjo, nes jis nemoka jų kalbos, todėl bendraudavo gestais. Kad perėjęs valstybės sieną pateko į Lietuvą, jis suprato iš navigacijos programėlės. Pervedęs per valstybės sieną turkus ir jau būdamas Lietuvoje, jis jų buvimo vietos koordinates nusiuntė ukrainiečiui, tačiau pastarasis jų taip ir nepaėmė. Lietuvoje miške jo pralaukė apie 3 paras. Kadangi neturėjo nei maisto, nei vandens, todėl su moterimi turke jis buvo nuėjęs į parduotuvę nusipirkti šiek tiek maisto. Kadangi jų neatvažiavo paimti, todėl jie pradėjo eiti pėsčiomis link Vilniaus miesto. Po to galvojo taksi automobiliu vykti į Vokietiją. Kadangi turkai pavargo, todėl jie išėjo į pagrindinį kelią. Po to juos sulaikė pareigūnai. Kadangi jis nuo jų buvo atsilikęs, todėl po kažkurio laiko taip pat išėjo į pagrindinį kelią, kur jį sulaikė pareigūnai. Einant per valstybės sieną, dalis turkų grupės pasiklydo, todėl jis, pasinaudodamas navigacija, buvo grįžęs į Baltarusiją ir juos parvedė į Lietuvą. Turkai jam pinigų nemokėjo, per valstybės sieną jis juos vedė norėdamas mažesne kaina patekti į Vokietiją, pas savo šeimą, kurios labai pasiilgo. 2800 eurų jis grynais sumokėjo čečėnui, kai tarėsi dėl kelionės. Telefoną, kuriame buvo įdegta navigacijos programėlė, iš jo paėmė asmens kratos metu. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi. Jam išaiškintos galimybės ir sąlygos dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jis prašo tą bylą taip ir užbaigti. Lietuvoje jis neturi nei giminių, nei draugų, pas kuriuos galėtų pagyventi.

Kaltinamojo R. D. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 291 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

L. A. (A.) O. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra kurdas, todėl parodymus duos jam suprantama turkų kalba. Iš Turkijos išvyko todėl, kad yra verčiamas stoti į Turkijos kariuomenę, tačiau jis to nenori, nes tektų kariauti su kurdais, t.y. jo tautiečiais. Turkijos teisėsaugos jis yra paieškomas 5 metus, dėl to, kad slapstosi nuo kariuomenės, nes karinė tarnyba privaloma. Dėl to jis nusprendė bėgti iš Turkijos. Turkijoje, Stambulo mieste, per pažįstamus susirado asmenį, kuris galėjo išvežti jį į Europą. Už kelionę jam sumokėjo 7000 eurų. Tas asmuo pažadėjo nuvežti jį į Vokietiją, kadangi tai ekonomiškai stipri valstybė ir ten yra geros sąlygos. Į kitas šalis nenorėjo vykti, nes žino, kad Vokietijoje gyvena daug turkų ir kurdų. Iš Stambulo išvyko sunkvežimiu, po to buvo persodintas į kitą uždarą transporto priemonę. Sunkvežimyje jiems buvo skirta speciali vieta, buvo duota vandens. Iš sunkvežimio jiems nebuvo leista išlipti. Gamtinius reikalus atlikdavo į butelį. Kiek laiko truko kelionė, negali pasakyti, nes buvo visą laiką tamsoje. Atvykus į miško vietovę, jiems liepė persėsti į kitą transporto priemonę – autobusiuką, kurio langai buvo aklinai uždaryti. Važiavo kartu su juo 10 asmenų, su kuriais susipažino kelionės metu. Kiek žino, jie taip pat Turkijos piliečiai. Važiuojant mikroautobusu, juos miške kažkur paleido. Kai paleido, vairuotojas pasakė, kad čia yra Europa, bei nurodė bėgti į mišką. Vairuotojas paaiškino, kad ten jų lauks kita transporto priemonė, kuria jie vyks toliau. Miške jų niekas nelaukė, todėl šiek tiek lukterėję, jie nusprendė toliau eiti patys. Ėjo visą laiką tiesiai. Praėjus maždaug 2 km, miške pamatė ateinantį nepažįstamą vyriškį. Tas vyras savo telefone parodė žemėlapį, bei rankos mostu parodė eiti paskui jį. Jam pasirodė, kad tas vyras žino kelią kur jiems eiti. Nei savo vardo, nei iš kur ten pastarasis atsirado, jis jiems nesakė. Su minėtu asmeniu miškais klaidžiojo 1 dieną. Jis visą laiką ėjo priekyje, naudodamasis navigacija, jie sekė paskui jį. Nors jie beveik visą laiką ėjo mišku, tačiau išgirdę garsą, panašų į važiuojantį automobilį, tas vyras rankos mostu jam ir kitiems turkams parodydavo, kad reikia tūptis arba gultis ant žemės, t. y. pasislėpti. Jis iš tokių jo gestų suprato, kad tas vyras nenori, kad jie visi būtų pastebėti. Kelionės metu jiems tarpusavyje turkiškai bekalbant, minėtas vyras pridėdavo pirštą prie lūpų. Jis tai suprato kaip ženklą būti tyliai. Tas vyras kelionės metu dažnai kažkam rašė telefone. Kad su kuo nors kalbėtų tas vyras, jis negirdėjo. To vyro sunkvežimyje vykstant iš Turkijos nematė, jis nevažiavo ir mikroautobusu. Tam vyrui jis jokių pinigų nemokėjo. Beeinant jie visi pavargo, todėl kažkuris iš jų tam vyrui gestais parodė, kad jie nebeturi jėgų eiti toliau bei angliškai paprašė, kad iškviestų policiją, nes jie norėjo pasiduoti. Tai išgirdęs, nepažįstamas vyras, nuo jų grupės pasišalino. Pastarasis nuėjo į mišką. Po to, galimai po valandos, jų visą turkų grupę sulaikė policija. Po kurio laiko prie jų atvedė sulaikytą vyrą, paskui kurį jie ėjo mišku bei kurio visi klausė. Kada perėjo valstybės sieną ir kokioje vietoje, jis nurodyti negali, nes nežino. Kad į Europą pateko nelegaliai, tą supranta. Iš karto po sulaikymo pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.

L. U. D. (U. D.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra kurdas, todėl parodymus duos turkų kalba. Gimė ir užaugo Turkijoje. Turkijoje gyveno su savo tėvais ir broliu. Dirbo baldininku. Gimtajame mieste turėjo draugą, kuriam paskolino 6000 Turkijos lyrų. Atėjus laikui pinigus grąžinti, draugas jam juos atsisakė gražinti, pradėjo jį persekioti ir jam grasino. Jis, bijodamas dėl savo gyvybės, nusprendė išvykti iš Turkijos. Ketino vykti pas draugą, kuris gyvena Vokietijoje, Miunchene. Ten planavo pasiprašyti politinio prieglobsčio. Stambule surado žmogų, kuris jam pažadėjo padėti patekti į Vokietiją. Už tai tam žmogui sumokėjo 7000 eurų. Jis žino, kad norint vykti į bet kurią Europos šalį, būtina turėti pasą su Šengeno viza. Kadangi jis tokio dokumento neturėjo ir jo dėl to į Europą neįleis, todėl į Vokietiją ryžosi vykti nelegaliai. Prieš 10-15 dienų, tikslaus laiko nepamena, sunkvežimiu išvyko iš Stambulo. Kartu su juo vyko dar 9 turkai. Jų iki to laiko nepažinojo, susipažino sunkvežimyje. Jie, kaip ir jis, vyko į Europą nelegaliai. Sunkvežimiu važiavo keletą dienų. Kadangi sunkvežimis buvo be langų, todėl jis kelionės maršruto nupasakoti negali. Jie nebuvo išlipę iš sunkvežimio. Valgė tą, ką buvo pasiėmę su savimi, o gamtinius reikalus atliko į plastikinį buteliuką. Po kelių dienų juos iš sunkvežimio išleido kažkur miške. Kokia tai buvo šalis, jis nurodyti negali, nes vyko aklinoje tamsoje ir buvo praradęs laiko nuovoką. Prie baltos spalvos autobusiuko, kurio nei modelio nei valstybinių numerių nepamena, stovėjo 2 vyrai. Jų atpažinti ir apibūdinti negalėtų, kadangi jie buvo su kaukėm. Vienas iš jų angliškai liepė persėsti į autobusiuką. Autobusiuko langai buvo aklinai užtemdyti, bei buvo atitverta automobilio priekinė dalis, todėl kiek žmonių sėdėjo priekyje, jis nematė. Važiavo autobusiuku ilgai, apie 1 dieną. Autobusiukui sustojus, visi turkai išlipo į lauką. Jie buvo kažkur miške. Išlipęs iš autobusiuko, pamatė nepažįstamą asmenį, kuris anglų kalba prisistatė esantis R. Pastarasis visiems turkams girdint pasakė, kad jis kartu su jais keliaus į Europą. Tas vyras visų paprašė, kad jeigu kartais juos sulaikytų, kad jie niekam nesakytų, kad jis kartu su jais ėjo, kadangi jis yra kitatautis ir, kad nekiltų įtarimų, jog jis juos vedė į Europą. Tai girdėjo visi turkai. K. R. atsidūrė toje vietoje, jis pasakyti negali, nes nežino. Ar jis sėdėjo autobusiuko priekyje juos bevežant, ar laukė jų miške, jis nežino. Po to autobusiuko vairuotojas jiems pasakė truputėlį palaukti, nes kažkas turėjo atvažiuoti kitu autobusiuku ir juos paimti, o pats išvažiavo. Jie miške buvo 2 dienas, tačiau niekas jų neatvažiavo paimti. Kartu su jais buvo ir R. (R.). R. keletą kartų bandė skambinti vairuotojui, kuris turėjo juos paimti, tačiau jam niekas nekėlė ragelio. Iš kur jis turėjo telefono numerį, jis nežino. Kad jis skambina vairuotojui, kuris turėjo juos paimti, sužinojo iš R., kuris tai pasakė visiems turkams girdint. Po 2 dienų laukimo miške jie visi kartu nusprendė eiti. Pirmas ėjo R., jie sekė paskui jį. Kiek matė, tai R. naudojosi navigacija savo telefone. Kartais jie eidavo vorele, kartais išsisklaidę. Daugiau jokių nurodymų iš R. negirdėjo. Jam jokių pinigų nemokėjo. Nematė, kad kas nors iš turkų būtų tai daręs. Maždaug po dienos ėjimo miškais, jiems išėjus į asfaltuotą kelią, jį, kitus turkus bei R. sulaikė pasienio pareigūnai, iš kurių jis sužinojo, kad yra Lietuvoje. Kad į Europą jis pateko nelegaliai pereidamas valstybės sieną, jis suprato. Jis žino, kad per valstybės sieną bet kur vaikščioti negalima bei reikia vykti per pasienio postą, tačiau jis neturėjo kitos išeities. Kadangi nepateko į Vokietiją, todėl politinio prieglobsčio pasiprašė Lietuvoje, iš karto po sulaikymo. Su savimi jis turėjo kuprinę su asmeniniais daiktais bei Turkijoje išduotą jo vardu asmens tapatybės kortelę.

L. S. (S.) P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra kurdas, todėl parodymus duos turkų kalba. Gimė ir užaugo Turkijoje. Kadangi yra kurdas, todėl nuolat buvo persekiojamas dėl religijos. Nusprendė išvykti iš Turkijos. Jo kelionės tikslas buvo Prancūzija, kur ketino pasiprašyti politinio prieglobsčio. Turkijoje, per pažįstamus susirado žmogų, kuris pažadėjo už 6000 eurų jį nugabenti Į Vokietiją, o po to iš ten būtų vykęs į Prancūziją. Jis žino, kad, norint vykti į bet kurią Europos šalį, yra reikalingas asmens pasas su Šengeno viza. Tokio dokumento jis neturi, todėl jo neįleistų į Europą. Jis nusprendė į Prancūziją vykti nelegaliai. Prieš 10 dienų, tikslaus laiko nepamena, sunkvežimiu išvyko iš Stambulo. Kartu su juo vyko dar 9 turkai, kurių iki to laiko jis nepažinojo. Jie visi vyko į Europą nelegaliai. Sunkvežimiu važiavo keletą dienų. Kelionės maršruto nupasakoti negali. Jie nebuvo išlipę iš sunkvežimio. Valgė tą, ką buvo pasiėmę su savimi. Gamtinius reikalus atliko į plastikinį buteliuką. Po kelių dienų juos išleido kažkur miške. Kokia tai buvo šalis, jis nežino. Prie autobusiuko stovėjo 2 kaukėti vyrai, kurie rankos mostu ir angliškai sakydami nurodė persėsti į autobusiuką, kuris taip pat buvo be langų. Po 3-4 val. kelionės jie vėl sustojo miške. Jiems išlipus iš autobusiuko, vairuotojas ranka parodė kryptį kur eiti, bei angliškai pasakė, kad ten Vokietija. Jis su kitais 9 turkais ėjo vairuotojo nurodyta kryptimi. Autobusiukas išvažiavo. Jie ėjo patys, niekas jiems kelio nerodė. Kada ir iš kur atsirado čečėnas, jis pasakyti negali. Čečėną pamatė tik išaušus. Iš Turkijos jis su jais kartu nekeliavo bei nevyko kartu autobusiuku, bei nebuvo prie jo, kai juos išleido. Čečėnas atsirado staiga, miške. Jis ėjo kartu su jais. Jis matė, kad čečėnas naudojosi pastarojo telefone esančia navigacija. Čečėnas ėjo beveik visą laiką priekyje, t. y. pirmas, iš to jis suprato, kad jis žino kelią. Čečėnas prieidavo prie atsilikusių grupės narių bei padėdavo jiems orientuotis miške. Jie ėjo skirtingai, kartais vorele, kartais išsisklaidę po du ar tris, priklausomai nuo vietovės. Keletą kartų čečėnas buvo priėjęs prie jo bei sakė, kad jis vyksta į Vokietiją. Su juo bendravo angliškai. Kad jis yra čečėnas, jis pats jam tai pasakė bei dar minėjo, kad yra teistas Olandijoje, bei, kad jam uždrausta vykti į tą šalį. Čečėnui jokių pinigų nemokėjo. Čečėnas kartu su jais buvo 2 dienas. Jie daug ėjo, kartais sustodavo pailsėti. Jie neturėjo nei vandens, nei maisto. Jis nesuprato kada ir kur perėjo Lietuvos valstybės sieną. Jis visą laiką galvojo, kad yra Vokietijoje. D. T. jiems pasakė, kad, kai jie pateks į Vokietiją, juos ten paims kažkoks automobilis. Jiems tiesiog nurodė eiti visą laiką tiesiai. Nakties metu išėjus į asfaltuotą kelią, jis pamatė atvažiuojantį automobilį. Iš to automobilio išlipo uniformuoti pareigūnai, kurie jį, 9 turkus bei čečėną sulaikę pristatė į užkardą.

L. Z. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra Turkijos pilietė, kurdų tautybės. Parodymus duos turkų kalba. Stambule gyveno viena su savo 4 vaikais, iš kurių viena mergaitė yra nepilnametė. Jos vyras M. S. prieš 15 metų išvyko legaliai gyventi į Vokietiją. Vokietijoje vyras turi įmonę. Ji su vaikais negalėjo vykti kartu, nes ten jie būtų nelegaliai. Vyras negrįžo atgal į Turkiją dėl susidorojimo. Ryšį su vyru palaikė tik telefonu. Kadangi vaikai norėjo pamatyti tėvą ir ji norėjo vykti gyventi pas vyrą, todėl jos giminės surado asmenis, kurie juos turėjo nelegaliai nugabenti į Vokietiją pas vyrą. Kiek juos gabenantiems asmenims sumokėjo, ji nežino. 2021 m. gegužės 15 d./ 2021 m. gegužės 16 d. brolis M. K. (M. K.) ją ir jos vaikus: A. I. (A. I.) (sūnų) ir E. G. (dukrą) nuvežė Stambule į kažkokią vietą, kur buvo vilkikas su puspriekabe. Brolis paaiškino, kad minėtu vilkiku, o būtent vilkiko priekaboje, jie nuvyks į Vokietiją. 2 juos pilnamečiai vaikai liko Turkijoje. Prie vilkiko buvo ir daugiau asmenų, kurie, kaip ji suprato, taip pat laukė išvykimo į Vokietiją. Iš viso jų buvo apie 10-11 žmonių. Kaip vilkikas atrodė, neprisimena. Po to du vyriškiai, kurie kalbėjo turkiškai ir atrodė kaip turkai, liepė jiems lipti į vilkiko puspriekabę. Ji suprato, kad minėti vyrai juos gabens į Vokietiją. Įlipus į puspriekabę, minėti vyrai uždarė duris, po ko sunkvežimis pajudėjo. Puspriekabėje iš viso buvo apie 10-11 žmonių. Jie važiavo apie 2-3 dienas be sustojimo. Vilkikui sustojus, atsidarė puspriekabės duris. Po to tie patys vyrai, kurie Turkijoje liepė jiems lipti į puspriekabę, turkiškai liepė jiems eiti prie miško ir laukti automobilio, kuris turėjo juos paimti. Išlipusi iš puspriekabės, pamatė, kad jie yra prie miško. Nežino, kur ir kokioje šalyje jie buvo. Ji pastebėjo nepažįstamą vyriškį, kurio kelionės metu ir prieš įlipant į vilkiko puspriekabę jį nematė. Kada jis atsirado prie jų, ji nežino. Turkijoje tas vyras su jais į vilkiko puspriekabę neįlipo. Jis, priėjęs prie jų grupės, kartu su jais nuėjo į mišką. Ką jis veikė prie jų, ji nesuprato. Po 3-4 valandų tas vyras angliškai jai pasakė, kad jis yra čečėnas. Pasakė, kad reikia eiti, nes automobilio jie nesulauks. Tas vyras ėjo pirmas. Jis nieko nekalbėjo. Einant išaušo. Po to jie sustojo pailsėti. Po to jie vėl ėjo. Galimai ėjo apie 3 dienas. Kada jie perėjo valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, ji nepastebėjo. Kokia tai buvo diena, neatsimena. Kokioje vietoje perėjo valstybės sieną, nežino, jokių ženklų nepastebėjo. Trečią dieną išėjus iš miško bei einant asfaltuotu keliu juos sulaikė.

Liudytojas E. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba jaunesniuoju specialistu VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinėje. Jo darbo vieta nustatyta G. Ž. pasienio užkardoje. 2021 m. gegužės 20 d. tarnybą vykdė priskirtame G. Ž. užkardos saugomame valstybės sienos ruože kartu su tarnybiniu šunimi "Kentu". Tarnybos metu, apie 21.10 val. gavo nurodymą iš pamainos vyresniojo vykti prie valstybės sienos Šalčininkų r., Rindžiūnų k. ribose, kadangi kolega V. K. šioje vietoje aptiko asmenų avalynės pėdsakus vedančius per valstybės sieną. Jis nedelsiant kartu su tarnybiniu šunimi išvyko į pamainos vyresniojo nurodytą vietą. Atvykęs į aukščiau minėtą vietovę, tarp VSŽ Nr. 0789 ir VSŽ Nr. 0790, pamatė grupės asmenų pėdsakus vedančius iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Aplink jokių asmenų ar paliktų daiktų nesimatė. Tęsiant valstybės sienos patikrą, nuo VSŽ Nr. 0787 ir VSŽ Nr. 0788 pamatė dar vienus, daugybinius grupės asmenų pėdsakus vedančius iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Toje vietoje taip pat jokių asmenų ar daiktų nesimatė. Toje vietoje tarnybinis šuo pėdsakų neužuodė ir jais nesekė. Atsižvelgiant į darbo patirtį, suprato, kad tie pėdsakai buvo galimai paros senumo. Toje vietovėje bei Šalčininkų r. Rindžiūnų kaimo negyvenamose sodybose į Lietuvą patekusių asmenų nesurado. Tęsiant tarnybą, patruliavimo metu ties Šalčininkų r., Dieveniškių k., Vilniaus g., apie 01.10 val. pastebėjo keliu einančią įtartinų asmenų grupę. Priėjęs prie jų, pamatė 8 vaikinus, 1 mergaitę ir moterį kurie labai mažai, bet kažkiek suprato angliškai ir prisistatė esantys kurdų tautybės, Turkijos piliečiais. Jie su savimi turėjo kuprines su asmeniniais daiktais ir Turkijoje išduotus asmens dokumentus. Apie pastebėtus įtartinus asmenis iš karto pranešė užkardos budėtojui. Netrukus atvyko kolega V. K., kuris, maždaug už 100 m. nuo o sulaikytų asmenų, pastebėjo kaimo keliu einantį įtartiną asmenį. Pastarasis pasakė, kad yra Čečėnijos pilietis, prisistatė R. D. vardu. Jis jiems pateikė Rusijos Federacijos asmens dokumentus, išduotus jo vardu. R. D. paaiškino, kad jis kartu kirto sieną su Turkijos piliečiais ir, kad jų iš viso ėjo 11 asmenų. Paaiškino, kad jo kelionės tikslas – Austrijos Respublika, kur gyvena jo šeima. Jis sakė, kad jį ir turkų grupę iš miestelio esančio maždaug 40 km atstumu nuo Minsko, mikroautobusu kaukėti asmenys atvežė prie Lietuvos Respublikos valstybinės sienos ir nurodė ėjimo kryptį. R. D. kartu su kolega V. K. nuėjo parodyti sienos kirtimo vietą ties Rindžiūnų k. ir stovyklavietes, kur buvo apsistoję Lietuvoje. Girdėjo, kaip kolegai R. D. sakė, kad jį ir turkus persekiojo Baltarusijos Respublikos pasieniečiai ir, kad dalis grupės buvo pasiklydusi, todėl jis grįžo į Baltarusiją ir pagal telefone esančią navigaciją paklydėlius parsivedė atgal į Lietuvą. Sulaikytasis R. D. ir 10 Turkijos piliečių po kurio laiko pristatė į G. Ž. užkardą. Turkijos piliečiai užkardoje pateikė prašymus dėl politinio prieglobsčio Lietuvoje. Apie valstybės sienos pažeidimą ir sulaikytus asmenis jis surašė tarnybinį pranešimą.

Iš 2021 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotos valstybės sienos pažeidimo vietos, t. y. pėdsakų takelis vedantis iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0789 ir Nr. 0790 (koord. 54.129647 25.645525) ir pėdsakų takelis vedantis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0787 ir Nr. 0788 (koord. 54.128842 25.6357). Rindžiūnų k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. ribose tarp aukščiau nurodytų VSŽ iš esančių avalynės pėdsakų takelių nustatyti valstybės sieną kirtusių žmonių skaičiaus negalima, kadangi pėdsakai yra sulyti ir netinkami identifikavimui, yra likę tik jų fragmentai. Baltarusijos Respublikos pusėje, ant KPJ avalynės pėdsakų nematyti, kadangi KPJ yra šviežiai suartas. Įvykio vietoje jokių paliktų, išmestų ar kitų daiktų vertingų tyrimui nerasta.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. D. kaltinime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, neleistinoje vietoje, neturėdamas vizos ar kito dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką, ne per nustatytus pasienio ar muitinės kontrolės perėjimo punktus, pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, bei žinodamas, kad užsieniečiai – Turkijos Respublikos piliečiai, neturi kelionės dokumentų teisėtai pereiti valstybės sieną, turėdamas tikslą juos lydėti ir rodyti kelią, neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną, tarp VSŽ Nr. 0787 ir Nr. 0790, pėsčiomis lydėdamas ir rodydamas kelią, gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – dešimt Turkijos Respublikos piliečių. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, liudytojo parodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami R. D. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimų, numatytų BK 291 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti kaltinamajam areštą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam R. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimai. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau iš jo paties žodžių teistas Austrijoje, Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – areštą, jų dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai R. D. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2021 m. gegužės 21 d. 01.50 val. iki 2021 m. birželio 14 d., vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.

Kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

R. D. (R. D. ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

R. D. (R. D. ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę R. D. (R. D.) skirti 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. D. (R. D.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai R. D. (R. D.) buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2021 m. gegužės 21 d. 01.50 val. iki 2021 m. birželio 14 d., vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai, ir laikyti, kad R. D. (R. D.) šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę atliko.

Kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 354 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.