Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Betono statiniai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus AB DNB banko (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui UAB ”Betono statiniai“ (skolininkui),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2011-09-13 nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį Odminių g. 11-11, Vilnius, nuosavybės teise priklausantį UAB „Betono statiniai“. Išaiškino turto savininkui, kad areštavus įkeistą daiktą, jis netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę, bei įspėjo skolininką, kad negrąžinus kreditoriui skolos, t.y. 356 890,82 Lt negrąžinto kredito, 11 840,74 Lt palūkanų, 420,25 Lt delspinigių iš viso 369 151,81 Lt bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Kreditoriui taip pat buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui dienos nebus grąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Teismas nustatė, kad skolininkas hipoteka užtikrintos prievolės pagal tarp šalių sudarytą kreditavimo sutartį suėjus skolos grąžinimo terminui neįvykdė, todėl nutarė areštuoti įkeistą turtą vadovaudamasis CPK 558 str. 1 d.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įkeistų daiktų išieškojimo tvarką. Vadovaujantis CK 4.219 str. 2 d., kreditorius privalo raštu įspėti skolininką, kad neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės per CK 4.216 str. nustatytą terminą, bus pradėtas išieškojimas. Jokio įspėjimo iš pareiškėjo apie numatomus pradėti išieškojimo veiksmus apeliantas negavo, todėl priverstinio išieškojimo procedūra buvo pradėta visiškai nepagrįstai ir nepagrįstai areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo nagrinėjimo tvarką, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas priėmė nutartį pažeisdamas įkeistų daiktų išieškojimo tvarką, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y. baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta, joje nurodyta, kad hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei atlieka kitus šioje normoje išvardintus veiksmus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių 2008-08-07 buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. K-2411-2008-158 (b.l. 77-84), kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka (hipotekos lakštas, identifikavimo kodas 01/1/2008/0020814), įkeistas skolininkui priklausantis turtas, prievolės įvykdymo terminas 2011-01-31 (b.l. 1-2). 2010-02-02 susitarimu Nr. K-2411-2008-158/1 šalys pakeitė atitinkamas sutarties sąlygas, šie pakeitimai įregistruoti 2010-03-08 hipotekos lakšte, identifikavimo kodas 01/2/2010/0003258 (b.l. 10-109), tačiau tarp nurodytų pakeitimų prievolės įvykdymo terminas liko nepasikeitęs. Pareiškėjas 2011-09-12kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinės skolos išieškojimo.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkai nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis), sprendžia, kad hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens hipoteka įkeisto turto, nes terminas įvykdyti prievolę buvo pasibaigęs.

Pasak apelianto, pareiškėjas turėjo jį įspėti prieš kreipdamasis į teismą, kaip tai numato CK 4.219 str., tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Pareiškėjas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad skolininkui buvo siunčiamas įspėjimas dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir skolos išieškojimo bei įteiktas pastarajam (buhalterei J.K.) (b.l. 150), tačiau byloje nėra duomenų, kad per pranešime nurodytą 10 dienų terminą, taip pat ir iki kreipimosi į teismą įsipareigojimai būtų įvykdyti, todėl pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą skolininkui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pateikė prašymą įteikti įspėjimą per teismą ir priimant teismo nutartį tai buvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreipimusi į hipotekos skyrių su pareiškimu įkeistą turtą areštuoti yra siekiama įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo, tačiau išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad skolininko teisė sužinoti apie pareiškėjo ketinimus buvo tinkamai užtikrinta ir jis pasinaudodamas teise apskųsti priimtą nutartį bei laukdamas, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, turėjo pakankamai laiko, kad padengtų įsiskolinimą pareiškėjui, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad jis tokia teise būtų pasinaudojęs.

Atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad jis derėjosi su pareiškėju dėl paskolos sutarties pratęsimo, nėra reikšmingos nagrinėjant pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, jie neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja tokių aplinkybių, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009, bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti, taigi hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio teisenos tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007).

Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas kreditorius AB DNB bankas turėjo bylinėjimosi išlaidų – 363 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l.154-155). Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalyvių interesai yra priešingi (CPK 443 str. 6 d.), atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93 str. 1 d., ). Nurodyto dydžio išlaidos atitinka Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.

Išsiuntus apeliantui UAB „Betono statiniai“ pareiškėjo atsiliepimą į šio atskirąjį skundą, apeliantas prašo nevertinti kreditoriaus atsiliepimo į apeliacinį skundą, nes šiame procesiniame dokumente minimas kitas subjektas – UAB „Betono grindys“, ir dėl šios priežasties prašo atidėti bylos nagrinėjimą, kad kreditorius pateiktų tinkamą atsiliepimą. Toks prašymas netenkintinas, nes, kaip matyti iš atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio, kreditorius pateikė atsiliepimą į UAB „Betono statiniai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-09-13 nutarties Nr. 4976/2011, su kuria nesutiko apeliantas, todėl tekste nurodytas kitas įmonės pavadinimas UAB „Betono grindys“ – vertintinas kaip rašymo apsirikimas ir nedarantis esminės įtakos atsiliepimo į atskirąjį skundą atitikimui šiam procesiniam dokumentui keliamiems formos ir turinio reikalavimams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Betono statiniai“, į.k. 125145296, 363 Lt bylinėjimosi išlaidų AB DNB bankui, į.k. 112029270, apeliacinės instancijos teisme.