Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d, 4 dalimis E. M. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu E. M. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. M. paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. sausio 24 d.

Civilinės ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. M. priteista 824 eurai turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. M. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. 17.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pažeidęs namo, esančio (duomenys neskelbtini) durų stiklą, atvirai ir neteisėtai, prieš nukentėjusiosios D. Z. norą ir valią įsibrovė į gyvenamąsias patalpas bei nenustatytu laiku iš šių patalpų pagrobė svetimą turtą – 200 eurų, vazą, kurios vertė 60 eurų, auksinį vyrišką žiedą, kurio vertė 500 eurų, dvi saldainių dėžutes „Rafaelo“, kurios vieneto vertė 2 eurai, bendrai 4 eurų vertei, vyrišką laikrodį, kurio vertė 60 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. Z. 824 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 24 d. nuosprendyje konstatuota, kad įstatymo nustatyta tvarka ir teisiamajame posėdyje patikrinti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo E. M. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus yra įrodyta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo apsektu, nesutinkant su išvada, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis E. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

9. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

10. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistojo E. M. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinta teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis priimtas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu E. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija, jog padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, tačiau prašo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, vertinti kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas ir ginčijamą nuosprendį, dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį panaikinti bei jį išteisinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. M. kaltės.

11. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis E. M., tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus, o būtent apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. Z. nurodė, jog 2018 m. lapkričio 6 d., apie 17:30 val., ji išėjo į kiemą šluoti lapų, bešluojant namuose išgirdo trenksmą ir pakėlusi akis pamatė kaip pro verandos duris išbėga vyras (1 t., b. l. 40 - 41). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji D. Z. patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 171). Netikėti nukentėjusiosios parodymais teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo, kadangi iš karto po įvykio, t. y. 2018 m. lapkričio 6 d., ji kreipėsi į policijos pareigūnus ir tą pačią dieną 18:05 val. pateikė protokolą-pareiškimą (1 t., b. l. 1 - 2), kuriame nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei teigia nuteistasis, nukentėjusiosios D. Z. parodymai dėl nuteistojo E. M. padarytų nusikalstamų veikų buvo nuoseklūs ir viso proceso metu nekito. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodytas nuteistojo argumentas, jog būdama lauke nukentėjusioji negalėjo girdėti kaip nuteistasis išspiria duris, kadangi tuo metu buvo intensyvus eismas, tėra jo paties subjektyvus vertinimas ir nuomonė. Be to, nukentėjusios parodymus, jog iš įvykio vietos nuteistasis pasišalino išspirdamas duris patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo esančios foto lentelės (1 t., b. l. 29 - 38), iš kurių matyti padaryti sugadinimai.

12. Nuteistasis nesutinka ir su liudytojos N. S. parodymais, teigia, kad nėra aišku kaip liudytoja galėjo nustatyti atstumą, buvusį tarp jos ir nuteistojo. Be to, abejoja ar žiūrint per langą galima tiksliai nustatyti asmens ūgį ir amžių. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymi, jog priešingai nei teigia nuteistasis, liudytoja apibūdino nuteistąjį nurodydama jį apibūdinančius požymius, o būtent, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, jog nuteistąjį matė tą pačią dieną, tačiau kelios valandos iki įvykio, t. y. 16:30 val. Be to nurodė, jog vyriškis buvo apie 40 metų amžiaus, 180 cm ūgio, šviesaus veido ir dėvėjo tamsią striukę, rankovėse su ryškiais giliais įsiuvais (1 t., b. l. 62 - 63). Apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė tas pačias aplinkybes, jos parodymai, nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, nesiskyrė, buvo nuoseklūs. Liudytoja parodė, jog per savo namų langą matė nuteistąjį, kurio bruožų neįsidėmėjo, tačiau atpažino jį iš tamsios striukės ir geltonų „lampasų“. Be to, ji nurodė, jog iš vaizdo įrašų, kuriuos jai rodė policijoje, tai buvo tas pats asmuo (2 t., b. l. 168 -174). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje buvo remiamasi Alytaus S. Kudirkos ligoninės vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas asmuo atitiko liudytojos N. S. apibūdinto asmens požymius (1 t., b. l. 95). Siekiant pašalinti prieštaravimus dėl įtariamojo atpažinimo pagal nuotraukas, prokuroro prašymu į teisiamąjį posėdį buvo iškviestas policijos pareigūnas, kuris atliko procesinius veiksmus atpažįstant asmenį iš nuotraukos. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas R. T. parodė, jog liudytoja N. S. ir nukentėjusioji D. Z. fiksavo nusikalstamą veiką padariusio asmens išskirtines detales, t. y. striukę su geltonomis juostomis. Šis pareigūnas patvirtino byloje esančiame tarnybine pranešime užfiksuotas aplinkybes, jog atliekant kitą tyrimą buvo patalpintas vaizdo įrašas iš Alytaus Kudirkos ligoninės ir peržiūrėjus šį vaizdo įrašą buvo rasti sutapimai: bendri veido bruožai, striukės apibūdinimas, kuriuos nurodė liudytoja N. S. (2 t., b. l. 13 - 18). Todėl nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija vertina kaip jo pasirinktą gynybinę versiją.

13. Apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu nuspręsta iš dalies tenkinti ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą civilinį ieškinį ir civilinio ieškovo naudai priteisti 824 eurų. ADB „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi 953 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 74-85), kadangi nukentėjusiosios D. Z. turtas buvo apdraustas ir draudimo bendrovė kompensavo nukentėjusiajai dėl vagystės ir turto sugadinimo patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, civilinio ieškovo pareikštą ieškinį tenkindamas iš dalies savo sprendimą motyvavo tuo, jog kaltinimas E. M. dėl durų sugadinimo nebuvo pareikštas, todėl kaltinimasis turtine prasme negali atsakyti dėl to, dėl ko jis nebuvo kaltinamas ir dėl ko jis nebuvo pripažintas kaltu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais argumentais ir pažymi, kad, priešingai nei teigia nuteistasis, dėl durų sugadinimo nuteistas jis nebuvo. E. M. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad pažeidęs namo, esančio (duomenys neskelbtini) durų staktą, atvirai ir neteisėtai prieš nukentėjusiosios D. Z. norą ir valią įsibrovė į gyvenamąsias patalpas bei nenustatytu laiku iš šių patalpų pagrobė svetimą turtą. Nei BK 165 straipsnio 1 dalyje, nei BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nenumatyta, jog padaręs minėtas nusikalstamas veikas atsako ir už neteisėtais veiksmais padarytą turto sugadinimą. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas civilinio ieškinio reikalavimą iš dalies, pagrįstai akcentavo, jog kaltinamasis, šiuo metu jau nuteistasis, turtine prasme negali atsakyti dėl to, dėl ko jis nebuvo kaltinamas, kadangi kaltinimai E. M. už svetimo turto sugadinimą pareikšti nebuvo.

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį ar naikinti apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.