Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuva, teista – Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu, pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, ir jai skirta bausmė –120 valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius, per mėnesį neatlygintinai dirbant 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 80 valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius, per mėnesį neatlygintinai dirbant 20 valandų visuomenės labui. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. liepos 22 d. Išregistruota iš Probacijos registro 2016 m. lapkričio 25 d. pasibaigus bausmės laikui,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2019 m. birželio 24 d., apie 13.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kilusio konflikto metu, tyčia visu savo kūnu pastūmė nukentėjusiąja T. K., dėl ko ji nukrito, taip padarydama nukentėjusiajai R. P. kraujosruvą kariame žaste, nubrozdinimus dešiniame dilbyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios T. K. sveikatą.

Kaltinamoji R. P. ikiteisminio tyrimo metu kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad gyvena socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Nuo 2019 m. kovo mėnesio, ją apgyvendino kartu su kita moterimi, T. K.. Jos dviese gyveno vieno kambario bute. Su T. kartais kildavo įvairių konfliktų, dėl buitinių dalykų. Ji jai neleisdavo atidaryti lango, neleisdavo deginti žvakių ir panašiai, bet visada stengdavosi konfliktus išsiaiškinti gražiuoju. 2019 m. birželio 24 d. jos abi buvo namuose. Apie 13.15 val. tarp jų įvyko konfliktas. T. K. jai pradėjo priekaištauti, kad ji kvepinasi kvepalais. Konflikto metu T. vartojo daug necenzūrinių žodžių, ją išvadino įvairias negražiais žodžiais: ,,patvorių šiukšlė, kalė, suka“. Tai sakydama T. rankose laikė plastmasinį kibirėlį, kurį jai buvo prikišusi prie veido. Neištvėrusi, kad ji taip elgiasi, dešine ranka nustūmė kibirėlį. Kai nustūmė kibirėlį, T. jai griebė už rankos, dėl to ją savo dešine ranka pastūmė. Kadangi T. buvo su keliais dydžiais per didelėmis šlepetėmis, jai susipynė kojos ir ji nukrito. Krisdama T. ranka užkabino lovos kraštą, dėl ko jai atsirado mėlynė. T. atsistojo ir iškvietė pareigūnus. Ji gailisi, kad konflikto metu pastūmė T., dėl ko ji nukrito ant žemės ir galimai, pajuto fizinį skausmą. Po šio konflikto socialinė darbuotoja nusprendė, kad T. perkels į kitą kambarį. Dėl įvykusio konflikto labai gailisi, jos atsiprašė. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 52-53, 56).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2019 m. kovo mėnesio ji buvo apgyvendinta socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su kita moterimi R. P.. Nuo pat pradžių tarp jų pastoviai kildavo įvairūs konfliktai, ji ją įžeidinėdavo necenzūriniais žodžiais, jai liepdavo grįžti į Rusiją, kai būdavo šalta, ji palikdavo atidarytą langą, o pati išeidavo. 2019 m. birželio 24 d. R. pripylė kvepalų ant lovos, o kadangi ji yra po insulto, jai buvo sunku kvėpuoti, dėl to ji atidarydavo duris, kad išsivėdintu kvapas, o R. jas uždarydavo. Tai vyko kelis kartus, kai ji vėl mėgino atidaryti duris, R. tyčia, savo visu kūnu ją pastūmė, nuo ko ji nukrito ant žemės, nukritus patyrė sužalojimus ir fizinį skausmą. Ji atsistojo ir išėjo iš kambario bei iškvietė policijos pareigūnus. Kartu su pareigūnais atvyko greitoji pagalba ir nuvežė į Kauno klinikinės ligoninės traumų skyrių. Jai buvo diagnozuotas dešinio dilbio nubrozdinimas ir kairio žasto viduryje poodinė kraujosruva. Konflikto metu kambaryje buvo dviese. Civilinio ieškinio byloje neteiks. Po įvykio su R. daugiau negyvena, jas perkėlė į skirtingus kambarius (b. l. 19-20).

2019 m. birželio 24 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog T. K. policijos pareigūnams nurodė, kad 2019 m. birželio 24 d. apie 13.15 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), socialiniame bute, kuriame ji yra apgyvendinta kartu su R. P., tarp jos ir R. kilo žodinis konfliktas, dėl R. elgesio, nes ji kambaryje išpylė savo kvepalus, o jai po insulto buvo sunku kvėpuoti, todėl ji tai pasakė ir jos sukonfliktavo. Konflikto metu R. ją staigiai su ranka pastūmė, ji nukrito ant grindų ir susižalojo bei pajuto fizinį skausmą. GMP ją nuvežus į Kauno klinikinės ligoninės traumų skyrių, jai diagnozuotas dešinio dilbio nubrozdinimas ir kairio žasto viduryje poodinė kraujosruva, ją išleido gydytis ambulatoriškai (b. l. 4-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G18432019(02) konstatuota, kad T. K. nustatyta, kraujosruva kairiame žaste, nubrozdinimas dešiniame dilbyje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (b. l. 46).

BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištirtų įrodymų visetu, pačios kaltinamosios R. P. prisipažinimu, nukentėjusios T. K. parodymais, specialisto išvada, kitais byloje esančiais surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad 2019 m. birželio 24 d., apie 13.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kilusio konflikto metu, tyčia visu savo kūnu pastūmė nukentėjusiąja T. K., dėl ko ji nukrito, taip padarydama nukentėjusiajai R. P. kraujosruvą kariame žaste, nubrozdinimus dešiniame dilbyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios T. K. sveikatą, todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje, numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji R. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 76-78).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

R. P. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

R. P. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji yra brandaus amžiaus, pensininkė, teista (b. l. 67-68), administracine tvarka bausta (b. l. 65-66). Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale neužregistruota (b. l. 73). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002 m. sausio 1 d. nesilankė, ambulatoriškai nesigydė (b. l. 70). SODROS duomenimis, nedirbanti (b. l. 63-64). Užimtumo tarnybos išrašo duomenimis, darbo paieška nutraukta sulaukus pensinio amžiaus (b. l. 62).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas su įpareigojimu (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas) bei baudžiamojo poveikio priemone (BK 71 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58), pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu,

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių įmokos sumokėjimo terminą (fondo sąskaita banke Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332).

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

R. P. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios ji privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; 2) pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.