Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-10-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1472-390/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-26
Bylos Nr.
2A-1472-390/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1472-390/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė
Procesinio sprendimo kategorija 116.4;30.6;50.11.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 26d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei adv. Ramutei Noreikienei, atsakovo atstovei Daivai Žemulienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. birželio 3d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, kuriame reiškia reikalavimą pripažinti jai teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), susidedančias iš vieno kambario 16,82 kv. m gyvenamojo ploto su vonia, virtuve, tualetu, koridoriumi pagal LR butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

Nurodė, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), susidedančio iš vieno kambario 16,82 kv. m gyvenamojo ploto, vonios, virtuvės, tualeto ir koridoriaus nuomininkė. Pažymėjo, kad ieškovė laiku, tebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui 1995 m. birželio 27 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą prašydama privatizuoti ginčo butą. Teigia, kad teisiniai santykiai dėl ieškovo nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui, nes šio įstatymo galiojimo metu ieškovė išreiškė atsakovui savo valią dėl ginčo buto privatizavimo. Ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, tačiau negalėjo įgyvendinti šios teisės dėl užtrukusios procedūros.

Šalies argumentai

Ieškovė tvirtina, kad nuo pat prašymo privatizuoti butą pateikimo nuolat domėjosi savo reikalais, tačiau atsakovo darbuotojai nuolat jai aiškino, kad paruošus buto inventorinę bylą, bus atliekami paskaičiavimai, paruošta sutartis ir tik tuomet bus leista nusipirkti ginčo butą. Nuvykus į butų privatizavimo tarnybą, ieškovei buvo paaiškinta, kad dokumentai buto privatizavimui dar neparuošti, nurodė laukti pranešimo. Tik tuomet, kai Kauno miesto savivaldybės Turto skyrius 2008 m. spalio 13 raštu informavo ieškovę, kad jokių su buto privatizacija susijusių dokumentų tarnyboje nėra, ieškovė supratusi, kad atsakovas dėl neaiškių priežasčių ieškovės pateiktų dokumentų neišsaugojo ir leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas neketina. Susidariusi padėtis, kai ieškovės prašymas neišspręstas jau ilgiau negu keturiolika metų, ir, dar yra dingę jos dokumentai, yra nepateisinama. Atsakovo, atsakingo už butų privatizavimą, šios situacijos toleravimas pažeidžia ir pamatinių civilinės teisės principų - sąžiningumo, teisingumo ir protingumo- reikalavimus. Apie savo teisės pažeidimą ieškovė suprato nuo šio rašto gavimo dienos 2008 m. spalio 13d. ir nedelsdama parengė ieškinį teismui, todėl ieškinio senaties termino ginti savo teise nuo sužinojimo momento ji nepraleido.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009m. birželio 3d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2008m. spalio 16d. ir kreipdamasis į teismą si ieškiniu ieškinio senaties termino nepraleido. Nurodė, kad ieškovė yra ginčo patalpų nuomininkė. Teismas nustatė, kad ieškovė R. B., galiojant LR butų privatizavimo įstatymui 1995-06-27 rašytiniu prašymu kreipėsi į atsakovę, Kauno miesto savivaldybę, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Prašymas Kauno miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybos piliečių, pateikusių prašymus privatizuoti butus, surašymo knygoje įrašytas Nr.77947(b.l.8). Teismas darė išvadą, kad ieškovė ginčo buto privatizavimo procedūras pradėjo tinkamai, tačiau jų nebaigė dėl atsakovo kaltės, todėl ieškinį patenkino.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir byloje neteisingai įvertino įrodymus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad norint sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis ieškovas turi būti ne tik tinkamas subjektas sandoriui sudaryti, bet ir būti subjektu, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, atlikti veiksmus būtinus šiai teisei įgyti ir tarp šalių turi susiklostyti privatizavimo santykiai numatyti Butų privatizavimo įstatymo 1,5,10,11 straipsniuose. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo darbuotojai ieškovei patarė laukti ir, kad privatizavimo procedūros nebuvo vykdomos dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nuspręsdamas, jog ieškovė atliko visus būtinus veiksmus kai viena iš sandorio šalių dėl ginčo buto privatizavimo, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Byloje nustatyta, kad atsakovas reikalavo taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2008m. spalio 16d., gavusi iš Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento turto skyriaus raštą apie tai, jog pateikti dokumentai neišlikę ir neperduoti atitinkamai savivaldybės tarnybai. Ieškovė realiai suvokė, kad minėtą dieną jos teisė pažeista, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią.

Tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 1.127 straipsnio 1 dalį, tiek pagal 1964 m. CK 86 straipsnį ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įstatyme nustatytas terminas, skirtas ginti pažeistas teises, siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Praėjus ilgam laikotarpiui nuo įrodinėjamų faktų, labai pasunkėja jų įrodinėjimas, nes neišlieka dokumentai ir kiti įrodymai. Operatyvaus kreipimosi dėl teisminės gynybos reikšmė akivaizdi nagrinėjamoje byloje – dėl praėjusio ilgo laikotarpio nuo ginčo teisės pažeidimo kilo civilinių santykių stabilumo užtikrinimo ir įrodinėjimo problemų.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 1995m. pateikusių prašymus asmenų privatizuoti butus, surašymo knygoje 1995m. birželio 27d. buvo įrašyta ieškovė R. B. norinti privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė nuo 1995m. birželio 27d iki ieškinio pareiškimo, t.y. iki 2008m. spalio 30d. kokiu nors būdu būtų gynusi savo teises arba atlikusi kokius nors veiksmus dėl pateikto prašymo nevykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiems byloje įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė žinodama apie savo teisių pažeidimą savo teisių negynė ir į teismą nesikreipė iki 1998m. birželio 27d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei ieškinio senaties terminas baigėsi 1998m. birželio 27d. Ieškovė į teismą kreipėsi tik 2008m. spalio 30d., t.y. praleidus ieškinio senaties terminą, todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, ji taikytina. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atmetant ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo, argumentai dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, nenagrinėtini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje M. G. ir kt. v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-761/2003).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį atmesti ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. birželio 3d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės R. B. ieškinį atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Dalė BurdulienėAlbinas Čeplinskas