Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2017-05-04, 17.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį „V. D. projektavimo firmai (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Taip pat nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutarimu V. D. pripažino kalta padarius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė administracines nuobaudas: pagal ATPK 417 straipsnio 4 dalį – 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą; pagal ATPK 417 straipsnio 8 dalį – įspėjimą; pagal ATPK 426 straipsnio 5 dalį – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones trejus metus be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus be transporto priemonės konfiskavimo.V. D. atstovas advokatas Vidmantas Žylė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-09 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažeidėjos atstovo manymu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.Nurodo, kad teismas nesiaiškino nusižengimo padarymo pradžios ir jo pabaigos bei kodėl pažeidimas nebuvo tinkamai užfiksuotas. Akcentuoja, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus apie vairuojamo automobilio stabdymą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad abejoti policijos pareigūnų parodymais teismui nėra jokio pagrindo, yra neteisinga, nes prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs ir jų teisių negalima varžyti ir teikti jiems privilegijų dėl socialinės padėties. Pažymi, kad vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Nurodo, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankami neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nesant galimybių pašalinti prieštaravimu tarp liudytojų policijos pareigūnų F. R., M. B. ir M. B. parodymų, visos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Pasak apeliantės advokato, byloje teismas nepagrįstai nevertino policijos pareigūnų neveikimo, t. y. neatsižvelgė, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Policijos generalinio komisaro 2011 07 19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - instrukcija) nuostatų. Nurodo, kad pastarųjų 6.10, 9.3, 20.9 punktai numato privalomą telemetrinės vaizdo ir garso įrangos naudojimo tarnybinėje transporto priemonėje atvejus ir sąlygas. Instrukcijos 20.2 punkte nurodyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama „pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.)“. Dėl šių nuostatų pažeidimo nebuvo tinkamai užfiksuotas ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas, o asmenį pripažinti padarius nusižengimus remiantis vien policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie tik užpildo netinkamo pareigų atlikimo, fiksuojant pažeidimus, spragas, negalima. Advokato teigimu buvo pažeisti ir minėtų instrukcijų 30.1, 30.2 bei 20.8 punktų reikalavimai. Pareigūnai privalėjo apie nesustojusią transporto priemonę pranešti budėtojui, pateikdami kaip galima daugiau informacijos apie padaryto pažeidimo esmę, nesustojusį automobilį ir vairuotoją, kad susipažinus su pranešimo budėtojo žurnale turiniu būtų galima objektyviai patikrinti, ar tikrai pareigūnai jau stabdymo metu nustatė pažeidėją – vairuotoją ir automobilio valstybinius numerius, tačiau, šios informacijos teismui protokolą surašiusi institucija teismui nepateikė, nes neturėjo informacijos, kuri turėjo būti budėtojo žurnale užfiksuota. Be to, pagal Instrukcijų 20.8 punktą policijos patruliui tarnybos metu draudžiama išvykti iš patruliavimo sektoriaus, maršruto ar posto be budėtojo leidimo.Pažymi, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. Akcentuoja, kad konstatuojant asmens kaltę, būtina nustatyti visus nusižengimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, o nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); žinomas pažeidimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pasak advokato, iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pareigūnė F. R., surašiusi protokolą, fiksavo ir tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes apie pažeidėjos neteisėtus veiksmus, o būtent, kad V. D. vairavusi transporto priemonę neblaivi. Atstovo manymu, jeigu pareigūnas tarnybos metu taip klysta, adekvačiai jis gali suklysti ir fiksuojant administracinius nusižengimus kelyje. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnė F. R. savo tarnybiniame pranešime, skirtingai nei teisme, iš V. D. žodžių nurodžiusi geltoną šviesoforo signalą, pati raštu ir tuoj po įvykusio nurodė, kad TOYOTA RAV4 vairuotoja, vairuodama minėtą automobilį įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, pareigūnės reikalavimui sustoti pakluso ir tik pareigūnei parodžius, kad V. D. pavažiuotų ir sustotų už sankryžos, moteris padidino greitį ir nuvažiavo. Teigia, kad pareigūnės reikalavimas sustabdyti transporto priemonę nebuvo aiškiai išreikštas, kaip ir nebuvo aiškiai išreikštas vairuotojos nepaklusimas sustoti (tyčios nesustoti nebuvo). Pasak advokato, esant tokiai situacijai ir vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, visos abejonės turėjo būti aiškinamos V. D. naudai.Advokato manymo, abejonių dėl pažeidimo padarymo kelia ir pareigūno M. B. parodymų neatitikimas su pareigūnės F. R. išdėstytais paaiškinimais. M. B. teisme parodė, kad V. D. vairuojamas automobilis visiškai nesustojo, tačiau tai prieštarauja F. R. išsakytai pozicijai dėl to paties fakto. Pažeidėjos atstovo manymu, akivaizdu, kad V. D. kaltei dėl nepaklusimo sustoti, institucija, surašiusi protokolą, turėjo teikti teismui ir kitus leistinus įrodymus, tačiau ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų pateikti visi galimi įrodymai patvirtinantys padarytus nusižengimus. Objektyviai tiesai byloje nustatyti nepasitelkta vaizdo įrašais, nors nurodytoje pažeidimo vietoje prie Klaipėdos AVPK padalinio sankryža yra filmuojama, nepasitelkta ir elektroniniais duomenimis, kurie fiksuojami policijos informacinėje sistemoje POLIS I. V. pajėgų valdymo sistemos, kurioje privalėjo būti fiksuojamas tarnybinio automobilio judėjimas, fiksuotais duomenimis iš karto po subjektyviai numanomo administracinio nusižengimo padarymo būtų buvę galima patikrinti pareigūnų paaiškinimų atitikimą tikrovei, tai yra ar iš tikrųjų buvo reikalingumas stabdyti V. D. vairuojamą automobilį, blokuojant jį tarnybiniu automobiliu ir kurioje vietoje tas blokavimas įvyko. Ši papildoma informacija padėtų objektyviai nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą. Tačiau institucija, privalanti įrodyti asmens kaltę, patikimų įrodymų teismui nepateikė. Akcentuoja, kad negali būti pateisinama tokia situacija, kai pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aktyviais veiksmais siekia surinkti visą galimą objektyvią informaciją, kurioje pagal teisės aktų reikalavimus turėtų būti fiksuota informacija apie pažeidimą, kurio padarymu jis yra kaltinamas, ir kurios pateikimu į bylą turėtų būti suinteresuota pati protokolą surašiusi institucija. Pažymi, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Advokato manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kodėl labiau tikėti vienintelės pareigūnės F. R. prieštaringais parodymais, o ne V. D. paaiškinimais, kurie turi vienodą įrodomąją galią, nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 426 straipsnyje numatytų pažeidimų esmę sudaro tyčinis ir neteisėtas nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti bei tyčinis ir neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio ar Kelių eismo taisyklių pažeidimo, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį ar padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet ir tai, kad jis iš šio įvykio ar pažeidimo vietos pasišalina neteisėtai. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą ar administracinio nusižengimo užkardymą, eismo įvykio ar pažeidimo aplinkybių atskleidimą, stengėsi paslėpti pažeidimo pėdsakus, iš eismo įvykio ar pažeidimo vietos stengėsi pasislėpti skubiai ir panašiai, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio ar pažeidimo vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jei byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs ar pažeidimą padaręs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos sumokėti nusižengimo sankcijoje nurodytą baudą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio ar pažeidimo vietos tyčia nepasišalino arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Pažymi ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, bei skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto, bet ne neužfiksuoto, administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes, kurias teismas pripažįsta lengvinančiomis. Mano, kad net ir esant formaliems administracinių nusižengimų sudėties požymiams, apeliacinės instancijos teismas turėtų įžvelgti ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybę, t. y. neskirti V. D. administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Advokatas akcentuoja, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, reputacija yra nepriekaištinga, t. y. socialiai atsakingas asmuo, dirbantis atsakingą ir kūrybingą darbą. V. D. teise vairuoti transporto priemones naudojasi daugiau kaip 20 metų ir duomenų apie jos sukeltus eismo įvykius kelyje eismo pažeidimų registre nėra užfiksuota. Pažymi, kad atimta teisė vairuoti žymiai pakenks darbo funkcijų atlikimui. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo jį atmesti. Sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais ir mano, kad pažeidėjai paskirta nuobauda yra teisinga.Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantės atstovas advokatas V. Žylė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes yra ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ir asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, kaltė.ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Įstatymas numato privalomą žodinį nagrinėjimą tik keliais atvejais, t. y. kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. atstovas advokatas V. Žylė prašo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nes ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ir asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, kaltė, tačiau jokių naujų aplinkybių, įrodymų nenurodė. Taigi šiuo atveju teismo prerogatyva spręsti klausimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, vėliau prie apeliacinio skundo pateiktą apeliantės prašymą, sprendžia, kad šiuose procesiniuose dokumentuose yra aiškiai ir detaliai išdėstyta apeliantės pozicija dėl skundžiamo nutarimo nepagrįstumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas apklausė V. D., liudytojus, ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, todėl būtinybės bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, nėra. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėja nesutinka su jai inkriminuotais administraciniais nusižengimais ir mano, kad yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pažeidimų padarymo faktą, o esamus įrodymus teismas vertino netinkamai. Taigi apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimo klaidų, tinkamai įvertino jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad pažeidėja padarė visus jai inkriminuotus administracinius teisės nusižengimus. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pažeidėjai inkriminuoti trys administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje bei 426 straipsnio 5 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, kad šių nusižengimų padarymo faktą patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės įvykio aplinkybės (b. l. 4-5), policijos pareigūnės, F. R. tarnybinis pranešimas (b. l. 7-8), išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės apie automobilio „Toyota RAV4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę (b. l. 10), V. D. asmens duomenų išrašas (b. l. 11-12), išrašas iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 13-16), liudytojų parodymai bei iš dalies pačios pažeidėjos parodymai. Pareigūnai F. R. ir M. B. parodė, kad pažeidėja į sankryžą įvažiavo draudžiamam šviesoforo signalui. Pažeidėja pareigūnams, sustabdžiusiems jos automobilį, patvirtino, kad į sankryžą įvažiavo mirksint geltonam šviesoforo signalui. Teismo posėdžio metu pažeidėja jau nurodė, kad važiuojant automobiliu mirksėjo žalios šviesos signalas, o įvažiavus į sankryžą užsidegė raudonos šviesos signalas, tačiau važiavo toliau, nes žinojo, kad privalo pabaigti manevrą. Įvertinus šiuos duomenis nėra jokio pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė apylinkės teismas, nes tai aiškiai įrodo, kad pažeidėja į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, t. y. padarė ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 73.7 ir 73.11 punktus tiek geltonos, tiek raudonos spalvos šviesoforų signalai draudžia eismą.Atmestini apeliantės 2017-06-07 pateiktame prašyme išdėstyti argumentai dėl pareigūnų parodymų neatitikimo vienas kitam. Pažymėtina, kad abu pareigūnai aiškiai nurodė matę, kad pažeidėja į sankryžą įvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Įvertinus Kelių eismo taisyklių 73.7 ir 73.11 punktus, pažeidimo esmės nekeičia tai, ar pažeidėja įvažiavo degant geltonam ar raudonam šviesoforo signalui. Be to, pažeidėjos nurodyta aplinkybė, jog įvažiavus į sankryžą užsidegė raudonos šviesos tik patvirtina, jog ji į sankryžą įvažiavo ne mirksint žalios spalvos signalui, kaip teigia, o jau degant geltonam, t. y. draudžiančiam eismą signalui. Jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti pažeidimo padarymu, apeliaciniame skunde nenurodė.Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nurodytina, kad pažeidėja iš esmės neginčija fakto, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkte numatytą reikalavimą tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau tvirtina, jog ji jį turėjo, tačiau nerado rankinėje iš susijaudinimo. Pažymėtina, kad šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir pakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn tik konstatavus faktą, kad vairuotojo pažymėjimo pareigūnams nepateikė. Pareigūnė F. R. nurodė, kad iš pradžių pažeidėja rankinėje ieškojo vairuotojo pažymėjimo, tačiau supykusi rankinę padėjo ant sėdynės ir vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Tokie pareigūnės parodymai atitinka ir vaizdo įraše užfiksuotus duomenis. Taigi byloje yra neginčijamai patvirtina, kad pažeidėja pažeidė KET 16 punkto reikalavimą, todėl pagrįstai jai buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.Pažeidėjai V. D. paskirta administracinė nuobauda ir už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos Policijos generalinio komisaro 2011 07 19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - instrukcija) nuostatų 6.10, 9.3, 20.9, 20.2, 30.1, 30.2 punktų reikalavimų (pažeidimas nebuvo fiksuojamas tarnybiniame automobilyje įrengta kamera, apie nesustojusią transporto priemonę nebuvo pranešama budėtojui) nors jų privalėjo laikytis, todėl nesurinko jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pažeidimo padarymo faktą. Anot apeliantės, teismas neturėjo vadovautis pareigūnų parodymais, kurie tarpusavyje yra prieštaringi ir neturi didesnės įrodomosios galios nei pažeidėjos parodymai. Be to, nėra įrodyta jos tyčia nepaklusti policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog šio pažeidimo padarymo faktą įrodo byloje pateiktų įrodymų visuma. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. D. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (b. l. 4). Pareigūnė F. R. tarnybiniame pranešime nurodė, kad ji aiškiai išreikštu gestu pažeidėjai nurodė pavažiuoti ir sustoti už sankryžos, tačiau moteris padidino greitį ir nuvažiavo į Kooperacijos gatvę. Tuomet įlipo į tarnybinį automobilį ir, įsijungę tarnybinio automobilio švyturėlius bei garsinį signalą, persekiojo pažeidėjos automobilį. Kadangi automobilis nesustojo ir tada kai buvo stabdomas su tarnybinio automobilio įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu, jis buvo sustabdytas užblokavus automobiliui kelią tarnybiniu automobiliu iš priekio (b. l. 7). Teismo posėdžio metu pareigūnė taip pat patvirtino, jog užblokuoti pažeidėjos automobilį nuspręsta tada, kai ji nereagavo į garsinį signalą ir švyturėlius. Pareigūnas M. B. teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes. Netikėti pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, byloje pateiktas vaizdo įrašas aiškiai patvirtina, kad pažeidėja buvo sustabdyta tik užblokavus jos automobilį iš priekio. Atsakant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareigūnų melagingų parodymų ir jų vertinimo nurodytina, kad byloje nenustatyta, kad pareigūnų parodymai būtų iš esmės tarpusavyje prieštaringi ir neatitinkantys kitų byloje surinktų įrodymų, todėl juos atmesti kaip nepagrįstus ir jų nevertinti teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nusižengimo padarymo faktas yra įrodinėjamas ne tik vaizdo įrašu, fiksuotu iš tarnybinio automobilio, elektroniniais duomenimis, fiksuotais policijos informacinėje sistemoje POLIS, tačiau ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kitais įrodymais, nurodytais ANK 569 straipsnio 1 dalyje. Pareigūnų nurodytos aplinkybės patvirtintos vaizdo įrašu, kur užfiksuotas pažeidėjos paaiškinimas dėl nepaklusimo sustoti, liudytojo M. B. parodymais, kuris patvirtino, kad jis matė, kaip jo kolegė F. R. stabdė automobilį, tačiau jis nestojo ir nuvažiavo toliau gatve, iš dalies ir pačios pažeidėjos paaiškinimu, jog ji suprato, kad ją stabdo, tačiau neva pasirinko kitą sustojimo vietą. Apeliantės atstovo advokato teigimu, byloje neįrodyta pažeidėjos tyčia padarius šį administracinį nusižengimą. Tvirtina, jog ji neketino nepaklusti pareigūnų reikalavimui, o sustojimui pasirinko Kooperacijos gatvę, kad nesudarytų automobilių spūsties ir tai galbūt suklaidino pareigūnus dėl jos atliktų veiksmų įvertinimo. Vaizdo įraše yra užfiksuotas pažeidėjos paaiškinimas pareigūnams dėl ko nesustojo. Nurodė, kad skuba. Be to, iš jos paaiškinimų matyti, kad ji neginčijo fakto, kad pareigūnų buvo stabdoma sankryžoje, o tai visiškai prieštarauja apeliacinio skundo argumentui, jog stabdymo veiksmas nebuvo aiškiai išreikštas. Tokie duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėja suprato, kad yra stabdoma policijos pareigūnų, tačiau nesustojo. Pažeidėjos versija, jog ji neketino bėgti ir Kooperacijos gatvėje sustojo siekdama nesudaryti automobilių spūsties, yra neįtikinama. Pirma, pažeidėja buvo sustabdyta netoli Bangų g., t. y. pravažiavus beveik visą Kooperacijos gatvę. Kaip pareigūnė F. R. nurodė, nuo stabdymo pradžios vietos iki galutinio sustojimo buvimo nuvažiuota apie 1 km atstumas. Antra, nereagavimas net į tarnybinio automobilio garsinį signalą bei švyturėlius ir pažeidėjos paaiškinimas ją sustabdžius patvirtina, kad ji neketino sustoti. Tokie duomenys aiškiai patvirtina ir nekelia jokių abejonių, kad pažeidėja veikė tyčia, t. y. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 str. 2 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų įrodymų visetas leido daryti neabejotiną išvadą dėl pažeidimo padarymo, todėl teigti, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, nėra pagrindo.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su paskirtos nuobaudos dydžius, Mano, kad yra pagrindas svarstyti klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo nei numatyta sankcijoje, t. y. neskirti V. D. administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės.ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, mano, kad byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo pažeidėjai skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas nuobaudą pažeidėjai parinko tinkamai.Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nė vienos pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažeidėja padarė net tris administracinius nusižengimus, juos padarė galiojant administracinei nuobaudai (b. l. 15). Iš viso pažeidėja nuo 2012 m. administracine tvarka bausta 8 kartus. Nustatyti duomenys neigiamai charakterizuoja pažeidėją ir rodo, kad ji linkusi nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, tokios kaip nepriekaištinga reputacija, dirba atsakingą ir kūrybingą darbą, nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę nuobaudą. Teigiama, kad pažeidėjai specialiosios teisės atėmimas labai pakenktų jos darbui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jos darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Be to, darbo padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra pati pažeidėja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurias būtina įvertinti skiriant nuobaudą, atsižvelgęs į padarytų nusižengimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo elgėsi neatsakingai, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda, kuri yra minimali, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos duomenis, nepažeidė nuobaudos skyrimo pagrindų, todėl naikinti ar keisti nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.Esant išdėstytiems argumentams, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-09 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.