Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I.Ž. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo I.Ž. ieškinį atsakovei V.Ž. dėl santuokos nutraukimo, bendrojo jungtinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Kolegija konstatuoja, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, tarp jų, ar pateiktas ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Kolegija sutinka, jog CK 3 knygoje yra numatyti santuokos nutraukimo būdai – santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.), santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 str.) ir santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str.). CPK 382 str. yra nustatyti specialūs reikalavimai keliami ieškiniui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Šiame straipsnyje nustatyta, ieškinyje turi būti nurodymas, kuo pasireiškia atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo, jeigu ieškinys reiškiamas CK 3.60 str. nustatytu pagrindu. Tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byla nenagrinėtina teisme, kadangi ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka CK 3 knygoje išdėstytų imperatyvių materialinių normų dėl santuokos nutraukimo pagrindų ir CPK nustatytų procesinių normų santuokos nutraukimui. Kolegija pažymi, jog nagrinėjant šeimos bylas teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str.), be to civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Įstatymas numato, jog jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip septynių dienų terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Tačiau įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Iš ieškinio matyti, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra šalių santuokos nutraukimas, ieškovas kaltais dėl santuokos nutraukimo įvardija tiek save, tiek atsakovę ir remiasi CK 3.61 str. 2 d., įtvirtinančia teismo teisę pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokio santuokos nutraukimo būdo įstatymas nenumato. Atskirajame skunde pats apeliantas nurodo, jog nagrinėjant bylą teismas gali pripažinti, kad santuokos iširimas yra dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad apeliantas nepažeidė CPK 382 str. 6 p. reikalavimų, nurodydamas savo ir atsakovės kaltę, kaip prieštaraujančiu ankstesniems paties apelianto argumentams. Atsižvelgiant į, kaip jau minėta, aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, bei trūkumų šalinimo institutą, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovui ištaisyti ieškinio trūkumus, tinkamai suformuluojant ieškinio dalyką – santuokos nutraukimo pagrindą, atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus.

Civilinio proceso kodekso teisės normų netinkamas aiškinimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui svarstyti iš naujo.