- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- I3-381-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02262-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, Daugiabučio namo savininkų bendrija "Sodų g. 10, Lazdijai"
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Alytaus apskrities VPK
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo bei atsakovo priimto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 1 d. raštą Nr. 52-S-2836, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 21R1-123(AG1-115/11-2020) bei įpareigoti Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Bendrijos prašymą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja skunde nurodė, jog Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, savo veiklą vykdanti pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, Bendrijos įstatus bei kitus teisės aktus. Teigė, kad pareiškėjos administruojamam namui yra priskirtas žemės sklypas, kurio plotas – 0,2138 ha: 0,0428 ha sklypo 2019 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, 0,0081 ha sklypo 2019 m. lapkričio 21 d. įsigijo V. M. ir A. M., o likusią dalį (0,1629 ha) išsinuomojo pareiškėja 56 metams, 2015 m. spalio 9 d. sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-72-(14.4.55). Žemės sklypas nėra atidalintas, naudojimosi juo tvarka nenustatyta. Dėl nesutarimų, kaip valdyti sklypą bei kaip juo naudotis, vienas iš bendraturčių galimus pažeidėjus fiksuodavo ir pranešimus perduodavo per e.policija.lt portalą, motyvuodamas tuo, kad taip pažeidžiama privati nuosavybė, jo teisės ir teisėti interesai, nes neleidžiama tinkamai naudotis savo nuosavybe. Tačiau Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnai pažeidimų nenustatė ir nutraukdavo pradėtas administracinių nusižengimų bylas. Pažymėjo, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 52-S-1794 „Dėl nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos“ buvo apskųstas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams. Paaiškino, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje ir po skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui padavimo dienos priimtoje neskundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje, kuri tik patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, paminėta, jog bet kuris iš sklypo bendraturčių / valdytojų turi teisę naudotis pats ir leisti naudotis kitiems bet kuria namo sklypo dalimi, neviršydamas jam priklausančios dalies ploto, taip pat papildyta, kad veiksmai bet kurioje aikštelės vietoje negali būti vertinami kaip neteisėti, kol vienas iš savininkų su tuo sutinka, ir, norint vienokius ar kitokius veiksmus riboti, reikia įrodyti savo sklypo dalies ribas. Kadangi Kauno apygardos teismo nutartis kardinaliai skyrėsi nuo Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 21R1-132 (AG1-77/12-2019), kuriame pasisakyta apie suderintą bendraturčių valią priimant sprendimus sklype ir kuriuo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundas netenkintas, pareiškėja, atsiradus naujų aplinkybių, 2020 m. gegužės 25 d. pakartotinai kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatą dėl kelio ženklo patvirtinimo sklype, tačiau minėta institucija, nepaisydama Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutarties, 2020 m. birželio 1 d. atsakyme Nr. 52-S-2836 ir toliau rėmėsi Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimu, pakartotinai nesvarstė prašymo dėl kelio ženklo įrengimo. Pažymėjo, kad pareiškėja su tuo nesutiko ir pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 21R1-123 (AG1-115/11-2020) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjos įsitikinimu, nors minėtose teismų nutartyse buvo pažymėta, jog, nesant namo sklypo naudojimosi tvarkos bei jo pasidalijimo, vienas bendraturtis negali drausti kitiems sklypo bendraturčiams / valdytojams priimti sprendimų savo nuožiūra, tačiau nei policijos komisariatas, nei Lietuvos administracinių ginčų komisija nesirėmė šia nuostata ir vertino, jog privalu turėti visų bendraturčių sutikimus. Mano, kad vertintini ir tie faktai, jog namo sklype 2019 m. rugpjūčio mėn. pasikeitė vienas iš sklypo savininkų, taip pat 2019 m. lapkričio mėn. atsirado nauji namo sklypo bendraturčiai, todėl tiek Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas, tiek ir Lietuvos administracinių ginčų komisija turėjo į tai atsižvelgti, gauti jų atsiliepimus bei pateiki atitinkamas išvadas ir nagrinėti prašymus iš naujo ir iš esmės, tačiau rėmėsi tik Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimu. Nurodė, jog pareiškėja, įgyvendindama namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimą įrengti kelio ženklą namui priklausančiame sklype, kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatą dėl kelio ženklo schemos suderinimo, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Pareiškėjos nuomone, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas nesivadovavo teismų praktika, nors yra pasisakyta, kad kiekvienas bendraturtis neatidalintame sklype gali elgtis kaip nori ir čia nėra jokių pažeidimų. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad (duomenys neskelbtini), esantis 0,2138 ha ploto žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems savininkams: 1629/2138 dalys priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ir šią žemės sklypo dalį nuomoja Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, 428/2138 dalys – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o 81/2138 – V. M. ir A. M., naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, žemės sklypas neatidalintas. Teigė, jog, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklausė dviem savininkams: 1710/2138 dalys priklausė Lietuvos Respublikos valstybei ir šią žemės sklypo dalį nuomoja pareiškėja, o 428/2138 dalys – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus duomenimis, žemės sklypas tuo metu abiejų savininkų valdytas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kiekvieno bendraturčio turto dalys nėra atidalytos. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o 4.81 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę bendraturčiams tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Kadangi žemės sklypas nėra atidalintas, nėra bendraturčių tarpusavio susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos ir vienas iš savininkų – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepritarė kito savininko – pareiškėjos ketinimui įrengti kelio ženklą žemės sklype. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savininkams nesusitarus dėl naudojimosi gražiuoju, objekto valdymo tvarka gali būti priverstinai nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Atsakovo įsitikinimu, skunde pareiškėja klaidingai remiasi CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, kadangi ji reglamentuoja butų bei kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ veikia ne kaip butų ar kitų patalpų savininkas, o kaip žemės sklypo dalies savininkas, todėl minėta nuostata netaikytina. Atsakovo vertinimu, kadangi abu savininkai – pareiškėja ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) gražiuoju nesusitarė dėl kelio ženklo įrengimo žemės sklype ir naudojimosi juo tvarka nebuvo nustatyta teismine tvarka, buvo nepritarta planuojamo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemos derinimui. Nurodė, jog, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, remdamasi Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. liepos 1 d. sprendimo išvadomis, institucija pareiškėją informavo, kad skunde minimas prašymas, atsižvelgiant į jo turinį, nebus nagrinėjamas, kadangi nenurodyta ir nepateikta jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, kurie leistų abejoti ankstesnių pateiktų atsakymų pagrįstumu. Pažymėjo, jog pati pareiškėja 2020 m. gegužės 25 d. prašyme nurodė, kad su prašymu suderinti kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemą kreipėsi pakartotinai. Mano, jog pareiškėja 2020 m. spalio 13 d. patikslintame skunde nurodydama naują aplinkybę, kad pasikeitė vienas iš sklypo savininkų, pati ignoravo kitą bendraturtį jam įgyvendinant nuosavybės teisę, taip pažeisdama jo teisėtus interesus, ir net nesikreipė dėl sutikimo kelio ženklo įrengimo vietos schemai derinti, taip piktnaudžiaudama savo teise. Atkreipė dėmesį į tai, kad skunde pareiškėja klaidingai interpretuoja Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, kurioje ginčo esmė buvo skundžiamas nutarimas dėl galimų administracinių nusižengimų padarymo, tai yra automobilio statymo automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad tiek pareiškėjas, tiek Bendrija savo teisę naudoti žemės sklypą savo nuožiūra, nepriklausomai nuo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pozicijos, turi spręsti civilinės privatinės, o ne viešosios teisės reguliuojamomis teisės normomis. Prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinės bylos aplinkybės patvirtina, kad 0,2138 ha ploto žemės sklypas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems savininkams: 1629/2138 dalys priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ir šią žemės sklypo dalį nuomoja Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, 428/2138 dalys – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o 81/2138 dalys priklauso V. M. ir A. M.. Naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, žemės sklypas neatidalintas (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas) (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-115/11-2020).
Pareiškėja 2019 m. gegužės 9 d. (gautas 2019 m. gegužės 10 d., reg. Nr. 52-G-13533) pateikė prašymą dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos suderinimo Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Alytaus apskr. VPK), nurodydama, kad pagal Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Bendrija turi suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą su policija, todėl siuntė planuojamo kelio ženklo įrengimo vietos schemą patvirtinti.
Alytaus apskr. VPK Lazdijų rajono policijos komisariatas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos suderinimo, 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 52-S-4825 „Dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos derinimo“ informavo pareiškėją, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) nesutiko, jog žemės sklype būtų įrengtas nurodomasis kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, todėl Lazdijų rajono policijos komisariatas nepritaria planuojamo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemos derinimui. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,2138 ha. Žemės sklypas, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios nuosavybės teise. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu.
Bendrija, nesutikdama su šiuo raštu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių su skundu, kuriuo prašė panaikinti Alytaus apskr. VPK Lazdijų rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 24 d. atsakymą Nr. 52-S-4825 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – ir Komisija), išnagrinėjęs administracinį ginčą pagal pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Alytaus apskr. VPK Lazdijų rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2019 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 21R1-132(AG1-77/12-2019) Bendrijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrija 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Alytaus apskr. VPK Lazdijų rajono policijos komisariatą su pakartotiniu prašymu dėl kelio ženklo suderinimo. Prašyme nurodė, kad pagal Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą, Bendrija turi suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą su policija pagal pridedamą planą. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje paminėta, jog bet kuris iš sklypo bendraturčių / valdytojų turi teisę naudotis bet kuria sklypo dalimi, todėl pakartotinai prašo patenkinti prašymą dėl kelio ženklo schemos suderinimo, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad derinamas ženklas apima kito bendraturčio sklypo dalį ir kelio ženklo statymas bet kurioje aikštelės vietoje negali būti vertinamas kaip neteisėtas, kol vienas iš savininkų / valdytojų su tuo sutinka. Taip pat nurodė, kad nėra aišku, kurioje konkrečioje viso žemės sklypo vietoje yra dalis žemės sklypo kito bendraturčio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris negali uždrausti kelio ženklo statymo visame sklype, nes bendraturčiai savo dalimi turi teisę naudotis savo nuožiūra.
Alytaus apskr. VPK Lazdijų rajono policijos komisariatas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos suderinimo, ginčijamu 2020 m. birželio 1 d. raštu Nr. 52-S-2836 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, kad analogiškas Bendrijos prašymas jau buvo išnagrinėtas ir pareiškėjai išsiųstas atsakymas Nr. 52-S-4825, kuriame nurodoma, jog Lazdijų rajono policijos komisariatas nepritaria planuojamo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemos derinimui. Bendrija atsakymą apskundė, Komisija 2019 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 21R1-132 (AG1-77/12-2019) Bendrijos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lazdijų rajono policijos komisariatas skundžiamame akte paaiškino, kad tuo atveju, kai dėl to paties klausimo sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai toks kreipimasis nenagrinėjamas, nes nėra jokių aplinkybių ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.
Bendrija, atsakydama į skundžiamą aktą, 2020 m. birželio 3 d. Lazdijų rajono policijos komisariatui pateikė pakartotinį prašymą dėl kelio ženklo suderinimo, kuriame nurodė, kad Komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 21R1-132 (AG1-77/12-2019) bei aiškinimas, kuriuo siūloma remtis Bendrijai, galioja ir Lazdijų rajono policijos komisariatui, tačiau tuo nesivadovaujama, toliau leidžiant neatidalinto sklypo bendraturčiui nesuderinus su kitais bendraturčiais / valdytojais pažeidinėti jų teises bei teisėtus interesus. Teismo sprendimas yra priešingas Komisijos sprendimui, Bendrija remiasi vėliausiu išaiškinimu, tą turėtų daryti ir Lazdijų rajono policijos komisariatas, nes teismai formuoja praktiką ir negalima vadovautis savo nuožiūra, todėl prašo patenkinti prašymą dėl kelio ženklo suderinimo.
Lazdijų rajono policijos komisariatas 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. 3037 informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 21R1-132 (AG1-77/12-2019) išvadomis, Bendrijos prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi nenurodyta jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, kurie leistų abejoti ankstesnių Bendrijai pateiktų atsakymų, t. y. 2020 m. birželio 1 d. atsakymo į 2020 m. gegužės 25 d. prašymą ir 2019 m. gegužės 24 d. atsakymo į 2019 m. gegužės 9 d. prašymą, pagrįstumu.
Komisija, išnagrinėjusi administracinio ginčo bylą pagal pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu byloje Nr. 21R1-123(AG1-115/11-2020) pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Komisija sprendime nurodė, jog, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimas ginčo žemės sklype galimas tik esant visų bendraturčių suderintai valiai. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiai yra sudarę susitarimą dėl žemės sklypo valdymo, naudojimosi juo. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. liepos 1 d. duomenimis (su istorija), toks susitarimas (teismo sprendimas ar nutartis) viešame registre nebuvo įregistruotas. Todėl darytina išvada, kad, pateikdama pakartotinį 2020 m. gegužės 25 d. prašymą, pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių, nei atsakovo buvo nustatytos anksčiau, t. y. 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 52-S-4825, pateikiant atsakymą į pareiškėjos 2019 m. gegužės 9 d. prašymą. Įvertinusi ginčo situacijos teisinį pagrindą, esamus įrodymus ir jų pagrindu byloje nustatytas faktines aplinkybes, Komisija darė išvadą, kad atsakovas Lazdijų rajono policijos komisariatas 2020 m. birželio 1 d. raštu Nr. 52-S-2836 atsisakydamas pakartotinai nagrinėti pareiškėjos prašymą ir nurodydamas tokio atsisakymo priežastis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatų nepažeidė, todėl darė išvadą, kad skundžiamas aktas yra teisėtas, o pareiškėjos reikalavimas jį panaikinti yra nepagrįstas.
Pareiškėja Bendrija skundu prašo panaikinti Alytaus apskr. VPK Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 1 d. raštą Nr. 52-S-2836, Komisijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 21R1-123(AG1-115/11-2020) bei įpareigoti Alytaus apskr. VPK Bendrijos prašymą nagrinėti iš naujo, nes teismų nutartyse (Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis) pažymėta, jog, nesant namo sklypo naudojimosi tvarkos bei jo pasidalijimo, vienas bendraturtis negali drausti kitiems sklypo bendraturčiams / valdytojams priiminėti sprendimų savo nuožiūra. Ankstesni Lazdijų rajono policijos komisariato / Komisijos sprendimai nesirėmė šia nuostata ir vertino, jog privalu turėti visų bendraturčių sutikimus. Todėl Bendrija, pasikeitus aplinkybėms bei atsiradus papildomų argumentų (teismų išaiškinimai), pakartotinai kreipėsi į Lazdijų policijos komisariatą bei Komisiją. Tačiau prašymas / skundas buvo atmesti, o tai akivaizdžiai prieštarauja nutartims / teismų praktikai ir su tuo Bendrija nesutinka. Nauja aplinkybe vertintini ir tie faktai, jog namo sklype 2019 m. rugpjūčio mėn. pasikeitė vienas iš sklypo savininkų, taip pat 2019 m. lapkričio mėn. atsirado nauji namo sklypo bendraturčiai. Tad tiek Lazdijų rajono policijos komisariatas, tiek ir Komisija turėjo į tai atsižvelgti, gauti jų atsiliepimus bei pateikti atitinkamas išvadas ir nagrinėti prašymus iš naujo ir iš esmės. Tai nebuvo padaryta, tokios informacijos Bendrija nėra gavusi, o remtasi tik 2019 m. liepos 1 d. Komisijos sprendimu.
Pažymėtina ir tai, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytoms (priskirtoms) funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 16 punkte numatyta, kad eismo organizavimas – teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir tvarkomųjų veiksmų visuma. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 8 dalį užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus. Savivaldybės pagrįstu prašymu valstybinio administravimo subjektai turi deleguoti atstovus į savivaldybės saugaus eismo komisiją (2 punktas); sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose (3 punktas) (Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos nuostatai, patvirtinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 10V-1028).
Įstatymo 2 straipsnio 27 punkte apibrėžta kelio ženklo sąvoka – Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 177 punkte nustatyta, kad nurodomasis ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ naudojamas stovėjimo vietai, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, pažymėti. Įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą. Apatinėje ženklo dalyje gali būti pateikiama papildomos lentelės Nr. 805 informacija. Kartu su ženklu Nr. 531 leidžiama naudoti ne daugiau kaip tris papildomas lenteles.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) (toliau – ir Taisyklės), 35 punktas nustato, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.3 papunktis).
Iš Bendrijos prašymų atsakovui turinio matyti, kad pagal Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Bendrija turi suderinti kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemą su policija (Alytaus apskr. VPK) pagal pridedamą planą, todėl siuntė planuojamo kelio ženklo įrengimo vietos schemą patvirtinti.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01) įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri aktuali ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjų pateiktų prašymų tapatumo, tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-677/2009), tačiau taikant šią nuostatą būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3774-602/2020).
Pareiškėjos 2019 m. gegužės 25 d. prašyme iš esmės yra pakartotos 2019 m. gegužės 9 d. (gautas 2019 m. gegužės 10 d., reg. Nr. 52-G-13533) prašyme nurodytos aplinkybės, prašoma to paties dalyko, taip pat vertinami Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) argumentai dėl žemės sklypo bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktų 2019 m. gegužės 9 d. (gautas 2019 m. gegužės 10 d., reg. Nr. 52-G-13533) ir 2019 m. gegužės 25 d. pareiškėjos prašymų turinį, pripažįsta, jog atsakovas nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu (nors 2020 m. birželio 1 d. rašte teisinis pagrindas nenurodytas, tačiau tai nėra esminis šio administracinio akto trūkumas) ir pareiškėjos prašymo nenagrinėjo, nes jis (2019 m. gegužės 25 d.) buvo iš esmės tapatus 2019 m. gegužės 9 d. (gautas 2019 m. gegužės 10 d., reg. Nr. 52-G-13533) pateiktam prašymui, kuriuo buvo prašoma atlikti tuos pačius veiksmus (suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą), remiamasi iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (pagal Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą su policija pagal pridedamą planą). Pareiškėja su 2019 m. gegužės 25 d. prašymu nepateikė jokių naujų objektyvių faktinių duomenų, kurie leistų abejoti ankstesnio 2020 m. gegužės 24 d. rašto, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo bendraturčiai (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (valdytojai) nėra sutarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagrįstumu.
Nors pareiškėja 2020 m. gegužės 25 d. prašyme nurodė, jog Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje paminėta, jog bet kuris iš sklypo bendraturčių / valdytojų turi teisę naudotis bet kuria sklypo dalimi, todėl pakartotinai prašo patenkinti prašymą dėl kelio ženklo schemos suderinimo, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad derinamas ženklas apima kito bendraturčio sklypo dalį ir kelio ženklo statymas bet kurioje aikštelės vietoje negali būti vertinamas kaip neteisėtas, kol vienas iš savininkų / valdytojų su tuo sutinka, tačiau Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) argumentai dėl žemės sklypo bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu nepatvirtina, jog tarp žemės sklypo bendraturčių (valdytojų) yra išspręstas civilinis ginčas pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies ar CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, atidalinimo, ir patvirtina atsakovės 2020 m. gegužės 24 d. rašto, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo bendraturčiai nėra sutarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagrįstumą. Taigi teismas konstatuoja, kad šie pareiškėjos argumentai yra ne nauji faktiniai duomenys, nes jie buvo žinomi jau 2020 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 52-S-4825 priėmimo metu, todėl vertintini kaip nereikšmingi, nes niekaip nesudaro pagrindo abejoti atsakovės 2020 m. birželio 1 d. rašto Nr. 52-S-2836 pagrįstumu.
Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja 2020 m. gegužės 25 d. pateikė pakartotinį prašymą suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą su policija, t. y. pareiškėjos prašymas buvo inicijuojamas tapačių teisinių santykių pagrindu, grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, buvo siekiama iš esmės tapačių teisinių pasekmių, kuris jau kartą buvo išnagrinėtas ir baigtas Alytaus apskr. VPK Lazdijų rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 52-S-4825 „Dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos derinimo“ pagal Taisyklių 35.3 papunkčio nuostatas pateikus pareiškėjai motyvuotą atsisakymą derinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą, jis yra teisėtas ir pagrįstas, nes nėra ginčo šioje administracinėje byloje dalykas, kadangi pareiškėja nepasinaudojo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos (dėl šio administracinio akto panaikinimo), kuri realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas.
Įvertinus šio ginčo faktines aplinkybes, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręstina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pagrįstumą pagal Taisyklių, VAĮ nuostatas, todėl dėl minėtų argumentų pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ skundas dėl reikalavimų panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 1 d. raštą Nr. 52-S-2836, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 21R1-123(AG1-115/11-2020) bei įpareigoti Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Bendrijos prašymą nagrinėti iš naujo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.