Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2016-03-12 apie 20 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,2 prom.), kas turėjo įtaką nusikalstamai veikai padaryti, necenzūriniais žodžiais išplūdo policijos pareigūnus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąjį patrulį R. A. ir vyriausiąją patrulę M. V., po to, siekdamas išvengti dalinės apžiūros, įsikibo vyr. patrulei M. V. į striukę, o pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, nereagavo į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus ir jų nevykdė bei toliau priešinosi sulaikomas, po ko, sulaikytas policijos pareigūnų vyr. patrulių R. A. bei M. V. ir patalpintas į tarnybinį automobilį Nissan Navara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį (duomenys neskelbtini), ne mažiau, kaip 2 kartus įspyrė vyr. patruliui R. A. į kairę koją, o, vežamas į policijos komisariatą, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės, vieną kartą spyrė vyr. patrulei M. V. į galvą, ko pasėkoje nežymiai sutrikdė vyr. patrulės M. V. sveikatą, padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims - policijos vyr. patruliams R. A. ir M. V..

Kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad praėjo jau kuris laikas ir tikslios įvykio datos nebepamena, bet gerai atsimena, kad tai įvyko vakare, apie 19 - 20 val. Tądien jis svečiavosi (duomenys neskelbtini), pas giminaičius D.. Vartojo alkoholinius gėrimus, todėl ilgainiui apgirto, tačiau viską atsimena, nebuvo ant tiek apgirtęs, kad neatsimintų įvykių. Atsimena, kad atvyko mama E. A. su dviem policijos pareigūnais: buvo viena mergina ir vienas vaikinas. Mama buvo susinervinusi, jam liepė važiuoti namo. Jis supyko ant mamos, kad prie visų šaukia ant jo. Jis pradėjo atsikalbinėti. Sutinka, kad su mama kalbėjo tikrai nepagarbiai. Kai jis atsistojo eiti iš D. namų, einantį (dar namuose (duomenys neskelbtini)) jį sustabdė policijos pareigūnė, kuri pareikalavo ištraukti rankas iš kišenių. Jis jau ir taip buvo susierzinęs, tai, kad ant jo šaukė mama, tai dar pradėjo aiškinti jam ir policijos pareigūnė. Jam nepatiko pareigūnės reikalavimas, todėl jis nepaklausė jos ir rankų iš kišenių netraukė. Jis norėjo eiti toliau, tačiau policijos pareigūnė jam neleido, užstojo kelią į lauką. Tada jis policijos pareigūnę sugriebė už striukės ir nustūmė šalin. Buvo susinervavęs, įpykęs, todėl koliojo necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus. Tikrai nebeatsimena, kokius necenzūrinius žodžius vartojo, nerinko žodžių, „liejo viską iš eilės“. Jis neklausė, kas ir ką jam sako, o nustūmęs pareigūnę, išėjo į lauką. Policijos pareigūnei tikrai jokio fizinio skausmo tą kartą nesukėlė. Kai išėjo į lauką, paskui jį atėjo vyriškis policijos pareigūnas. Išėjo ir mama. Policijos pareigūnai norėjo jį su mama parvežti namo. Policijos pareigūnas pareikalavo jam lipti į policijos tarnybinį automobilį. Jis lipti nenorėjo, nes jį suerzino įsakmus policijos pareigūno tonas, t. y. reikalavimas lipti į automobilį. Jis yra karštakošis, be to, buvo įsiaudrinęs, kad mama atvyko su policija, todėl policijos pareigūnų reikalavimus ignoravo ir tyčia jiems nepakluso. Tada policijos pareigūnas vėl pareikalavo lipti į automobilį, nurodydamas, kad jis privalo sėstis į policijos automobilį. Tačiau jis vėl to reikalavimo nevykdė ir geranoriškai į tarnybinį automobilį nesėdo. Tada policijos pareigūnas išsitraukė antrankius. Bet jis rankų iš kišenių tyčia netraukė, nors prieš tai pareigūnas reikalavo parodyti, ar jis kišenėse neturi su savimi pavojingų daiktų. Jis nė nemanė ką nors rodyti ir rankų iš kišenių netraukė. Tą kartą pareigūnai negalėjo žinoti ir matyti ar jis su savimi turi pavojingų daiktų. Pripažįsta, kad čia buvo rimtas pareigūnų reikalavimas, bet jis jiems nepakluso ir nenorėjo vykdyti jokių nurodymų. Kai pareigūnas išsitraukė antrankius, jis rankų nedavė, rankas ir toliau laikė kišenėse. Pareigūnas per prievartą ištraukė jo rankas iš kišenių ir pagaliau uždėjo antrankius, nes jam padėjo kolegė. jis stipriai tam priešinosi, t. y. muistėsi, nedavė rankų, stumdė pareigūnus, keikė pareigūnus, spardėsi ir taip pataikė į galinę automobilio sėdynę (automobilio galinės durelės jau buvo atidarytos). Jam uždėjo antrankius ir jį įkėlė į automobilį per prievartą. Jį pasodino ant galinės sėdynės, priešais jį atsisėdo mama, jam iš kairės – policijos pareigūnas, o policijos pareigūnė sėdo prie vairo. Jis buvo labai įtūžęs, kadangi jį įgrūdo per prievartą į policijos automobilį, jo rankos buvo surakintos antrankiais už nugaros, jam buvo nepatogu, rankas veržė. Automobiliui pajudėjus, jis toliau keikėsi, nenorėjo važiuoti su policija, muistėsi, nes „ėmė nervas“, ramiai nesėdėjo, stengėsi ištrūkti iš antrankių. Pareigūnas jį vis labiau ir labiau spaudė prie savęs, norėdamas jį sutramdyti. Kuo labiau jį spaudė, tuo labiau jis priešinosi, toliau muistėsi, rėkė, stengėsi nuo savęs nustumti policijos pareigūną ir tyčia spyrė pareigūnui į koją, norėjo, kad jis nuo jo atsikabintų. Į nieką nekreipė dėmesio, nors girdėjo, kad jį ramino ir mama. Ką tiksliai mama sakė, nebeatsimena. Nieko neklausė. Jis supranta ir pripažįsta, kad taip elgdamasis apsunkino policijos pareigūnų darbą. Jis matė, kad policijos pareigūnė vairuodama laikė mobilaus ryšio telefoną. Jis pamanė, kad pareigūnė viską įrašinėja, dėl to supykęs ir norėdamas, kad įrašas nepavyktų, tyčia spyrė pareigūnei į galvą, kad sustabdytų ją nuo tokių veiksmų. Atsimena, kad po smūgio pareigūnė automobilį sustabdė ir toliau nebevažiavo. Pripažįsta, kad pasielgė netinkamai, ir taip sutrukdė pareigūnams dirbti jų darbą. Buvo susijaudinęs, ir kas vyko toliau nebepamena, lyg tai automobilį pareigūnė sustabdė, nes važiuoti nebegalėjo. Galėjo abiems pareigūnams sukelti fizinį skausmą. Atsimena, kad tada jau atvyko į komisariatą, į kokį, nepamena. Dėl įvykio jis nuoširdžiai gailisi, ir pažada, kad ateityje tai daugiau nebepasikartos. Dabar jokio alkoholio nebevartoja, klauso mamos, tęsia mokslus, aktyviai sportuoja (b. l. 103-105).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2016-03-13 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinis policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos D. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2016-03-12 apie 22 val., (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje Nisan Navara, valst. Nr(duomenys neskelbtini), nepilnametis E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išplūdo necenzūriniais žodžiais Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulius R. A. ir M. V.. Sulaikymo metu nepilnametis E. A. aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. muistėsi, neleido uždėti antrankių, nepakluso reikalavimams sėstis į tarnybinį automobilį. Po to, jėga įsodinus į pareigūnų tarnybinį automobilį, E. A. spyrė vyr. patruliui R. A. į kairę koją ties kirkšnimi, po to spyrė vyr. patrulei M. V. į veidą ir pataikė į dešinę pusę, ties smilkiniu (b. l. 2);

- 2016-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. V. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Lengvas galvos smegenų sukrėtimas objektyvia neurologine simptomatika nepatvirtintas. Ilgesnis nei 10 dienų sveikatos sutrikdymo laikotarpis objektyviais klinikiniais duomenimis nepagrįstas (b. l. 56 - 57);

- 2016-03-13 Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas tarnybinis automobilis Nissan Navara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išoriškai tvarkingas, nesugadintas, nesudaužytas. Automobilio salonas išpurvintas (b. l. 14 - 20);

- nukentėjusiosios M. V. parodymais, kad su kolega R. A. atvykusi į(duomenys neskelbtini), name matė išgėrusius asmenis: V. D., V. D. ir nepilnametį E. A.. Tai, kad visi jie buvo išgėrę, sprendė pagal jų nerišlią kalbą, ore tvyrojo alkoholio kvapas, visi asmenys svirduliavo. Ant stalo stovėjo alkoholio butelis (kokio alkoholio, neatsimena). Kadangi policijos pareigūnai atvyko kartu su E. A. motina E. A., E. A. pradėjo įžūliai elgtis, keikė E. A. necenzūriniais žodžiais. Po to E. A. atsistojo ir pradėjo eiti link durų. Praeidamas pro motiną, E. A. sudavė „sprigtą“ jai į kaktą. Tuomet M. V., priėjus prie E. A., taip nesielgti, pareikalavo ištraukti rankas iš kišenių. E. A. jai nepakluso, o pradėjo pareigūnus (R. A. ir M. V.) įžeidinėti, vadindamas juos „duchais, lochais, mentais ir t.t.“. M. V. žodžiu perspėjo E. A., kad jis privalo vykdyti pareigūno reikalavimus. Be to, norėdama įsitikinti ar E. A. kišenėse ir rankose neturi pavojingų daiktų, nes jo elgesys buvo iššaukiantis ir agresyvus, M. V. ištiesė ranką į E. A., ketindama atlikti dalinę jo apžiūrą. Tuomet, jis įsikibo jai į uniformos atlapus, t.y. į žieminės striukės rankoves, ir ją laikė, tačiau jokių smūgių tuo metu jai nesudavė. Kai M. V. šūktelėjo kolegą R. A., kuris buvo šalia, tačiau nusisukęs ir kalbėjosi su kitais asmenimis, atsisukęs R. A. paėmė E. A. už vienos rankos, o M. V. - už kitos. Tuomet E. A. pradėjo stanginti rankas, neleido jų paimti, plūdosi necenzūriniais žodžiais, aktyviais veiksmais priešinosi, spardėsi, stumdėsi, mėgino ištrūkti. Nei M. V., nei R. A. nepavykus suvesti E. A. rankų jam už nugaros, R. A., panaudojęs kovinių imtynių veiksmus, parvertė E. A. ant žemės veidu. M. V. nepamena, kuris iš jų galiausiai uždėjo antrankius E. A.. Po to jie pastatę E. A. ant kojų ir lydėjo jį prie tarnybinio policijos automobilio. Po to M. V. užsirašė E. A. duomenis, kuriuos jai padiktavo E. A.. Taip pat užsirašė D. duomenis. D. buvo trumpam išėję į lauką, ir E. A. pasipriešinimo lauke jie matyti negalėjo. E. A. nelipo geruoju į policijos automobilį. Nors R. A. pakartotinai pareikalavo lipti, E. A. kategoriškai atsisakė paklusti ir vėl plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. E. A. buvo priverstinai jėga įkeltas į policijos automobilį. Automobilyje E. A. buvo pasodintas ant galinės sėdynės už keleivio vietos. M. V. sėdo už vairo, E. A. atsisėdo šalia jos, o R. A. atsisėdo už M. V. ir laikė E. A.. Pastarojo mama pradėjo jį kalbinti, prašė nusiraminti, tačiau E. A. įsiuto dar labiau, pradėjo aktyviau muistytis. Dėl to M. V. sustojo ir atsisuko į automobilio salono pusę pažiūrėti kas ten vyksta, ar R. A. nereikalinga pagalba. Ji pamatė, kad R. A. laiko stipriai prispaudęs E. A. prie sėdynės. Tuo pat metu M. V. pajuto smūgį į galvą. Jai įspyrė E. A. į dešinės pusės galvos sritį. Labai suskaudo, apsvaigo galva, spyrio vietoje atsirado paraudimas, nubrozdinimas (liko bato pado pėdsakas), jos veidas buvo išpurvintas. Kadangi toliau vairuoti negalėjo, nes svaigo galva, ji išlipo iš automobilio įkvėpti oro. Truputį (iki 10 sekundžių) ji pabuvo lauke, po to vėl įlipo į automobilį, kuriame E. A. ir toliau muistėsi, grasino susidorojimu, nieko neklausė. Su švyturėliais M. V. atvyko į Kauno VPK areštinę, kur E. A. paliko. Matė, kad R. A., išlipęs iš tarnybinio automobilio, šlubavo. Jis sakė, kad E. A. jam įspyrė į koją. Po įvykio M. V. buvo sutrikdyta sveikata, jai buvo skirtas ambulatorinis gydymas ir lovos režimas, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Po įvykio buvo nuvežta į Kauno Klinikas, nes jai skaudėjo galvą, pykino, svaigo galva. Medikai ją apžiūrėjo, po apžiūros išleido į namus. Pirmadienį ji kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus ir savo šeimos gydytoją. Jos uniforma suplėšyta nebuvo, jokie daiktai atimti ar sugadinti taip pat nebuvo, tarnybinis automobilis apgadintas nebuvo, tik išpurvintos sėdynės, lubos (b. l. 22 - 23, 24 - 26);

- nukentėjusiojo R. A. parodymais, kad 2016-03-12 kartu su kolege M. V. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą (į policiją kreipėsi E. A.), kad (duomenys neskelbtini), alkoholiu girdomas nepilnametis E. A.. Dėl to, tarnybiniu automobiliu NISSAN Navara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su pranešėja, t.y. E. A. motina, ir M. V. jis nuvyko nurodytu adresu. Nuvyko apie 21 val. 45 min. minėtu adresu (nedidelis mūrinis gyvenamas namas (vaizdo kameromis nefilmuojamas). Važiuojant iki nurodyto adreso, E. A. pareigūnams skundėsi, kad jos 17 metų sūnus nuolat lankosi pas V. D. (28 m. amžiaus), kuris girdo alkoholiu jos sūnų. Moteris minėjo, kad V. ji buvo įspėjusi negirdyti jos sūnaus alkoholiu. Kai pareigūnai paskambino į duris, jas atidarė L. D. (jos tapatybė nustatyta vėliau, pagal policijos duomenų bazę). M. V. paklausė L. D., ar E. A. yra pas juos. Moteris atsakė, kad yra ir įleido visus į vidų. Praėjus namo koridorių ir pasukus į dešinę, pareigūnai papuolė į kambarį, kuriame sėdėjo V. D. ir E. A.. Ant stalo ar kitų vietų alkoholio butelių ar psichotropinių medžiagų R. A. nepastebėjo. Vyrai sėdėjo, šnekėjosi, juokėsi. Ar L. D. buvo vartojusi alkoholio, jis pasakyti negali. V. D. matėsi, kad buvo neblaivus, nes kai atsistojo, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai, jo akys buvo apsiblaususios, iš burnos sklido alkoholio kvapas. E. jam nepasirodė, kad būtų buvęs vartojęs alkoholio, nes ne svirduliavo, kalbėjo rišliai, dėl to R. A. įtarimų nesukėlė. Aplinka buvo pakankamai tvarkinga, daiktai savo vietose, muštynių grumtynių pėdsakų neaptikta, E. A. niekuo nesiskundė, sumuštas nebuvo. Tačiau E. A. pradėjo bartis ant sūnaus ir ant Vytauto, kad šis girdo alkoholiu jos sūnų, kuris yra dar nepilnametis. Tuomet E. A. susinervino, stvėrė savo striukę ir pradėjo šaukti ant motinos „ką tu, durne, darai čia tas nesąmones“. R. A. su M. V. liepė E. A. išeiti š kambario į koridorių. R. A. tuo metu ketino užsirašyti V. D. duomenis. Jis stovėjo tarpdury. Išgirdo M. V. jį šaukiant vardu, todėl atsisuko į kolegę. Atsisukęs pamatė, kad E. A., stovintis tarp lauko durų, buvo įsikibęs į M. V. tarnybinę uniformos striukę ties krūtine. R. A., nieko nelaukęs, puolė link E. A., kuris staigiai atitraukė rankas nuo M. V. ir įsikišo jas į treningo kelnių kišenes. R. A. priėjęs prie E. A., pareikalavo ištraukti rankas iš kišenių ir parodytų kokius daiktus jis turi su savimi. E. A. motina E. A. matė šį procesą. E. A. pradėjo ginčytis, atsikalbinėti, sakyti „kodėl turėčiau“. Tokiu būdu E. A. nevykdė R. A., kaip pareigūno, nurodymo. R. A. perspėjo E. A., kad jis privalo vykdyti pareigūnų nurodymus, tačiau tuomet E. A. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, sakydamas „pašol nachui, nieko aš netrauksiu, atsipisk tu nuo manęs“. Tokie žodžiai R. A. įžeidė kaip pareigūną, be to tuos žodžius girdėjo ir E. A. motina E. A.. Nors šitie žodžiai R. A. netrukdė atlikti savo tarnybines funkcijas, tačiau jautėsi įžeistas. Kadangi E. A. nepakluso policijos pareigūno reikalavimui – ištraukti daiktus iš kišenės ir juos parodyti pareigūnams, R. A. perspėjo E. A., kad bus panaudota fizinė jėga. E. A. nereaguojant, R. A. suėmė jį už dešinės rankos (dilbio). Tada E. A. pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, t. y. muistėsi, nedavė paimti už rankos, sustandino rankas, bandė ištrūkti. Kol jis muistėsi, jie atsidūrė kieme. Lauke R. A. panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir pargriovė E. A. ant žemės (veidu į žemę). Tada M. V. padėjo E. A. antrankius (kai jo rankos buvo suvestos už nugaros). E. A. plūdo M. V. necenzūriniais žodžiais, taip pat šaukė „asilai, dūchai, ką čia darot, nieko nepadariau, už ką čia mane imat“. Tačiau R. A. pareikalavus nurimti, kurį laiką E. A. apsiramino. Tuomet E. A. buvo pakeltas nuo žemės ir nuvestas į policijos tarnybinį automobilį. Tačiau E. A. sėsti į policijos automobilį atsisakė, dėl to buvo įsodintas jėga. Tą kartą nei R. A., nei M. V. nenukentėjo. M. V. sėdo už vairo, R. A. - ant galinės sėdynės, šalia E. A., o priekyje, šalia M. V. atsisėdo E. A.. E. A. buvo gabenamas į policijos komisariatą, kadangi nepakluso policijos pareigūnams, priešinosi. Tik išvažiavus iš kiemo, E. A. automobilyje plūdo R. A. necenzūriniais žodžiais, nes šis jį laikė prispaudęs prie sėdynės, kadangi E. A. elgėsi agresyviai, stengėsi išsinerti iš antrankių, muistėsi, spardė sėdynę, ant kurios sėdėjo jo motina, grasino išdaužti policijos automobilio stiklą, norėjo trenkti su galva į stiklą (R. A. jį sulaikė). E. A. vis įžūlėjo, tyčia įspyrė R. A. į kairės kojos kirkšnį, o po to į kairės kojos kelį, dėl ko R. A. patyrė stiprų fizinį skausmą, jam skaudėjo. Uniformos kelnes tik išsipurvino, bet nesuplyšo. Tuo pat metu, E. A. staigiai ta pačia koja spyrė M. V., kuri sustojo ir susigriebė už galvos. E. A. motina E. A. verkė, klausė „vaikeli, kas tau pasidarė, ką darai, ką vartojai“, bet padėti niekuo negalėjo. Tada M. V. išlipo iš automobilio, apie 1 minutę pavaikščiojo lauke, paskui sėdo prie vairo ir nuvažiavo. R. A. matė M. V. veide, dešinėje pusėje paraudimą ir avalynės žymę. Nuo kiemo iki komisariato galėjo užtrukti iki 5 min (važiavo su švyturėliais). Visą kelią E. A. muistėsi, priešinosi, stengėsi ištrūkti. E. A. pristačius į Kauno AVPK, M. V. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ji buvo išvežta į ligoninę. Dėl įvykio jis surašė tarnybinį pranešimą. R. A. civilinio ieškinio nereiškia, uniforma buvo tik išpurvinta, nesuplėšyta. Prašo pripažinti nukentėjusiuoju, nes įvykio metu patyrė fizinį skausmą, šlubavo tris dienas, tačiau niekur nesigydė, į medikus nesikreipė, į darbą ėjo, nedarbingumo neturėjo. Prašo siuntimo pas teismo medicinos ekspertus neduoti. M. V. turėjo nedarbingumą, nes ji patyrė galvos traumą (b. l. 29 - 30);

- liudytojos (įtariamojo atstovės pagal įstatymą) E. A. parodymais, kad jai BPK 82 str. 2 d. nuostatos išaiškintos, jas suprato. Sutinka iš dalies duoti parodymus prieš savo sūnų E. A., t. y. pasilieka sau teisę neatsakyti į kai kuriuos klausimus. Ji yra išsituokusi ir teismo sprendimu E. A. gyvenamoji vieta nustatyta su ja ((duomenys neskelbtini)). E. tėvas S. gyvena atskirai, tačiau su sūnumi matosi ir bendrauja retai, nerodo noro auklėti sūnų. Jos santykiai su E. patenkinami. E. nepatinka, kai ji jam kažką draudžia. E. charakteris visada buvo sunkus ir probleminis, savo neigiamą reakciją jis išreiškia audringai: gali užtrenkti duris, išeiti, iškeikti necenzūriniais žodžiais. E. rūko, tačiau ji nėra užtikusi jo vartojant narkotikus ar kitas psichotropines medžiagas. Nemano, kad jis vartoja narkotikus. E. kelis kartus buvo grįžęs namo išgėręs. Tačiau tuomet jis eidavo miegoti, konfliktų nekeldavo, ji jo nekamantinėdavo. Šiuo metu E. mokosi statybininkų rengimo centre, mokslai einasi sunkiai. E. nesportuoja, užklasinės veiklos neturi, niekuo nesidomi, susitikinėja su draugais, neturi motyvacijos. Prieš 1,5 – 2 metų, matydama jo agresyvesnį elgesį, priešgyniavimą, buvo užregistravusi jį pas psichologą, tačiau E. lankytis pas psichologą nesutiko. Ji ieškojo pagalbos, nes nebežinojo pati, kaip elgtis ir kalbėti su sunkiu paaugliu. E. galvos traumų nėra turėjęs, psichikos sutrikimų neturi. Šeštadienį, t. y. 2016-03-12, apie 18 val. grįžusi namo, E. namuose nerado. Paskambino jam telefonu ir paklausė, kur jis yra. E. atšovė „koks tavo reikalas“ ir pokalbis nutrūko. Iki 21 val. E. negrįžus, vėl jam paskambino. Tada išgirdo, kad E. kalba nerišli, suprato, kad E. gali būti išgėręs alkoholio. (duomenys neskelbtini) gyvena jos tolimi giminaičiai. Šiuo adresu jau ne vieną kartą buvo nuvykusi ir ten radusi girtą E.. Iki to laiko policijos nekvietė, nors matė, kad E. gėrė su pilnamečiais asmenimis. Ne vieną kartą yra (duomenys neskelbtini) gyventojus išbarusi, kad jie girdo jos sūnų, tačiau į jos kalbas niekas nereagavo. Ji buvo įspėjusi, kad jie turės nemalonumų dėl nepilnamečio girdymo. Ji prašė L. D. pasakyti ir visada jai pranešti, jei E. būtų pas juos. 2016-03-12 jai buvo pranešta, kad E. pas juos. 2016-03-12 viena tuo adresu nebevažiavo, o iškvietė policiją. Atvykus dviems policijos pareigūnams (merginai ir vaikinui) tarnybiniu policijos automobiliu visi nuvyko(duomenys neskelbtini) A. N. duris atidarė L. D., kuri įsileido į vidų. Kambaryje sėdėjo E., šalia jo V. D. ir kiti, tačiau jokių išgertuvių pėdsakų ir alkoholio butelių nesimatė, nors asmenys ir E. matėsi, kad buvo išgėrę (nerišli kalba, alkoholio kvapas). E., ją pamatęs, pasiėmė striukę, ir susiruošė išeiti, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnė, kuri liepė išsitraukti iš kišenių rankas. E. tai labai nepatiko, jis nematė reikalo dėl ko tai turėtų daryti. Policininkė dar kartą pakartojo „rankas iš kišenių“, o E. to nevykdė. Tuomet pareigūnė pasakė, kad tokiu būdu E. nevykdo teisėtų policijos nurodymų. E. stovėjo tarpdury ir jos neklausė. Tada pareigūnė paėmė už jo rankų, o E. sugriebė rankas pareigūnei. Jie abu laikė vienas kitą už rankų, įvyko lengvas susistumdymas. Tai pamatė kitas pareigūnas ir priėjo. Pareigūnas pasakė „einam einam“ ir išėjo į lauką, todėl kas vyko lauke, ji nebematė. Tol, kol matė, aktyvių E. pasipriešinimo veiksmų prieš pareigūnus ji nematė. Pabuvusi koridoriuje (apie 2 min), ji išėjo į lauką. Matė, kad E. nelipa į policijos automobilį, priešgyniauja. Tada policijos pareigūnas bandė uždėti jam antrankius. E. muistėsi, nesileido sulaikomas, nedavė rankų. Tada pareigūnas per prievartą pargriovė E. ant žemės ir taip uždėjo antrankius (suvedė rankas už nugaros), po to pakėlė jį ir per prievartą įsodino į automobilį. Kai jį sodino, E. priešinosi, ardėsi, tačiau įsodintas buvo. Pareigūnė vairavo, pareigūnas sėdėjo už jos ir iš dešinės laikė E.. Ji sėdėjo priekyje prie pareigūnės. A. E. išplūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, vadino negražiais žodžiais, kurių nebepamena, grasino pareigūnams. E. nenusiramino, vis grūmėsi su jį laikiusiu pareigūnu, bandė išsilaisvinti, ir jam atsigulus (nes pareigūnas jį spaudė), spyrė pareigūnei į galvą (į dešinės pusės smilkinį). Jie tuo metu kaip tik išvažinėjo iš kiemo. Automobilį pareigūnė sustabdė. Po to jie vėl važiavo. E. "ardėsi" visą kelią. Ar pareigūnui E. įspyrė, pasakyti negali, ji nematė. Bet ji negirdėjo, kad pareigūnas dejuotų. Iki komisariato jie važiavo su švyturėliais. E. visą kelią plūdosi necenzūriniais žodžiais ant pareigūnų, piktinosi, kodėl jis sulaikytas. Ji visą laiką ramino sūnų, tačiau jis jos neklausė. Tokį agresyvų Ernestą ji matė pirmą kartą. Bet, kai E. grįžo iš policijos namo, sakė, kad norėtų su pareigūnais susitaikyti. Ji norėtų, kad sūnus su pareigūnais susitaikytų ir, kad ikiteisminis būtų nutrauktas (b. l. 35 - 37);

- Liudytojos L. D. parodymais, kad E. A. yra jos vyro pusseserės anūkas. E. jų namuose nėra dažnas svečias. Įvykio datos neprisimena. Bet viskas vyko vakare. E. tą kartą buvo jų namuose, užsidaręs kambaryje su V. ir V.. Jie sėdėjo V. kambaryje. Ką jie ten darė, ji nematė, nes rūpinosi vėžiu sergančiu savo vyru, ir jai buvo neįdomu, ką jie ten darė. Ar jie vartojo alkoholį, ji nematė. E. jai neskambino. E. su policijos pareigūnais atvyko neperspėjusi. Tai buvo apie 21 val. 30 min., kai paskambino į duris. Ji atidarė ir pamatė, kad stovi E. (E. mama) su dvejais policijos pareigūnais (mergina ir vaikinas). E. iš karto paklausė „ką man su juo daryti?“. Suprato, kad E. kalba apie E.. Įleidus atvykusius į namus, E. įėjo į V. kambarį su policija. L. D. su jais nebuvo, nes išėjo duoti vandens vyrui. Kambaryje nieko nevyko, nes E. išėjo su mama ir policija. Išėjus į lauką, E. pradėjo priešintis policijai, t.y. jis muistėsi, neklausė pareigūnų, nesėdo į jų automobilį, plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, labai „šakojosi“ prieš vaikiną policijos pareigūną. E. „šokdino“ mamą, su ja negražiai kalbėjo, rėkavo ant pareigūnų. Viskas vyko greitai. K. E. muštųsi su policijos pareigūnus, ji nematė, tik matė, kad jis jų neklausė, aktyviai muistėsi ir šaukė. E. jai guodėsi, kad E. jos visiškai neklauso, kad ji su juo nesusitvarko. Po įvykio E. nebematė. Kas vyko toliau, nematė ir nežino (b. l. 42 - 43);

- nukentėjusiųjų M. V. ir R. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kuriuos užfiksuota, kad nukentėjusiųjų parodymai patikrinti įvykio vietoje, prieštaravimų nenustatyta (b. l. 47 - 54);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. A. šlapime rasta 2,20 prom. etilo alkoholio (b. l. 75).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad E. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį. Kaltinamasis nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimams baigti savo neteisėtus veiksmus, įžeidė ir panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – viešaisiais darbais (b. l. 143-144).

E. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis E. A. yra nepilnametis, todėl teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 straipsniai).

E. A. neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 106-107, 114-115), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 118, 120), dirba (b. l. 57), Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 122)., Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos apylinkių seniūnija nusiskundimų apie netinkamą E. A. elgesį iš (duomenys neskelbtini) gyventojų ir kitų institucijų nėra gavusi (b. l. 126), policijos duomenimis E. A. į policijos profilaktinę įskaitą ir į policiją dominančių vaikų apskaitą neįtrauktas (b. l. 129), (duomenys neskelbtini) pedagogų charakterizuojamas teigiamai (b. l. 131). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė, žala atlyginta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokurorės pareiškime pasiūlyta bausmė – viešieji darbai, kurie pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta viešųjų darbų trukmė atsižvelgiant į bausmių ypatumus nepilnamečiams, jog nepilnamečiams negali būti paskirta daugiau nei 240 valandų viešųjų darbų bei į tai, kad kaltinamasis mokosi, mažintina (BK 46 straipsnis, 90 straipsnio 2 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

E. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti nutarimu pripažintam atstovui pagal įstatymą E. A. tėvui S. A. (b. l. 137-140), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. E. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-03-12 21.50 val. iki 2016-03-14 16.15 val. (dvi dienas) (b. l. 133, 136), šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Civilinis ieškinys atlygintas (b. l. 65-66, 72). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktinis įrodymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 54), paliktinas byloje.

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų, dirbant ne mažiau nei po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų, dirbant ne mažiau nei po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies b papunkčiu į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-03-12 21.50 val. iki 2016-03-14 16.15 val. (dvi dienas), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis - 88 (aštuoniasdešimt aštuonios) viešųjų darbų valandos.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti nutarimu pripažintam atstovui pagal įstatymą E. A. tėvui S. A. – palikti nepakeistas, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

Daiktinį įrodymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti byloje.

Išaiškinti E. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.