Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2012 m. liepos 8 d. 18.31 val. Šiaulių rajone, Kurtuvėnų kaime, vairuodamas E. S., priklausantį automobilį „MITSUBISHI COLT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl ko įvykio metu apgadintas automobilis ir nulaužtas riboženklis. Šiais savo veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus.

E. S. teismo posėdžio metu prisipažino administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje padarymu ir paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) stovykloje, aptarnavo klientus. Diena buvo sunki. Po darbo nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti maisto vakarienei. Važiavo į namus žvyrkeliu. Išbėgo į važiuojamąją dalį žvėrelis. Nuo tada viską pamena miglotai. Naktį klaidžiojo miške. Miglotai pamena, kas vyko po smūgio. Naktį mišku grįžo į stovyklą. Kitą dieną paskambino į policiją. Kai nuvyko prie savo automobilio, jo jau nebuvo. Policija jį buvo nuvežusi į aikštelę. Pamena smūgį ir kaip virsta automobilis. Iš telefone esančių rinktų numerių suprato, kad skambino į policiją. Savijauta buvo bloga, svaigo galva, nors lūžių nebuvo, bet kreipėsi į gydytoją. Klausė, ar dėl smūgio galėjo nieko neprisiminti ir klaidžioti, gydytojas sakė, kad galėjo. Yra dirbantis, bet dirba 0,5 etato. Finansinė padėtis sunki, baudą sumokėti būtų sunku.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad su E. S. yra labai geri draugai. Tiksliai nepasakys kelintą valandą jis paskambino ir pasakė, kad padarė avariją. Jo tėvas turi stovyklą „R“, kur E. S. dirba. Nuvažiavo į vietą, kur buvo apsivertusi mašina. Mašinos nerado, policija jau buvo nuvežusi. E. S. įvykio vietoje nebuvo. Draugas skambino dieną prieš, tuoj po avarijos. E. S. rado stovykloje. Po visų darbų vakare nuvežė į ligoninę. Pirma nuvažiavo į policiją, bet nebedirbo, tada nuvažiavo į ligoninę. Į įvykio vietą važiavo, kai tik pasakė, kad padarė avariją. Sakė, kad buvo nuvažiavęs į parduotuvę ir važiuodamas į namus padarė avariją.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad E. S. nepažįsta. Jis buvo parašęs prašymą dėl sugadintos pievos, tačiau policijos nekvietė. Buvo atvykę pareigūnai, klausė, ar jis ką nors žino apie įvykį. Atsisako dėl žalos ir nebenori bylinėtis. Teigė, kad buvo nulaužtas stulpelis, riboženklis. Jei jo nebus, jis negalės deklaruoti žemės. Žemę nuomoja ir jis atsako už žemės priežiūrą. Jei nebus riboženklio, gali negauti paramos. Stulpelį atstatė, žalą patyrė, bet pretenzijų neturi. Kitos žalos nebuvo padarytos. Su policijos pareigūnais bendravo dėl įvykio, bet viską surašė pareigūnai, atvykę iš Šiaulių rajono policijos komisariato.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, gavo pranešimą, kad Kurtuvėnuose į pievą nuvažiavo automobilis ir apsivertė. Nuvykus prie automobilio, jame nieko nebuvo, rado tik automobilį. Po kurio laiko privažiavo du jaunuoliai, kurie paaiškino, kad su automobiliu apsivertė jų draugas. Kur tuo metu buvo jų draugas, jie paaiškinti negalėjo. Jaunuoliai pasakė, kad jų draugas pranešė telefonu, kad apsivertė su automobiliu pievoje. Po to jaunuoliams susisiekti telefonu su vairuotoju nepavyko. Automobilį ištempė ir nutempė į aikštelę, o draugus įpareigojo, kad susisiektų su vairuotoju ir jis atvyktų į policiją. Vairuotojas kitos dienos vakare kreipėsi į ligoninę, po to jam buvo surašytas protokolas. Kai buvo įvykio vietoje, atėjo pievos savininkas, jis nurodė, kad sugadintas metalinis stulpelis „kapčius", taip pat pieva išvažinėta. Važiavo paimti paaiškinimo iš pievos savininko, jokių dokumentų apie padarytos žalos dydį jis nepateikė. E. S. apklausinėjo ne jis, nes S. kreipėsi kitą dieną, jį apklausinėjo kiti pareigūnai. E. S. draugai, atvykę į įvykio vietą paaiškino, kad jiems paskambino jų draugas ir papasakojo, kad apsivertė su automobiliu pievoje. Jaunuoliai atvažiavo į įvykio vietą ieškoti draugo, bet jo nerado, telefonu su vairuotoju jiems nebepavyko susisiekti. E. S. draugai minėjo apie jo sunkią šeimos padėtį, minėjo, kad brolis nusižudė, bet tiksliai dabar jau nepamena. Išverstas pievoje buvo stulpelis, gal jis žymėjo pievos kraštą. Pieva neatrodė, kad būtų dirbama, gal pievoje ganosi gyvuliai. Akivaizdžiai buvo viršytas leistinas greitis, toje vietoje buvo žvyrkelis, nedidelis posūkis, gal 20 laipsnių kampas, važiuojant 50 km/h apsiversti neįmanoma. Jei ant kelio pasirodytų kliūtis, nemano, kad reikia tiek stabdyti, rizikuoti savo gyvybe, kad nuvažiuoti nuo kelio. Šiuo atveju vairuotojas susižalojo, kreipėsi į ligoninę, jis privalėjo pranešti apie įvykį. Jei pažeidėjas apgadina tik savo turtą, tokiu atveju policija atvažiavusi užfiksuoja faktą, kad jis niekam daugiau žalos nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Be E. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu, jo kaltė įrodyta administracinėje byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (5 b. l.), E. S. paaiškinimu (6 b. l.), A. S. paaiškinimu (7 b. l.), fotonuotraukomis (9-12 b. l.), R. S. tarnybiniu pranešimu (8 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš administracinėje byloje surinktų įrodymų, teisme apklausto E. S. ir liudytojo V. G. parodymų matyti, kad E. S. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (t.y. kad E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punktą, įpareigojantį automobilio vairuotoją, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties), lėmė V. G. nuomojame žemės sklype žalos atsiradimą. Liudytojas teisme parodė, kad apvirtęs automobilis nulaužė riboženklį. Todėl teismas sprendžia, kad E. S. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog dėl apvirtusio automobilio buvo nulaužtas riboženklis, o ne išvažinėta pieva, kaltinimas atitinkamai tikslintinas. Šis kaltinimo patikslinimas nekeičia esminių faktinių bylos aplinkybių.

E. S. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors E. S. pateikė darbingumo lygio pažymą apie tai, kad jo darbingumo lygis yra 45 procentai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad darbingumo lygis buvo nustatytas nuo 2011-04-08 iki 2012-04-10, todėl teismas nepripažįsta, kad teisės pažeidimas buvo padarytas neįgalaus asmens. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str.).

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulis R. S. 2012 m. liepos 11 d. E. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl to, kad E. S. 2012 m. liepos 8 d. 18.31 val. Šiaulių rajone, Kurtuvėnų kaime, vairuodamas E. S., priklausantį automobilį „MITSUBISHI COLT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė ir iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad E. S. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį. Teisminio nagrinėjimo metu E. S. paaiškino, kad miglotai pamena, kas vyko po smūgio, tačiau jo savijauta buvo bloga, svaigo galva, nors lūžių nebuvo, bet kreipėsi į gydytoją. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus patvirtino ir liudytojas A. S., parodydamas, kad vežė E. S. į ligoninę. Be to, iš byloje esančio policijos pareigūno R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-07-10 apie 0.30 val. E. S. kreipėsi į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, kaip nukentėjęs minėto įvykio metu, jam buvo konstatuotas galvos sumušimas. Šios aplinkybės rodo, kad E. S. po to, kai apsivertė, dėl galvos sutrenkimo galėjo nesuprasti savo veiksmų, tuo pačiu galėjo nesuvokti, jog sukėlė eismo įvykį. Teismas sprendžia, kad E. S., sukėlęs eismo įvykį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, ką patvirtina ir aplinkybė, kad kai draugas jį rado, jie nuvyko į policijos komisariatą, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas E. S. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėjas

nutaria:

E. S. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teismui.