Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2009-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-496-818/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-06-16
Bylos Nr.
1-496-818/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nukentėjusysis
N. A.
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Mansuras Muksinovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-496-818/2009Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.7.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei,gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,nukentėjusiajam N. A.,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas – asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), išduota 2008-04-16 Vilniaus VPK MT (19), teistas:

1. 2005-11-15 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - 750 lt. (6 MGL) bauda,

2. 2008-10-31 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. - 1300 lt. (10 MGL) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 184 straipsnio 1 dalį,-

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:

jis 2009-03-12 su N. A. sudarytų automobilio Audi A6 Avant, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties bei paskolos sutarties Nr. 20090312 sąlygų pagrindu teisėtai valdydamas N. A. priklausantį automobilį Audi A6 Avant, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 24 000 Lt vertės, 2009-03-24 apie 21.30 val. prie prekybos centro „Rimi“ esančio Vydūno g. 4, Vilniuje pardavė jį M. J. ir M. Š. už 10 000 Lt, tokiu būdu tyčia neteisėtai iššvaistė svetimą, jam patikėtą turtą.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad laikraštyje „Alio Reklama“ ar internete rado skelbimą, jog parduodamas automobilis Audi A6 Avant. Norėjo nusipirkti automobilį ir dirbti taksistu. Su N. A. buvo surašyta sutartis dėl automobilio Audi A6 Avant. Susitiko su N. Vilniuje, prie kino teatro „Lietuva“. Tai buvo 2009 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena. Apžiūrėjus automobilį, jis jam patiko ir sąlygos tenkino. Jis paklausė ar būtų galima automobilį įsigyti išsimokėtinai. Nurodė, kad į mėnesį galėtų mokėti nuo 1100 Lt iki 1300 lt. Nerijus jam pasakė, kad pagalvos ir paskambins, nuvažiuos pasitart su notaru. Po kiek laiko, jam paskambino N. ir pasakė, kad jis susitarė susitikti su notaru bei paprašė visų jo duomenų. Duomenis nusiuntė elektroniniu paštu. Vėliau paskambino N. ir pasiūlė susitikti prie Mindaugo gatvėje esančios „Maxima“ parduotuvės bei pasirašyti sutartį. Jie susitiko ir susitikimo metu N. padavė pasirašyti sutartis. Buvo dvi sutartys. Viena – automobilio panaudos, sutartis, antra – dėl automobilio išsimokėjimo. Sutartys jau buvo paruoštos ir atspausdintos. Jis normaliai tų sutarčių neperskaitė. Tik vėliau suprato, kad automobilio negalima buvo parduoti. Su Nerijumi turėjo po dvi sutartis. Su juo kalbėjosi, aptarė tam tikrus klausimus, bet dėl automobilio pardavimo nieko neklausė, nes tuo metu jam šis klausimas nebuvo aktualus.

Taip pat, kaltinamasis parodė, kad automobilio panaudos sutartį jis pirmą kartą matė savo gyvenime. Perskaitęs šia sutartį, jis ją suprato taip, kad gali naudotis automobiliu bei, kad jis yra už jį atsakingas. Šį automobilį jis vairuoti pradėjo tik po sutarties pasirašymo. Automobilį Audi A6 Avant nusprendė parduoti, kadangi skubiai reikėjo pinigų dėl iškilusių šeimyninių problemų, kurių nenorėtų vardinti teismo posėdžio metu. Parduodant automobilį, jis pirkėjams pamelavo, kad automobilis jo brolio. Rado skelbimą, kad superkami automobiliai. Susitarė susitikti prie Žvėryno žiedo. Iš pradžių už automobilį jam buvo pasiūlyta 11 000 Lt, tačiau jiems susitikus ir supirkėjams apžiūrėjus automobilį buvo pasiūlyta 10 000 Lt. Vaikinai norėję pirkti automobilį apžiūrėjo transporto priemonės dokumentus ir paklausė, kodėl skirtingos pavardės. Pamelavo, kad jie su broliu yra nuo skirtingų tėvų. Vienas iš vaikinų jam sumokėjo 10 000 Lt ir jis perdavė automobilį, automobilio raktelius ir visus dokumentus. Nuo panaudos sutarties sudarymo praėjo tris savaitės ir jis automobilį pardavė. Nerijui nieko nesakė, kad pardavė automobilį. Po keliu dienų jis Nerijui pranešė, kad įnašą, t. y. 1300 Lt padarys anksčiau. Tačiau jis N. dar nesumokėjo nei vieno įnašo.

Be to, kaltinamasis nurodė, kad jis dalinai pripažįsta savo kaltę, tačiau jis nesiruošė N. nemokėti, jis būtų sumokėjęs kaip jie ir buvo sutarę. Su jam pareikštu ieškiniu 24 000 Lt už automobilį, nesutinka, nes N. automobilis yra sugražintas. Dėl jam pareikšto ieškinio 8530 Lt taip pat nesutinka, nes kai jis juo važinėjo automobilis buvo gerame stovyje. Tik po šio automobilio pardavimo kaltinamasis suprato, jog šią transporto priemonę jis parduoti tretiesiems asmenims neturėjo teisės, nes nebuvo transporto priemonės savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, bei jo paties prisipažinimo iš dalies, įrodyta liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, transporto priemonės apžiūros protokolu, kitais rašytiniais įrodymais, esančiais byloje.

L. M. Janukėnas teismo posėdžio metu parodė, kad su draugu M. Š. užsiima automobilių perpardavinėjimu. Į interneto svetainę įdėjo skelbimą, kad superka visų markių automobilius. Skelbime buvo nurodyti jo ir M. Š. mobiliojo ryšio telefonų numeriai. 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje į mobiliojo ryšio telefoną nepažįstamasis parašė žinutę, kur paklausė, kiek jis sumokėtų už automobilį Audi A6 Avant. Jis atsakė, kad galėtų sumokėti apie 10 000 Lt. Susitarė susitikti prie Žvėryno žiedo. Jis buvo kartu su M. Š.. Vakare kaltinamasis paskambino ir pasakė, kad parduos automobilį už 10 000 Lt. Susitiko prie „Rimi“ parduotuvės, esančios Pilaitėje. Apžiūrėjus automobilį paklausė, kieno vardu registruotas automobilis. Pardavėjas pasakė, kad šitas automobilis registruotas pastarojo brolio, kuris dabar išvykęs, vardu. Nurodė, kad brolis grįš po mėnesio ir tada automobilį bus galima perregistruoti. Kilo įtarimas, kodėl jų skirtingos pavardės, tačiau jis nurodė, kad jų tėvai yra skirtingi. Tuomet jie surašė sutartį, kad per mėnesi turi išregistruoti šį automobilį. Šią sutartį surašė ranka ir laisva forma. Vėliau surašė kitą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal reikalaujamą formą. Už automobilį Audi A6 Avant sumokėjo 10 000 Lt grynais. Be to, su kolega nusprendė patikrinti ar iš tikrųjų automobilio savininkas buvo išvykęs. Ant registracijos liudijimo buvo parašytas savininko adresas. Per 118 sužinojo telefono numerį ir juo paskambino. Atsiliepė pagyvenęs žmogus, o jiems paklausus kur šiuo metu yra automobilio Audi A6 Avant savininkas, jis atsakė, kad savininkas yra Lietuvoje ir niekur nėra išvykęs. Palikus savo telefono numerį, po kurio laiko jiems paskambino N.. Jis pasakė, kad automobilis priklauso jam ir kad niekas automobilio parduoti negali. Kaltinamasis žalą pilnai atlygino ir atsiprašė.

L. M. Šakevič teismo posėdžio metu parodė, jog su draugu M. J. jie užsiima automobilių perpardavinėjimu. Į mobiliojo ryšio telefoną kaltinamasis parašė žinutę, kurioje paklausė ar jis pirktų automobilį Audi A6 Avant bei kiek sumokėtų už šį automobilį. Susitarė susitikti su kaltinamuoju prie Žvėryno žiedo. Jis buvo kartu su M.. Automobilį Audi A6 Avant jie apžiūrėjo tik vizualiai, su juo nevažinėjo. Automobilis jiems tiko ir sutarė, kad jį pirks. Dėl automobilio techninio stovio nesigilino. Kaltinamasis jiems pateikė savo ir automobilio dokumentus. Paklausus, kieno vardu registruotas automobilis, kaltinamasis pasakė, kad automobilis registruotas „netikro“ brolio vardu, kuris dabar yra išvykęs. Kaltinamasis paaiškino, kad galima bus išregistruoti šį automobilį, kai grįš „netikras“ brolis. Pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas prie „Rimi“ parduotuvės, esančios Pilaitėje ir ten jam sumokėjo 10 000 Lt grynais. M. ranka surašė, kad automobilį nupirko iš A.. Gal po dviejų dienų surašė „normalesnę“ pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytojas nurodė, kad šios sutartys rodos yra pas jį namuose. Per 118 sužinojo N. telefono numerį ir jam paskambino. Atsiliepė N. tėvai. Paklausus, kur yra automobilio savininkas, atsakė, kad N. yra Lietuvoje. Tą pačią dieną jiems paskambino nukentėjusysis, kuris buvo labai nustebęs kaip jie galėjo nusipirkti jo automobilį. Realiai automobilis buvo N. N. jiems viską paaiškino, kaip viskas yra ištiktųjų. Padaryta žala yra atlyginta. Jokių pretenzijų neturi.

Nukentėjusysis N. A. teismo posėdžio metu parodė, kad - 2009 m. kovo pradžioje į internetą jis įdėjo skelbimą, kad parduodamas automobilis Audi A6 Avant už 24 000 Lt. 2009 m. kovo mėnesį, gali būti 5 d. ar 6 d. gavo iš kaltinamojo žinutę su pasiūlymu pirkti automobilį išsimokėtinai. Susitiko tą pačią dieną apie 16.00 val. prie „Lietuvos“ kino teatro. Vaikinas prisistatė A. ir apžiūrėjo automobilį. Kadangi automobilis jam patiko, todėl aptarė automobilio įsigijimo sąlygas, jog būtų galima automobilį įsigyti išsimokėtinai, mokant kiekvieną mėnesį po 1000-1300 Lt, du metus. Šiuo klausimu nutarė pasitarti su notaru ir kaltininkui pasakė, kad jam praneš savo sprendimą. Vėliau, gal po savaitės, paprašė, kad A. elektroniniu paštu atsiųstų savo duomenis, dėl sutarčių naudojimosi automobiliu sudarymo. Duomenis jis jam atsiuntė ir jis surašytas sutartis elektroniniu paštu nusiuntė A., kad jis su jomis susipažintų. A. gal už valandos jam paskambino telefonu ir pasakė, kad perskaitė sutartis ir jam viskas tinka. Tuomet jam elektoriniu paštu nusiuntė abi sutartis, t. y. paskolos ir panaudos sutartis bei pasiūlė susitikti ir pasirašyti visus dokumentus. 2009-03-12 apie pietų metą, susitiko prie „Maxima“ parduotuvės, esančios Mindaugo g., Vilniuje. Automobilyje A. pasirašė sutartis. Buvo sudarytos 2 sutartys, vienoje sutartyje buvo surašyta viskas, kas liečia automobilį, kitoje sutartyje buvo surašyta viskas, kas liečia pinigus. A. perskaitė abi sutartis, bet ar tinkamai jis jas perskaitė, tai galėtų pasakyti tik jis pats. Sutartyje buvo nurodytas punktas, kad automobilio parduoti negalima. Pasirašius sutartis išsiskyrėm. A. buvo atiduoti visi automobilio dokumentai. Pastabų iš jo pusės jokių nebuvo. Atsiskaitinėti už automobilį, nusprendė pinigus mokant per banką.

Be to, nukentėjusysis parodė, kad kažkur po trijų savaičių, jam A. buvo skambinęs ir klausė ar negalėtų sumokėti pirmo įnašo prieš laiką, t. y. ankščiau nei jie buvo susitarę. Tam neprieštaravo, tačiau jokių mokėjimų jis negavo, pinigų kaltinamasis jam nepervedė. Gal 2009-04-06 paskambino nepažįstamas vyras jo tėvui ir pranešė, kad jo automobilis yra parduotas. Tas žmogus paliko savo telefono numerį, kuriuo jis jam paskambino. Miroslavas jam paaiškino, kad jie iš A. nusipirko automobilį Audi A6 Avant už 10 000 Lt, kuris neva priklausė A. broliui. Po kelėtos dienų policija jam grąžino automobilį. Paskambinus A., jis paaiškino, kad jam labai reikėjo pinigų, todėl ir pardavė automobilį už 10 000 Lt. Žalos 24000 Lt nukentėjusysis neprašo, nes jam automobilis buvo grąžintas. Tačiau 8530 Lt ieškinį jis palaiko. Pagal panaudos sutartį kaltininkas tūrėjo prižiūrėti ir remontuoti automobilį. Atsiimant automobilį pastebėjo, kad trūksta kilimėlių, įrankių, serviso knygelės, vartotojo žinyno. Buvo sulaužytas priekinis bamperis. Apie tai tyrėjai buvo pranešta.

Tai, jog A. J. įvykdė jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą, teismo nuomone patvirtina ne tik jo parodymai teismo posėdžio metu, bet ir 2009 m. balandžio 7 d. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad N. A. kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl to, kad 2009 m. kovo 12 d. pagal „Automobilių panaudos sutartį“ pil. A. J. išnuomavo automobilį Audi A6 Avant, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį pardavė kitam asmeniui. Automobilio vertė 24 000 Lt (b. l. 2).

Iš 2009 m. kovo 12 d. „Automobilių panaudos sutarties“ matyti, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp N. A., kaip panaudos davėjo, ir A. J. , kaip panaudos gavėjo, susitariant dėl to, kad panaudos davėjas (N. A. ) perduoda panaudos gavėjui (A. J. ) 21 mėnesio laikotarpiui neatlygintinai valdyti ir naudotis automobiliu Audi A6 Avant. Šios sutarties 6 punkte nurodoma, jog „panaudos gavėjas neturi teisės automobilį perduoti tretiesiems asmenims“ (b. l. 14-15).

Iš 2009 m. kovo 12 d. paskolos sutarties Nr. 20090312 matyti, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp A. J. , kaip paskolos gavėjo ir N. A. , kaip paskolos davėjo, susitariant dėl to, kad paskolos davėjas (N. A.) perduoda paskolos gavėjui (A. J.) nuosavybėn 7530 Eur, pagal tos dienos Lietuvos banko kursą ši suma litais lygi 26 000 Lt, o paskolos gavėjas (A. J.) įsipareigoja šią sumą grąžinti kartu su šios sutarties nustatytomis palūkanomis. Paskolos suma suteikiama 20 mėnesių terminui, paskolos gavėjui įsipareigojant kas mėnesį mokėti po 1300 Lt. (b. l. 16-17).

Iš 2009 m. balandžio 8 d. Vilniaus apskrities VPK NTV APTGS pareigūno A. V. transporto priemonės ir/arba valstybinių numerių paieškos (ITPR) pažymos matyti, kad 2009 m. balandžio 8 d. buvo nutraukta paieškomo automobilio Audi A6 Avant paieška (b. l. 38).

Tokiu būdu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. J. 2009 m. kovo 12 d. su N. A. sudarytų automobilio Audi A6 Avant, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties bei paskolos sutarties Nr. 20090312 sąlygų pagrindu, teisėtai valdydamas N. A. priklausantį automobilį Audi A6 Avant, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 24 000 Lt vertės, 2009 m. kovo 24 d. apie 21.30 val. prie prekybos centro „Rimi“, esančio Vydūno g. 4, Vilniuje, pardavė jį M. J. ir M. Š. už 10 000 Lt, tokiu būdu tyčia neteisėtai iššvaistė svetimą, jam patikėtą turtą. Kaltinamojo A. J. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymius. Kaltinamasis A. J. suprato, kad savo priešingais veiksmais, t. y. pažeisdamas paskolos sutarties reikalavimus, be savininko leidimo parduodamas pas jį sutarties pagrindu teisėtame valdyme buvusį, jam patikėtą N. A. priklausantį turtą – automobilį Audi A6 Avant, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims, neteisėtai iššvaistė jam patikėtą turtą ir tuo pažeidė savininko teisėtus interesus. A. J., neteisėtai tretiesiems asmenims parduodamas jam patikėtą svetimą turtą, suprato, kad šie asmenys gali parduoto turto negrąžinti ir tokiu būdu gali atsirasti LR BK 184 str. 1 d. numatyti padariniai ir nors šių padarinių, kaip pats nurodo, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems žalingiems padariniams atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

A. J. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo patvirtina tiek jo paties dalinis prisipažinimas, tiek kiti byloje esantys duomenys. Kaltinamasis pripažindamas savo kaltę iš dalies parodė, jog 2009 m. kovo 12 d. su nukentėjusiuoju N. A. sudarė automobilio Audi A6 Avant panaudos sutartį, pagal kurią N. A., kaip paskolos davėjas, perdavė A. J., kaip paskolos gavėjui, minėtą transporto priemonę, neatlygintinai ją valdyti ir naudoti 21 mėnesio laikotarpiui. Pastarosios sutarties bendrojoje dalyje 6 punkte nustatyta, kad kaltinamasis „neturi teisės automobilį perduoti tretiesiems asmenims“. Be to, šios sutarties 5 punkto nuostata numato, kad jis „...įsipareigoja minėtu automobiliu naudotis pagal jo paskirtį, daryti einamąjį remontą, apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei apmokėti kitas išlaikymo išlaidas“. Su šiomis sutarties sąlygomis kaltinamasis A. J. buvo supažindintas iš anksto jam persiunčiant minėtas sutartis elektroniniu paštu bei jų pasirašymo metu neginčijo ir savo sutikimą su visomis sutarties sąlygomis patvirtino pasirašydamas jas, todėl kaltinamojo teiginys, kad jis nežinojo, jog neturėjo teisės automobilį perleisti tretiesiems asmenims, kadangi sutartį nepilnai ir neišsamiai perskaitė, yra paneigtas. Tai, kad A. J. buvo abejingas panaudos sutarties bei paskolos sutarties Nr. 20090312 reikalavimų bei įsipareigojimų vykdymui, o iš esmės ir jam patikėto svetimo turto likimui, patvirtina aplinkybės susijusios tiek su šio turto (automobilis Audi A6 Avant) pardavimu tretiesiems asmenims, tiek kaltinamojo elgesys po turto pardavimo. Parduodamas automobilį Audi A6 Avant tretiesiems asmenims, t. y. M. J. bei M. Š., kaltinamasis automobilio savininkui N. A. apie šį faktą nepranešė. Pažymėtina, kad parduodamas automobilį, jis pirkėjams sąmoningai nurodė melagingus duomenis dėl automobilio techniniame dokumente, t. y. automobilio transporto priemonės registracijos liudijime, nurodytų skirtingų pavardžių buvimo, teigdamas, jog šis automobilis registruotas jo „netikro“ brolio vardu, kuris yra išvykęs į Angliją, nors 2009 m. kovo 12 d. panaudos sutarties 3 punkte nurodyta, kad automobilis „...šios sutarties pasirašymo metu nuosavybės teise priklauso N. A.“. Be to, kaltinamasis suklaidino pirkėjus ir dėl jo bei automobilio savininko pavardžių neatitikimo, teigdamas, jog jie yra nuo skirtingų tėvų. Taip pat, buvo konstatuota, kad po automobilio pardavimo, kaltinamasis telefonu bendravo su N. A. ir į jo klausimus dėl automobilio naudojimo, jam apie patikėto turto iššvaistymą nieko nesakė. Atsižvelgiant į visą tai, manytina, kad kaltinamasis numatė, kokias pasekmes sukels jo neteisėti veiksmai, suvokė tų neigiamų turto savininkui pasekmių neišvengiamumą ir galimumą, todėl visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo veiksmai yra nusikalstami.

Šios nustatytos aplinkybės teikia pagrindą neabejotinai išvadai, kad kaltinamajam minėtų sutarčių pagrindu terminuotai buvo perduotas N. A. nuosavybės teisė priklausantis automobilis Audi A6 Avant, kurio atžvilgiu A. J. turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus, tačiau neturint turto savininko jokio sutikimo jis suvokdamas savo veiksmų nusikalstamos veikos pobūdį, neteisėtai parduodamas automobilį Audi A6 Avant tretiesiems asmenims, numatė, kad tokiais savo veiksmais gali atsirasti žalingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismo vertinimu, kaltinamasis suprasdamas, jog automobilis nėra jo nuosavybė bei yra svetimas, o juo naudojimas buvo suponuotas tik turto valdymu (išlaikymu ir saugojimu) ir turėdamas realią galimybę tuo turtu disponuoti, priešingai minėtų sutarčių pagrindu pardavė automobilį tretiesiems asmenims veikdamas iš savanaudiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju sąmoningas neigiamų pasekmių atsiradimo leidimas parodė, kad kaltinamasis nors numatė, kad N. A. bus padaryta žala, tačiau nesiėmė priemonių, kad jos būtų išvengta. Vadinasi, veikė netiesiogine tyčia, kas atitinka LR BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo subjektyvinę pusę. Todėl kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 184 str. 1 dalį.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia aplinkybę nelaikytina tai, kad jis prisipažino dalinai padaręs nusikalstamą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), į tai, kad kaltinamasis A. J. nusikalto po to, kai jau buvo padaręs panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su nusikaltimu nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtinėms interesams, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybe (kaltinamasis ankščiau du kartus teistas, teistumas neišnykęs, administracinė tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad LR BK 41 str. numatyta bausmės, ypač specialiosios prevencijos uždaviniai – apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, bus pasiekti kaltinamajam A. J. paskyrus bausmę – baudą, t. y. bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies. Todėl baudos dydis nustatytinas mažesnis, numatytam LR BK 47 str. 3 d. 2 p. sankcijos vidurkio dydžiui.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo A. J. LR BPK 140 str. tvarka laikiname sulaikyme išbūtas laikas, t. y. vieną dieną nuo 2009 m. balandžio 07 d. iki 2009 m. balandžio 08 d. (b. l. 40-41).

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas N. A. pareiškė 24 000 Lt civilinį ieškinį (b. l. 9-10). Teismo posėdžio metu civilinis ieškovas N. A. pareiškė, jog jam automobilis Audi A6 Avant, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas, todėl jis pretenzijų kaltinamajam dėl jam padarytos 24 000 Lt žalos neturi. Tačiau nukentėjusysis, civilinis ieškovas N. A. pareiškė 8532,70 Lt civilinį ieškinį. Civiliniame ieškinyje nurodydamas, jog ši jo patirta žala susideda iš automobilio Audi A6 Avant detalių bei remonto darbų išlaidų – 7158,60 Lt, taip pat kaltinamojo A. J. pagal paskolos sutartį nesumokėtos 1300 Lt įmokos ir delspinigių iki 2009 m. birželio 2 d. 74,10 Lt.

Kaltinamasis A. J., 2009 m. birželio 2 d. ieškinio pagrįstumą bei dydį ginčija, nurodydamas, kad nėra pateikta jokių patirtos žalos pagrindžiančių duomenų ir prašo teismo civilinį ieškinį atmesti.

Teismo vertinimu 2009 m. birželio 2 d. civiliniame ieškinyje nurodoma suma 8532,70 Lt, kuri nukentėjusiojo teigimu susideda iš netinkamo automobilio Audi A6 Avant eksploatavimo (7 158,60Lt) bei nesumokėtos pagal paskolos sutartį 1300 Lt įmokos ir delspinigių iki 2009 m. birželio 2 d. 74,10 Lt, iš dalies nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. LR CPK 178 straipsnis numato, kad „šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus..“. Iš teismui pateikto civilinio ieškinio matyti, kad ieškovas savo reikalavimus dėl automobilio Audi A6 Avant detalių bei remonto darbų išlaidų neparėmė jokiais faktiniais duomenimis, remiantis kuriais teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuotų, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios civilinio ieškovo reikalavimą šioje ieškinio dalyje. Teismo manymu, ieškinyje nurodytos išlaidos yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes ieškovas nepateikė specialisto remonto darbų įvertinimo apimties išvados, automobilio detalių panaudojimo paskaičiavimų, kitų įrodinėjimo priemonių be kurių teismui nėra galimybės visapusiškai ir objektyviai įvertinti šioje civilio ieškinio dalyje pateikiamų reikalavimų pagrįstumą. Todėl ieškinys dalyje dėl netinkamo automobilio eksploatavimo, t. y. dėl automobilio Audi A6 Avant detalių bei remonto darbų išlaidų – 7158,60 Lt yra netenkintinas ir atmestinas.

2009 m. birželio 2 d. civiliniu ieškiniu, ieškovas prašydamas teismo priteisti iš atsakovo A. J. pagal paskolos sutartį nesumokėtą 1300 Lt įmoką ir delspinigius iki 2009 m. birželio 2 d. 74,10 Lt, savo reikalavimą grindžia LR BPK 109 str., 110 str., 112 str.; LR CPK 83 str. 1 d. 4 p., 135 str. bei LR CK 6.245 str., 6.249 str., 6.256 str. nuostatomis.

Lietuvis Respublikos CK 6.256 straipsnis numato, jog „...už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)“. Teismo manymu šioje 2009 m. birželio 2 d. civilinio ieškinio dalyje, patirta žala (1300 Lt įmoka bei 74,10 Lt delspinigiai) paskaičiuota, remiantis 2009 m. kovo 12 d. paskolos sutarties Nr. 20090312, 3.3 punkto nuostata, kuri numato, kad „Paskolos gavėjas įsipareigoja 20 mėnesių, iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 5 dienos į Paskolos davėjo (N. A. ) banko sąskaitą pervesti 376,50 Eur (kas atitinka 1300 Lt) sumą...“ bei sutarties 3.4 punkto nuostata „iki nurodytos dienos ..... nepervedus 3.3 punkte nurodytos pinigų sumos, skaičiuojami delspinigiai 0,1 proc. už dieną, nuo pradelstos mokėti sumos“.

Tokie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir atitinka LR CK 6.256 straipsnio nuostatą, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartinės prievolės, todėl N. A. prašymas šioje civilinio ieškinio dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant iš atsakovo A. J. ieškovo naudai nesumokėtos 1300 Lt įmokos pagal 2009 m. kovo 12 d. paskolos sutartį Nr. 20090312 bei 74,10 Lt delspinigių.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį ir paskirti 35 MGL, t. y. 4550 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BPK 140 str., LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo A. J. buvimą laikiname sulaikyme – vieną dieną nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2009 m. balandžio 8 d. ir galutinę bausmę A. J. paskirti 33 MGL, t. y. 4290 Lt (keturi tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt litų) dydžio baudą.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo N. A. pareikšto 2009 m. birželio 2 d. civilinio ieškinio reikalavimo dėl 7158,60 Lt už automobilio Audi A6 Avant, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) detalių bei remonto darbų išlaidas priteisimo iš kaltinamojo, civilinio atsakovo A. J. , netenkinti ir atmesti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo N. A. pareikšto 2009 m. birželio 2 d. civilinio ieškinio reikalavimo dėl pagal paskolos sutartį nesumokėtos 1300 Lt įmokos ir delspinigių iki 2009 m. birželio 2 d. 74,10 Lt priteisimo iš kaltinamojo, civilinio atsakovo A. J. tenkinti ir iš kaltinamojo, civilinio atsakovo A. J. nukentėjusiojo, civilinio ieškovo N. A. naudai priteisti viso 1374,10 Lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius