Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., jo atstovui advokatei Stanislavai Jorudienei, institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, atstovui Zigmantui Grabauskui, išnagrinėjęs G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės r., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini) r. sav., profesinio išsilavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014-09-5 Tauragės AVPK Šilalės rajono PK surašė G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 93P-17852625-14 dėl to, kad jis Šilalės r. Kvėdarnos mstl., esančiose kapinėse, nuo 2014 m. balandžio mėn., tiksli diena nenustatyta iki 2014 m. balandžio 29 d., leido dirbti G. D. ir buvo susitarę su juo dėl konkretaus darbo, t. y. atlikti statybos darbus (maišyti cemento skiedinį). G. K. už atliktą darbą G. D. jau buvo sumokėjęs apie 300 litų. G. K. su G. D. nesudarė jokios darbo sutarties, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 3 d. ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens, t. y. G. D., priėmimą į darbą ir dėl to jis tokiais veiksmais G. K. padarė pažeidimą numatytą LR ATPK ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis į Kvėdarnos miestelio kapines buvo atvykęs pasiimti lentų , o ne dirbti. G. D. su juo važiavo kartu į kapines dėl kompanijos, nes jie yra pažįstami. Jis su G. D. nedirba. Kapinėse jiems bešnekant su kitais asmenimis atvažiavo policijos pareigūnai ir G. D. nusivežė. Pareigūnai turėjo matyti, kad jie kapinėse stovėjo ir nedirbo. Laiko, kad G. D. ant jo pasakė kad jis kartu su juo dirbo ir gavo pinigų todėl, nes bijojo, kad jo policija neuždarytų. G. D. policijos pareigūnams sakė netiesą.

Nelegaliu darbu pagal DK 98 str. 1 d. laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99str. 2 d. ir 3 d.). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (LVAT nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Kaip jau buvo minėta, tai, kad policijos pareigūnai nustatė , jog G. D. dirbo pas G. K. nelegaliai, išaiškėjo apklausus G. D., kuris rašytiniame paaiškinime nurodė, jog jis dirbo kapinėse pas G. K. ir jis jam už darbą buvo sumokėjęs 300 Lt. ( b.l. 7). Kadangi policijos pareigūnai ieškojo G. D. dėl medienos vagystės aiškinimosi aplinkybių, todėl natūralu, kad Kvėdarnos kapinėse buvo sulaikytas G. D. ir nebuvo sulaikytas ir apklaustas G. K., nes tokių duomenų apie nelegalų darbą dar nebuvo. Po G. K. apklausos dėl nelegalaus darbo, pastarasis tai paneigė ir nurodė, kad jis nesamdė G. D. darbams Kvėdarnos kapinėse ir jam pinigų už darbą nemokėjo( b.l. 17-18). Be to, ir pats G. D. teismo posėdžio metu savo ankstesnius rašytinius parodymus paneigė, motyvuodamas tuo, kad jam taip sakyti sakė policijos pareigūnai, o jis, bijodamas, kad jo neuždarytų, ir pasirašė po paaiškinimo jo neskaitęs. Vertinant G. D. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl nelegalaus darbo, negalima laikyti, kad jame yra nurodyti visi požymiai, kuriems esant galima teigti, kad buvo dirbamas nelegalus darbas. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad G. D. pradėjo realiai dirbti pas G. K. Kvėdarnos kapinėse, nes tos aplinkybės nebuvo užfiksuotos. Patys policijos pareigūnai, atvykę į kapines, nepatvirtino, jog G. D. dirbo, o tik nurodė, kad buvo darbininkiškai apsirengęs, o tai nepatvirtina realus pradėjimo dirbti. Taip pat negalima iš G. D. rašytinio paaiškinimo teigti, kad tarp jų buvo susitarimas dirbti pagal darbdavio nustatytą tvarką. Tai yra nėra nurodyta ar jie buvo susitarę dėl darbo užmokesčio dydžio, darbo pradžios ir pabaigos, atliekamų darbų apimties, darbo tęstinumo ir jų apmokėjimo tvarkos. Iš G. D. paaiškinimo galima spręsti, kad jis gavo tik užmokestį už darbą už nenustatytą laikotarpį, taip pat neaišku kokios apimties darbus ir iki kada jis turėjo dirbti. Teismo posėdžio metu liudytojas M. Š. paaiškino, kad daugiau, negu jis užrašė pagal G. D. paaiškinimus, G. D. nepasakė. Taip pat, vertinant šio liudytojo ir liudytojo policijos pareigūno D. P. parodymus, iš jų negalima spręsti, kad buvo kokie tai nustatyti papildomi nelegalaus darbo objektyvieji požymiai. Be to, liudytojas D. P. nurodė, kad vežant G. D. automobiliu, jis gyrėsi, kad uždirba daug pinigų, tai yra apie 800- 1500Lt. Šios G. D. nurodytos užmokesčio sumos nesutampa su jo rašytiniame paaiškinime nurodyta gauta už darbą 300Lt suma. Vadinasi nėra byloje galutinai įrodyta ir darbo sutarties požymis dėl susitarimo apie darbo užmokestį. Tai, kad ir būtų galima vadovautis G. D. rašytiniu paaiškinimu apie jo darbą pas G. K., tačiau vertinant visas minėtas aplinkybes byloje nepakaktų įrodymų , patvirtinančių G. D. nelegalų darbą pas G. K., tos aplinkybės galėtų rodyti tik tarp jų kilusius civilinius teisnius santykius dėl darbų atlikimo, nesusijusius su darbo sutarties sudarymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, t.y. jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą tęstinio pobūdžio darbo funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-16 nutartis byloje Nr.N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr.3K-3-264/2002).

Be to, G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neturėjo tikslo atvykęs į kapines su G. D. dirbti. Pastarajam paneigus rašytinius paaiškinimus dėl darbo kapinėse su G. K., taip pat negalima laikyti, kad nelegalus darbas yra įrodytas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad G. K. leido, protokole nurodytomis aplinkybėmis, G. D., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, dirbti, todėl jo veikoje nėra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. K. atžvilgiu, turi būti nutrauktina( ATPK 250 str. 1d. 1p.). Teismas laiko, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra nepraleisti 2015-01-09 Šilalės rajono apylinkės teismo nutarties motyvais, todėl byla dėl senaties termino praleidimo negali būti nutrauktina ( ATP 250 str. 1d. 7 p.. 35 str. 1d. 3d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1d. 2p., teismas

NUTAR I A:

Administracinės bylos teiseną pagal ATPK41³ str. 1 d. nutraukti, nesant G. K. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.