Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-25387-1041/2017 pagal pareiškėjų G. I. ir R. I. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo byloje – kreditorius uždaroji akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai prašė nutraukti jų santuoką, įregistruotą 1996 m. birželio 7 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ), bendru sutikimu, patvirtino, kad yra visos CK 3.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu prašymą tenkino. Nusprendė:

Nutraukti pareiškėjų R. I. ir G. I. (buvusios K.) santuoką, įregistruotą 1996 m. birželio 7 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti santuokinę pavardę – I., pareiškėjui – prigimtinę pavardę – I..

Patvirtinti pareiškėjų 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:

1. Sutarties objektas.

1.1. Sutarties šalių vienas kito išlaikymas, šalių turtinės teisės ir pareigos, pavardės po santuokos nutraukimo.

2. Tarpusavio išlaikymas.

2.1. Šiuo metu šalių turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti. Nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo momento šalys materialiai išlaikys save pačios.

3. Turtinės teisės ir pareigos.

3.1. Santuokos metu 2007 m. gruodžio 22 d. šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini)

3.2. Nutraukus santuoką, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) išlieka bendra daline nuosavybe, nustatant kiekvienam teises į ½ dalį turto.

3.3. Šalys 2007 m. gruodžio 20 d. su akcine bendrove SEB bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo suteiktas 69 508,80 Eur kreditas buto, esančio Kaune, Birželio 23-iosios g. 2–31, įsigijimui. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2037 m. gruodžio 19 d., negrąžinta kredito dalis 2017 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis – 34 133,70 Eur.

3.4. Nutraukus santuoką pareiškėjams išlieka visos teisės ir pareigos, nustatytos 2007 m. gruodžio 20 d. kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys įsipareigoja grąžinti akcinei bendrovei SEB bankas suteiktą kreditą.

3.5. Santuokos metu šalys jungtinės nuosavybės teise įgijo transporto priemonę BMW 320D valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotą G. I. vardu.

3.6. Nutraukus santuoką transporto priemonė BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka G. I..

3.7. Kito dalintino turto, priklausančio šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šalys neturi.

3.8. Dėl iki santuokos įgyto turto šalys viena kitai pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.

4. Pavardės.

4.1. Nutraukus santuoką, G. I. pasilieka santuokinę pavardę – I.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė G. I., kurios interesams atstovauja advokatė Ina Kurauskienė, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo sutarties patvirtinimo ir santuokos nutraukimo pasekmių klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:2017 m. rugpjūčio 30 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių apeliantė pasirašė dėl sutuoktinio R. I. naudojamo psichologinio smurto ir ekonominio grasinimo jos atžvilgiu. Pareiškėjų sūnus M. I. po 2015 m. įvykusios avarijos yra vegetacinės būklės ir pripažintas neveiksniu. Pareiškėjas grasino apeliantei, kad jei sutarties nepasirašys, neduos pinigų sūnaus poreikiams tenkinti, tačiau gavęs teismo sprendimą, atsisakė mokėti žadėtus pinigus.Pareiškėja, pasirašydama sutartį, ją nevisiškai suprato. Sutarties, kurią pasirašė, 6.2 punkte numatyta, kad nutraukus santuoką, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas išlieka bendra daline nuosavybe, tačiau tikėjosi, kad teismo posėdžio metu atsižvelgiant į tai, jog su pareiškėja lieka gyventi neįgalus sūnus, jai bus nustatyta didesnė buto dalis. Tačiau teismas patvirtino visiškai kitokią sutartį, nei pareiškėja pasirašė. Sutarties 6.2 punktas buvo pakeistas be pareiškėjos sutikimo (R. I. siųsta teismui sutartis su pakeistu 6.2 punktu nėra pasirašyta) ir patvirtina, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas išlieka bendra daline nuosavybe, nustatant kiekvienam teises į ½ dalį turto. Susipažinus su teismo sprendimu, paaiškėjo, kad pareiškėja nebuvo informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Teismo siųsta 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis buvo įteikta R. I., kuris apie teismo posėdį nepranešė pareiškėjai. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas R. I. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantės argumentas dėl psichologinio smurto ir ekonominio spaudimo naudojimo apeliantės atžvilgiu yra neįrodytas. Be to, apeliantė bet kada galėjo kreiptis į teismą dėl civilinės bylos sustabdymo. Apeliantės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl jokio susitarimo dėl pareiškėjos ir sūnaus išlaikymo nebuvo. Kadangi dokumentus teismui ruošė pats pareiškėjas, kuris neturi teisinio išsilavinimo, todėl ir buvo parašyta sutartyje, kad turtas lieka bendra daline nuosavybe. Tačiau nurodyta bendra daline nuosavybe ir ½ dalis turto, pareiškėjo nuomone, iš esmės yra tas pats, nes pagal CK 3.117 straipsnį yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pareiškėja, būdama pareiginga ir sąžininga, turėjo aktyviai domėtis, kada paskirtas teismo posėdis ar priimtas teismo sprendimas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė ir naujus įrodymus: Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą, kuriuo pripažintas M. I. neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kopiją, Neįgaliojo pažymėjimo, išduoto pareiškėjai G. I., kopiją, Nedarbingumo lygio pažymos, išduotos M. I., kopiją. CPK 314 straipsnis įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus teikiant apeliacinį skundą, jais grindžiami apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, tiek kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti nurodyti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas (CPK 382 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2017 m. rusėjo 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6.2 p. nurodyta, kad nutraukus santuoką, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), išlieka bendra daline nuosavybe. Teismas 2017 n. rugsėjo 14 d. nutartimi skyrė byloje teismo posėdį raštinio proceso tvarka 2017 m. rugsėjo 25 d. 8.30 val., apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. 2017 m. rugsėjo 15 d. pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje. Pareiškėjas el. paštu 2017 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui tą pačią sutartį su patikslinu 6.2 p., kuriame nurodyta, kad nutraukus santuoką, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), išlieka bendra daline nuosavybe nustatant kiekvienam teises į ½ dalį turto. Sutartis pareiškėjų nepasirašyta. Teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties kopijos, siųstos pareiškėjams, įteiktos pareiškėjui R. I. pasirašytinai. Teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė skundžiamą teismo sprendimą.Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantė nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė dėl pareiškėjo naudojamo psichologinio smurto ir ekonominio grasinimo jos atžvilgiu, tačiau nepateikė jokių objektyvių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).Kaip minėta, teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio, taip pat jų kreditorių teisių ir teisėtų interesų.Pagal byloje esančių pareiškėjų sutarčių 6.2 p. matyti, kad pirminėje pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nurodyta pareiškėjų bendros dalinės nuosavybės dalys, o papildomai pateiktoje sutartyje patikslinta jas nurodant – po ½. Pažymėtina, kad reikalavimas padalyti bendrą sutuoktinių turtą turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Tačiau įvertinęs abiejų sutarčių 6.2 p. turinį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jų turinys iš esmės yra tapatus. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų sutartyse nėra nurodyta, kad nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu patvirtino iš esmės tapačią sutarties sąlygą (6.2 p.), kaip ir nurodytą pareiškėjos pasirašytoje pirminėje sutartyje, apeliacinio skundo argumentas, kad teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka pareiškėjos valios, yra nepagrįstas ir atmestinas. Kaip jau nurodyta (nutarties 8 p.), prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena (CPK 381 straipsnio 4 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 540 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Kai byla nagrinėjami iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Kaip nustatyta, pranešimas apie teismo posėdžio datą ir vietą 2017 m. rugsėjo 15 d. paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Taip pat pažymėtina, kad teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis nėra teismo šaukimas, kuris turėjo būti įteiktas asmeniškai pareiškėjai, nes į teismo posėdį rašytinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir posėdyje nedalyvauja. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad apeliantė turėjo ir pati aktyviai domėtis, kada paskirtas teismo posėdis ar priimtas teismo sprendimas. Taigi apeliantė apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka buvo informuota tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.