Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš gimimo įrašo, mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjo V. Z. mama J. V. mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtin, kad J. V. yra atkurtos nuosavybės teisės į 6,5400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol yra registruotas mirusiosios J. V. vardu. Iš Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro informacijos matyti, kad bylos į mirusios J. V. palikimą per 1999-2019 metus nėra užvesta, kadangi niekas iš įpėdinių įstatymo nustatytu terminu paveldėti nesikreipė. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjos J. V. turto paveldėjimo nesikreipė.

Teisme apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad nuo 1969 metų pažįsta J. V., kuri buvo jo sutuoktinės tolima giminaitė. V. Z. – vienturtis J. V. sūnus, kuris gyveno kartu su mama iki pat jos mirties. Po motinos mirties V. Z. liko gyventi sodyboje (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno kartu su mama, jam atiteko visas motinos užgyventas turtas – namų apyvokos daiktai, baldai, gyvuliai, namų ūkio padargai. Motinos J. V. namuose V. Z. po jos mirties pragyveno daugiau kaip penkerius metus, vėliau išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Jam žinoma, kad V. Z. leidimu J. V. priklausančią žemę šiuo metu dirba ūkininkas R. P..

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas civilinis kodeksas. Pagal šio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais buvo laikomi mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Taigi, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas V. Z. – mirusiosios J. V. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, kuris po savo motinos mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – naudodamasi visais motinos asmeniniais, namų apyvokos daiktais, rūpindamasis mirusios motinos nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, leisdamas kitiems asmenims naudotis motinai priklausiusiu žemės sklypu, t. y. su paveldimu turtu elgdamasi kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Įstatyminio įpėdinio aktyviais veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, kitų įstatyminių įpėdinių neatsirado. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. V. mirties jos palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis V. Z..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos. Pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleistas, jam suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentu atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas), todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje, iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.