Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-39-984/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-05
Bylos Nr.
1-39-984/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63205-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Civilinis atsakovas
K. N., K. V.
Civilinis ieškovas
G. M., Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Advokatai
Dalia Dudėnienė, Irina Kizina
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-39-984/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63205-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 5 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam ir civiliniam atsakovui K. N. ir jo gynėjai advokatei Daliai Dudėnienei,kaltinamajam ir civiliniam atsakovui K. V. ir jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. M.,

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovei Rasai Dragūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2014-06-18 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 180 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 40 parų areštu, ir

K. N., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas:

1) 2009-09-25 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmė pakeista 45 parų areštu;

2) 2011-03-17 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 144 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 2 m. 9 mėn. 30 d. laisvės atėmimo bausme;

3) 2011-05-12 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme;

4) 2011-08-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir skirta galutinė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

5) 2013-03-13 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrinta su 2011-08-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė;

6) 2013-10-04 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, LR BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių ir 64 straipsnio 1 dalies pagrindu subendrinta su 2013-03-13 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

7) 2014-04-30 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrinta su 2013-10-04 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

8) 2015-01-08 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį – 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, LR BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalių pagrindu, bausmė subendrinta su 2015-04-30 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmes atlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinami pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. ir K. N. pagrobė svetimą turtą – automobilį, o būtent: jie, 2015-11-16, nuo 3 val. iki 6 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai grupėje vienas su kitu, iš (duomenys neskelbtini), namo automobilių aikštelės, pagrobė 400 eurų vertės svetimą turtą, tai G. M. priklausantį automobilį VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais, t. y. 100 eurų vertės įrankių dėžę „Force“, 30 eurų vertės stiprintuvą „Infinity“, 40 eurų vertės garso kolonėlę „Vibe“, 10 eurų vertės garso kolonėles „Kenwood“, 15 eurų vertės stiprintuvo garso kabelį, 75 eurų vertės magnetolą „Sony“ su joje buvusiomis dvejomis USB atmintinėmis, 119 eurų vertės spiningą, ritę ir valą, 50 eurų vertės spiningą – meškerę „Jackson“, 150 eurų vertės kuprinę su žvejybos reikmenimis, 10 eurų vertės sėdynių apmušalus, 10 eurų vertės automobilio užvedimo žnyples, 10 eurų vertės automobilio tempimo virvę, 10 eurų vertės bokso pirštinę, 50 eurų vertės darbo įrankių dėžę su raktais, atsuktuvais, varžtais ir kitomis smulkmenomis, 150 eurų vertės darbo įrankių dėžę su raktais „Sata“, tuo nukentėjusiajam G. M. padarydami 1229 eurų vertės turtinę žalą. Šiais veiksmais K. V. ir K. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis K. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad patvirtina tik tuos parodymus, kuriuos davė iš karto po įvykio, o kitų parodymų atsisako, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jam neleido keisti parodymų. Paaiškino, kad 2015-11-15 su K. V. susitarė išgerti alaus, todėl susitiko prie „Maximos“ parduotuvės. K. N. atėjo su T. B.. Išgėrę alaus nuėjo pas G. M. į namus. Vėliau dar kelis kartus ėjo pirkti alaus. Pinigų gėrimams davė G. M.. Kai G. traukė iš savo rankinės pinigus, jis matė automobilio raktelius. Raktelius jis paėmė, kai K. buvo kambaryje. Dar šiek tiek išgėrę, jis, K. ir K. išėjo namo. K. su K. palydėjo jį iki taksi prie „Maximos“, o patys nuėjo namo. Tačiau jis grįžo į namo kiemą, paspaudė automobilio raktelio mygtuką, taip surado automobilį ir ją atsirakino. Jis norėjo pasivažinėti. Nuvažiavo prie K. namų parūkyti. Paskambino K.. Jis nusileido su K.. Kai parūkė, jis vienas nuvažiavo prie „Maxima“ parduotuvės, ten užgeso automobilis. Jis paskambino L. L., kuris atvažiavęs užvedė automobilį. Vėliau atėjo ir K.. Tuomet jis pasiūlė L. įsigyti automobilyje buvusius daiktus. Pasiūlė nuvažiuoti prie garažų perkrauti daiktus į L. automobilį. Automobilį ardė prie garažų. Neprisimena už kiek pardavė visus daiktus. Daiktų buvo dvi dėžės. Dar buvo meškerės, kurias jis paliko prie garažų. Vėliau jie važinėjosi automobiliu. K. važinėjosi kartu su juo. Automobilį paliko daržuose, jos ten neardė ir daiktų iš mašinos neėmė. Automobilio raktus paliko automobilyje.

Kaltinamasis K. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2015-11-15 susitiko su K. N. ir nuėjo pas G. M. išgerti alaus. Kartu buvo ir K.. Ten gėrė alų, vėliau du kartus į parduotuvę ėjo dar jo pirkti. Paskui dingo G. žmonos draugės raktai, kurie vėliau atsirado. Jie visi išėjo namo. Jis su K. ėjo namo, o K. – prie „Maxima“ parduotuvės į taksi. Po valandos paskambino jam K. ir paprašė nusileisti į kiemą, atnešti parūkyti. Jie kartu su K. nusileido parūkyti su K.. Parūkė ir jie su K. grįžo į namus. Kiek vėliau K. jam paskambino ir paprašė ateiti prie „Maxima“ parduotuvės, padėti užvesti automobilį, todėl jis ir nuėjo. Kieno tai buvo automobilis, jis nežinojo ir iš kur K. jį gavo, neklausė. Kai nepavyko užvesti, K. paskambino L. L., kad padėtų jį užvesti. Ką K. kalbėjo su L., kai šis atvažiavo, jis nežino. Girdėjo, kad kalbėjo apie kažkokius daiktus, nes stovėjo atokiau. Tuomet visi nuvažiavo prie garažų ir K. su L. daiktus perdėjo į L. automobilį. Vėliau su K. važiavo į Šaukuvą, tačiau nenuvažiavo, automobilį paliko daržuose ir parėjo į namus. Jokių daiktų iš mašinos neėmė. Nematė ir kad K. būtų ėmęs. Kad automobilis vogtas – nežinojo. Manė, kad K. sesers. Jis kartu su K. automobilio nevogė. Kad mašina G., suprato kai G. iš ryto atsiuntė žinutę „kur raktai?“.

Nukentėjusysis G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-11-15 vakare K. V. jam parašė žinutę, buvo ilgai nebendravę, todėl pasikvietė jį į svečius. Sakė, kad ateis su K.. Jis sutiko. Visi jo namuose gėrė. Automobilio rakteliai buvo jo rankinėje ir pamatyti juos kaltinamieji galėjo tuomet, kai jis davė jiems pinigų alkoholiui nupirkti. Kartu buvo ir jo žmonos bendradarbė I., kuriai tą vakarą taip pat iš rankinės dingo raktai. Jis pasakė, kad nieko iš namų neišleis, kol neatsiras raktai. Raktus rado pakištus po lovatiese. Apie 3 val. nakties visi išsiskirstė ir jis nuėjo miegoti. Apie savo raktus nepagalvojo. Ryte atsikėlė apie 7 val., tačiau, kad nėra automobilio, pastebėjo tik po pietų. Tada pasigedo automobilio raktų. Nuėjo pas K., tačiau jam niekas neatidarė durų. Jis parašė K. žinutę, kad jo automobilį pavogė, tačiau K. atrašė, jog apie tai nežino. Jis pranešė apie vagystę policijai. Apie 15 val. jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad rado jo automobilį daržuose. Automobilis buvo išdraskytas, visi laidai ištraukti, išardytas prietaisų skydelis. Dalis daiktų jam grąžinta, tačiau dingo vertingi daiktai. Jo nuomone, automobilis buvo ardytas laukuose, nes aplink automobilį matėsi trijų skirtingų dydžių batų atspaudai. Viskas buvo ištrypta, automobilyje mėtėsi varžtai. Dėl pavogtų daiktų jis patyrė 514 eurų žalą. Dėl sugadinto automobilio civilinio ieškinio nepareiškė, kadangi tyrėja jam paaiškino, jog tai padaryti turės civilinio proceso tvarka.

Liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-11-15 vakare su draugu K. V. nuėjo pas G. M.. Prieš tai užėjo į Maximą, nusipirko gerti. Pas G. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo dar G. panelė su drauge, kuriai minėtą vakarą taip pat dingo raktai. Jos raktus vėliau rado po lova ar ant lovos. Vėliau jie su K. ir K. išėjo. Ji su K. nuėjo į namus, o K. prie „Maxima“ parduotuvės į taksi. Vėliau buvo atvažiavęs K. su automobiliu prie jų namų. Ji su K. nusileido į lauką parūkyti. Parėjusi namo ji nuėjo miegoti. Niekur su K. ir K. nevažinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu teigusi, kad jai K. pasakojo apie G. automobilio vagystę, juokavo.

Liudytojas L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-11-15 vėlai vakare jam paskambino K., su kuriuo susitarė susitikti. Susitikus K. jam pasiūlė pirkti magnetolą, kolonėles. Sakė, jog jam reikia pinigų. Jis sutiko, kadangi jo automobilyje nebuvo aparatūros. Susitarė už visus daiktus sumokėti 30 eurų, nes tik tiek teturėjo. Liko nesumokėjęs tik už magnetolą, nes nežinojo jos vertės. Tuomet pavažiavo prie garažų ir ten iš automobilio išiminėjo daiktus. K. pasakė jog automobilis yra jo. Kartu su K. buvo ir K., bet jis stovėjo atokiau. Daiktus iš mašinos išėmė prie garažų. Pinigus sumokėjo K..

Kaltinamasis K. V. ikiteisminio tyrimo metu nesutiko su jam pareikštu kaltinimu. Parodė, kad 2015-11-15 vakare jis su K. N. ir jo drauge K. S. nuėjo girtauti pas G. M.. Buvo porą kartų nuėję į parduotuvę alaus. Į parduotuvę ėjo jis, K. N. ir K. S.. Nakties metu, jis su K. N. ir K. S. išėjo iš G. M. namų. Jis su K. S. nuėjo į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), miegoti, o K. sakė, kad važiuos į „garadoką“ (2 t., 7-8 b. l.). 2015-11-18 papildomos apklausos metu K. V. patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios apklausos metu ir papildė, paaiškindamas, kad grįžę su K. S. namo, atsigulė. K. N. po valandos jam paskambino ir paprašė parūkyti. K. N. privažiavo prie jo namų ir jis kartu su K. S. nusileido žemyn parūkyti, įlipo į VW Passat“ markės automobilį, kuriuo atvažiavo K. N.. K. V. nežinojo, kieno tai automobilis. Parūkęs su K. S. grįžo į namus (2 t., 12 b. l.).

Kaltinamasis K. V. 2015-12-28 akistatos su L. L. metu, parodė, kad 2015-11-16, nakties metu, K. N. jam paskambinęs prašė pagalbos užvesti automobilį. Jis nuėjo prie „Maxima“ parduotuvės, šalia esančio spaudos kiosko, (duomenys neskelbtini), kur jo laukė K. N. su VW Passat markės automobiliu. Jis mėgino užkurti automobilį K. automobilį, tačiau jam nepavyko. Tada K. N. paskambino L. L.. Atvažiavęs L. padėjo užkurti K. automobilį. Tuo metu K. N. kažką kalbėjo su L. L., tačiau pokalbio jis negirdėjo, nes stovėjo nuošaliau. Tada jie nuvažiavo iki garažų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvės gale, Ukmergėje. K. N. vairavo automobilį, o K. V. sėdėjo keleivio vietoje. L. L. su K. N. perkrovė daiktus į L. L. automobilį, o K. V. tuo tarpu buvo šalia jų. K. V. nurodė, kad jis stovėjo atokiai, ir nesikišo į šį reikalą. Kai L. L. persikrovė daiktus į savo mašiną, matė, kad L. L. atsiskaitė su K. N., bet kiek pinigų jam davė, nematė. Tada L. L. išvažiavo, o jie su K. N. norėjo važiuoti į Šaukuvą. K. V. atsisėdo į vairuotojo vietą, bet jam nesigavo vairuoti, todėl pasikeitė vietomis su K. N.. Į Šaukuvą jie nenuvažiavo, nes K. N. sugalvojo nuvažiuoti į daržus, netoli (duomenys neskelbtini), esančių garažų ir ten palikti automobilį. Ten daržuose ir paliko G. M. automobilį ir grįžo namo pas K. V.. Jam kilo įtarimas, kodėl Klaidas taip elgėsi, bet jo nieko neklausinėjo, nes jau buvo įsivėlęs į šį reikalą (1 t., 93–94 b. l.). 2015-12-30 akistatos su K. N. metu K. V. patvirtino, savo parodymus, duotus akistatos su L. L. metu ir pridūrė, kad jo draugės K. S. su jais nebuvo, nes ji miegojo tuo metu namuose (1 t., 97–99 b. l.).

Kaltinamasis K. N. ikiteisminio tyrimo metu sutiko su jam pareikštu kaltinimu. 2015-12-29 įtariamojo papildomos apklausos metu, įtariamasis K. N. parodė, kad 2015-11-15 vakare buvo pas G. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jie susitiko su G. M., kai K. V. jam paskambino ir pasiūlė išgerti. Ten įtariamasis K. N. nuėjo kartu su K. V. ir jo drauge K. S.. Pas G. jis vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro metu du kartus ėjo į „Maximą“ nusipirkti alaus. Abu kartus į prekybos centrą ėjo jis su K. V. ir K. S.. Antrą kartą einant į parduotuvę jam K. V. pasiūlė apvogti G. M., nes jam reikėjo pinigų. Grįžus pas G. M., K. jam pasakė, kur yra G. M. automobilio rakteliai. Jie buvo rankinėje, kabėjusioje ant virtuvės durų. Visiems perėjus iš virtuvės į kambarį, K. užkalbino G., o jis (K.) tuo metu paėmė raktus. Apie 2-3 val. K. N., K. V. ir K. S. išėjo iš G. namų. Jiems nulipus žemyn į kiemą, K. V. paspaudė automobilio signalizacijos pultelį ir atsirakino tamsios spalvos VW „Passat“. Jie visi trys, t. y. K. N., K. V. ir K. S. įlipo į automobilį ir jį užvedė, bet jiems pamačius iš namo išeinant merginą, pasišalino iš to automobilio. Merginai nuėjus, jie atėjo prie to automobilio, bet nebeužvedė jo, todėl visi trys nustūmė automobilį į šalia esančios „Maxima“ parduotuvės aikštelę, šalia spaudos kiosko. Ten jie vėl mėgino užvesti automobilį, tačiau nesigavo. Tada K. V. paskambino L. L., kad padėtų užvesti automobilį, kuris pasakė, kad bus po 20 minučių ir jiems padės, todėl jie nuėjo pas K. V. į namus persirengti. Tada L. L. privažiavo prie K. V. namų savo „Volvo“ markės automobiliu, o jie, t. y. įtariamasis K. N., K. V. ir K. S. įlipo į L. L. mašiną ir nuvažiavo prie G. M. mašinos šalia „Maxima“ parduotuvės, kur ją ir buvo palikę. Prijungę „krokodilus“, užkūrė automobilį. Tuomet pamatė, jog G. M. automobilyje yra daiktų ir K. V. nusprendė juos parduoti. K. V. sutarė su L. L., kad šis nupirks daiktus, buvusius vogtoje mašinoje, tik sutarė pavažiuoti šalia nuošaliau esančių Dukstynos mikrorajono garažų, esančių S. Daukanto gatvės gale, Ukmergėje. Važiuojant iki S. Daukanto gatvės gale esančių garažų, jis sėdėjo G. M. automobilio keleivio pusėje, o K. V. vairavo automobilį, tuo tarpu K. S. važiavo kartu su L. L. jo automobiliu. Ten jie perkrovė daiktus į L. L. automobilį. Buvo kažkokios dėžės su darbo įrankiais, meškerės, magnetola „Sony“ su „flešu“, laidai, kolonėlės. K. N. paaiškino, kad jis sau pasiliko mėlynos spalvos kuprinę, o meškeres, buvusias vogtame automobilyje, jie paliko prie garažų. Tada L. L. su K. S. palaukė L. L. automobilyje K. N. su K. V., kol K. N. su K. V. nuvarė G. M. automobilį į netoli garažų esančius daržus. Ten K. N. su K. V. mėgino išlupti ir rasti dar ką nors gero automobilyje, bet nerado. Mėgino nuimti mašinos numerius, tačiau nepavyko. Tada jis su K. V. grįžo iki L. L. su K. S. ir L. L. pavežė K. N., K. V. ir K. S. iki K. V. namų. L. L. išvažiavo, o K. N. su K. V. ir K. S. grįžo į K. V. namus miegoti. Į K. V. namus jie grįžo apie 6-7 val. ryto (2 t., 67–68 b. l.). K. N. 2015-12-30 akistatos su K. V. metu, patvirtino parodymus, duotus 2015-12-29 papildomos apklausos metu ir pridūrė, kad jis G. M. priklausančio automobilio VW Passat nevairavo, tik sėdėjo jame, o automobilį vairavo K. V. (1 t., 97–98 b. l.). K. N. 2015-01-04 parodymų patikrinimo vietoje metu, patikslino vietoje savo parodymus bei paaiškino parodymus, juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje (2 t., 70–75 b .l.).

Nukentėjusysis G. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-11-16 apie 07:30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pastebėjo iš jo rankinės, kabėjusios ant virtuvės durų, dingusius raktus, su kuriais buvo ir jam priklausančio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis ir signalizacijos pultas. Išėjęs į lauką jis pasigedo jam priklausančio, prie laiptinės stovėjusio, automobilio. Nukentėjusysis šio nusikaltimo padarymu įtarė K. V. ir K. N., su kuriais savo bute nuo 2015-11-15, 20 val., iki 2015-11-16, 03 val., vartojo alkoholį. Nukentėjusiojo teigimu, jo automobilio vertė 400 eurų. Tačiau automobilyje buvusių darbo, žvejybos įrankių, garso kolonėlių, muzikos grotuvu, stiprintuvo vertė buvo apie 1000 eurų (1t., 32–33 b. l.). Nukentėjusysis G. M. 2015-11-16 papildomos apklausos metu nurodė, kad jam yra padaryta 590 eurų turtinė žala (1 t., 37–38 b. l.). 2015-11-18 šią žalą tikslino, nurodydamas, kad jam padaryta 829 eurų žala (1 t., 47-48 b. l.). 2015-11-19 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis G. M. patikslino vietoje savo parodymus bei paaiškino savo parodymus, juos akivaizdžiai susiedamas su aplinkybėmis vietoje ( 1 t., 56–62 b. l.).

2015-01-12 papildomos apklausos metu nukentėjusysis G. M. atpažino savo daiktus, rastus 2015-12-08 kratos metu pas liudytoją L. L. bute, adresu (duomenys neskelbtini), L. L. nuomojamame garaže ir jo automobilyje „Volvo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau dėl dalies likusių nerastų daiktų jis nurodė, kad jam yra padaryta 514 eurų turtinė žala (1 t., 63–64).

Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-11-15 vakare kartu su savo draugu K. V. ir K. N. nuvyko pas nukentėjusįjį G. M., kur vaikinai visą vakarą vartojo alkoholį. 2015-11-16, 3 val., ji kartu su K. V. ir K. N. išėjo iš nukentėjusiojo G. M. namų ir nuėjo į K. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), o K. N. nuėjo link taksi, stovėjusiojo šalia Anykščių gatvėje, esančio prekybos centro „Maxima“ (1 t., 70–71 b. l.). 2015-11-26 liudytojo papildomos apklausos metu, K. S. patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios apklausos metu ir papildė, kad 2015-11-16 jai ir jos draugui K. V. miegant, tarp 6-7 val. ryto, K. V. paskambino K. N. ir paprašė nusileisti žemyn į kiemą. Ji kartu su K. V. ir K. N. pasėdėjo automobilyje, kuriuo atvažiavo K. N.. Išlipus iš automobilio K. S. su K. V. grįžo į namus, o K. N. automobiliu nuvažiavo S. Daukanto gatve link kapų. Liudytojos K. S. paklausus, kodėl ji to nesakė pirmosios apklausos metu, ši parodė, kad K. N. prašė jos niekam nesakyti apie tai, kad jis buvo atvažiavęs į namo kiemą, kuriame gyvena K. S. su K. V. (1 t., 73–74 b. l.). 2015-12-03 liudytojo papildomos apklausos metu, K. S. parodė, kad jai jos draugas K. V. ryte sugrįžęs, pasakojo, jog 2015-11-16 jiems grįžus namo ir K. S. užmigus, K. V. padėjo K. N. pavogti automobilį, tačiau kieno tai buvo automobilis, K. V. jai nesakė (1 t., 75 b. l.).

Liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-11-16 jam paskambino vaikinas iš K. N. telefono numerio, tačiau nurodyti ar jis telefonu kalbėjo su K. N. ar kitu žmogumi, jis negalėjo. Su juo telefonu kalbantis vaikinas paklausė „ar gali atlėkti prie „Saulutės“?“. Jis dažnai vežioja savo draugus už pinigus, todėl pamanė, kad reikės ką pavežti. Maždaug 15–20 min. bėgyje L. L. atvyko savo Volvo markės automobiliu prie Anykščių gatvėje, Ukmergėje esančio prekybos centro „Maxima“ ir susitiko su K. N. ir K. V., kurį savo parodymų metu įvardijo pravarde (duomenys neskelbtini). Šalia minėto prekybos centro, esančio spaudos kiosko, stovėjo VW Passat markės automobilis, kurį jis padėjo užvesti bei pridūrė, kad toje vietoje jis susitarė su K. N. ir K. V. nupirkti daiktus, buvusius tame automobilyje. Kartu su K. N. ir K. V., ieškodami nuošalesnės vietos perkrauti daiktus į jo automobilį, nuvažiavo link S. Daukanto gatvės gale, Ukmergėje, esančių garažų, kur jie perkrovė daiktus iš VW Passat automobilio į jam priklausantį automobilį. Jis paėmė dėžę su įvairiais darbo įrankiais, raktų galvučių rinkinį, kurie buvo sudėti plastmasinėje dėžutėje, stiprintuvą, vieną žemų dažnių kolonėlę, dvi kolonėles „Kenwood“, mažą dėžutę su varžtais, laidą stiprintuvui, „Sony“ muzikos grotuvą, du maišelius masalų žvejybai. Automobilyje buvo mėlyna kuprinė su daiktais, skirtais žvejybai, tačiau tą kuprinę K. N. pasiliko sau, o L. L. davė tik du maišelius guminių masalų žvejybai. Neatsimena kuriam, ar tai K. V., ar tai K. N. perdavė pinigus už daiktus. Po to, kai persikrovė daiktus iš VW Passat automobilio į savąjį, K. N. su K. V. sėdo į VW Passat automobilį ir sakė, jog važiuos Šaukuvos link, tuo tarpu liudytojas L. L. sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo namo. (1 t., 81–82).

2015-12-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas L. L. atpažino asmenį jo apklausoje nurodytą pravarde (duomenys neskelbtini) Nr. 5, kuris buvo kaltinamasis K. V. (1 t., 83–86 b. l.).

2015-12-28 L. L. savo parodymus patvirtino akistatos su K. V. metu (1 t., 93–94).

2015-01-11 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas L. L. patikslino vietoje savo parodymus bei paaiškino savo parodymus, juos akivaizdžiai susiedamas su aplinkybėmis vietoje (1 t., 87–90 b. l.).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. N. pareiškė, kad atsisako savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir nurodė kitokią nusikalstamos veikos padarymo versiją, prisiimdamas visą kaltę sau, tai yra nurodydamas, kad nukentėjusiojo G. M. automobilio raktelius iš jo rankinės jis ištraukė vienas, K. V. nežinant, taip pat automobilį pavogęs vienas, nedalyvaujant ir nežinant K. V.. Nusikalstamoje veikoje neigia dalyvavęs ir K. V., tačiau teismas tokią kaltinamųjų poziciją vertina, kaip siekį išvengti atsakomybės K. V.. Byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad K. N. ir K. V., G. M. automobilio vagystę įvykdė iš anksto susitarę, suplanavę. Tai patvirtina nuoseklūs kaltinamojo K. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir akistata su K. V. (1 t., 97-99 b. l.), kuriuose atsispindi, kaip kilo jiems mintis pavogti G. M. automobilį, kur ir kokiomis aplinkybėmis jie matė G. M. automobilio raktus (einant iš parduotuvės K. K. pasiūlė apvogti G.; ant virtuvės durų kabėjusioje G. M. rankinėje, kuomet jis traukė iš jos ir davė kaltinamiesiems pinigus alkoholiui, matė automobilio raktus). Šiuose parodymuose atsispindi ir raktų ištraukimo aplinkybės, t. y., kad K. namuose užkalbino G., o K. ištraukė raktų ryšulį iš G. rankinės, kaip surado kieme automobilį, paspaudus signalizacijos pultelį, o užgesus automobiliui jį nustūmė į parduotuvės kiemą. K. V. namuose savo draugei K. S. pasakojo, kaip padėjo K. N. pavogti G. automobilį. Kaip K. K. prašė K. nepasakoti apie automobilio vagystę, o pastaroji tyrėjai taip pat nurodė, jog bijanti, jog K. sužinos jos duotų parodymų turinį ir gali supykti ant jos. Nors šių parodymų K. N. ir K. S. atsisakė teisiamajame posėdyje, tačiau šie parodymai dėl K. V. dalyvavimo darant nusikaltimą yra nuoseklūs ir teismo vertinimu atspindi tikrąsias faktines bylos aplinkybes, kiek tai susiję su K. V. dalyvavimu darant nusikaltimą. Tuo tarpu, kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoseklūs savo parodymuose painiojosi, nurodydami įvykio aplinkybes. K. S. kartu gyvena su kaltinamuoju K. V., laikiasi jo kūdikio, todėl teismo vertinimu, būtent dėl šių aplinkybių ir keitė parodymus teisme. Abiejų kaltinamųjų kaltę patvirtina ir liudytojo L. L. duoti parodymai teisme, apie kaltinamųjų elgesį, kuomet jam buvo siūlomi išsigyti daiktai iš pavogtos transporto priemonės, t. y., kad abu kaltinamieji buvo prie automobilio, vienas iš jų siūlė įsigyti daiktus, buvo ardomas automobilis, o kitas šias aplinkybes stebėjo, neprieštaraudamas ir nekeldamas jokių klausimų. Prieš parduodamų daiktų perkrovimą iš G. M. automobilio į L. L. automobilį, transporto priemonės nuvažiavo į nuošalesnę ir tamsesnę vietą, todėl akivaizdu, jog K. V. suprato ir žinojo, kad automobilis ir parduodami daiktai nepriklauso K. N.. Galiausiai abiejų kaltinamųjų dalyvavimą automobilio vagystėje patvirtina ir automobilio palikimas paryčiui daržuose. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad vagystę įvykdė ne vienas K. N. , o kartu su K. V..

Dėl bausmės skyrimo

LR BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, LR BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamieji K. N. ir K. V. kaltinami tyčinio, apysunkio nusikaltimo padarymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Nukentėjusiajam padaryta turtinė 514 eurų žala neatlyginta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami neblaivūs ir veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Kaltinamasis K. N. nors ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau keitė parodymus, todėl teismo vertinimu, nebuvo nuoširdus. K. V. neprisipažino padaręs nusikaltimą. Taigi teismas nenustatė kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. K. N. teistas 8 kartus, taip pat ir pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, išvadų nedaro ir daro naujus analogiškus nusikaltimus; administracine tvarka nebaustas; jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį (2 t., 169 b. l.), todėl atsižvelgiant į šias ir į pirmiau minėtas dvi sunkinančias aplinkybes, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sutinka su prokuroro siūloma vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

K. V. teistas 1 kartą, pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (už plėšimą), administracine tvarka baustas 5 kartus, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnį, 129 straipsnį, 130 straipsnio 1 dalį, paskirtų baudų nemoka, išvadų nedaro, daro naujus nusikaltimus, nedirba. Nagrinėjamu atveju neprisipažino kaltu, siekė išvengti bausmės. Teismas nustatė K. V. pirmiau nurodytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nenustatė lengvinančių aplinkybių, todėl šiuo atveju mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti K. V. paskyrus 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis G. M. dėl pavogtų iš automobilio daiktų, byloje pareiškė 514 eurų civilinį ieškinį. Kaltinamieji šio ieškinio neginčija, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant 514 turtinę žalą iš kaltinamųjų ir civilinių atsakovų solidariai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. N. (3 t., 48, 73 b. l.) ir K. V. (3 t., 72 b. l.), kadangi nagrinėjamoje byloje gynėjai jiems buvo paskirti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktais. Minėtos straipsnio nuostatos numato privalomą gynėjų dalyvavimą, todėl jų priteisimas iš kaltinamųjų, kuriems gynėjai užtikrinti privalomai, būtų nepagrįstas ir nesuderinamas su teisingumo interesais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvė atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

K. N. į bausmės laiką įskaityti nuo 2015-11-18 iki 2015-11-20 sulaikyme ir nuo 2015-11-20 iki 2015-12-30 suėmime išbūtą laiką.

K. V., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Priteisti civiliniam ieškovui G. M. iš civilinių atsakovų K. V. ir K. N. solidariai 514 eurų turtinę žalą.

K. N. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir K. V. paskirtą kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos.

K. V. sportinių batų porą, supakuotą į paketą Nr. 1 ir saugomą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato specialioje saugykloje, grąžinti K. V..

Daiktinius įrodymus, nurodytus kaltinamajame akte nuo Nr. 1 iki Nr. 11, taip pat Nr. 13, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato specialioje saugykloje, sunaikinti.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų K. N. ir K. V..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė