Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2703-506/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-08-21
Bylos Nr.
1-2703-506/2014
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00967-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Kaltinamasis
D. G., G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2703-506/2014Proceso Nr. 1-18-1-00967-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4, 1.2.14.1.2.3, 2.10.1 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS2014 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1976-08-11 Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2013-01-29 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirbantis, neteistas, ir

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1972-09-23 Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinami pagal LR BK 178 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. ir G. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jie, 2012-05-09 apie 17.50 val., prie Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ specialiosios mokyklos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami kartu, pagrobė nedidelės vertės svetimą - Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ specialiajai mokyklai priklausantį turtą – 4 vnt. ketaus radiatorių bendros 320 litų vertės, tuo padarydami Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ specialiajai mokyklai 320 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4 d.

Kaltinamųjų kaltė grindžiama jų pačių prisipažinimais ir paaiškinimais, liudytojų V. V., G. M., S. Č. ir A. S. parodymais, pareiškimu, pranešimais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012-05-09 apie 11:00 val., jam paskambino buvęs bendradarbis G. G.. Jo pavardę sužinojo perskaitęs pranešimą apie įtarimą. Tuo metu jis buvo netoli „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). G. G. pasakė, kad prie mokyklos, „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje jie abu prieš tai atliko renovacijos darbus, kai dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri minimus darbus ir atliko, yra sudėti ketaus radiatoriai, pasakė, kad galima juos paimti ir priduoti į metalo laužą. Jis paklausė ar tikrai tuos radiatorius galima paimti. G. G. įtikino, kad tikrai galima, kad tie radiatoriai yra nereikalingi ir juos galima paimti. G. G. nepasakė, kas G. G. apie tai sakė. Tačiau G. G. jį patikino, kad jokių problemų nebus. Jam sutikus, G. G. paprašė rasti mašiną, kad galima būtų radiatorius nuvežti į supirktuvę. Jis paskambino savo pažįstamam A. S., kuriam pasakė viską, ką sakė G. G., t.y. tai, kad prie mokyklos yra sudėti radiatoriai ir juos galima būtų priduoti į metalo supirktuvę. Paklausė, ar A. S. turi mašiną. A. S. pasakė, kad mašinos neturi, bet turi pažįstamą, kuris mašiną turi. Pasakė, kad su tuo pažįstamu susiskambins ir perskambins. Kai A. S. perskambino už kelių minučių, juodu sutarė, kad susitiks (duomenys neskelbtini). Praėjus maždaug valandai po skambučio A. S., būdamas su G. G. sutartoje vietoje, pamatė kaip privažiuoja mėlynas autobusiukas. Tai buvo „Ford“ markės busas. Valstybinių neatsimena. Jis su G. G. įsėdo į minėtą busiuką. Pamatė, kad busiuke yra A. S., kuris sėdėjo keleivio pusėje, o busiuką vairavo iš matymo pažįstamas G. M.. Po to, kai paskambino A. S., perskambino G. G. ir su susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Keturiese busiuku važiavo iki specialiosios mokyklos, „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išlipo iš autobusiuko. Keturiese nuėjo prie sudėtų senų ketaus radiatorių. Kelią rodė G. G.. Priėjus prie radiatorių G. G., A. S. ir G. M. pradėjo nešioti radiatorius į busiuką. Jis stovėjo šalia ir nieko nedarė. Radiatorių nenešiojo. Juk buvo kam nešti. Į busiuką buvo pakrauti keturi radiatoriai. Vieni buvo didesni, kiti – mažesni. Kelių sekcijų radiatoriai buvo, neatsimena. Vyrams nešant radiatorius, iš mokyklos išėjo moteris. Ji paklausė, kas čia vyksta. Jis jai parodė į G. G. ir pasakė, kad ji kalbėtų su G. G.. Girdėjo kaip moteris paklausė G. G., kas vyksta, ir kaip G. G. jai atsakė, kad G. G. leido išvežti radiatorius. Moteris daugiau nieko neklausė. Radiatoriai, gulėję ant žemės prie mokyklos, buvo aptverti laikina tvorele, tvorelė nebuvo vientisa, tarp jos buvo palikti pakankamai dideli tarpai, kad galėtų vaikščioti žmonės. Tvorelė buvo pastatyta dėl vaizdo, jo manymu. Nei viena tvorelės sekcija rakinama nebuvo. Kai į busiuką buvo pakrauti keturi radiatoriai, keturiese nuvažiavo į metalo supirktuvę (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Ten A. S., G. G. ir G. M. radiatorius iškrovė, sudėjo ant svarstyklių. Benešant vieną iš radiatorių, G. G. nukrito, nes buvo girtas. Nesusižalojo. Greitosios nekvietė. Kai radiatoriai buvo pasverti, G. G. priėjo prie supirkėjo ir paėmė pinigus. G. G. priėjo prie busiuko ir kiekvienam padavė po 40 Lt. Kiek G. G. pasiliko sau pinigų, nežino. Nematė kiek pinigų metalo supirkėjas padavė G. G., tačiau iš radiatorių svorio galima buvo spėti, kad G. G. gavo apie 180 lt. Jis nuoširdžiai gailisi, kad pasidavė G. G. įtakai ir, kad sutiko nuo mokyklos į metalo laužą išvežti radiatorius. Nežinojo, kad G. G. nėra gavęs jokio leidimo radiatoriams išvežti. Supranta, kad radiatoriai buvo mokyklos. Po šio įvykio buvo susitikęs su A. S. ir G. M.. Trise atlygino žalą mokyklai, t.y. susimetė po 110 Lt, nuėjo pas mokyklos direktorę ir jos atsiprašė ir pavedimu, kurį atliko G. M., atlygino padarytą mokyklai žalą. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. (b.l. 37-41)

Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012 metais, tikslios datos neatsimena, atsimena, kad pavasaris buvo, buvo šlykštus oras. Dirbo tada specialiojoje „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje, (duomenys neskelbtini), kur vyko renovacijos darbai. Dirbo sunkiai, rizikavo kiekvieną dieną nuo pastolių nukristi, mokėjo labai mažai pinigų, galima pasakyti, kad beveik iš viso nemokėjo pinigų. Gyventi už kažką reikėjo. Todėl nutarė parduoti į metalo supirktuvę senus ketaus radiatorius. Tie radiatoriai buvo nupjauti, nes mokykloje buvo keičiami radiatoriai naujais. Seni radiatoriai buvo sudėti prie mokyklos už vienkartinės tvorelės. Tvorelė nebuvo rakinama ar kitaip užtverta. Laisvas praėjimas buvo. Tuos radiatorius sukrovė su kitu darbininku – D. G. į pastarojo pažįstamo mikroautobusą. Jau neatsimena, koks tai mikroautobusas buvo. Ir valstybinio numerio neatsimena. Atsimena, kad su to mikroautobuso vairuotoju, D. G., ir dar vienu vyriškiu, kurio nepažįsta, važiavo iki mokyklos. Tada iš ten į mikroautobusą pakrovė kelis radiatorius. Tikslaus skaičiaus neatsimena. Nuvežė juos į metalo supirktuvę, kur pridavė. Gavo 40 litų. Jis suprato, kad tie radiatoriai buvo mokyklos ir kad neturėjo teisės jų imti, bet taip jau gavosi. Jį tam paskatino sunki turtinė padėtis. Kai sužinojo, kad mokykla kreipėsi į policiją, su D. G. nuėjo pas direktorę, paklausė kokia žala mokyklai buvo padaryta dėl tų radiatorių. Direktorė pasakė, kad 320 litų. Jei neklysta, galimai tą pačią dieną 320 litų pervedė į mokyklos sąskaitą, kurią nurodė direktorė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Mikroautobuso vairuotojo nepažįsta ir įvykio dieną matė pirmą kartą. Jis žinojo, kad jo ieškojo policija dėl šio įvykio, bet jam buvo labai baisu eiti į policiją. Galvojo, kad pasodins. Todėl taip ilgai ir vengė ateiti. Kai užsiregistravo darbo biržoje, jam pasakė, kad jis paieškomas. Jis ruošėsi ateiti pats, bet vis drąsos neužteko, iki kol buvo sulaikytas. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi ir apgailestauja, kad taip ilgai nedrįso atvykti pats. Gyveno įvairiuose vietose – tai sode, tai kaime. Dabar gyvens pas mamą. Neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų sumokėti baudą, nors legaliai niekur nedirba, bet ras lėšų baudai sumokėti, nes padeda ūkio darbuose, gauna už tai atlygį, mama padeda finansiškai, susiras darbą, pradės dirbti. (b.l. 68)

Liudytoja V. V. parodė, kad ji dirba Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ specialiojoje mokykloje, mokytojo padėjėja. Iki 16:00 val. dirba padėjėja, o nuo 16:00 val. – valo mokyklos patalpas ir prižiūri mokyklą. 2012-05-09 apie 17:50 val., būdama mokykloje, per praviras duris, pamatė vyriškį apie 40 metų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, apsirengusį mėlynos spalvos džinsais ir trumpom rankovėm mėlynais marškinėliais. 2012-05-09 apie 13:30 val. matė šį vyrą sėdintį ant suoliuko šalia mokyklos esančioje alėjoje. Atpažinti tą asmenį galėtų. Ji paklausė to asmens, ką čia daro ir pamatė, kad tas asmuo kalba dar su trim šalia esančiais asmenimis. Tas asmuo jai atsakė, kad viskas gerai, viskas suderinta ir ji tuo metu pamatė, kad vienas iš ten buvusių asmenų paėmė prie mokyklos ant žemės gulinčius radiatorius, kurie buvo išmontuoti iš mokyklos ir padėti bei nunešė link mikroautobuso mėlynos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) markės neįsidėmėjo. Kiek tiksliai radiatorių paėmė, nežino. Matė kaip nešė vieną, o šalia automobilio stovėjo du asmenys ir krovė į automobilį dar vieną radiatorių. Kitų trijų asmenų ji neįsidėmėjo, be to du iš jų buvo tolokai nuo jos. Ji tuo metu pasikvietė bendradarbę, kuri pasakė, kad niekas nieko nederino ir ji nuėjo į vieną iš klasių skambinti mokyklos direktorei, tačiau neprisiskambino. Tada paskambino bendradarbiui J. E., kuris jai pasakė, kad ji kviestų policiją. Tuo metu jai paskambino direktorė E. A., kuriai ji viską papasakojo ir direktorė pati paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Tuo metu ji nusileido prie automobilio, tačiau jis išvažiavo. Kiek tiksliai buvo paimta radiatorių, ji nematė. Kokia dėl įvykio padaryta žala, nežino. Papildė, kad dirba specialiojoje mokykloje „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu vyksta mokyklos renovacija. Renovuojama ne tik mokyklos išorė, bet ir vidus. Kas atlieka statybos darbus, nežino. Kada tiksliai prasidėjo mokyklos renovacijos darbai, nežino. Galimai prieš kelis mėnesius. Pradėjus renovaciją mokyklos viduje, buvo nupjauti mokykloje buvę ketaus radiatoriai. Jie buvo įvairaus dydžio. Nupjautus radiatorius darbininkai išnešė į kiemą ir sudėjo prie mokyklos įėjimo. Sudėti radiatoriai buvo aptverti laikina tvora, kurios varteliai nebuvo rakinami. 2012-05-09 apie 17:50 val. eidama pasiimti raktų, per mokyklos įėjimo praviras duris pamatė pirminėje apklausoje minėtą vyriškį apie 40 metų amžiaus. Vyriškis nebuvo apsirengęs spec. rūbais ir nebuvo panašus į darbininką, atliekantį renovacijos darbus. Mokyklą renovuojantys darbininkai dirba nenuspėjamai. Jie ištisai vaikšto pirmyn atgal. Vieni ateina, kiti išeina. Jų ji nepažinojo. Tačiau darbininkai dažniausiai dirbo iki 17:00 val. 17:50 val. prie durų pamatė minėtą 40 metų amžiaus vyriškį. Jis kažką nurodinėjo, kaip suprato, kitiems asmenims. Iš pradžių ji nematė nei kam jis nurodinėja, nei keliems asmenims kažką sakė. Ji neatsimena ką tiksliai tas vyriškis sakė. Iš tolo jai pasirodė, kad tas vyriškis pagėręs. Buvo paraudęs veidas ir elgėsi jis kaip išgėręs, gal kiek nekoordinuoti judesiai buvo. Ji nebuvo prie jo priėjusi arti, todėl kvapo nejautė. Ji priėjo arčiau ir tarpduryje paklausė ką jis čia veikia. Klausė jo lietuviškai. Jis atsakė lietuviškai, kad viskas gerai. Ji paklausė ką jie daro. Jis atsakė, kad nieko nedaro, kad viskas yra gerai, kad viskas yra sutarta. Tačiau su kuo sutarta ir kas sutarta, jis nepasakė. Ji klausė su kuo jis sutarė. Jis atsakė, kad su viršininku, tačiau kokiu viršininku, nepaaiškino. Vienintelis mokyklos viršininkas yra direktorė. Tuo metu pastebėjo, kad vyrų būta ne vieno. Du iš jų nešė iš aptvaro padėtus ketaus radiatorius. Ji nematė kelių sekcijų radiatoriai buvo. Radiatorius buvo vidutinio dydžio. Didžiausių radiatorių nebūtų pakėlę. Jai matant du vyriškiai iš neužrakinto aptvaro, kuriame buvo sudėti radiatoriai, išnešė vieną radiatorių. Tačiau ji pamatė, kad mikroautobuse, kurio šoninės durelės nebuvo uždarytos, gulėjo dar keli radiatoriai. Mikroautobusas nuo tos vietos, kur stovėjo ji, buvo gal už 15-20 metrų. Ji negali pasakyti ar mikroautobuse buvę radiatoriai buvo būtent iš aptvertos vietos, iš kur vyrai nešė radiatorių, tačiau įtaria, kad tie radiatoriai buvo būtent iš mokyklos. Kiek tiksliai vyriškių buvo, neatsimena. Du nešė radiatorius, vienas jiems reguliavo ir kalbėjosi su manimi. Galimai buvo ir daugiau vyriškių. Ji neatsimena. Ji uždarė mokyklos duris ir nuėjo ieškoti savo kolegės E. K.. Jai pasakė, kad kažkokie vyrai krauna radiatorius ir ją tikino, kad viskas yra suderinta. Kolegės paklausė ar pastaroji ką nors girdėjo. Elena atsakė, kad nieko negirdėjo. Vėliau viską papasakojo direktorei, kuri iškvietė policiją. Policijai atvažiavus, mikroautobuso jau nebuvo. Mikroautobuso valstybinius numerius nurodė pirminėje apklausoje. (b.l. 16-17, 18)

Liudytojas G. M. parodė, kad 2012-05-09 apie 17:10 val. buvo namuose. Pas jį atėjo pažįstamas A. S. ir paprašė padėti pavežti metalą. A. S. jo prašė, nes žinojo, kad jis turi automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. sakė, kad du A. S. draugai laukia prie mokyklos, kuri yra prie „Ledo arenos“ ir tenai yra tas metalas. Tada jie jo automobiliu nuvyko prie tos mokyklos (jos pavadinimas, kiek žino „(duomenys neskelbtini)“) ir ten pamatė, kad prie mokyklos stovi du vaikinai. Vieną tų vaikinų jis buvo matęs su A. S. ir kiek žino to vaikino vardas yra D. G.. Kito vaikino visai nebuvo matęs. Tada visi keturi nuvyko iki pat radiatorių, o kelią tiksliai rodė D. G. ir tas kitas vaikinas. Jis jų paklausė ar tikrai galima juos paimti ir ar jiems leido, o D. G. ir kitas vaikinas pasakė, kad jie čia dirba ir, kad jiems tikrai leido paimti radiatorius. Nuvykę prie radiatorių, ir D. G. ir kitas vaikinas parodė kuriuos būtent radiatorius reikia imti. Tada jie sunešė radiatorius į jo automobilį ir D. G. pasakė, kad jau pakaks. Kiek tiksliai sunešė radiatorių į jo automobilį, jis neatsimena. Jiems nešant paskutinį radiatorių, dar pamatė, kad iš mokyklos išėjo kažkokia moteris, bet ką ji sakė, negirdėjo. Su ja kalbėjo D. G. ir tas kitas vaikinas. Radiatorius į automobilį nuvežė į kitą gatvės pusę nei PC „(duomenys neskelbtini)“ metalo supirktuvę ir ten juos pridavė. Kiek už radiatorius buvo gauta pinigų, nežino, bet jis su A. S. gavo iš D. G. po 40 lt. Jis nežinojo, kad tų radiatorių niekas D. G. ir kitam vaikinui neatidavė. Jei tai būtų žinojęs, nebūtų jiems padėjęs. Nuoširdžiai gailisi, kad padėjo A. S.. (b.l. 26)

Liudytojas S. Č. parodė, kad jo brolis A. Č. turi PĮ „A. Č.“. Įmonė superka spalvotąjį metalą. Metalas yra superkamas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis dirba minimoje įmonėje, supirkėju. 2012-05-09 dirbo. Dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 08:00 val. iki 20:00 val. Atsimena, kad jo darbo metu buvo atvažiavęs mėlynos spalvos paaukštintas busas. Markės neatsimena. Valstybinio numerio nežiūrėjo. Atsimena, kad buse buvo daug žmonių. Galimai buvo apie 4-5 asmenis. Visi buvo vyrai. Vidutinis vyrų amžius buvo apie 30-35 metai. Atsimena, kad vienas iš atvažiavusių buvo vyresnio amžiaus. Jam buvo apie 40 metų amžiaus. Jis nei vieno iš minimų vyrų atpažinti negalės, nes neįsidėmėjo jų veidų. Vyrai minimu busu atvežė ketaus radiatorius. Matėsi, kad radiatoriai buvo seni. Du radiatoriai buvo ilgi, o kiti buvo trumpesni. Jis neatsimena kiek tiksliai vienetų radiatorių buvo atvežta. Galimai 5-6. Neatsimena kelių sekcijų radiatoriai buvo. Radiatoriai buvo sveiki, tik galai buvo nupjauti. Atsimena, kad radiatorius vyrai sukrovė ant svarstyklių. Tikslaus svorio radiatorių neatsimena. Atsimena, kad vyrams sumokėjo apie 120 Lt. Tuo metu už kilogramą bet kurios geležies buvo mokama po 45 centus. Atsimena, kad visi vyrai buvo pagėrę. Atsimena, kad kai vyrai nešiojo radiatorius ir šiuos krovė ant svarstyklių, ant vieno iš tų vyrų užkrito nešamas radiatorius. Negali pasakyti ant kurio būtent. Busas stovėjo prie pat svarstyklių. Vyras nenukentėjo. Greitoji kviečiama nebuvo. Jis negali tiksliai pasakyti ar visi vyrai, atvažiavę busu, krovė radiatorius. Galimai vienas jų stovėjo. Kuris stovėjo, neatsimena. Kuriam iš vyrų padavė pinigus, neatsimena. Vyrai išvažiavo. Radiatoriai tą pačią dieną buvo išvežti į (duomenys neskelbtini), į supirktuvę ir ten palikti. (b.l. 30)

Liudytojas A. S. parodė, kad 2012-05-09 apie 16:00 val. jam į mobilųjį paskambino D. G.. Su D. G. kažkada dirbo drauge. Yra pažįstami nuo 2011 metų spalio mėnesio. Jokie santykiai jųdviejų nesiejo. Tik darbiniai. Buvo apsikeitę telefonų numeriais. Tuo metu, kai D. G. paskambino buvo namuose. D. G. paskambinęs pasakė, kad dirba įmonėje, kuri atlieka renovacinius darbus mokykloje. Sakė, kad mokyklos seni ketaus radiatoriai buvo pakeisti ir jie guli mokyklos kieme ir paruošti pridavimui į metalo laužą. D. G. pasakė, kad gal ir D. G. gali kelis radiatorius paimti ir išvežti į metalo laužą. Sakė, kad kelis litus galima užsidirbti. Jis žino, kad D. G. dirbo tame objekte, kad vadovavo darbininkų darbui. Jis D. G. neklausė ar turės problemų, ar tie radiatoriai iš tiesų niekam nereikalingi. Pamanė, kad jei D. G. vadovauja darbininkams, tai pats ir priėmė sprendimą dėl radiatorių išvežimo. Jam nesukėlė jokių įtarimų, kad D. G. siūlo pavogti radiatorius. Jei būtų žinojęs, kad tų radiatorių negalima imti, net nebūtų vėlęsis į visą tą reikalą. D. G. paklausė ar jis turi transportą radiatoriams išvežti. Jis pasakė, kad paskambins pažįstamam, kuris turi mikroautobusiuką. Paskambino savo pažįstamam G. M.. Pasakė G. M., kad yra galimybė truputį užsidirbti. Pasakė, kad objekte yra nereikalingi radiatoriai, kuriuos galima būtų priduoti kaip metalą. G. M. sutiko duoti savo mašiną. Susitarė su G. M. susitikti prie jo mašinos prie „(duomenys neskelbtini). Abu sėdo į G. M. autobusiuką „Ford transit“ mėlynos spalvos, valstybinių numerių neprisimena. Perskambinęs D. G. su pastaruoju sutarė, kad susitiks (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir D. G. parodys kur važiuoti ir kur guli radiatoriai. (duomenys neskelbtini) , kaip ir tarėsi, susitiko su D. G.. D. G. buvo su savo, kaip suprato, pažįstamu, kurio vardo jis nežino. D. G. su tuo pažįstamu abu įsėdo į mikroautobusiuką. D. G. parodė kelią kur važiuoti. Privažiavo prie specialiosios mokyklos (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Privažiavus prie mokyklos D. G. su savo pažįstamu išlipo. Ką jie darė ir kur ėjo, nežino. Jis su G. M. buvo mašinoje. Po 5-10 minučių D. G. priėjęs prie mašinos pasakė, kad jie gali lipti ir gali eiti krauti radiatorius. Pakilęs laipteliais į viršų jis pamatė, kad prie mokyklos yra sudėti seni ketaus radiatoriai. Radiatoriai buvo aptverti laikina tvorele. Tvorelė nebuvo užrakinta. Tvorelės varteliai buvo atidaryti, t.y. įėjimas buvo laisvas. Jis su G. M. ir D. G. pažįstamu pradėjo nešti radiatorius į mašiną. D. G. radiatorių nenešiojo. D. G. buvo užsidėjęs baltą šalmą ir vadovavo. D. G. ranka nurodė į radiatorių krūvą ir pasakė, kad juos jie neštų į mašiną. Į mašiną nunešė ar keturis, ar penkis radiatorius. Nuvažiavo į metalo supirktuvę. Radiatorius pridavė. Pinigus jam ir G. M. padavė D. G. pažįstamas. D. G. pažįstamas jam ir G. M. padavė po 50 ar 60 litų kiekvienam. Kai nešiojo radiatorius matė, kad iš mokyklos buvo išėjusi mokyklos darbuotoja. Matė, kad ji skambino telefonu. Matė, kad D. G. su ja kalbėjosi, tačiau apie ką jie kalbėjosi ir ką D. G. jai sakė, nežino, negirdėjo. Asmeniškai su ta darbuotoja nebendravo. Jis neturėjo jokio tikslo kažką pavogti, buvo suklaidintas D. G.. Iš tikrųjų D. G. įtikintas, kad radiatorius galima laisvai išnešti, sutiko radiatorius išvežti. Dar ir savo draugą suklaidino. Maždaug po savaitės ar dviejų pas jį namo atvažiavo policininkai. Jie jį apkaltino radiatorių vagyste. Jis jiems pasakė, kad jokių radiatorių nevogė, kad juos pridavė kaip metalą su prarabo leidimu. Žalą mokyklai atlygino jis ir G. M.. Atlygino, nes nenorėjo jokių problemų. Jis nuoširdžiai gailisi, kad patikėjo D. G. ir kad neišsiaiškinęs iki galo buvo įveltas į visą šitą negerą reikalą. Nuo to laiko D. G. nematė. Bandė D. G. skambinti, bet D. G. nekėlė ragelio. (b.l. 24-25)

2012-05-15 Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ specialiosios mokyklos pareiškime Nr. 9-113(1.9) nurodyta, kad 2012-05-09 apie 18:00 val. mokyklos darbuotoja V. V. pastebėjo, kad keturi nepažįstami vyrai neša ir krauna į mikroautobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokyklai priklausančius radiatorius. Paklausus ką jie daro, sulaukė atsakymo, jog yra susitarta su Alvydu. V. V. nuėjus skambinti, mikroautobusas išvažiavo. Įvykio vietoje pastebėta, kad trūksta 4 radiatorių, kurių apytikris svoris po 140 kg. Radiatoriai buvo paruošti išvežti į metalo supirktuvę. Mokyklai ir valstybei padaryta apie 500 lt žala. (b.l. 1)

2012-06-30 Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ specialiosios mokyklos pranešime Nr. 9-144(1.9) nurodyta, kad kiekvieno 2012-05-09 pagrobto radiatoriaus svoris buvo apie 110 kg, supirkimo kaina buvo 0,72 lt už kilogramą, todėl darytina išvada, kad mokykla patyrė apie 320 lt žalą. 2012-05-18 G. M. pervedė į mokyklos sąskaitą 320 lt kaip kompensaciją už padarytą žalą. (b.l. 22)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta, kad 2012-05-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė fasado šiltinimo darbus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2012-05-09 objekte dirbo apdailininkas D. G., įdarbintas nuo 2012-03-26, atleistas 2012-04-17 pagal LR DK 127 str. 1 d. ir apdailininkas G. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2012-03-26, atleistas 2012-04-17 pagal LR DK 127 str. 1 d. (b.l. 33 )

Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad D. G. ir G. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad visiškai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamasis D. G. neteistas (b.l. 76-78), baustas administracine tvarka (b.l. 79-80), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas ir į įskaitą neįrašytas (b.l. 89), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 90), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 91). Kaltinamasis G. G. neteistas (b.l. 95), baustas administracine tvarka (b.l. 96-100), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas ir į įskaitą neįrašytas (b.l. 110), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 109), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 111 ). Kaltinamiesiems skirtinos baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., Teismas

nusprendė:

D. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d. ir paskirti 6 MGL, t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 4 MGL, t.y. 520 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus – panaikinti.

G. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d. ir paskirti 6 MGL, t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 4 MGL, t.y. 520 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų) dydžio baudą.

Į bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2014-08-04 iki 2014-08-05 (vieną parą), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp. lygu 2 MGL (LR BK 66 str.), ir nustatyti, kad mokėtina bauda yra 2 MGL, tai yra 260 Lt (du šimtai šešiasdešimt litų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A, teismo priimamasis skyrius). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (LR BVK 22 str.). Nesutikdami su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytu bausmės rūšimi ir dydžiu ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas LR BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Lilija Tarčevskaja (parašas yra)