- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 1S-349-193/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Advokatai
- Dainius Tamošiūnas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo Š. T. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-18 nutarties, kuria Š. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Š. T. įtariamas tuo, kad jis 2012 m. kovo 17 d. apie 04.14 val., viešoje vietoje – Panevėžyje prie Parko g. 14 pastato esančioje aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. A., iš chuliganiškų paskatų, jis nupurkšdamas dujomis nukentėjusiuosius D. R. ir M. B., o E. A. suduodant smūgius nukentėjusiajam D. R. į pilvo sritį, M. B. – į kaklo ir nugaros sritis, tokiu būdu bendrais veiksmais nužudė D. R. ir sužalojo M. B., tai yra padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje.
2012-03-17 Š. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-18 nutartimi Š. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.
Šalies argumentai
Įtariamasis Š. T. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-18 nutartį. Mano, kad ši teismo nutartis yra neteisėta, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijai. Suimtojo manymu, teismo nutartis pagrįsta ne faktiniais duomenimis, o tik spėjimais, deklaratyviais teiginiais. Teismas nors ir nurodė pagrindines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau tik formaliai deklaravo byloje surinktus duomenis ir konkrečių faktinių duomenų, patvirtinančių jam pareikštą įtarimą nenurodė. Nutartyje nurodoma, kad net iš dalies ir jo parodymais grindžiamas jam pareikštas įtarimas, kuomet jis parodė nusikalstamų veikų nepadaręs, o tiktai gynęsis. Pažymi, kad neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir ginčija įrodymų jo kaltei pagrįsti pakankamumą. Suimtojo Š. T. teigimu, teismo nutartyje nurodyti BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p. pagrindai yra perspektyviniai – tai yra formuluojami kaip spėjimas, prognozė, kad kaltinamasis slėpsis, trukdys procesui. Mano, kad dėl bėgimo, pasislėpimo bei trukdymo ikiteisminio tyrimo institucijoms teismas 2012-03-18 nutartyje nepakankamai motyvavo, nes suėmimą jam skyrė, remdamasis vien tik nusikalstamos veikos sunkumu. Teigia, kad teismas, nemotyvavęs suėmimo skyrimo, pažeidė BPK 122 str. 6 d. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra LR pilietis, gyvena šeimoje kartus su tėvais, yra dirbantis, turi legalų pragyvenimo šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą. Visuma šių aplinkybių įrodo, kad jis niekada nesislėps nuo tyrimo institucijų ir teismo. Be to, suimtasis teigia, kad teismas visiškai nesvarstė, ar BPK 119 str. nurodytus kardomųjų priemonių tikslus nebūtų galima pasiekti jam taikant švelnesnes kardomąsias priemones, pvz. namų areštą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar užstatą, kurį jis turi galimybę sumokėti.
Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas bei tęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, priešingai suimtojo subjektyviai nuomonei, mano, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis Š. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, už kurias sankcijose numatytos griežtesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Šie duomenys yra gauti įvykio vietos apžiūros, įtariamojo E. A., iš dalies – įtariamojo Š. T., taip pat liudytojų A. L., R. Š. apklausų metu, taip pat jie nurodyti kitoje šioje byloje surinktoje medžiagoje. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-18 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas Š. T. paskirta pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytam pagrindui bei sąlygoms. Apylinkės teismas, skirdamas Š. T. kardomąją priemonę – suėmimą, teisingai konstatavo, kad nutarties dėl suėmimo skyrimo priėmimo dieną yra šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 dalies 1 punkte, t. y. kad Š. T., būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Sutinkamai su teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nors suimtasis turi pastovią gyvenamąją vietą ir dirba, yra neteistas, tačiau tyčinių veikų, kurių padarymu įtariamas Š. T., pobūdis ir sunkumas – jis įtariamas padaręs du tyčinius baigtus nusikaltimus, vienas kurių – labai sunkus, sukėlęs neatstatomas pasekmes – gyvybės atėmimą, o kitas – nesunkus, taip pat gresiančios griežtos bausmės tikimybė bei tai, kad įtariamasis nevedęs ir nesusaistytas glaudžiais šeimyniniais ryšiais, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje suimtasis Š. T. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik toliau Š. T. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįsta.
Skundu įtariamasis ginčija ir suėmimo paskyrimą BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, tačiau šiuo pagrindu suėmimas Š. T. nebuvo paskirtas, todėl dėl jo nepasisakoma.
Skunde teigiama apie įrodymų dėl Š. T. inkriminuojamų nusikaltimų nebuvimą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas dėl šių teiginių nepasisako, nes svarstant kardomosios priemonės klausimą byloje esantys įrodymai bei asmens kaltės klausimas nevertinami. Skundą nagrinėjantis teismas esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, apylinkės teismui nagrinėjant prokuroro prašymą bei priimant skundžiamą nutartį, dėl kurių ši nutartis turėtų būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, nenustatė.
Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas – terminas Š. T. paskirta pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui bei sąlygoms, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, laikantis teismų praktikos, todėl naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Suimtojo Š. T. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-18 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.