Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovui A. J. dėl juridinės veiklos sutarties sudarymo fakto pripažinimo, ir atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimo civilinėje byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

60 000 Lt sumą pervedė į atsakovo sąskaitą, kadangi santykiai su atsakovu buvo draugiški, ieškovas tuo metu buvo jaunas, patiklus, anksčiau neturėjęs jokių reikalų su paskolomis, todėl pinigus paskolino be rašytinės sutarties. Palūkanų bei delspinigių neaptarė. Atsakovas pinigus žadėjo grąžinti, kai tik juos uždirbs. Ieškovas tvirtina, kad bendros veiklos su atsakovu kartu nevykdė, nors ir dirbo vienose dirbtuvėse, darbo pobūdis buvo tas pats, turėjo vieną vizitinę kortelę, medžiagas darbui užsisakydavo kartu.

60 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei

1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimui; priteisė iš atsakovo A. P. valstybės naudai 1568,94 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad 2005-02-05 tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kurią kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias įsipareigojo bendrai veikti gaminant medinius laiptus, lauko baldus ir kitus gaminius, bei kad šio tikslo įgyvendinimui, veikdami išvien, įsigijo nekilnojamąjį turtą (gamybines patalpas), kuriose planavo plėsti savo tolesnę veiklą, todėl nėra pagrindo tarp šalių paskirstyti turėtas bendras išlaidas ir bendrus nuostolius. Teismas įvertinęs bylos duomenis nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog 60 000 Lt pinigų sumą paskolino atsakovui, nes neįrodė, jog atsakovas gaudamas pinigus prisiėmė įsipareigojimą paskolą grąžinti. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė nepagrįsto praturtėjimo prievoliniai santykiai. Ieškovas A. J. 60 000 Lt sumą atsakovui pervedė be sutarties ar kito teisinio pagrindo, jo veiksmai yra teisėti, atsakovas kitokiu būdu pervestų pinigų ieškovui negrąžino, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui 60 000 Lt, kuriuos ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą, ir atsakovas juos gavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesinis dokumentas turi atitikti CPK 135 straipsnyje yra įtvirtintas ieškinio turiniui keliamų reikalavimus. Pagal šį sąrašą ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Tokios pat taisyklės taikytinos ir priešieškiniui. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2008). Taigi ieškinio dalyko ir pagrindo parinkimas yra ieškovo teisė, kurios teismas negali suvaržyti ar kaip nors apriboti, įpareigodamas ieškovą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 13 str.) Tuo tarpu ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga, kurios ieškovui neįvykdžius, teismas taiko procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str., 138 str.), nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Šioje byloje atsakovas pareiškė priešieškinį ( t.1, b.l.46), kuriuo iš esmės suformulavo neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo fakto pripažinimo, tačiau priešieškinyje dėstydamas faktines aplinkybes savo reikalavimą teismui grindė iš nuostolių atsiradimo, nurodė konkrečią nuostolių sumą, todėl teismas privalėjo spręsti priešieškinio priėmimo klausimą per trūkumų šalinimo institutą. Nagrinėjamos bylos atveju priešpriešiniu reikalavimu buvo siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą (CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl teismas privalėjo įpareigoti atsakovą nurodyti sumą, kurią prašo įskaityti. Jeigu teismas šį reikalavimą laikė kaip juridinę reikšmę turintį faktą, tai privalėjo vadovautis ypatingosios teisenos taisyklėmis ir priešieškinio priėmimo stadijoje spręsti, ar toks prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels atsakovui teisines pasekmes, ar kitokia tvarka atsakovas gali ginti savo pažeistas teises. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Įvertinus priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad atsakovas reiškia atsakovui turtinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, t. y. nurodo nuostolių dydį - 53 780, 50 Lt. Šias faktines aplinkybes jis nurodo ir apeliaciniame skunde.

Netinkamai pritaikius procesinės teisės normas buvo neatskleista bylos esmė. Be to, šios kategorijos byloje yra susiklosčiusi tokia teismų praktika, kad šalims reiškiant turtinius reikalavimus teismo sprendimo motyvuose teisiškai kvalifikuojami šalių teisiniai santykiai nustatant, ar buvo tarp jų susiklostę jungtinės veiklos santykiai, ar ne. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 str.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos vystymas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-749/2003, 2008-03-18 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-181/2008, 2011-11-30 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-495/2011 ir kt.). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Rašytinio susitarimo dėl tokio pobūdžio veiklos ir jos tikslų (siekių) nesudarymas pats savaime neeliminuoja jungtinės veiklos fakto ar realiai tokių susiklosčiusių santykių. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. 4 d.). CK 1.93 str. 2 d. nustatytas draudimas šalims, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti, jeigu yra nesilaikyta įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, nes CK 1.93 str. 6 d. nustatyti atvejai, kada teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, tarp jų – kai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p. ). CK 1.93 str. bei CPK 177 str. 4 d. nuostatose nedraudžiama jungtinės veiklos sandorį įrodinėti visomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-181/2008, 2011-11-30 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-495/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, nes jis tokio reikalavimo nebuvo suformulavęs pirmosios instancijos teismui. Todėl bylą nagrinėjant iš naujo būtina spręsti priešieškinio priėmimo klausimą per jo trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1d.4p., 329 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.