Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.10.1.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.11.1; 2.3.6.4.2

2025 m. balandžio 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, šiuo metu atliekantis bausmę įkalinimo įstaigoje, iki tol gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta – 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;

2. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;

3. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 val. (po 10 val. per mėnesį) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi bausmės subendrintos, paskirta subendrinta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį: be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, per 3 mėnesius išdirbti 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (du mėnesius po 13 val. ir vieną mėnesį 14 val.), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios;

5. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios;

6. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirta – 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas;

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas – 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu: auklėti ir prižiūrėti savo mažametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją; tęsti darbą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; auklėti ir prižiūrėti savo mažametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją; tęsti darbą.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga per visą likusį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nustatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

10. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos griežtesnės – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas – 2 (dviem) metams, įpareigojant: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; įsidarbinti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; auklėti ir prižiūrėti savo mažametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją;

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta – 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai ir 15 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas – 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; įsidarbinti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; auklėti ir prižiūrėti savo mažametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją;

12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant – prie ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (vykdantis individualią veiklą automobilių prekyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Lietuvos Respublikoje:

1. Prienų rajono apylinės teismo 2017 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 20 parų arešto;

2. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesiai laisvės apribojimo;

3. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartimi panaikintas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs 2020 m. birželio 30 d., teistumui išnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, iki suėmimo dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ kepėju, šiuo metu atliekantis bausmę, iki tol gyvenęs ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Lietuvos Respublikoje:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – 1 metų elgesio apribojimas;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (14 veikų), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 19 dienų laisvės atėmimo bausmė;

10. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (11 veikų), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį – 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. sausio 29 d. ir bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendį. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartimi nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotos ir paskirta subendrinta bausmė sumažinta iki 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, 2023 m. spalio 11 d. atlikęs bausmę;

11. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 42 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 28 (dvidešimt aštuonios) paros arešto;

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi, 2024 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu, 2024 m. spalio 7 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. spalio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams 30 dienų, nutartis neįsiteisėjusi, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

R. S. 2023 m. lapkričio 14 d. apie 21.00 val. iš daugiabučių kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. S., padarydamas jam 700 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

K. D. 2023 m. lapkričio 15 d. apie 18.00 val. įgijo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. S. ir tęsdamas nusikalstamą veiką 2023 m. lapkričio 24 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), kiemuose prie bendrabučių J. S. už 250 eurų pardavė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. S., žinodamas, kad automobilis yra gautas nusikalstamu būdu – vogtas.

Šiais veiksmais K. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

J. S. 2023 m. lapkričio 24 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), kiemuose prie bendrabučių, žinodamas, kad automobilis yra gautas nusikalstamu būdu – yra vogtas, iš K. D. už 250 eurų įgijo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. S., ir automobilį laikė garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslu išardyti ir parduoti jį dalimis.

Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu adresu pamatė atrakintą automobilį „Audi“, atidarė dureles, į jį įlipo, daiktadėžėje rado užvedimo raktelį, automobilį užvedė ir išvažiavo. Suprato, kad automobilis neužrakintas, nes buvo atšokusi užvedimo sklendė. Tuo automobiliu važinėjosi ir iš ryto jį pastatė, tikslios vietos, kur pastatė, neprisimena. Vėliau šį automobilį pardavė. Pirkėjo vardo neprisimena, mano, kad K. D.. Šį pirkėją susirado per draugą, tai buvo draugo giminaitis. Automobilį pardavė už 150 ar 250 Eur, tikslios sumos neprisimena. Neprisimena, ar draugui sakė, kad automobilis vogtas, iš pradžių buvo kalbama apie automobilio ratų pardavimą, o susitikimo metu nutarė, kad parduos visą automobilį. Pinigus už parduotą automobilį gavo iš karto. Automobilį pardavė už tokią kainą, nes jo vertė nebuvo didelė. Skelbimuose tokio automobilio kaina nesiekia 1 000 Eur. Automobilis buvo važiuojantis. Su pareikštu civiliniu ieškiniu ir jame nurodyta žalos suma sutinka. Nusikalstamą veiką įvykdė, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tą dieną jam buvo abstinencija, jam buvo reikalingi pinigai, todėl jį paskui ir realizavo. Dabar gydosi turimą priklausomybę.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 136–139, 150–153). Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2023 m. lapkričio 14 d. apie 21.00 val. jis ėjo gatve (duomenys neskelbtini) link autobusų stoties. Ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo juodos spalvos automobilį „Audi A4“ (valstybinių numerių neprisimena), kuris buvo atrakintas. Suprato, kad minėtas automobilis atrakintas iš vidaus esančių užraktų, kurie automobiliui esant neužrakintam, būna pakelti į viršų, jie matyti ties langų kraštais. Jis, pamatęs, kad automobilis yra atrakintas, nusprendė į jį įsėsti, pasišildyti, galbūt pasikrauti savo mobilųjį telefoną. Įsėdęs į minėtą automobilį pradėjo ieškoti laidų ar įkrovimo vietos. Atidaręs daiktadėžę pamatė joje esančius automobilio užvedimo raktelius. Neatsilaikęs pagundai užkūrė automobilį ir juo nuvažiavo, taip jį pagrobdamas. Automobiliu jis važiavo link Karmėlavos, į Jonavą, tada vėl atgal į Kauną ir autostrada link Kaišiadorių, ten apsuko ratą, grįžo vėl į Kauną, po to vėl grįžo į Jonavą, pasistatė mašiną netoli namų, pavalgė, persirengė. Kitą rytą važiavo į Kauną pas draugą D. ir paklausė, ar jis žino, kam reikia automobilio (ketino jį parduoti). D. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Pas D. jis važiavo dėl to, nes žinojo, kad pastarajam reikia pinigų, todėl jis (D.) tikrai galėtų padėti kam nors parduoti pavogtą automobilį. D. pasiūlė kažkokį vyruką, kurio vardas, kiek jis prisimena, yra K.. D. parašė K. SMS žinutę, sutarė susitikti prie parduotuvės „IKI“, esančios netoli Kauno klinikų, Šilainiuose. Kitą dieną, t. y., 2023 m. lapkričio 15 d. apie 18.00 val. visi trys (D., jis ir K.) susitiko minėtoje aikštelėje, į kurią jis atvažiavo vogtu „Audi“ automobiliu. Tiek jis, tiek D., tiek K. žinojo, kad automobilis yra vogtas, apie tai jis jiems pasakė. K. aikštelėje apžiūrėjo automobilį. Iš pradžių norėjo pirkti tik ratus, bet vėliau nusprendė nupirkti visą automobilį už 120 eurų. Jis pažįsta D. iš anksčiau, nes kartu atliko bausmę įkalinimo įstaigoje maždaug prieš 4 metus, o K. tą kartą matė pirmą kartą. Sutarus su K., kad šis pirks automobilį, jis iš karto nuvarė automobilį į kažkokius kiemus, prie 5 (penkių) aukštų pastato, esančio netoli parduotuvės „IKI“ ar „Rimi“, prie skydinės, Taubučių rajone, Šilainiuose. Nuvykęs jis padavė K. raktus, o pastarasis davė jam 120 eurų grynaisiais. Jie išsiskirstė. Jis nežino, ką vėliau ten veikė K. su D., nežino, kaip realizavo automobilį. Po įvykio su jais daugiau nebendravo. Jis pripažįsta kaltę, kad pagrobė T. S. priklausantį automobilį „Audi A4“, kurį vėliau pardavė. Automobilį jis vogė dėl nepritekliaus, kad užsidirbtų pinigų. Sprendimas buvo spontaniškas, iš anksto nieko neplanavo. Mano, jei automobilis būtų užrakintas, jis nieko nebūtų daręs. Labai gailisi. Sutinka su pateiktu civiliniu ieškiniu, kai galės, atlygins žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad jie surašyti iš jo žodžių. Patvirtino, kad automobilį pardavė už 120 Eur, tai buvo ta tiksli suma, kurią jis gavo. Jei nebūtų priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, taip nebūtų pasielgęs. Atsiprašo nukentėjusiojo dėl savo poelgio, gailisi dėl jo. Patikslino, kad automobilio salone buvusias vaikiškas kėdutes išmetė, nes jos jam buvo nereikalingos.

Kaltinamasis K. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad apie įvykį daug aplinkybių neprisimena, nes tuo metu buvo neblaivus. Jo giminaitis, vardu D., jam parašė SMS žinutę ir pasiūlė jam pirkti automobilį. Su pardavėju susitiko kiemuose, netoli parduotuvės „Iki“. Iš pradžių jam buvo siūloma pirkti tik ratus, bet vėliau sutarė, kad nupirks visą automobilį. Šį automobilį nuvarė į kiemus, jis jį įsigijo, sumokėjo pinigus pardavėjui. Tikslios sumos, kiek jis sumokėjo pardavėjui, neprisimena, galimai apie 120–150 Eur, nes buvo neblaivus. Žinojo, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, įsigijimo dieną jam buvo pasakyta, kad jis buvo vogtas. Mano, kad neblaivumas turėjo įtakos jo tokiam poelgiui. Vėliau šį automobilį pardavė J. S., kuris atvažiavo su tralu. Automobilis buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini). J. S. parašė SMS žinutę, kad turi mašiną, taip siūlydamas pirkti automobilį. Jam pasiūlė, nes žinojo, kad jis prekiauja automobiliais. Pranešė J. S., kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, kai kalbėjo telefonu ir vėliau, kai buvo susitikę. J. S. automobilį pardavė už 250 Eur, jis atsiskaitė grynaisiais. Prieš parduodamas automobilį J. S., numontavo automobilio ratus. Savo poelgį vertina neigiamai, gailisi. Blaivus nusikalstamos veikos įvykdęs nebūtų, pasielgė impulsyviai, nepagalvodamas apie pasekmes. Auginą dukrą, kurią laikinai, kol jis yra įkalinimo įstaigoje, globoja sesuo, kuri yra vaiko krikšto motina. Vaiko motina mirusi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 8–10, 25–27). Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2023 m. lapkričio 15 d., tikslios dienos neprisimena (tomis dienomis vartojo alkoholinius gėrimus), jam paskambino sesers S. buvęs sugyventinis D. P. ir paprašė susitikti. Tą pačią dieną jie (jis, D. ir pastarojo draugas E. – jo duomenų nežino, nes jis yra D. draugas, kurį matė pirmą kartą) susitiko prie D. namų, esančių (duomenys neskelbtini). E. (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai R. S.) pasakė, kad yra automobilis „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ar jis žino, kam gali jo reikėti. Jis atsakė, kad automobilio jam nereikia, nes jis važinėja autobusu ir neturi vairuotojo teisių, bet nurodė, kad paklaus, kam gali jo reikėti. E. pasakė, kad automobilis yra vogtas. Aplinkybių, kada minėtas automobilis buvo pavogtas, jam nepasakojo. Jis išsiklausinėjo, kas tai per automobilis, pasakė, kad jiems praneš, jei ką nors sužinos. 2023 m. lapkričio 16 d. prisiminė, kad jis turi pažįstamą J., kurį pažįsta iš įkalinimo įstaigos – 2020 m. jie kartu atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių kalėjime. Jis parašė J., kad yra automobilis, nurodė jo specifikacijas ir paklausė, ar jam reikia minėto automobilio. J. rašė, nes žino, kad jis ardo automobilius ir juos parduoda. Su J. sutarė, kad automobilį parduos už 250 eurų. E. pasakė, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini). Automobilis ten buvo pastatytas niekam nepriklausančioje teritorijoje, netoli bendrabučio. 2023 m. lapkričio 24 d. jis susitiko su J. toje vietoje, kur buvo automobilis „Audi A4“. J. jam davė 250 eurų grynaisiais, išsivežė automobilį tralu, o jis išvažiavo. Tą patį vakarą jis susitiko su D. ir perdavė jam pinigus. Jis, kadangi jokios piniginės naudos už automobilį negavo, dieną prieš parduodant automobilį nusimontavo nuo jo ratus ir pasiliko juos sau. Ant automobilio „Audi A4“ užmontavo senus ratus. Jis ratus nusimontavo dėl to, kad J. už automobilį jam pasiūlė tik 250 eurų. Jis suprato, kad už tarpininkavimą nieko negaus, todėl norėjo naudos sau. Tie ratai dabar yra pas jį namuose, rūsyje. E. jis visiškai nepažįsta, jį matė pirmą kartą, jis yra apie 35-40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,75 m ūgio, šviesių veido bruožų, apsirengęs sportinėmis pilkomis kelnėmis, tamsios spalvos plona striuke, žiemine pilka kepure. Nepastebėjo ant jo jokių įsimintinų detalių. Asmenį galėtų atpažinti. Po įvykio jis su E. daugiau nesusitiko. Supranta, kad pardavė J. automobilį žinodamas, kad jis yra vogtas. Kaltę pripažįsta, tačiau nepripažįsta kaltės dėl paties automobilio „Audi A4“ vagystės iš savininko. Papildomai nori pakartoti, kad gailisi, jog įgijo iš R. S. automobilį „Audi A4“, žinodamas, kad jis vogtas, kurį vėliau už 250 eurų pardavė J.. Padangas, kurias nusimontavo prieš parduodamas minėtą automobilį J., jis laikė namuose, tačiau po apklausos pareigūnai, atvykę pas jį į namus, jas paėmė (turbūt, kad grąžintų tam žmogui, kuriam priklausė minėtas automobilis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šiuos parodymus patvirtino. Nurodė, kad automobilis, kurį pardavė, nebuvo apgadintas, buvo tik nuimti jo ratai.

Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jam paskambino K. D. ir pasiūlė automobilį, sakė, kad „Viber“ programoje atsiųs nuotraukas ir galimai jie sutars dėl jo pirkimo. Jam buvo atsiųstos automobilio nuotraukos, buvo prašoma 700 Eur, vėliau 400 Eur, bet jam ši kaina nebuvo tinkama, nes automobilis tiek nebuvo vertas. K. D. vėliau nusimontavo automobilio ratus, o jis jam pasiūlė 250 Eur už automobilį. Jie susitarė. Nuvyko į susitikimo vietą (duomenys neskelbtini) su tralu. Jam buvo nurodyta, kad automobilis vogtas, suprato, kad perka vogtą automobilį. Už jį sumokėjo 250 Eur, mano, kad tai atitinka realią automobilio vertę. Savo poelgį vertina neigiamai, gailisi. Patikslina, kad įsigydamas automobilį, žinojo, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu. Jis yra vedęs, augina 4 vaikus. Pragyvena iš prekybos automobiliais, vykdo individualią veiklą. Jis yra pagrindinis vaikų išlaikytojas, taip pat padeda negalią turinčiam tėvui. Pasižada, kad ateityje nusikalstamų veikų nebedarys, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 76–79, 97–99). Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jis užsiima automobilių ardymu ir detalių pardavimu – tai pagrindinis jo darbas. 2021 m. kartu su K. D. atliko laisvės atėmimo bausmę. Nuo to karto jie yra pažįstami. 2023 m. lapkričio 16 d. jam paskambino K. D.. Susitarė, kad per programėlę „Viber“ susirašys dėl automobilio. Žinutės bus pridėtos prie ikiteisminio tyrimo, tačiau trumpai gali pasakyti tiek, kad K. D. pasakė, jog turi Lietuvoje vogtą automobilį, kurį siūlė parduoti jam, kadangi pastarasis žinojo, kad jis (J. S.) užsiima automobilių ardymu ir detalių prekyba. Vėliau jie derėjosi dėl automobilio kainos – sutarė 250 eurų. K. D. jam atsiuntė automobilio „Audi A4“ nuotraukas, kuriose jis buvo be valstybinių numerių, be jame esančių daiktų ir atsiuntė nuorodą su lokacija, kur pasiimti automobilį. 2023 m. lapkričio 24 d. apie 19.00 val. iš K. pasiėmė automobilį (duomenys neskelbtini), prie bendrabučių, kiemuose. Atvykus K. jam davė automobilio raktelius, o jis – 250 eurų grynaisiais. Tuo metu jis suvokė, kad automobilis yra vogtas, taip pat K. jam apie tai sakė. Jis paklausė K., iš kur automobilis pavogtas, tačiau pastarasis nieko tikslaus neatsakė. Tik nurodė nesigilinti į tai. Jis paklausė K., ar gali dėti šio automobilio skelbimą su nuotraukomis, bet į tai irgi nieko tikslaus neatsakė. Automobilį jis užsivarė ant tralo ir atsivežė jį į nuomojamą garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė prie garažo ir paprašė T. K., kuris yra pažįstamas iš tralo vairuotojo pusės, kad jis atsivežtą automobilį išardytų už atlygį. 2023 m. lapkričio 25 d. jis įdėjo skelbimus į platformą „Facebook“ bei „Autogidas“, kur įkėlė automobilio nuotraukas su specifikacijomis bei trumpa informacija apie tai, kad automobilis bus pradėtas ardyti ir parduodamas dalimis. 2023 m. lapkričio 27 d. apie 11.00 val. jis atvažiavo prie savo garažo, kur atėjo ir T.. Jis atrakino garažą, liepė jam išvalyti garažą, pradėti ardyti šalia pastatytą automobilį „Audi A4“ ir išvažiavo. T. minėjo, kad automobilis vogtas, tačiau jis per daug į tai nesigilino ir atliko savo darbą. Apie 15.10 val. jis grįžo atgal į garažą, kur jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Vos susisiekus su K., jis suprato ir visą laiką žinojo, kad minėtas automobilis yra gautas nusikalstamu būdu, dėl to labai gailisi. Patį K. pažįsta kaip nusikalstamas veikas vykdantį asmenį. Automobilis šiuo metu yra toks, kokį jis gavo iš K., nieko nekeitė ir dar nieko nebuvo išardęs ar išsiėmęs dalių, niekur su juo nevažiavo, todėl negali pasakyti, kokia to automobilio komplektacija ir daiktai buvo prieš tai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, nurodė, kad salone buvusios automobilio dalys pas jį neliko, tokių daiktų salone nebuvo.

Be pačių kaltinamųjų parodymų, jų kaltę įrodo baudžiamojoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis T. S. teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad jį palaiko. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad automobilis, kuris buvo pavogtas, jam grąžintas ne toks, koks buvo iki vagystės. Jis buvo apgadintas, taip pat jame trūko daiktų. Be to, laikotarpiu, kuriuo neturėjo automobilio, patyrė papildomų išlaidų. Prašo atlyginti 1155,46 Eur. Šią sumą sudaro kėbulo defektų remonto darbų kaina, taip pat automobilyje trūko vaikiškos kėdutės, bagažinėje buvusio papildomo raktų rinkinio, magnetolos, akumuliatoriaus, vietoje jo buvo įdėtas senas. Automobilį atgavo po savaitės nuo tol, kada jį rado. Kėbului buvo padaryta žala, tai yra sulankstytos kairės pusės priekinės durelės, kairės pusės slenkstis, nubrauktas kairės pusės priekinis sparnas ir priekinis buferis, bendra suma yra 600 Eur. Tai grindžia tuo, kad tiek kainuoja automobilį perdažyti. Automobilį pats buvo įsigijęs prieš maždaug du mėnesius, jis buvo blogos būklės ir buvo pradėtas tvarkyti. Buvo spėta jį visą perdažyti, todėl žino, kiek tai kainuoja. Viso automobilio perdažymas jam kainavo 2 000 Eur. Automobilyje buvusios vaikiškos kėdutės vertė yra 150 Eur, žmona buvo radusi čekį, kiek už šį daiktą buvo sumokėję. Kėdutę pirko prieš 3 metus, ji neturėjo jokių defektų, buvo tvarkinga, tik gal šiek tiek purvina. Automobilyje buvo magnetola „JVC“, kurios vertė 40 Eur. Tai buvo paprasta magnetola, jos kainą tikrino pagal skelbimus „Skelbiu.lt“ portale. Ji neturėjo defektų, buvo veikianti, šiek tiek nusidėvėjusi. Atsarginio rato ir raktų komplekto rinkinį vertina 25 Eur. Šią sumą nurodė paskambinęs į autolaužyną ir sužinojęs, už kiek pas juos būtų galima šiuos daiktus įsigyti. Specialių galvučių rinkinį vertina 60 Eur. Gerai žino, kad už tiek jas pirko specializuotoje įrankių parduotuvėje. Automobiliui taip pat trūksta akumuliatoriaus „Bosch“, kurio kaina 86,18 Eur. Jis buvo naujas, prieš savaitę įdėtas į automobilį. Taip pat buvo išplėšta oro filtro dėžės dalis, oro srauto matuoklio, už 25 Eur. Tiek jam kainavo šią dalį pakeisti, kuomet automobilį nugabeno į servisą. Buvo nupjautas galinės dešinės pusės saugos diržas, kurio vertė 15 Eur. Tiek jam kainavo šį daiktą nupirkti iš autolaužyno. Automobilyje trūko 30 l dyzelinio kuro. Vagystės dieną buvo užpiltas beveik pilnas bakas, o kai atgavo automobilį, jame nebuvo net ketvirčio kuro bake. Į baką telpa 63 litrai, tuo metu litro kuro kaina buvo 1,32 Eur. Trūksta ratų varžtų, jų vertę apskaičiavo, kai pirko už 22,51 Eur. Tai yra naujų jo įsigytų varžtų kaina. Kai atgavo automobilį, ratai buvo skardiniai, prisukti po du ar tris varžtus, kai kurie varžtai buvo netinkamo ilgio. Taip pat patyrė išlaidų automobiliui transportuoti iš policijos aikštelės į servisą, namo ir į „Regitra“ – 60 Eur, į „Regitra“ dėl pakartotinio automobilio užregistravimo – 23,42 Eur. Tą turėjo padaryti, nes automobilis buvo pavogtas ir neturėjo valstybinių numerių. Patyrė papildomų išlaidų dėl vaiko vežiojimo į darželį, kelionių į darbą ir pan., turėjo naudotis taksi ir pavežimo paslaugomis, joms išleido 103,35 Eur. Turi telefone „Bolt“ kvietimo istoriją. Kadangi turi du vaikus, turėjo naudotis šiomis paslaugomis, kad juos nugabentų į darželius, kitaip nesigavo. Negali pasakyti, iš kurio asmens prašo atlyginti padarytą žalą, mano, kad ją reikėtų priteisti solidariai iš visų kaltinamųjų, tikslina šią ieškinio dalį. Automobilį pirko maždaug 2023 m. rugpjūčio mėn., turi pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 700 Eur.

Nukentėjusysis T. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Audi A4 B5, Perka, Parduoda, Dalys“ pamatė, kad 2023 m. lapkričio 26 d. įkeltas skelbimas su jam priklausančio automobilio nuotraukomis, kurį pardavinėjo dalimis. Skelbimą patalpino J. S.. Jis paskambino policijos pareigūnams ir apie tai pranešė. Automobilį jis atpažino, nes jis pats jį dažė ir „tiuningavo“, priekiniai veidrodėliai ir buferis yra kitokie, nes dažyti paties ir yra nestandartinės spalvos. Nuotraukose, kur matosi salonas, matyti jam žinomi įbrėžimai ir įtrūkimai. Taip pat iš nuotraukų atpažino vietą, esančią (duomenys neskelbtini), garažų masyve, kur 2023 m. lapkričio 27 d. apie 08.30 val. nuvažiavo ir laukė policijos pareigūnų. Asmenų jis nematė, tačiau puikiai matė jam priklausantį automobilį, kuris stovėjo lauke. Jis žino, kad jo automobilio ratai buvo demontuoti ir dabar surasti, todėl prašo juos leisti pasiimti kartu su automobiliu. Jis buvo pareigūnams davęs vieną raktą, kurį prašo atiduoti su dokumentais (1 t., b. l. 117–120).

Liudytojas T. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugsėjo mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų įmonėje (viso šioje įmonėje pradirbo pusantro mėnesio), kur bendradarbis V. (daugiau asmens duomenų nežino) paklausė, ar jis norėtų daugiau užsidirbti. Jį tai sudomino, todėl V. papasakojo, kad darbas yra automobilių tvarkymas, o atlyginimas priklauso nuo atlikto darbo. Jį domina automobiliai, todėl sutiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbdavo iki 17.00 val., todėl vakarais (vėliausiai iki 22.00 val.) dirbdavo pas V. garaže (adreso neatsimena, kadangi jis yra ne Prienuose). Darbas buvo toks: garažo tvarkymas, pas V. į garažą atvarytų kitų žmonių automobilių tvarkymas, t. y. sugedusių detalių pakeitimas į naujas. V. garaže niekada nereikėjo ardyti automobilių. V. su juo finansiškai atsiskaitydavo kiekvieną vakarą po darbo. V. garaže dirbo apie vieną ar pusantro mėn. Vieną vakarą jam dirbant V. garaže pas V. atvažiavo vyriškis, jo nuomone, V. draugas. Su minėtu vyriškiu susipažino ir jis, paaiškėjo, kad tai buvo J. S. (apie 20–35 metų amžiaus, daugiau asmens duomenų nežino). J. pasirodė bendraujantis ir draugiškas vyras. Po šio karto daugiau J. nematė, pas V. daugiau nedirbo, kadangi buvo išvykęs trumpų atostogų. Atostogų metu jam paskambino V. ir paklausė, ar galėtų padėti jo draugui J. sutvarkyti kiemą. Jis sutiko, kadangi jam reikalingi pinigai, todėl paprašė V. duoti J. jo telefono numerį. Tiksliai neatsimena kada, bet 2023 m. rugsėjo ar spalio mėn. pradžioje jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino J., kuris paklausė, ar galėtų jis (T. K.) padėti tvarkyti namų kiemo aplinką. Jis sutiko, tačiau paprašė, kad J. atvažiuotų automobiliu jį paimti iš namų, kadangi pats automobilio neturi. Kitą dieną, neatsimena, kokiu automobiliu, jo paimti atvyko J. su nepažįstamu vyriškiu, kuris vairavo automobilį. Jis nežino, koks J. namų adresas, tik žino, kad toliau už Birštono, nes kelionės metu buvo susitelkęs į mobilaus ryšio telefoną. Jis tvarkė J. namų kiemą du kartus. Po namų aplinkos tvarkymo iš J. sulaukė pasiūlymo papildomai užsidirbti – padėti jam išardyti automobilius. Iš pradžių jis nenorėjo sutikti, kadangi tai sunkus fizinis ir labai suodinas darbas. 2023 m. lapkričio 20 d. per programėlę „Messenger“ jis parašė J., kad norėtų papildomai užsidirbti (jis nori išvažiuoti dirbti į Vokietiją, bet prieš išvažiuojant norėjo kažkiek uždirbti pinigų savo kūdikiui). J. parašė, kad jis, kuomet galės, ateitų iki jo garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino, kadangi J. jam pats nupasakojo kelią, kaip rasti jo garažą). 2023 m. lapkričio 22 d. apie 08.00 val. atvyko prie garažo, kur jo laukė J.. Pastarasis paaiškino, kad reikia išvalyti jo garažą, tada į garažo vidų įvaryti šalia garažo stovintį automobilį (automobilis „Audi A6“, be valstybinių numerių, tamsiai mėlynos arba juodos spalvos) ir jį visiškai išardyti. Jis nežino ir neklausė, kodėl reikėjo išardyti minėtą automobilį. Automobilį jis ardė pustrečios dienos, kadangi dirbo vienas. Jis dirbdavo iki 21.00 val. ir kiekvieną vakarą J. su juo atsiskaitydavo, t. y. už pustrečios dienos uždirbo 120 eurų. Jis, išardęs minėtą automobilį, daugiau pasiūlymų iš J. negavo, todėl laisvą savo laiką leido su sūnumi. 2023 m. lapkričio 27 d. apie 10.00–11.00 val. sulaukė J. skambučio, kuris paklausė, ar jis galėtų vėl ateiti, kadangi reikia sutvarkyti jo garažą ir išardyti kitą automobilį. Jis sutiko. Apie 14.00 val. atvyko į tą patį garažą. J. laukė, tačiau ne vienas, buvo kartu su nepažįstamu draugu. J. jam viską aprodė, paaiškino, ką daryti. Jis, susitvarkęs garažą, ruošėsi darbui prie garažo stovėjusio automobilio „Audi A4“ (sedanas, mano, kad tamsiai mėlynos spalvos, be valstybinių numerių, ratai buvo su metaliniais ratlankiais). Jis nežino, kas buvo automobilio viduje, kadangi netikrino, tačiau buvo užvedęs automobilio variklį, kad šis pašiltų. Mano, kad automobilis prie garažo stovėjo jau ne vieną dieną, kadangi buvo apsnigtas. Nuvalė nuo automobilio sniegą. Prieš jį įvarant į garažą, norėjo nueiti į tualetą, tačiau nespėjo, kadangi jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis nežinojo, kad 2023 m. lapkričio 27 d. jam reikėjo ardyti vogtą automobilį, J. apie tai jam nieko nesakė. Jo žiniomis (kiek jam yra sakęs pats J. S.), pastarasis automobilius perka susiradęs juos skelbimuose (pavyzdžiui „Facebook“ grupėje „Audi A6 fanai“), pats matė J. rašytus du skelbimus apie tai, kad nupirktų automobilį. Taip pat atsimena, kad 2023 m. lapkričio 24 d. apie 21.00 val. garaže jam bendraujant su J., pastarasis užsiminė, kad gali būti nupirkęs vogtą automobilį „Audi A4“, kuris jau tą vakarą stovėjo garažo teritorijoje. Jis tiek automobilio, tiek šios jo informacijos nesureikšmino, apie tai J. nieko neklausinėjo. Jis nesidomėjo, kokiu būdu J. gaudavo automobilius, jam svarbiausia buvo uždirbti pinigų savo sūnui (1 t., b. l. 125–128).

Nukentėjusiojo T. S. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. apie 17.30 val. grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pastatė jam priklausantį 1998 m. laidos mėlynos spalvos automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sedaną, neaptvertoje automobilių aikštelėje, esančioje šalia daugiabučio. Pastatė automobilį techniškai tvarkingą (2023 m. lapkričio 7 d. atlikta privalomoji techninė apžiūra). Automobilių stovėjimo aikštelė neaptverta, prastai apšviesta. Automobilį pastatė, jį užrakino ir nuėjo į namus. Automobilis rakinamas užvedimo raktu įkišus raktą į durų spyną ir pasukus raktą. 2023 m. lapkričio 15 d. apie 08.30 val. nuėjo prie daugiabučio esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje buvo pastatęs automobilį, tačiau jo nerado. Jis, apžiūrėjęs aplink esančias stovėjimo vietas, automobilio niekur nerado, todėl suprato, jog automobilis pagrobtas. Nieko nelaukdamas paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“ bei pranešė apie įvykį. Nakties metu jokių signalizacijos ar pašalinių garsų negirdėjo. Automobilis draustas privalomuoju civiliniu draudimu UADB „ERGO LIETUVA“. Automobilio vertė – 3 000 eurų, centrinis užraktas yra, tačiau signalizacija neįrengta. Jis nežino, kas galėjo pagrobti automobilį. Automobilio viduje ant galinės dešinės pusės sėdynės buvo vaikiška baltos ir pilkos spalvos auto kėdutė. Automobilio raktelius (1 vnt.) turi tik jis, daugiau niekas kitas automobiliu nesinaudoja. Automobilyje buvo kuro maždaug 3/4. Taip pat nori paminėti, kad automobilio galinio vaizdo veidrodėliai (2 vnt.) buvo pilkos spalvos bei ant bagažinės dangčio nėra „Audi“ ženkliuko. Jis pateikia automobilio nuotraukas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Dėl šio įvykio jam yra padaryta 3 000 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 6–17).

2023 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Matyti automobilių stovėjimo aikštelė, joje stovintys įvairių markių ir modelių automobiliai. Nustatyta, kad įvykio vieta ir (ar) jos prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta (1 t., b. l. 35–37).

2023 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime „Dėl darbo karštais pėdsakais“ nurodyta, kad patikrinus gautus „Traffi“ sistemos duomenis apie automobilių judėjimo kryptis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. apie 23.39 val. pagrobtas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis T. S., užfiksuotas Muravos sankryžoje, Vilniaus kryptimi. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 15 d. apie 06.16 val. automobilis užfiksuotas Panerių g., važiuojantis link Lapių k. (1 t., b. l. 44–45).

2023 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų aplinkybių ir įtariamojo sulaikymo“ nurodyta, kad nukentėjusysis T. S. informavo, jog socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Audi A4 B5, Perka, Parduoda, Dalys“ patalpintas skelbimas, kuriuo siekiama parduoti pagrobtą jam priklausantį automobilį „Audi A4“ dalimis, skelbimą patalpino J. S.. Nustatyta, kad minėtas automobilis yra garažų masyve, esančiame prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini). Nuvykus į garažų masyvą, jo teritorijoje rastas ieškomas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio pastebėtas ir sulaikytas T. K., kuris teigė, kad buvo pasamdytas J. S. šį automobilį išardyti dalimis, kadangi užsiima tokio pobūdžio darbais. Netrukus į garažų masyvą atvyko asmuo (nustatyta, kad tai J. S.), kuriam prisistačius ir parodžius tarnybinius pažymėjimus, šis bandė šalintis, siekdamas išvengti sulaikymo. J. S. laikinai sulaikytas (1 t., b. l. 51–52). Prie tarnybinio pranešimo pridėta J. S. skelbimo, patalpinto socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Audi A4 B5, Perka, Parduoda, Dalys“, kopija (1 t., b. l. 53–65).

2023 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matyti individualių garažų masyvas. Teritorijos pabaigoje dešinėje pusėje prie trečių nuo galo garažo durų vartų matyti stovintis užkurtas tamsiai mėlynos spalvos automobilis „Audi A4“, be valstybinių numerių, sedanas. Automobilis apžiūrėtas. Automobilio užvedimo spynelėje matyti raktas, akivaizdžių automobilio apgadinimų neaptikta. Atlikta automobilio fotofiksacija (1 t., b. l. 66–68).

2023 m. gruodžio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad K. D. atpažino iš veido bruožų (iš šviesių antakių ir nedidelių ausų) R. S. (nuotrauka Nr. 2 R. S.) kaip asmenį, kuris atvyko kartu su D. ir siūlė jam įsigyti pagrobtą automobilį „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. S. (2 t., b. l. 13–17).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. Remiantis BK 190 straipsnio 2 dalimi, šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.

Nagrinėjamu atveju, R. S. yra kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam T. S. priklausantį automobilį „Audi A4“, kurį vėliau pardavė K. D. už 120 Eur, o pastarasis, žinodamas, kad daiktas yra gautas nusikalstamu būdu, jį įgijo ir vėliau pardavė J. S.. J. S. kaltinamas tuo, kad šį automobilį, žinodamas, jog jis gautas nusikalstamu būdu, įgijo iš K. D. ir jį laikė garažų masyve, ketindamas jį išardyti ir parduoti dalimis.

Visi kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai, be kita ko, jie patvirtino ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis R. S. nurodė, kad 2023 m. lapkričio 14 d. pastebėjo kieme automobilį „Audi A4“, kuris buvo neužrakintas, todėl į jį įsėdo, o suradęs daiktadėžėje jo užvedimo raktelį, juo užvedė automobilį ir išvažiavo. 2023 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime „Dėl darbo karštais pėdsakais“ nurodyta, kad patikrinus gautus „Traffi“ sistemos duomenis apie automobilių judėjimo kryptis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. apie 23.39 val. pagrobtas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis T. S., užfiksuotas Muravos sankryžoje, Vilniaus kryptimi. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 15 d. apie 06.16 val. automobilis užfiksuotas Panerių g., važiuojantis link Lapių k. (1 t., b. l. 44–45), taigi matyti, jog nukentėjusiajam priklausantis automobilis po vagystės judėjo Kauno miesto gatvėmis, o tai patvirtina kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad pagrobęs automobilį, jis iki 2023 m. lapkričio 15 d. ryto juo važinėjosi. Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė ir tokio savo poelgio – vagystės – motyvą, tai yra tuo metu buvo priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, įvykio dieną buvo abstinencijos būklės, todėl jam reikėjo pinigų ir ketino šį automobilį realizuoti, ką vėliau ir padarė, jį parduodamas K. D.. K. D. jam iki šio įvykio nebuvo pažįstamas, jį, kaip pirkėją, pasiūlė jo draugas, vardu D.. Kaltinamasis K. D. šias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su juo susisiekė jo giminaitis, vardu D., kuris pasiūlė jam pirkti automobilį. Su pardavėju susitiko kiemuose, netoli parduotuvės „Iki“. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. D. kaip automobilio pardavėją atpažino būtent R. S., o tai sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis R. S. iki šio pardavimo sandorio realiai disponavo šia transporto priemone. Kaltinamasis K. D. nurodė, kad iš pradžių jam buvo siūloma pirkti tik ratus, bet vėliau sutarė, kad nupirks visą automobilį. Šį automobilį nuvarė į kiemus, jis jį įsigijo, sumokėjo pinigus pardavėjui – R. S.. Tikslios sumos, kiek jis sumokėjo pardavėjui, neprisimena, galimai apie 120–150 Eur, kas atitinka ir R. S. nurodytą sumą. Žinojo, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, įsigijimo dieną jam buvo pasakyta, kad jis buvo vogtas. Vėliau jis šį automobilį pardavė J. S., kuris atvažiavo su tralu. Automobilis buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini). J. S. parašė SMS žinutę, kad turi mašiną, taip siūlydamas pirkti automobilį. Jam pasiūlė, nes žinojo, kad jis prekiauja automobiliais. Pranešė J. S., kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, kai kalbėjo telefonu ir vėliau, kai buvo susitikę. J. S. automobilį pardavė už 250 Eur, jis atsiskaitė grynaisiais. Kaltinamasis J. S. šias aplinkybes taip pat patvirtino, nurodęs, kad jam paskambino K. D. ir pasiūlė automobilį, sutarė galutinę jo pirkimo kainą – 250 Eur. Nuvyko į susitikimo vietą (duomenys neskelbtini) su tralu. Jam buvo nurodyta, kad automobilis vogtas, suprato, kad perka vogtą automobilį. Už jį sumokėjo 250 Eur. Šias aplinkybes objektyviai patvirtina prie J. S. apklausos protokolo pridedama susirašinėjimo su K. D. kopija, iš kurios matyti, kad K. D. 2023 m. lapkričio 16 d. susisiekė su J. S. siūlydamas jam įsigyti automobilį „Audi A4“, sedaną. Susirašinėjimo metu K. D. nurodė: „jinai yra nušildita jai supranti; jai domina“, į ką J. S. atsakė: „tai jau iškart supratau; Lietuvoi ar kazkur?“. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji patikslino, kad sąvoka „nušildyta“ reiškia, jog automobilis buvo vogtas.

Šie kaltinamųjų parodymai yra tarpusavyje sutampantys, sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę. Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę taip pat patvirtina liudytojo T. K. parodymai apie tai, kad jis per savo pažįstamą, vardu V., susipažino su J. S., kuris jam pasiūlė tvarkyti namų kiemo aplinką, o vėliau – padėti jam išardyti automobilius. Jis 2023 m. lapkričio 27 d. apie 10.00–11.00 val. sulaukė J. S. skambučio, kuris paklausė, ar jis galėtų ateiti, kadangi reikia sutvarkyti jo garažą ir išardyti automobilį. Apie 14.00 val. atvyko į J. S. nurodytą garažą. Prie garažo buvo automobilis „Audi A4“, sedanas, tamsiai mėlynos spalvos, be valstybinių numerių. Mano, kad automobilis prie garažo stovėjo ne vieną dieną, nes buvo apsnigtas. 2023 m. lapkričio 24 d. apie 21.00 val. garaže jam bendraujant su J. S., pastarasis užsiminė, kad gali būti nupirkęs vogtą automobilį „Audi A4“, kuris jau tą vakarą stovėjo garažo teritorijoje. 2023 m. lapkričio 27 d. automobilio ardyti nepradėjo, tam tik pasiruošė, kadangi į garažų masyvą atvyko ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Iš 2023 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), individualių garažų masyvo teritorijos pabaigoje dešinėje pusėje prie trečių nuo galo garažo durų vartų rastas stovintis užkurtas tamsiai mėlynos spalvos automobilis „Audi A4“, be valstybinių numerių, sedanas. Šis automobilis buvo grąžintas nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu. Be kita ko, kaltinamasis K. D., apklausiamas teisme, patvirtino, kad prieš parduodamas automobilį J. S., jis numontavo automobilio ratus ir juos pasiliko sau. Šie ratai taip pat buvo grąžinti nukentėjusiajam, o tai taip pat patvirtina, kad kaltinamieji disponavo šiuo nukentėjusiajam priklausančiu, jiems svetimu turtu. Tai, kad galutinis automobilio pirkėjas buvo būtent J. S., be kita ko, patvirtina ir 2023 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų aplinkybių ir įtariamojo sulaikymo“ nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis T. S. informavo, jog socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Audi A4 B5, Perka, Parduoda, Dalys“ patalpintas skelbimas, kuriuo siekiama parduoti pagrobtą jam priklausantį automobilį „Audi A4“ dalimis, skelbimą patalpino J. S., ką patvirtina ir prie minėto tarnybinio pranešimo pridėta šio skelbimo kopija.

Nukentėjusysis, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pareiškime nuosekliai patvirtino, jog 2023 m. lapkričio 14 d. apie 17.30 val. grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pastatė jam priklausantį 1998 m. laidos mėlynos spalvos automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sedaną, neaptvertoje automobilių aikštelėje, esančioje šalia daugiabučio. Pastatė automobilį techniškai tvarkingą (2023 m. lapkričio 7 d. atlikta privalomoji techninė apžiūra). 2023 m. lapkričio 15 d. apie 08.30 val. nuėjo prie daugiabučio esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje buvo pastatęs automobilį, tačiau jo nerado. Jis, apžiūrėjęs aplink esančias stovėjimo vietas, automobilio niekur nerado, todėl suprato, jog automobilis pagrobtas. Nieko nelaukdamas paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“ bei pranešė apie įvykį. Taigi akivaizdu, jog nusikalstama veika – automobilio vagystė buvo nurodyta būtent kaltinime nurodytu laiku.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina visų kaltinamųjų kaltę, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis R. S. pagrobė svetimą turtą, suvokdamas, kad šis turtas jam nepriklauso ir jis neturi jokio teisėto pagrindo juo disponuoti. Kadangi kaltinamasis šį automobilį jau kitą dieną po vagystės pardavė K. D., akivaizdu, jog jis šiuo automobiliu disponavo kaip savu, turėdamas tikslą jį realizuoti, ir grąžinti nukentėjusiajam neketino. Kaltinamieji K. D. ir J. S. šį automobilį įgijo, be kita ko, K. D. jį ir pardavė J. S., kuris jį laikė savo garažų masyve, ketindamas išardyti, tol, kol jį rado policijos pareigūnai. Automobilis buvo be valstybinių numerių, tai, kad jį buvo ketinama parduoti dalimis, patvirtina minėtas skelbimas socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Audi A4 B5, Perka, Parduoda, Dalys“. Kaltinamieji automobilį įgijo už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo važiuojantis ir techniškai tvarkingas, buvo atlikta jo privalomoji techninė apžiūra. Kaip nurodė nukentėjusysis, šį automobilį jis buvo įgijęs už 700 Eur. Tiek šios aplinkybės, tiek ir pačių kaltinamųjų parodymai, liudytojo T. K. parodymai patvirtina, jog K. D. automobilį įgijo ir pardavė, o J. S. jį įgijo ir laikė žinodami, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamųjų kaltė yra visiškai įrodyta, jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, tai yra byloje surinktų įrodymu visuma įrodyta, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, o K. D. ir J. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad kaltinamieji, apklausiami teisiamojo posėdžio metu, kvestionavo pagrobtos ir vėliau nusikalstamu būdu įgytos transporto priemonės vertę, nurodydami, kad tai buvo senas automobilis, reali jo vertė yra apie mažesnė. Nukentėjusysis, skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, 2023 m. lapkričio 15 d. 8.39 val. nurodė, kad automobilį vertina 2 500 Eur suma. Pareiškime nukentėjusysis, nurodydamas, kad automobilyje taip pat buvo vaikiška auto kėdutė bei apie 3/4 kuro bake, teigė, kad jam padaryta bendra žala yra 3 000 Eur. Tuo tarpu apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog šį automobilį jis buvo maždaug 2023 m. rugpjūčio mėn. įsigijęs už 700 Eur ir jo dažymui išleido 2 000 Eur. Nukentėjusysis teismui nepateikė nei automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, nei dokumentų, kurie galėtų objektyviai pagrįsti jo nurodytas aplinkybes, kad automobilis buvo perdažytas neilgai trukus iki įvykio, tuo padidinant jo vertę iki nukentėjusiojo pareiškime nurodytos sumos. Teismo vertinimu, vien tai, kad automobiliui galimai buvo atliekami tam tikri remonto darbai, nesudaro pagrindo spręsti, kad reali jo rinkos vertė tokiu būdu padidėjo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kaltinime R. S. nurodoma, jog jis pagrobė būtent automobilį „Audi A4“, kiti jo galimai pagrobti daiktai, buvę automobilyje, kaltinime nėra inkriminuoti. Pagrobto turto vertę apibrėžia būtent šio daikto, o ne nukentėjusiojo asmens patirtų išlaidų šį turtą atstatant, kaina, taip pat kitų automobilyje buvusių daiktų kaina ar juolab ieškinyje nurodomos išlaidos pavežėjimo paslaugoms apmokėti, dėl šios priežasties kaltinime nurodyta pagrobto turto vertė tikslintina. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti nukentėjusiojo teiginius apie tai, kad automobilio kaina yra 2 500 Eur–3 000 Eur, o šią transporto priemonę jis, kaip nurodė, įsigijo už 700 Eur, abejones, kurių nepavyko pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu vertinant baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kaltinimas R. S. patikslintinas, nurodant, kad jis pagrobė automobilį, kurio vertė yra 700 Eur. Kadangi tokiu kaltinimo patikslinimu kaltinamojo teisinė padėtis nėra sunkinama, jo veikos kvalifikavimas dėl to nesikeičia, patikslinant kaltinimą, kaltinamojo teisė į teisminę gynybą nėra pažeidžiama.

III. Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių ir kitų klausimų

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis R. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kaltinamieji K. D. ir J. S., veikdami tiesiogine tyčia, padarė po vieną apysunkį baigtą nusikaltimą. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. S., atsižvelgiama į tai, jog jis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas jau tryliktą kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas dešimt kartų teistas, praėjus vos mėnesiui po to, kai buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę už, be kita ko, turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Kaltinamasis nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, jam būdingas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo modelis. Anksčiau skirtomis bausmėmis, įskaitant ir nesusijusia su laisvės atėmimu, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kadangi kaltinamasis pakartotinai nusikalsdavo, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka ir šiuo metu. Kaltinamasis registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje dėl turimos priklausomybės narkotinėms medžiagoms nuo 2023 m. spalio 12 d., kaip nurodė apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, narkotinių medžiagų vartojimas jį paskatino nusikalsti ir šiuo atveju. Psichiatrinio gydymo įskaitoje kaltinamasis nėra registruotas, anksčiau yra vykdęs darbo veiklą, tačiau nenuosekliai, jis baustas administracine tvarka, be kita ko, ir dėl to, kad po šioje byloje jam inkriminuotos veikos padarymo, įsibrovė į svetimą automobilį ir besišalindamas apgadino dar vieną transporto priemonę. Taip pat baustas dėl to, kad po šios veikos padarymo vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti. Bylos duomenimis, jam pradėtas ir administracinio nusižengimo teisenos procesas dėl to, kad jis galimai vairuodamas vogtą transporto priemonę 2024 m. kovo 19 d. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, besišalindamas užvažiavo ant šaligatvio. Duomenų apie kaltinamajam paskirtų administracinių nuobaudų įvykdymą nėra. Kaltinamasis yra teistas ir užsienio valstybėse, yra nevedęs, duomenų apie jo palaikomus socialinius, šeiminius ryšius nėra, tačiau teigiamai vertintina tai, kad, kaip nurodė kaltinamasis, šiuo metu jis gydosi dėl turimos priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms ir yra pasiryžęs ateityje jų nebevartoti. Vis dėlto, vien ši aplinkybė, įvertinus kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, negali būti suabsoliutinama, kadangi kiti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Dėl šios priežasties kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas artimas BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui, kadangi, nors ir nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis dėlto, jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvus ir būtent jo veiksmai sąlygojo galimybes kitiems kaltinamiesiems realizuoti jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtį sudarančius veiksmus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam netaikytinas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

R. S. šiuo metu yra dar neatlikęs jam ankstesniais nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais) paskirtų bausmių. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi, 2024 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu, 2024 m. spalio 7 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. spalio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrintos iš dalies sudedant, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams 30 dienų, tačiau ši nutartis nuosprendžio priėmimo dieną dar nėra įsiteisėjusi. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo ir bausmių vykdymo tvarkos neaiškumų ateityje, paskirta bausmė su ankstesnėmis nebendrintina, bausmių vykdymo tvarkos nustatymo klausimą paliekant spręsti vykdymo proceso metu (BPK 347 straipsnis).

Kaltinamasis K. D. teisiamas jau 13 kartą, nusikalto būdamas 11 kartų teistas, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltinamojo elgesyje vyrauja smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo modelis. Paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis atlieka ir šiuo metu. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis 2021 m. buvo konsultuotas dėl sutrikimo vartojant alkoholį, nėra registruotas psichiatrijos klinikos įskaitoje, praeityje vykdęs darbo veiklą, tačiau nenuosekliai. Teigiamai vertintina tai, kad per paskutinius vienus metus jis nebuvo baustas administracine tvarka. Iš kaltinamojo teismui papildomai pateiktų jį charakterizuojančių duomenų matyti, jog jis turi mažametį vaiką, pastarojo motina yra mirusi, o dukrai šiuo metu nustatyta laikinoji globa. Teisme gautas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo K. D. ir nuolatinės jo dukros globos nustatymo su globėja (kaltinamojo seserimi), kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamojo šeimos situacija yra sudėtinga, vis dėlto, nusikalstamų veikų darymas bei iš to išplaukiančios pasekmės – bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje yra būtent paties kaltinamojo pasirinkto teisės aktų reikalavimus pažeidžiančio elgesio rezultatas, o savo veiksmų jis nėra linkęs koreguoti net ir teismui ankstesnėje byloje parodžius pasitikėjimą juo bei suteikus galimybę savo tinkamu elgesiu probacijos metu įrodyti, jog jis yra linkęs koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Vis dėlto, šio teismo parodyto pasitikėjimo kaltinamasis nepateisino ir pakartotinai nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Pažymėtina, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, jog nusikalstamą veiką įvykdė, nes buvo neblaivus, o blaivus taip nebūtų pasielgęs, tačiau asmens apsvaigimas nuo alkoholio nėra laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Juo labiau, kad įgijęs jam žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, jis ir toliau tęsė nusikalstamus veiksmus, ieškojo šio automobilio pirkėjo, su juo komunikavo, derėjosi dėl kainos, organizavo susitikimą, nusimontavo automobilio ratus, o tai rodo, jog kaltinamasis puikiai suvokė savo atliekamų veiksmų esmę ir pats pasirinko taip veikti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tik griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju gali įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl kaltinamajam K. D. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas artimas BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintam bausmės vidurkiui, tačiau mažesnis už jį. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam netaikytinas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

K. D. šiuo metu yra dar neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jam paskirtos subendrintos bausmės (1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo). Kadangi šioje byloje jam inkriminuotą veiką kaltinamasis įvykdė iki šio nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja, taikant kaltinamajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą – bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina bausmė, kaltinamojo visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį ir jame nurodyti įskaitytini laikotarpiai.

Kaltinamasis J. S. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ketvirtą kartą, praeityje jis taip pat buvo teistas dėl turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo, dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir kt. Ankstesni procesiniai sprendimai kaltinamajam priimti gana seniai, paskutinysis – dar 2017 m., tačiau svarbu pažymėti tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajam pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kurią atliko tik 2020 m. birželio 30 d., kadangi, kaip matyti iš paties kaltinamojo paaiškinimų medicinos darbuotojams, slėpėsi Škotijoje nuo paskirtos bausmės, tad naują nusikalstamą veiką padarė netrukus po to, kai jam išnyko teistumas pagal ankstesnįjį nuosprendį. Be kita ko, jis yra teistas ir užsienyje. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog sulaikomas policijos pareigūnų po šios nusikalstamos veikos padarymo, jis bandė šalintis, siekdamas išvengti sulaikymo. Kaltinamasis po šios nusikalstamos veikos padarymo, nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo gydytas stacionariai dėl adaptacijos sutrikimų, iki tol, nuo 2015 m. dėl šių sutrikimų gydytas 17 kartų, taip pat gydytas dėl priklausomybės alkoholiui, trankviliantams. 2024 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis gana nuosekliai vykdo darbo veiklą, šiuo metu užsiima individualia veikla – automobilių dalių prekyba, vis dėlto šiame kontekste pažymėtina, kad darbinės veiklos vykdymas nėra apsauginis veiksnys nuo kaltinamojo tolesnio nusikalstamumo. Priešingai, J. S. administracine tvarka baustas už tai, kad nepateikė duomenų apie gautas pajamas iš individualios veiklos, be to, su J. S. K. D. susisiekė dėl vogto automobilio pardavimo būtent dėl to, kad jam buvo žinoma, jog jis užsiima automobilių detalių prekyba. Kaltinamasis J. S. jam žinomai vogtą automobilį įsigijo siekdamas jį išardyti ir parduoti dalimis, ką ir buvo pradėjęs realizuoti, tačiau tokių savo veiksmų neįgyvendino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. J. S. taip pat yra baustas ir administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, ženklų leistino greičio viršijimą, nusižengimus jis daro sistemingai, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tik griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju gali įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl kaltinamajam J. S. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas artimas BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintam bausmės vidurkiui, tačiau mažesnis už jį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, paskutinis apkaltinamasis nuosprendis J. S. buvo priimtas dar 2017 m., duomenų apie kitas jo Lietuvos Respublikoje įvykdytas nusikalstamas veikas po šioje byloje inkriminuotosios nėra. Kaltinamasis vykdo individualią veiką, savo kaltę teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino, nurodė, kad gailisi nusikaltęs. Iš byloje esančių gydymo įstaigos pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamasis nuosekliai deda pastangas gydytis turimą priklausomybę, jam dėl turimų psichikos sutrikimų būdingas impulsyvumas. Kaltinamasis šiuo metu yra vedęs. Iš pažymos apie šeimos sudėtį, kaltinamojo parodymų, sutuoktinės gydymo įstaigos konsultacijos išrašo matyti, jog šeimoje auga keturi mažamečiai vaikai. Kaltinamojo tėvo sveikatos būklė yra prasta, kaip nurodė posėdžio metu, jis teikia pagalbą šeimos nariams, yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Teismo vertinimu, aptarti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo metu vis dar egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, todėl bausmės vykdymas jam atidėtinas, paskiriant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas.

Kaltinamieji K. D. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyti nebuvo. Kaltinamasis J. S. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 27 d. 15.10 val. iki 2023 m. lapkričio 28 d. 11.56 val. (vieną parą). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę, realaus jos atlikimo atveju, įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamiesiems K. D., J. S. ir R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 155,46 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo ieškinyje nurodoma, kad šią žalą sudaro padaryta žala atgauto automobilio kėbului, tai yra sulankstytos kairės pusės durelės, slenkstis, nubrauktas priekinis sparnas ir buferis, bendra apgadinimų atstatymo suma sudaro 600 Eur. Taip pat iš automobilio dingo vaiko kėdutė, kurios vertė 150 Eur, „JVC“ magnetola, kurios vertė 40 Eur, atsarginis raktas ir raktų komplekto rinkinys, kurių bendra vertė 25 Eur, kitas spec. galvučių rinkinys, kurio vertė 60 Eur. Taip pat automobiliui trūksta akumuliatoriaus „Bosch“, kurio vertė 86,18 Eur, išplėšta oro filtro dėžės dalis su oro srauto matuokle, 25 Eur vertės. Nupjautas galinis dešinės pusės saugos diržas, 15 Eur vertės, trūksta apie 30 litrų dyzelino, 45 Eur vertės, ratų varžtų – 22,51 Eur vertės. Nukentėjusysis nurodo taip pat patyręs ir kitų išlaidų – 60 Eur už automobilio transportavimą iš policijos aikštelės į servisą ir AB „Regitra“, 23,42 Eur už pakartotinį šio automobilio registravimą. Neturėdamas automobilio, vyko į darbą, vežė vaikus į ugdymo įstaigas, tuo tikslu pavežėjimo ir taksi paslaugoms išleido 103,35 Eur.

Nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas papildomas aplinkybes bei pateikdamas dokumentus, kurie, jo nuomone, pagrindžia civilinį ieškinį. Vis dėlto, aritmetiškai sumuojant nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų vertes, gaunama suma yra ne 1155,46 Eur, kaip nurodoma ieškinyje, o 1255,46 Eur, kas laikytina aritmetiniu rašymo apsirikimu.

Iš nukentėjusiojo papildomai pateiktų dokumentų – remonto sąmatos matyti, jog civiliniame ieškinyje nurodyta automobilių apgadinimų atstatymo kaina nurodoma pagrįstai. 2024 m. sausio 5 d. nukentėjusysis AB „Regitra“ sumokėjo 23,42 Eur. Laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d. (kuomet automobilis buvo grąžintas), nukentėjusysis pavežėjimo paslaugoms išleido šias sumas: 4,40 Eur, 2,73 Eur, 1,99 Eur, 5,80 Eur, 42,55 Eur. Papildomai laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. pavežėjimo paslaugoms išleido šias sumas: 3,20 Eur, 4,10 Eur, 4,10 Eur, 6,30 Eur, 28,18 Eur. Iš viso pavežėjimo paslaugoms nukentėjusysis išleido 103,35 Eur. Už ratų varžtus bendrovei „Inter Cars Lietuva“ 2023 m. gruodžio 14 d. nukentėjusysis sumokėjo 22,51 Eur, už vaikišką kėdutę 2018 m. spalio 10 d. sumokėjo 129 Eur nukentėjusiojo sutuoktinė, taigi mažesnę sumą, nei nurodoma ieškinyje. 2023 m. spalio 23 d. bendrovei „Inter Cars Lietuva“, be kita ko, kaip matyti iš viešai internete prieinamos informacijos, prekiaujančiai įvairiomis automobilių dalimis, įskaitant akumuliatorius „Bosch“, nukentėjusysis sumokėjo 161,85 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat paaiškino, kuo remdamasis apskaičiavo kitų civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų vertę, pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo nurodytais duomenimis nėra, jo nurodytos daiktų kainos nėra akivaizdžiai per didelės, jų neginčijo ir patys kaltinamieji. Be kita ko, nukentėjusysis nurodė, jog automobiliui kuro buvo užsipylęs vagystės dieną, jo kaina buvo 1,32 Eur už litrą, todėl, įvertinus tai, ieškinyje nurodyto 30 litrų kuro vertė yra 39,60 Eur, taigi mažesnės vertės nei nurodoma ieškinyje.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo išdėstyti argumentai nepagrindžia jo reikalavimo dėl patirtų išlaidų pavėžėjimo paslaugoms apmokėti. Visų pirma, iš jo pateiktų dokumentų – apmokėjimo už pavėžėjimo paslaugas mokėjimo nurodymų kopijų matyti, jog nukentėjusysis pavėžėjimo paslaugomis naudojosi tik keletą kartų, tačiau nėra pateikta duomenų, kokiu maršrutu jis vyko, kur tiksliai, be kita ko, dalies pavėžėjimo paslaugų kaina yra pakankamai didelė ir, naudojantis išimtinai pavėžėjimo / taksi paslauga Kauno mieste logiškai nepagrindžiama. Pažymėtina ir tai, kad net ir nepraradęs automobilio nukentėjusysis būtų patyręs kelionės išlaidų (apmokant už kurą, dėl automobilio amortizacijos ir kt.), naudodamasis savo automobiliu, vykdamas į jam reikiamas vietas. Dėl šios priežasties nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti jo prašomą sumą už išlaidas pavėžėjimo/ taksi paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam priteisinat 1125,71 Eur turtinei žalai atlyginti.

Sprendžiant, iš kokių asmenų turėtų būti priteisiamas nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos atlyginimas, pažymėtina, jog byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nėra nustatyta, kurio konkrečiai kaltinamojo veiksmai sąlygojo turtinės žalos nukentėjusiajam atsiradimą. Kaltinamasis R. S. nurodė, kad jis išmetė automobilinę vaiko kėdutę, be kita ko, važinėjo šiuo automobiliu vagystės naktį, tad ir jo veiksmais galėjo būti padaryti automobilio apgadinimai. Vėliau šį automobilį savo žinion perėmė K. D., kuris juo disponavo tol, kol jį įsigijo J. S.. Kaltinamasis K. D. nurodė, kad jis nusimontavo automobilio ratus. Kaltinamasis J. S. tralu šį automobilį gabeno į savo garažą, kur jis buvo ruošiamas ardymui. Įrodymų tyrimas baudžiamajame procese negali būti begalinis procesas, ypatingai vertinant tai, kiek tikėtina, jog atliekant papildomus įrodymų tyrimo veiksmus būtų galima nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes konkrečiam klausimui išspręsti. Šiuo atveju, nei nukentėjusiojo, nei kaltinamųjų parodymai ar kita rašytinė bylos medžiaga nepatvirtina, kokios apimties kiekvieno iš kaltinamųjų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala. Vis dėlto, vien ši aplinkybė negali apriboti nukentėjusiojo teisės į teisingą žalos atlyginimą. Kaltinamieji nėra kaltinami nusikalstamą veiką įvykdę bendrininkų ar organizuotoje grupėje, todėl jų atsakomybė šiuo atveju negali būti vertinama kaip solidarioji, priešingai, jie realizavo kiekvienam iš jų kaltinime nurodytų atskirų nusikalstamų veikų sudėtį, o šios bylos specifika pasireiškia tuo, jog nusikalstamų veikų objektas buvo tas pats nukentėjusiajam T. S. priklausantis automobilis. Taigi pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad kiekvienas iš kaltinamųjų savo veiksmais prisidėjo prie to, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala. Jei bent vienas iš jų tokių neteisėtų veiksmų nebūtų atlikęs, nukentėjusiojo patirtas nuostolis būtų neatsiradęs arba galimai būtų mažesnis. Taigi, teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje, kai dėl kilusių neigiamų padarinių yra atsakingi keli asmenys, iš kurių kiekvienas, turėdamas negatyvaus turinio pareigą susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų atlikimo kito asmens nuosavybei, jos nevykdė ir dėl to kilo BK numatyti padariniai, nustatyti, kurio iš kaltinamųjų veiksmai labiau prisidėjo prie neigiamų padarinių atsiradimo, taigi ir kuris iš jų turi atlyginti atitinkamai mažesnę ar didesnę neturtinės žalos dalį, nėra galimybės. Todėl spręstina, kad visi kaltinamieji nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo raktu, keturiomis padangomis, registracijos pažymėjimu, registracijos liudijimu, grąžinti nukentėjusiajam T. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini T. S..

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad gynėjai kaltinamiesiems K. D. ir R. S. buvo paskirti vadovaujantis BPK 51 straipsniu, esant būtiniems gynėjo dalyvavimo procese pagrindams, įvertinus tai, kad kaltinamieji šiuo metu atlieka bausmes įkalinimo įstaigose, jų turtinė padėtis yra sunki, iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

K. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, K. D. paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu (subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme), bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti K. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti K. D. pagal ankstesnį nuosprendį visiškai ar iš dalies atliktą bausmę bei jame nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę, realaus jos atlikimo atveju, įskaityti J. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 27 d. 15.10 val. iki 2023 m. lapkričio 28 d. 11.56 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant J. S. pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš R. S., K. D. ir J. S. 1125,71 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 71 ct), šią sumą jiems nukentėjusiajam sumokant lygiomis dalimis po 375,24 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 24 ct), turtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo raktu, keturiomis padangomis, registracijos pažymėjimu, registracijos liudijimu, grąžinti nukentėjusiajam T. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti T. S..

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš K. D. ir R. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.