Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui T. Uldukiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniuje, (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2011-10-29, apie 23.00 val., namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu, stovėdamas ant lovos, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė nukentėjusiajai S. P. vieną smūgį į nosį, sulaužė jai nosies kaulus, ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną jis grįžo namo kartu su savo broliu I. P.. I. P. liko namie, o jis išvažiavo pasiimti savo žmonos J. M.. J. M. jam papasakojo, kad dienos metu brolio žmona S. P. priekaištavo jai dėl kambario, kuriame jie gyvena, ir varė ją iš namų. Jiems grįžus namo S. P. buvo koridoriuje. Tada jis pasakė nukentėjusiajai, kad ji nevarytų jo žmonos iš namų ir nuėjo į kambarį. S. P. pradėjo ant jo rėkti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. S. P. jam nagais apdraskė veidą, tuomet jis krisdamas netyčia sudavė jai ranka per žandą. Paskui virtuvėje nukentėjusioji užsipuolė jo žmoną, todėl jis S. P. atstūmė nuo žmonos. Išeidama iš namų S. P. paspirtuku išdaužė namo langą, tuomet paspirtuku galėjo susilaužyti nosį.

Apklausta teisme nukentėjusioji S. P. parodė, kad ji su dukra K. P. užėjo į namus pas savo vyro tėvus. Ji A. P. žmonos J. M. klausė, kodėl iš jų kambario išnešti baldai. Vėliau J. M. išvažiavo iš namų. Apie 22.30 val., jai būnant namo verandoje, namo grįžo kaltinamasis su J. M.. Tuomet tarp jos ir A. P. kilo žodinis konfliktas. Jie buvo kambaryje, kai A. P. kumščiu davė jai į nosį, tuomet I. P. nustūmė kaltinamąjį nuo jos. Jiems išeinant iš kambario A. P. dar kartą jai trenkė į kaktą, tuomet ji nugriuvo. Gali būti, kad krisdama ji kaltinamajam įbrėžė į veidą. Jai atsistojus, A. P. sudavė trečią smūgį. Kaltinamasis išėjo paskui juos į lauką ir norėjo mesti statybinį bloką, tačiau jie išvažiavo. Šio įvykio metu jai buvo sulaužyta nosis, todėl ji reiškia 3500 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Specialisto išvadoje Nr. G 3306/11(01) nurodyta, kad S. P. nustatyti šie kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva kairiame žaste, poodinė kraujosruva kairiame delne. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčių daiktu (daiktais), galimai 2011-10-29. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant atskirai nosies lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairiame delne tiek kartu, tiek atskirai – nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais, ne eilės tvarka: 1) į nosies nugarėlės sritį, padarant nosies kaulų lūžį, sužalojimas būdingas smūgio sudavimui (pvz., kumščiu); 2) į kairio žasto sritį, padarant poodinę kraujosruvą kairiame žaste, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį (pvz., kumščiu), tiek ir griūnant bei kairiu žastu atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių; 3) į kairio delno sritį, padarant poodinę kraujosruvą kairiame delne, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį (pvz., kumščiu), tiek ir griūnant bei kairiu delnu atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių (b.l. 16-18).

Apklaustas teisme liudytojas I. P. parodė, kad įvykio dieną kartu su kaltinamuoju grįžo namo. Jis liko namuose, o A. P. nuvažiavo parsivežti savo žmonos su vaiku. Būdamas namo viduje jis išgirdo, kad namo verandoje kaltinamasis barasi su S. P.. Jam būnant tėvų kambaryje į kambarį įbėgo nukentėjusioji, o paskui ją įbėgo A. P., kuris užšokę ant lovos kumščiu trenkė S. P. į veidą. Jis matė, kad nukentėjusioji apdraskė kaltinamajam veidą. Jam ir S. P. išeinant iš namų kaltinamasis dar sudavė du smūgius nukentėjusiajai į galvą. Tuomet jis imdamas dukters paspirtuką netyčia išdaužė namo langą. Kaltinamasis dar norėjo mesti į juos plytą, tačiau jie išvažiavo.

Apklausta teisme liudytoja T. P. parodė, kad pas juos į svečius užėjo S. P. su dukra. S. P. pamačiusi, kad iš kambario išvežti jų baldai, supyko. J. M., nenorėdama pyktis, išvažiavo iš namų. J. M. kartu su A. P. grįžo apie 23 val. Ji būdama namuose išgirdo, kaip verandoje A. P. pradėjo bartis su S. P.. Tuomet S. P. įbėgo į kambarį, o paskui ją A. P.. Tuomet jie pradėjo muštis. Matė, kad A. P. smogė nukentėjusiajai į veidą, o ji nagais apdraskė kaltinamojo veidą. Ji nukentėjusiosios veide sužalojimų nematė.

Apklaustas teisme liudytojas T. P. parodė, kad buvo namuose kai S. P. su A. P. pradėjo bartis. Tuomet jis išėjo iš namų ir grįžo tik kai konfliktas jau buvo pasibaigęs. Jis nematė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai, tačiau jam grįžus visi apie tai šnekėjo. Tą dieną jie visi buvo šiek tiek išgėrę.

Apklausta teisme liudytoja J. M. parodė, kad į namus atvykus S. P. su dukra, ji išvažiavo. Kiek vėliau ji grįžo namo kartu su kaltinamuoju. Matė, kad visi namuose vartoja alkoholinius gėrimus. Prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusioji nagais apdraskė kaltinamajam veidą. Tuomet A. P. sudavė S. P. į kaktą. Ji daugiau smūgių nematė. Tuo metu kambaryje buvo ji, nukentėjusioji, kaltinamasis ir T. P.. I. P. įbėgo į kambarį tik po smūgio nukentėjusiajai.

Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Vertinant teisme ištirtus įrodymus teismas atsižvelgia į tai, kad parodymus byloje davė vienos šeimos nariai. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad tarp abiejų brolių šeimų – A. P. šeimos ir I. P. šeimos, kilo konfliktas. Nukentėjusioji yra kaltinamojo brolio žmona, o įvykis įvyko kaltinamojo tėvų namuose ir tuo pačiu nukentėjusiosios vyro tėvų namuose. Šios aplinkybės, teismo nuomone, gali turėti įtakos teisme apklaustų asmenų parodymų teisingumui ir pilnumui. Tuo labiau, kad nukentėjusiosios ir I. P. parodymai skiriasi nuo kaltinamojo, T. P. ir J. M. parodymų.

Objektyviai specialisto išvada nustatyta, kad S. P. padaryti trys sužalojimai, vienas kurių – nosies kaulų lūžis. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu į nosies nugarėlės sritį, padarant nosies kaulų lūžį. Sužalojimas būdingas smūgio sudavimui (pvz., kumščiu). Tiek apklausta teisme nukentėjusioji, tiek liudytojas I. P. paaiškino, kad A. P. sudavė vieną smūgį S. P. į veidą ir šio smūgio pasekoje jai buvo sulaužyta nosis. Šį smūgį A. P. sudavė kambaryje, kuomet buvo užlipęs ant lovos. Apklaustas teisme A. P. pripažino sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą. Be to, apklausti teisme T. P. ir J. M. patvirtino, kad matė, kaip A. P. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, nors ir negalėjo nurodyti tikslios veido vietos, į kurią pataikė kaltinamasis. Tiek kaltinamasis, tiek liudytojai patvirtino, kad smūgis buvo suduotas konflikto metu, kuomet A. P. buvo užlipęs ant lovos. Taigi, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai patvirtino, kad A. P. sudavė vieną smūgį S. P. į veidą. Sutampa ir visų procese apklaustų asmenų parodymai apie A. P. buvimo vietą smūgio sudavimo metu – jis buvo ant lovos. Nors liudytojai ir negalėjo tiksliai nurodyti, į kurią veido dalį buvo suduotas smūgis, tačiau specialistui nustačius vieną sužalojimą nukentėjusiosios veide, kuris galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, ir nenustačius kitų sužalojimų, teismas daro išvadą, kad A. P. sudavė vieną smūgį S. P. į nosį ir sulaužė nosies kaulus.

Nukentėjusioji teigė, kad jai į galvą iš viso buvo suduoti trys smūgiai, vienas į nosį, bei du smūgiai į smilkinį. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojas I. P.. Kiti įvykio metu buvę liudytojai bei pats kaltinamasis tvirtino buvus tik vieną smūgį. Specialisto išvada nenustatyti kitokie sužalojimai S. P. galvoje. Todėl nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai į galvą iš viso buvo suduoti 3 smūgiai, teismas laiko neįrodytu, kad A. P. sudavė S. P. du smūgius į dešinį smilkinį ir šalina šias aplinkybes iš kaltinimo.

Specialisto išvada nustatyta, kad be nosies kaulų lūžio S. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste, kuri galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį (pvz., kumščiu), tiek ir griūnant bei kairiu žastu atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių ir poodinė kraujosruva kairio delno srityje, kuri galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį (pvz., kumščiu), tiek ir griūnant bei kairiu delnu atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių. Apklaustas teisme kaltinamasis pripažino tik vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, tačiau neigė kitus smūgius. Apklausta teisme nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis jai sudavė tris kartus: pirmą kartą sudavė smūgį kumščiu į nosį, paskui į galvos sritį, o po to, pasivijęs virtuvėje sudavė dar vieną smūgį į galvą. Nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kaip atsirado kraujosruvos žaste ir delne. Kaltinimas prokuroro surašytas taip, kad lyg ir trys smūgiai nukentėjusiajai į galvą padarė nosies kaulų lūžį ir kraujosruvas žaste ir delne. Tačiau toks kaltinimo formulavimas akivaizdžiai nelogiškas ir nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Teismas nenustatė, kad sužalojimai žaste ir delne buvo padaryti A. P. veiksmais įvykio metu. Teismas negali konstatuoti buvus nusikalstamai veikai remiantis tik nustatytomis pasekmėmis (nustatytais sužalojimais) be jų sąryšio su konkrečiais veiksmais (smūgiais, griūvimu po smūgio, atsitrenkimu į kitą daiktą, stūmimu ar kita), todėl aplinkybes dėl pasekmių – kraujosruvos žaste ir delne, iš kaltinimo šalina.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. P. neigė padaręs nusikalstamą veiką. Jo teigimu tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, kurio metu S. P. jam nagais apdraskė veidą, o jis krisdamas netyčia trenkė ranka jai į žandą. Kaip matyti iš kaltinamojo duotų parodymų, jis teigė, kad smūgis buvo suduotas netyčia ir kliuvo į nukentėjusiosios žandą. Tačiau tokius jo parodymus paneigė kiti byloje apklausti proceso dalyviai, kurie paaiškino, kad smūgį A. P. sudavė konflikto metu bardamasis su nukentėjusiąja. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji naudojo fizinį smurtą prieš kaltinamąjį. Ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad A. P. suprato, kad suduoda smūgį nukentėjusiajai į veidą ir dėl to gali ją sužaloti, ir norėjo taip veikti.

Taigi, byloje nustatyta, kad 2011-10-29, apie 23.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, A. P. dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai S. P. vieną smūgį į nosį, tuo padarydamas jai nosies kaulų lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. P. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę A. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta tyčia. Tiriant A. P. asmenybę nustatyta, kad jis ankščiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, yra vedęs, augina mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcija numato laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 55 str., kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgdamas į tai teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. P. laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. P. skirtina bausmė lygi įstatyme numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė S. P. šioje byloje prašo priteisti jai iš A. P. 3500 Lt neturtinę žalą.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekelia abejonių tai, kad S. P. buvo padaryta neturtinė žala, nes jai šio įvykio metu buvo sulaužyta nosis, dėl to ji jautė diskomfortą, jautėsi pažeminta, kentė fizinį ir dvasinį skausmą. Kita vertus, kaip matyti iš byloje nustatytų įvykio aplinkybių, nukentėjusioji ženkliai prisidėjo prie įvykusio konflikto, pati jo metu elgėsi agresyviai. Todėl teismo manymu, prašomos priteisti 3500 Lt neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į tai S. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 1000 Lt.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 89,70 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 30-32). Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš dalies tenkinti S. P. civilinį ieškinį. Priteisti iš A. P. 1000 Lt S. P. naudai jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pilnai tenkinti Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš A. P. 89,70 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.