Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-520-448/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
T-520-448/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Byla Nr. T-520-448/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01427-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 7 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 357-127 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B. (M. B.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 2 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. birželio 16 d. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. rugsėjo 11 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-127 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam M. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta bausmės dalis nėra didelė – 7 mėnesiai 21 diena (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, Komisija atsižvelgė į nuteistojo turėtas drausmines nuobaudas, tačiau šiuo metu šios nuobaudos jau yra nebegaliojančios. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 5 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį, o tai rodo teigiamą nuteistojo mąstymo bei elgesio pokytį. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose, pataisos įstaigoje jis dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio prisideda prie savo vaiko išlaikymo. Nuteistasis turėjo finansinių įsipareigojimų, tačiau juos jau pilnai įvykdė. Būdamas laisvėje nuteistasis dirbo, jis turi darbinės patirties. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis planuoja ir toliau dirbti. Nuteistasis teigiamai vertina priežiūrą ir mano, kad ši jam yra naudinga. Nuteistojo elgesyje nėra pastovių savitvardos praradimo ir agresijos protrūkių. Nuteistojo ryšiai su artimaisiais tvirti, jis vienišu nesijaučia, jam pakanka bendravimo su artimaisiais. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo ir šiuo metu vertinama 41 balu pagal OASys vertinimo metodiką. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 357-127 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo M. B. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Nuteistasis jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam M. B. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo kelias specialybes, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko tamprius socialinius ryšius su artimaisiais bei įvykdė turėtus finansinius įsipareigojimus. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien jas nustatyti bei įrodyti, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, nepakanka, kadangi būtina visapusiškai įvertinti šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo M. B. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 41 balas pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 21 balą sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Nors bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir mažėjo, tačiau ta aplinkybė, kad dar ir šiuo metu rizika išlieka vidutinė, leidžia teigti, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, todėl šiuo atveju turėtų būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. Teismas iš pateiktos medžiagos sprendžia, jog tokios pažangos nuteistasis dar nepadarė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis M. B. anksčiau jau buvo teistas 3 kartus. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Teismui pateikti duomenys patvirtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis šiuo metu ir atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, būtina pažymėti, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, įvairovė, sunkumas bei jų skaičius rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tinkamai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo teistas ne vieną kartą, galima teigti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi ir pilnai nepasiekė bausmės tikslų, kadangi jis ir toliau įžūliai darė naujas nusikalstamas veikas. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo teisės pažeidimai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis, dar būdamas laisvėje, įgijo 10 klasių išsilavinimą bei autošaltkalvio specialybę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir įgijo baldžiaus, suvirintojo ir apdailininko specialybes. Pats nuteistasis pripažino, jog laisvėje jis dirbo nelegaliai statybų sektoriuje. Šiuo metu nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę, jis įsidarbins savo draugų įmonėje, tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Teismas pažymi, jog pirmiau aptartos aplinkybės neduoda jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Tuo abejoti dar labiau verčia paties nuteistojo pripažinta aplinkybė dėl nelegalaus darbo propagavimo. Paties nuteistojo teigimu, laisvėje jis pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio arba iš skiriamos pašalpos.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, jis yra lankomas ir pasimatymų metu. Laisvėje nuteistasis turėjo teistų draugų, kai kurias savo nusikalstamas veikas jis padarė būtent su draugais. Paskutinį nusikaltimą nuteistasis padarė kartu su savo sugyventine. Svarbu pabrėžti ir tai, jog nuteistasis turi opią narkotinių medžiagų vartojimo problemą. Narkotines medžiagas jis vartoja nuo 24 metų amžiaus. Nuteistasis bandė šią savo problemą spręsti tiek laisvėje, tiek ir šios bausmės atlikimo metu, tai yra jis lanko anoniminių narkomanų ir anoniminių alkoholikų grupių užsiėmimus. Tačiau bausmės atlikimo metu šių grupių užsiėmimų lankymas yra labiau formalus, kadangi pats nuteistasis nepripažįsta šios priklausomybės. Be to, dėl užsiėmimų nelankymo nuteistasis buvo netgi pašalintas iš minėtų grupių užsiėmimus lankančių nuteistųjų sąrašų. Nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio nuteistasis vėl dalyvauja savitarpio pagalbos grupių susirinkimuose. Ypač svarbu pažymėti ir tai, jog vien šios bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo net 3 kartus baustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą. Šis faktas leidžia teigti, jog nuteistasis nevengia vartoti narkotines medžiagas net ir pataisos įstaigoje. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nuteistasis vis dar tebeturi neišspręstą narkotinių medžiagų vartojimo problemą, kuri vis dar realiai gali iššaukti nuteistojo priešingą teisei elgesį, ypač, turint omenyje tai, kad paskutinė jo padaryta nusikalstama veika yra susijusi būtent su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis bendrauja su daugeliu asmenų, tačiau jis palaiko labiau dalykiškus nei draugiškus santykius. Nuteistasis save vertina adekvačiai, pripažįsta, jog jis turi tiek teigiamų, tiek ir neigiamų savybių. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja gan noriai, jis palaiko akių kontaktą, tačiau per daug atvirauti nėra linkęs. Nuteistasis yra linkęs pateisinti savo elgesį reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais jis elgiasi negalvodamas ir dėl to vėliau gailisi. Nuteistojo nusikaltimuose ir elgesyje nėra pastovių savitvardos praradimo ar agresijos protrūkių. Nuteistasis atpažįsta turimas problemines sritis, tačiau jis yra linkęs jas minimalizuoti, žvelgti paviršutiniškai, todėl jis ne visada pasirinkdavo tinkamas strategijas toms problemoms spręsti. Nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau ne visada jam tai pavyksta, nes jis koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių. Nuteistajam kartais kyla sunkumų suprasti kitų požiūrį, tik argumentuotai paaiškinus, jis sugeba šį suprasti.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo 5 kartus paskatintas, 3 kartus baustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – narkotinių medžiagų vartojimas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 5 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme nėra pakankama, o tą patvirtina ir nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, nusikaltimo minimalizavimas). Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 7 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo M. B. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis M. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 357-127 dėl nuteistojo M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 357-127 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B. (M. B.).

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė