Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. E. atsakovei L. S., trečiajam asmeniui J. E. be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme 2017 m. birželio 14 d. iškelta civilinė byla pagal R. E. ieškinį atsakovei L. S., trečiajam asmeniui J. E. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo (I t., b.l. 2-4).

Nuo 2018 m. sausio 1 d. byla nagrinėjama Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.

2018 m. sausio 29 d. ieškovas patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovės 8 521,23 Eur kompensacijai dėl be pagrindo įgyto buto remonto, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (II t., b.l. 40-42).

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį.

Ieškinysnetenkintinas.

Iš bylos rašytinės medžiagos, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad L. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tame bute gyveno J. E. ir R. E. šeima, J. E. yra L. S. dukra, ji iki šiol gyvena motinos bute, R. E. nuo šeimos iširimo gyvena kitame bute, L. S. leido neatlygintinai naudotis savo butu savo dukrai J. E. ir jos šeimai. Todėl darytina išvada, kad tarp buto savininkės L. S. ir J. E. bei R. E. buvo susiformavę teisiniai buto panaudos santykiai (Lietuvos Respublikos CK 6.629 str.). R. E. iki šeimos iširimo taip pat buvo panaudos gavėjas, kurio pareigos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos CK 6.636 ir 6.637 straipsniuose, tame tarpe: panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Susitarimas buvo žodinis ir neterminuotas, terminas nebuvo numatytas. Teisiniai panaudos santykiai tarp L. S. ir R. E. nutrūko jam išsikėlus iš buto. Panašios nuostatos yra išdėstytos ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso IV knygos VIII skyriuje, kuris reglamentuoja teisinius uzufrukto santykius (Lietuvos Respublikos CK 4.141 str. – 4.159 str.), kai asmeniui arba asmenims (kaip šiuo atveju) gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui nustatoma teisė naudoti svetimą daiktą. Uzufruktorius privalo naudoti daiktą kaip tai darytų daikto pagal paskirtį rūpestingas savininkas, privalo išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai būtina jo normaliai būklei užtikrinti, vienas iš uzufrukto pasibaigimo pagrindų yra jo atsisakymas.Nors tarp L. S. ir R. E. bei J. E. nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl naudojimosi butu, tačiau šalys savo konkliudentiniais veiksmais vykdė savo susitarimus dėl neatlygintino naudojimosi turtu. R. E., kaip panaudos gavėjasgalėjo ir turėjo suprasti, kad neatlygintinai naudodamasis butu, jis neįgyja teisės reikalauti iš panaudos davėjos (buto savininkės) jo turėtų buto remonto išlaidų atlyginimo. L. S. teisės ir teisėti interesai dėl buto panaudos negali priklausyti nuo to, kad iširo Ričardo ir J. E. šeima.Todėl negalima daryti išvados, kad suremontavus L. S. butą ir R. E. iš jo išsikėlus, L. S. dėl to praturtėjo, tai yrabe teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko ji negalėjo ir neturėjo gauti (Lietuvos Respublikos CK 6.239 str.). Priešingai, duodama savo dukters ir žento šeimai neatlygintinai naudotis savo turtu ji pagrįstai, atsižvelgiant į teisinių santykių pobūdį, galėjo tikėtis, kad jos turtas bus prižiūrimas, išlaikomas ir remontuojamas. Pažymėtina, kad duodama savo butą neatlygintinai, ji pati tuo butu nesinaudojo ir negavo jokių pajamų (pavyzdžiui nuomos). Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (Lietuvos Respublikos CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.

Dalyvaujantys byloje asmenys pripažįsta, butas buvo remontuotinas, tačiau faktinių duomenų apie jo būklę (fotonuotraukų, filmuotos medžiagos ar pan.) byloje nėra. Jurgitos ir R. E. šeima, buto savininkės L. S. sutikimu, 2014 -2015 metais atliko buto remonto darbus. Iš esmės ginčo byloje nėra, kad tokie darbai buvo atliekami (I t. b.l. 7-8), dalyvaujantys asmenys nesutaria, kieno lėšomis ir darbu buvo atlikti remonto darbai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad bute būtų atliekami darbai, kuriuos būtų galima priskirti kapitalinio remonto kategorijai, nebuvo keičiamas buto išplanavimas, pagrindinės (laikančiosios) konstrukcijos, buto plotas, savaime suprantama, nepadidėjo, ir panašiai. Bute buvo pakeisti langai, įstiklintas balkonas, pakeistos durys, elektros instaliacija, santechnika, lubos, sienų ir grindų danga (I t. b.l. 7-8, II t., b.l. 4-11, teismo ekspertizės aktų priedai), tačiau visi šie dalykai taip pat turi susidėvėjimo savybių, yra sudėvimi, dėvint jų vertė mažėja. Pažymėtina, kad antrasis panaudos gavėjas J. E. iki šiol naudojasi butu. Ieškovas nurodo, kad buto remontas buvo atliktas jo lėšomis, jo ir jo draugų bei samdytų meistrų darbu. Tačiau teismui nebuvo pateikta neginčytinų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad remonto darbai buvo apmokami, perkamos medžiagos vien iš jo asmeninių lėšų. Ieškovas negalėjo jokiais rašytiniais įrodymais pagrįsti, kiek apskritai kainavo buto remontas, ir iš kokių lėšų jis buvo apmokėtas. Nenuginčijamas yra ir tas faktas, kad 2014 – 2015 metais R. E. ir J. E. buvo susituokę, abu turėjo tam tikrų pajamų (t. I, b.l. 23-32), kurias skyrė šeimos išlaikymui ir gerbūvio tvarkymui, visas jų įgyjamas turtas priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o visa jų veikla buvo jungtinės veiklos pobūdžio (Lietuvos Respublikos CK 3.87 str., 3.7 str. 1 d., 6.969 str.). J. E. nurodė, kad tuo metu, kai bute buvo atliekamas remontas, ji periodiškai dirbo užsienyje, tačiau pagal galimybes rūpinosi remonto darbais, kalbėdavosi apie remontą su sutuoktiniu, grįžusi pagal galimybes dalyvavo atliekant remonto darbus (valė sienas), ji taip pat patvirtino, kad kai kuriems darbams atlikti buvo samdomi meistrai. Byloje, ieškovo prašymu, buvo atlikta ekspertizė, paskirtas ekspertas nurodė, kokia buvo buto remontui sunaudotų medžiagų vidutinė rinkos kaina (5 441,08 Eur) ir vidutinė sunaudotų darbo sąnaudų rinkos kaina (3 080,15 Eur) (II t., b.l. 4-11), tačiau tai nepatvirtina, kokia iš tikrųjų buvo buto remonto kaina, vidutinė rinkos kaina reiškia, kad ji tiek pat galėjo būti mažesnė, tiek pat didesnė. Atsižvelgiant į nurodytą ieškinio teisinį pagrindą, Lietuvos Respublikos CK 6.239 str., 6.240 str., ieškovas nepateikė teismui pagrįstų įrodymų, kokią konkrečią pinigų sumą jam turėtų grąžinti atsakovė. Teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių realias buto remonto išlaidas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), o priimdamas sprendimą teismas negali remtis prielaidomis (Lietuvos Respublikos CPK 176 str., 263 str.).

Teismui taip pat buvo pateikta 2013 m. lapkričio 13 d. sutartis, pagal kurią L. S. padovanojo savo dukrai J. E. 17 000,00 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini),, remontui (I t., b.l. 87). Atsakovė L. S. ir tretysis asmuo J. E. patvirtina sutartyje nurodytas aplinkybes. Jų sutartis sudaryta rašytine forma (Lietuvos Respublikos CK 1.73 str. 1 d. 1 p.), sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (Lietuvos Respublikos CK 1.80 str., 1.81 str.) ir yra nenuginčytas. Darytina išvada, kad J. E. buto remontui turėjo lėšų, kurias jai padovanojo jos motina L. S.. Atsižvelgiant į tai, būtų tiesiog neteisinga, neprotinga ir nesąžininga priteisti iš L. S. pinigines lėšas jos buto remonto kaštų atlyginimui, kai tam tikra prasme ji pati finansavo remontą (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. tvarka iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 1 350,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. E., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens J. E. naudai 1 350,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.