Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės V. Š. atskirąjį skundą dėl Šaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. kovo 17 d. nutarties (nutarties data nurodyta 2010 m. kovo 17 d.) dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėją su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolininkės V. Š. skolos išieškojimo iš įkeisto V. Š. asmeninės nuosavybės teise bei V. Š. ir G. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto ir turto pardavimo iš varžytinių, nes skolininkė V. Š. per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistą turtą įteikimo dienos skolos nesumokėjo 125012,77 EUR ( arba 432719,20 Lt) skolos ir 133,00 Lt žyminio mokesčio.

-V. S. (Š.) nuosavybės teise priklausantį 49,43 kv.m. bendro ploto butą su 5,28 kv. m. bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-V. S. (Š.) ir G. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: 107,16 kv. m. ploto butą su automobilių parkingo vieta P24, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/48 dalį 0,2603 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

- Priverstinai išieškoti 125012,77 EUR (432719,20 Lt) skolos, 133 Lt žyminio mokesčio, 11 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 125012,77 EUR (432719,20 Lt) skolos sumos, nuo pakartotinio pareiškimo padavimo teismui dienos (2011-03-15) iki pilno skolos išieškojimo.

- Pardavus įkeistąjį turtą, pardavimo (perdavimo) aktą pateikti hipotekos skyriui prie Šiaulių miesto apylinkės teismo, o gautas lėšas, atskaičius pardavimo iš varžytynių išlaidas, pervesti į Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriaus prie Šiaulių miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1.Nurodo, kad apeliantės sutuoktinis G. Š. kreditoriui nėra nei įkeisto turto bendrasavininkas, nei bendraskolis, nei laiduotojas, todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad butas su automobilio parkingo vieta, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), priklauso apeliantei ir jos sutuoktiniui G. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

2. Nurodo, kad nuo 2010 m. kovo 15 d. apeliantė neturi galimybės gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes ji buvo išvaryta iš namų. Šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl santuokos su G. Š. nutraukimo. Visus pranešimus Bankas siuntė adresu (duomenys neskelbtini). Apie pranešimus sutuoktinis G. Š. apeliantei nieko nesakydavo, todėl ji nieko nežinojusi apie iškilusią problemą ir negalėjusi tartis su banku dėl kredito sutarties sąlygų modifikavimo. Tik dėl šios priežasties kreditorius kreipėsi į hipotekos teisėją dėl turto arešto. Mano, kad yra galimybė su kreditoriumi tartis dėl taikaus ginčo išsprendimo.

3. Nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-151-362/2011 dėl santuokos nutraukimo ir turto su atsakovu G. Š. padalijimo, kurioje bus išspręsta, kam nuosavybės teise priklauso įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ginčijama nutartimi buvo nutarta parduoti iš varžytinių. Todėl apeliantė prašo sustabdyti jos atskirojo skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-151-362/2011.

1.Nurodo, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. gruodžio 22 d., t. y. skolininkei jau būnant santuokoje su G. Š.. Kredito lėšos pagal Kredito sutartį buvo išmokėtos už įsigyjamą būstą, taip pat skolininkei esant santuokoje. Patys skolininkai, sudarydami sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo kreditoriaus naudai įkeitė turtą, esantį (duomenys neskelbtini), lakšto pastabose nurodė, kad įkeičiami daiktai, kurie užregistruoti V. Š. vardu, priklauso jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

2. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-151-362/2011, jokių prejudicinių faktų dėl įkeisto turto teisinio režimo negali sukurti. Todėl prašo skolininkės prašymą dėl šios civilinės bylos sustabdymo atmesti.

2011 m. gegužės 19 d. ir 2011 m. birželio 1 d. Šiaulių apygardos teisme gauti pakartotini apeliantės V. Š. prašymai dėl atskirojo skundo nagrinėjimo sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-151-362/2011.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas ir prašymai dėl skundo nagrinėjimo sustabdymo atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

LR CPK 442 str. 11 punkte numatyta, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingąją teisena. Vienas iš kriterijų, priskiriant bylą nagrinėti ypatingąją teisena, yra ginčo dėl teisės nebuvimas. Šiuo atveju teismas, nagrinėdamas bylas dėl hipotekos teisinių santykių, siekia sukurti sąlygas tinkamai įgyvendinti materialinę teisę (hipoteka užtikrintą reikalavimą).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius Danske Bank A/S kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėją su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolininkės V. Š. skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir turto pardavimo iš varžytinių, nes skolininkė per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos skolos nesumokėjo ir yra skolinga Bankui 125012,77 EUR (432719,20 Lt) skolos, 133,00 Lt žyminio mokesčio, 11 proc. metinių palūkanų nuo 125012,77 EUR (432719,20 Lt) skolos sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio prašymo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo (97-98 b. l.).

Hipotekos teisė galioja iki tol, kol pilnai įvykdomas skolinis įsipareigojimas arba kol ji nepasibaigia kitais įstatyme nustatytais pagrindais (LR CK 4.197 str.). LR CPK 558 str. reglamentuoja hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarką bei sąlygas. Remiantis minėtu straipsniu, hipotekos kreditorius, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo (LR CPK 558 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog kreditorius šia teise pasinaudojo, Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas, o skolininkė V. Š. ir įkeisto turto bendrasavininkas G. Š. įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos paskolos padengimui kreditoriaus naudai (40-41 b. l.). Minėta nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi palikta nepakeista (82-84 b. l.).

Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (LR CPK 558 str. 2 d.). Hipotekos kreditorius Danske Bank A/S įstatyme nustatyta teise pasinaudojo ir kreipėsi pakartotinai su pareiškimu į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo (97-98 b. l.).

S. V. Š. atskirajame skunde nurodo, kad jos sutuoktinis G. Š. nėra kreditoriui nei bendraskolis, nei laiduotojas, nei įkeisto turto bendrasavininkas. Todėl, neva, nepagrįstos pirmosios instancijos išvados, kad butas su automobilio parkingo vieta, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), priklauso apeliantei ir jos sutuoktiniui G. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kas, apeliantės teigimu, sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos atskirojo skundo argumentus nepagrįstais.

Teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-151-362/2011 dėl santuokos nutraukimo tarp skolininkės V. Š. ir jos sutuoktinio G. Š., kurioje taip pat sprendžiamas klausimas dėl turto padalijimo. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju pagal 2007 m. gegužės 14 d. Kredito sutartį Nr. BPTIL400700464 (su vėlesniais pakeitimais) skolininkė yra V. Š. (S.), o ne jos sutuoktinis G. Š. (4-9 b. l.). Todėl jeigu susiklostytų tokia teisinė situacija, kad kreditoriui Danske Bank A/S 2008 m. sausio 5 d. Hipotekos lakštu Nr. 0001567 (19-21 b. l.) įkeisto turto savininku būtų pripažinta tik minėta skolininkė, reikšmės priverstiniam skolos išieškojimui tai neturėtų.

Apeliantė teigia, kad jokių pranešimų iš kreditoriaus apie iškilusias problemas dėl Kredito sutarties sąlygų vykdymo ji nėra gavusi, todėl negalėjusi tartis su banku dėl Kredito sutarties sąlygų modifikavimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuos pačius argumentus apeliantė buvo nurodžiusi atskirajame skunde dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties (53-54 b. l.), kurį išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 7 d. nutartimi šiuos atskirojo skundo argumentus atmetė, konstatuodama, jog apie kreditoriaus siųstus pranešimus dėl įsiskolinimo padengimo ir Kredito sutarties nutraukimo bei ketinimų pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, skolininkei V. Š. buvo žinoma (82-84 b. l.). Kadangi skolininkei buvo žinoma, kada ir esant kokioms sąlygoms gali būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto, ji pati galėjo pasirūpinti kredito sutarties sąlygų modifikavimu.

Be to, pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi (LR CPK 42 str. 1 d., 643 str. 7 p.). Kreditorius turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos ar įkeitimo, nors skolininkas jam ir nebūtų įvykdęs įsipareigojimų (LR CPK 567 str. 1 d.).

Dėl anksčiau nurodytų motyvų konstatavus, atmestini apeliantės V. Š. prašymai dėl atskirojo skundo nagrinėjimo sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-151-362/2011. Taip pat atmestinas V. Š. atskirasis skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. kovo 17 d. nutarties ir minėta nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

V. Š. atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti apeliantės V. Š. prašymus dėl atskirojo skundo nagrinėjimo sustabdymo.