Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, sekretoriaujant Vaivai Jasudavičiūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. B. skundą dėl 2008 m. vasario 29 d. Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl prokuroro nutarimo panaikinimo ikiteisminio tyrimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-2-17-07, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 170 str. 1 d., požymių.

2008 m. sausio 18 nutarimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atsisakė atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

2008 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas L. B. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008 m. sausio 18 d. nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

2008 m. vasario 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pareiškėjo L. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėjas dėl komentarų internetiniame portale „ Delfi“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, o atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatyta, kad informaciją telekomunikacijų paslaugas teikiančios bendrovės saugo tik 6 mėnesius. Teismas pritarė prokuroro nuomonei, kad šiuo atveju nėra tikslingas kompiuterinės ekspertizės atlikimas ir padarė išvadą, jog vyriausiojo prokuroro 2008-01-11 nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-2-17-07 pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 str. 1 ir 2 d.). Teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Konvencijoje, kuri, kaip ir ją aiškinanti bei detalizuojanti E. Ž. Teisių Teismo praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis. Minėtos teisės turinį pagal Konvencijos 10 str. 1 d. sudaro teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Teisė skleisti ir gauti informaciją - vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, kurio neužtikrinus, neįmanoma nei demokratinė visuomenė, nei laisvas kiekvieno individo egzistavimas. Konvencijos 10 str. 2 d. nuostatos patvirtina, kad informacijos laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Jos apribojimus lemia santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. nustato, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika patvirtina, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos teisės gali būti ribojamos tik laikantis protingumo kriterijaus (2000 m. birželio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Šiame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali būti ribojama, o laisvę reikšti įsitikinimus galima riboti įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos valstybė įstatymais saugo asmenis nuo tautinės nesantaikos ar smurto kurstymo, įskaitant ir baudžiamąją tvarką, Baudžiamajame kodekse numatydama atsakomybę asmeniui, kuris įgyvendindamas saviraiškos laisvę peržengė jos realizavimo ribas ir pažeidė kitų asmenų teises.

BK 170 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės ir pan. Ši teisės norma apriboja laisvę skleisti informaciją, tačiau neuždraudžia asmens teisės į saviraiškos laisvę. Naujienų portalas „Delfi“ suteikia skaitytojams galimybę išsakyti savo nuomonę po kiekvienu publikuotu straipsniu. Už skaitytojų komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako jų autoriai, kurie už šmeižikiškus, asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, gali būti patraukti teisinėn atsakomybėn.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog nei prokuratūra, nei teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių ir nenustatė „Delfi“ portale buvusių nusikalstamų komentarų autorių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nuo 2005 m. gruodžio mėnesio iki 2006 metų internetiniame portale „Delfi“ prie straipsnio „Žemės problemos suvienijo Lietuvos lenkus“ perskaitė komentarus, skatinusius tautinę nesantaiką ar smurtą, o į prokuratūrą dėl šių komentarų kreipėsi tik 2007 metais. Byloje yra duomenų, jog telekomunikacijų tinklais perduodama informacija saugoma iki 6 mėnesių, todėl šiuo atveju, nėra galimybės nustatyti komentarų autorių.

Teismas pažymi, kad šiuo metu nuolat didėja galimybės ne tik ieškoti informacijos, ją gauti ir skleisti naudojant elektronines informacine technologijas, bet kartu sudėtingėja ir visuomeniniai santykiai, susiję su informacijos skleidimu internete. Teismas sutinka, kad šiuo metu visuomenėje yra stokojama vidinės kultūros, subtilumo ir takto, tačiau nagrinėjamu atveju, surinkus dokumentus iš UAB „Delfi“ ir atlikus kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nenustatyta duomenų, kad būtų kurstoma tautinė nesantaika.

BK 170 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tai ir nusikalstamas tikslas – siekis tyčiotis, niekinti, skatinti tautinę nesantaiką, neapykantą ar pan.

Kadangi teismas nenustatė tautinę nesantaiką kurstymo apraiškų, laikytina, kad prokuratūra pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą bei atsisakė atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl komentarų, patalpintų internetiniame naujienų portale „Delfi“ pagal BK 170 str. 1 d.

Iš LR Konstitucijos 118 str. 1 d. nuostatos prokurorui kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą, yra teisėta ir pagrįsta, nes pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą yra akivaizdžiai nepagrįstas teisės aspektu, t.y. pareiškime nurodyta veika nėra nusikalstama.

Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartį, skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo L. B. skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.