Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-04-22 · Civilinė byla Nr. e2-298-516/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
e2-298-516/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-298-516/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02040-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria priimtas ieškovo (duomenys neskelbtini) atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimo civilinėje byloje Nr. e2-1245-275/2021 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl visuotinio dalyvių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 19 d. pateikė patiksliną ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl visuotinio dalyvių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir kompensacijos priteisimo. Trečiaisiais asmenimis įtraukė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 18 d. teismo posėdyje ieškovas buvo įpareigotas patikslinti ieškinį. Ieškovas 2019 m. liepos 10 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų priteisti neteisėtai valdomo įnašo piniginę vertę – (duomenys neskelbtini), bei ieškovo, kaip partnerio, negautas pajamas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. spalio 2 d. Prašė pripažinti negaliojančiais 2012 m. rugsėjo 3 d., 2012 m. gruodžio 28 d., 2013 m. vasario 8 d., 2014 m. vasario 1 d. (ieškinyje klaidingai nurodyta susirinkimo data, turi būti 2014 m. vasario 13 d.) ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. Visuotinio partnerių susirinkimo protokolus ir sprendimus, jeigu teismas juos laikytų sandoriais, bei atitinkamus notarinius aktus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, ta apimtimi, (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pašalinti pateikto byloje ieškinio trūkumus, be to, šia nutartimi ieškovui buvo pasiūlyta pakeisti atsakovus (duomenys neskelbtini) tinkamu atsakovu – (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

5. Ieškovas 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė byloje patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam solidariai sumą, atitinkančią 66,86 procentus (duomenys neskelbtini) vertės, bei prašė priteisti sumą, kurią turėjo gauti partneris, valdantis 66,86 proc. įnašą bendrijoje nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsakovais patikslinto ieškinio dalyje nurodė tik fizinius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, vertindamas, kad ieškovas nepašalino 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje nustatytų trūkumų.

Šalies argumentai

7. Atskiruoju skundu dėl šios nutarties ieškovas prašė nutartį panaikinti. Nurodė, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, kuriuos asmenis patraukti atsakovais ir trečiaisiais asmenims, paaiškino, kad patikslintame ieškinyje ieškovas nenurodo reikalavimo, jog prašo pripažinti partnerių susirinkimo protokolus ir sprendimus bei notarinius aktus negaliojančiais, o reiškia vindikacinį pareiškimą dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį. Teismas darė išvadą, kad ieškovas iš dalies pašalino ieškinio trūkumus, nurodytus 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje, nes atsisakė ankstesnių reikalavimų dėl advokatų – partnerių priimtų protokolų ir sprendimų, bei atitinkamų notarinių aktų pripažinimo negaliojančiais. Teismas nustatė atsakovams ir trečiajam asmeniui terminą pateikti atsiliepimus dėl ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi priėmė ieškovo (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį ir atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo bei nutraukė civilinę bylą Nr. e2-4187-275/2020 (Nr. e2-1245-275/2021) dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais 2012 m. rugsėjo 3 d., 2012 m. gruodžio 28 d., 2013 m. vasario 8 d., 2014 m. vasario 1 d. (ieškinyje klaidingai nurodyta susirinkimo data, turi būti 2014 m. vasario 13 d.) ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. Visuotinio partnerių susirinkimo protokolus ir sprendimus, jeigu teismas juos laikytų sandoriais, bei atitinkamus notarinius aktus nuo jų sudarymo momento, ta apimtimi, (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

10. Teismas sprendė, kad ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų sumą, atitinkančią 66,86 procentus (duomenys neskelbtini) vertės, bei sumą, kurią turėjo gauti partneris, valdantis 66,86 proc. įnašą bendrijoje nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Kadangi atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad jis nebepalaiko anksčiau reikštų reikalavimų dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir kt., teismas tokį pareiškimą vertino kaip ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinio dalies atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinio atsisakymą nuo dalies reikalavimų atsakovų atžvilgiu priėmė ir toje dalyje bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį dalyje dėl ieškovo atsisakymo nuo dalies reikalavimų (duomenys neskelbtini) panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Ieškovas nėra pareiškęs atsisakymo nuo ieškinio. Teismas, iš dalies nutraukdamas bylą, pažeidė dispozityvumo principą, nes ieškovas turi teisę pasirinkti, kokius reikalavimus reikšti. (Duomenys neskelbtini). Todėl šių dviejų atsakovų atžvilgiu reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2012 m. rugsėjo 3 d., 2012 m. gruodžio 28 d., 2013 m. vasario 8 d., 2014 m. vasario 13 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. Visuotinio partnerių susirinkimo protokolus ir sprendimus, jeigu teismas juos laikytų sandoriais, bei atitinkamus notarinius aktus nuo jų sudarymo momento, ta apimtimi, (duomenys neskelbtini), ieškovas palaiko.

11.2. Ieškovas (duomenys neskelbtini), todėl jam sunku įgyvendinti procesines teises. Tai, kad ieškinio reikalavimai yra išdėstyti dviejuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir patikslintame ieškinyje), nesuponuoja išvados, kad ieškovas dalies ieškinio reikalavimų atsisako.

Atsiliepimas

12. Atsakovai (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Ieškovas, pateikdamas 2020 m. lapkričio 29 d. patikslintą ieškinį, savo noru atsisakė reikalavimo dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas, turėdamas pašalinti su reikalavimu dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais susijusius ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje, nusprendė šio reikalavimo apskritai atsisakyti. Tai labai aiškiai patvirtina ir ieškovo 2020 m. gruodžio 9 d. atskirojo skundo argumentas, kad aptariamame patikslintame ieškinyje reikalavimas dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais nėra reiškiamas.

12.2. Vilniaus apygardos teismui 2020 m. gruodžio 18 d. nutartyje aiškiai išreiškus poziciją, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylos dalies dėl reikalavimo dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais nutraukimo ir pasiūlius šiuo klausimu pasisakyti dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat atsakovams paprašius nutraukti bylos dalį, ieškovas nereagavo ir nekvestionavo, kad jis iš tiesų nėra atsisakęs aptariamo reikalavimo. Taigi, ieškovo elgesys rodo, kad jis sąmoningai ir valingai atsisakė reikalavimo dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

12.3. Tai, kad ieškovas, gerai suvokdamas procesines pasekmes, norėjo atsisakyti reikalavimo dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir tai padarė, patvirtina faktas, jog ieškovas atskiruoju skundu ginčija tik šio reikalavimo atsisakymą atsakovų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, bet neginčija jo atsisakymo atsakovų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nors jokių skirtingų aplinkybių, susijusių su pačiu reikalavimo dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais atsisakymu, nėra.

12.4. Savo veiksmus ieškovas bando pateisinti (duomenys neskelbtini), apsunkinančia procesinių teisių įgyvendinimą. (Duomenys neskelbtini).

12.5. Ieškovas, pateikdamas 2020 m . lapkričio 29 d. patikslintą ieškinį, neteigė, kad jo pozicija būtų išdėstyta ne tik šiame, bet ir kituose procesiniuose dokumentuose. Tokios nuorodos nėra ir ieškovo 2020 m. gruodžio 9 d. atskirajame skunde.

Atsiliepimas

13. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovui teigiant, kad jo reikalavimai yra išdėstyti per du dokumentus – ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, tokiu atveju vienu metu byloje yra pareikšti du to paties ieškovo savarankiški ieškiniai, nors civilinio proceso normos tokios galimybės nenumato.

13.2. Net ir laikant, kad ieškinys bei patikslintas ieškinys galėtų egzistuoti tokia forma kaip yra šioje byloje, ieškovas turėtų už patikslintą ieškinį susimokėti naują žyminį mokestį. To nedarydamas (duomenys neskelbtini) pats pripažino, kad patikslintas ieškinys keičia pradinį ieškinį ir jame buvusius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties, (duomenys neskelbtini), teisininko diplomo kopijas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis ir teisininko diplomo kopija (pateikta kartu su atskiruoju skundu dėl 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties) yra byloje, todėl pakartotinai prie bylos nėra pridedamos.

15. Teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri be kita reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto (duomenys neskelbtini) jau po skundžiamos nutarties priėmimo kopijos nepatvirtina jo nurodomų aplinkybių (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.

Dėl pagrindo nutraukti bylą

16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nurodė, jog nebepalaiko anksčiau reikštų reikalavimų pripažinti negaliojančiais 2012 m. rugsėjo 3 d., 2012 m. gruodžio 28 d., 2013 m. vasario 8 d., 2014 m. vasario 1 d. (ieškinyje klaidingai nurodyta susirinkimo data, turi būti 2014 m. vasario 13 d.) ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. Visuotinio partnerių susirinkimo protokolus ir sprendimus, jeigu teismas juos laikytų sandoriais, bei atitinkamus notarinius aktus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, ta apimtimi, (duomenys neskelbtini), todėl teismas tokį pareiškimą vertino kaip ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies. Šioje dalyje teismas bylą nutraukė.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

18. Ieškovo pareiškimas apie ieškinio atsisakymą, priimtas teismo, yra vienas iš civilinės bylos nutraukimo pagrindų (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatytas bylos nutraukimo pasekmes, įstatymas nustato griežtas sąlygas ieškinio atsisakymo priėmimui. Ieškinio atsisakymas turi būti aiškus ir nedviprasmiškai suprantamas. Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, privalo įsitikinti, kad ieškinio atsisakantis ieškovas supranta ieškinio atsisakymo teisines pasekmes – naujo tapataus bylos proceso teisme negalimumą. Ieškovo valios atsisakyti ieškinio išorinė išraiška yra formalizuota įstatyme ir jos turi būti laikomasi. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako. Be to, teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Jeigu įstatyme numatytai procesinei atsisakymo nuo ieškinio tvarkai keliamų reikalavimų nesilaikoma, teismas negali priimti atsisakymo nuo ieškinio ir nutraukti bylą.

19. Teisė į teismą – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) garantuotų fundamentaliųjų asmens teisių. Asmuo laisvas spręsti, ar šia teise naudotis, be kita ko – jos atsisakyti, tačiau teisės į teismą atsisakymas saisto asmenį tik tuo atveju, jeigu yra priimtas laisva valia ir neabejotinas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2010 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Suda prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 1643/06, par. 48–49, 2016 m. kovo 1 d. sprendimas Tabbane prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41069/12, par. 26–27, 30).

20. Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas bei EŽTT jurisprudencija sudaro pagrindą išvadai, kad teismas, kuriam pareiškiamas ieškinio ar (ir) priešieškinio atsisakymas, pirma, turi pareigą tinkamai išaiškinti įstatyme nustatytas tokio procesinio veiksmo teisines pasekmes ir, antra, gali priimti atsisakymą tik nesant abejonių, kad tai atitinka tikrąją asmens valią ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-469/2019).

21. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas raštu būtų pareiškęs apie ieškinio dalies atsisakymą. Priešingai, apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis atsisakė ieškinio dalies. Nesant ieškovo aiškiai išreikšto pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas savo elgesiu atliko procesinį veiksmą, kuris turi būti vertinamas kaip ieškinio dalies atsisakymas.

22. Apeliantas atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties nurodė, kad patikslintame ieškininiame pareiškime nėra reikalavimo pripažinti partnerių susirinkimo protokolus ir sprendimus bei notarinius aktus negaliojančiais, nes tai yra vindikacinis pareiškimas dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Tačiau ieškovas nei šiame atskirajame skunde, nei kitame procesiniame dokumente nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodęs, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimų ar kad patikslinto ieškinio pateikimas reiškia ir ankstesniame ieškinyje išdėstytų reikalavimų atsisakymą. Taigi, rašytinio ieškovo atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, kurio turinys atitiktų CPK 111 straipsnio 3 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, byloje nėra, be to, teismas pareigos išaiškinti tokio procesinio veiksmo (ieškinio dalies atsisakymo) padarinių ieškovui taip pat neįvykdė, taigi galima įžvelgti dispozityvumo (laisvo naudojimosi šalims priklausančiomis procesinėmis teisėmis), teisės kreiptis į teismą pažeidimą (CPK 5, 13 straipsniai).

23. Apeliantas nagrinėjamu atveju prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti dalyje dėl ieškovo atsisakymo nuo dalies reikalavimų (duomenys neskelbtini), o reikalavimų likusiems atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl pripažinimo negaliojančiais 2013 m. vasario 8 d., 2014 m. vasario 13 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. Visuotinio partnerių susirinkimo protokolų ir sprendimų bei atitinkamų notarinių aktų nemato prasmės toliau palaikyti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti partnerių susirinkimo protokolus ir sprendimus bei notarinius aktus negaliojančiais nutraukė visų atsakovų atžvilgiu, todėl vien tai, kad apeliantas atskirojo skundo dalyką suformulavo kaip prašymą panaikinti nutartį tik dviejų atsakovų atžvilgiu, nekeičia faktinės situacijos, kad šiuo atveju apeliantas pirmosios instancijos teisme nebuvo išreiškęs valios dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio visų atsakovų atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga vadovautis faktiniu atskirojo skundo pagrindu, kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320, 338 straipsniai) ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti visa apimtimi. Aplinkybės, susijusios su paties reikalavimo dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais atsisakymu, priimant skundžiamą nutartį, buvo vienodos visų atsakovų atžvilgiu, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka vertinti, kad ieškovas buvo tinkama forma atsisakęs dalies ieškinio, pareikšto atsakovams (duomenys neskelbtini), nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinį procesą reglamentuojančias normas, todėl apelianto atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria byla dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais 2012 m. rugsėjo 3 d., 2012 m. gruodžio 28 d., 2013 m. vasario 8 d., 2014 m. vasario 1 d. (ieškinyje klaidingai nurodyta susirinkimo data, turi būti 2014 m. vasario 13 d.) ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. Visuotinio partnerių susirinkimo protokolus ir sprendimus, jeigu teismas juos laikytų sandoriais, bei atitinkamus notarinius aktus nuo jų sudarymo momento, ta apimtimi, (duomenys neskelbtini), nutraukta visų atsakovų atžvilgiu, pripažįstama nepagrįsta, neteisėta ir naikinama, o byla nutrauktoje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Grąžindamas bylą šios nutarties 24 punkte nurodytoje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinis teismas išaiškina ieškovui jo pareigas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti su teismu bei dalyvaujančiais byloje asmenims (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) ir būtinybę aiškiai suformuluoti byloje jo reiškiamus reikalavimus, kad tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Tuo atveju, jeigu dėl apelianto akcentuojamos (duomenys neskelbtini) jis negali tinkamai įgyvendinti procesinių teisių, ieškovui siūloma pasirūpinti atstovavimu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais 2012 m. rugsėjo 3 d., 2012 m. gruodžio 28 d., 2013 m. vasario 8 d., 2014 m. vasario 1 d. (ieškinyje klaidingai nurodyta susirinkimo data, turi būti 2014 m. vasario 13 d.) ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. Visuotinio partnerių susirinkimo protokolus ir sprendimus, jeigu teismas juos laikytų sandoriais, bei atitinkamus notarinius aktus nuo jų sudarymo momento, ta apimtimi, (duomenys neskelbtini), perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė