- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- eI3-4558-764/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- K. K., M. K.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. Z.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams J. K. ir R. V.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. K. ir M. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Z. dėl sprendimų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. K. ir M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami:
1) panaikinti 2024 m. rugsėjo 20 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus privalomąjį nurodymą Nr. PN-663;
Šalies argumentai
2) panaikinti 2024 m. rugsėjo 20 d. Departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus privalomąjį nurodymą Nr. PN-662;
3) panaikinti 2024 m. spalio 18 d. Departamento sprendimą Nr. AD5-22667 „Dėl 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-663“ (toliau – 2024 m. spalio 18 d. Sprendimas);
4) panaikinti 2024 m. spalio 21 d. Departamento sprendimą Nr. AD5-22707 „Dėl 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-662“ (toliau – 2024 m. spalio 21 d. Sprendimas);
5) jų naudai iš Departamento priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Paaiškina, kad pareiškėjui K. K. priklauso 6894/27541 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Likusios 20647/27541 dalys Sklypo priklauso kitam pareiškėjui – M. K., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su D. Z.. 2024 m. rugsėjo 17 d. abu pareiškėjai gavo Departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto R. V. el. laiškus, kuriais buvo reikalaujama iki 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikti rašytinius paaiškinimus, dokumentus, kitą informaciją (nuomonę), pagrindžiančią pareiškėjų galimybes įvykdyti privalomąjį nurodymą per atitinkamą terminą. El. laiške taip pat nurodoma, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, vadovudamiesi 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu atlikti patikrinimą Nr. SPR1-1049, atlikto patikrinimą ir įvertintino K. K., M. K. ir D. Z. bendrąja nuosavybės teise priklausančią privačią miško valdą (Sklypą), patenkančią į Valstybinės miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio Pravieniškių girininkiją. Patikrinimo metu konstatuota, kad:
1) kvartale Nr. 47, tarp sklypų Nr. 8 ir Nr. 11, iškastas 0,06 ha ploto dirbtinis paviršinis nepratekamas vandens telkinys;
2) kvartale Nr. 47, sklype Nr. 11, iš šio telkinio kasimo vietos paskleistas gruntas, kurio matmenys: ilgis – 30,0 m, plotis – 20,0 m, aukštis – 0,50 m (bendras plotas – 600,0 m², tūris – 300,0 m³);
3) kvartale Nr. 47, sklype Nr. 8, iš to paties telkinio kasimo vietos paskleistas gruntas, kurio matmenys: ilgis – 32,0 m, plotis – 25,0 m, aukštis – 1,00 m (bendras plotas – 800,0 m², tūris – 800,0 m³).
Šie įrenginiai, pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą „miško infrastruktūros“ apibrėžtį, neatitinka miško infrastruktūros įrenginiams keliamų reikalavimų. Minėtuose el. laiškuose nurodoma, kad Sklype įrengus dirbtinį nepratekamą vandens telkinį buvo pažeistas šiam sklypui taikomas Miškų įstatymo apribojimas „Miško žemė“ (VI skyrius, trečiasis skirsnis). Dėl to padarytas neigiamas poveikis miškui kaip aplinkos objektui ir pažeistas Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kuriuo nustatytos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos. Taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtinto Nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo aplinkosaugos ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 7.5 papunkčio reikalavimai, pagal kuriuos dirbtinį vandens telkinį draudžiama įrengti miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto telkinys, numatytas miškotvarkos projekte.
Abu pareiškėjai vyresn. specialistui R. V. išsiųstais el. laiškais paprašė pratęsti rašytinių paaiškinimų pateikimo terminą. Nepaisant to, vyresnysis specialistas R. V. pareiškėjui K. K. davė 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-663, o pareiškėjui M. K. – 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-6623 (toliau – Privalomieji nurodymai), kurių esmė yra iš esmės identiška: įpareigoti panaikinti dirbtinį paviršinį nepratekamą vandens telkinį ir pašalinti iš miško žemės gruntą, kuris susidarė įrengiant dirbtinį nepratekamą vandens telkinį Sklype. Privalomojo nurodymo reikalavimą reikėjo įvykdyti per vieną mėnesį nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos. Kategoriškai nesutikdami su jiems duotais Privalomaisiais nurodymais, pareiškėjai Departamento vadovui – direktoriui G. K. – pateikė 2024 m. spalio 4 d. skundą „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-662“ ir 2024 m. spalio 4 d. skundą „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-663“, kuriais prašė panaikinti Privalomuosius nurodymus, o šio reikalavimo netenkinus, jų įvykdymo terminą pratęsti iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Departamente išnagrinėjus minėtus 2024 m. spalio 4 d. skundus, pareiškėjas K. K. gavo 2024 m. spalio 18 d. Departamento sprendimą Nr. AD5-22667 „Dėl 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-663“, o pareiškėjas M. K. – 2024 m. spalio 21 d. Departamento sprendimą Nr. AD5-22707 „Dėl 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-662“. Tiek 2024 m. spalio 18 d. Sprendimo, tiek ir 2024 m. spalio 21 d. Sprendimo rezoliucinės dalys iš esmės sutampa, t. y. buvo nuspręsta iš dalies pakeisti Privalomuosius nurodymus, nustatyti, kad juos privaloma įvykdyti iki 2025 m. balandžio 23 d. (įskaitytinai).
Pareiškėjai, atsižvelgdami į susidariusią situaciją, nesutikdami su jiems duotais Privalomaisiais nurodymais ir manydami, jog Privalomieji nurodymai buvo duoti visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, kreipiasi į teismą. Teigia, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Sklype įrengto vandens telkinio. Aptariamas vandens telkinys Sklype atsirado dėl to, kad iškilo būtinybė padidinti ilgą laiką gretimame žemės sklype egzistavusį vandens telkinį. Minėtas gretimas sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra adresu (duomenys neskelbtini) ir priklauso D. Z.. Minėtas pradinis vandens telkinys dėl vasarą nusenkančio vandens pradėjo pelkėti, todėl iškilo būtinybė imtis veiksmų išspręsti šią problemą, t. y. jį padidinti. Privalomuosiuose nurodymuose aptariamas vandens telkinys miško sklype buvo įrengtas 2021 m. pradžioje. Nurodomą aplinkybę patvirtina pateikiamos „Google Earth“ žemėlapio ištraukos (kairėje: 2020-08, dešinėje 2021-09). Vandens telkinio įrengimo laikas svarbus sprendžiant dėl skundžiamų Departamento direktoriaus sprendimų ir Privalomųjų nurodymų teisėtumo bei pagrįstumo. Pabrėžtina, kad vandens telkinys buvo padidintas iki pareiškėjui K. K. tampant Sklypo dalies bendraturčiu. Pareiškėjas K. K. Sklypo bendraturčiu tapo 2022 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 6715 pagrindu. Šią aplinkybę patvirtina viešojo Nekilnojamojo turto registro duomenys. Vandens telkinio įrengimo metu pareiškėjas K. K. neturėjo nei Sklypo (jo dalies) nuosavybės teisės, nei jį valdė kokiu nors kitu pagrindu. Pareiškėjas K. K. neneigia savo investicijų (tiek piniginių, tiek laiko, tiek darbo) į vandens telkinio padidinimą, tačiau yra įsitikinęs, jog tretiesiems asmenims ir valstybinėms institucijoms turi atsakyti asmenys, kurie buvo Sklypo savininkai vandens telkinio įrengimo metu, t. y. dabartiniai Sklypo bendraturčiai M. K. ir D. Z.. Dėl šios priežasties visiškai nesutiktina su 2024 m. spalio 18 d. Sprendime pateikiama pozicija: „<...> pareiškėjui, kaip Miško sklypo bendraturčiui, būtent ir kyla pareiga pašalinti pažeidimą (pašalinti neteisėtai įrengtą dirbtinį vandens telkinį, esantį jam šiuo metu nuosavybės teise priklausančiame Miško sklype), tačiau jam nekyla teisinė atsakomybė (nubaudimas) už šio pažeidimo padarymą, tai yra dirbtinio vandens telkinio įrengimą. Tai du atskiri veiksniai, kurie neteisingai interpretuojami skunde.“
Pažymėtina, jog pareiškėjas K. K. nuo Sklypo dalies įgijimo siekė įteisinti kitų Sklypo bendraturčių įrengtą vandens telkinį ir organizavo miškotvarkos projekto parengimą. Nurodomą aplinkybę patvirtina pateikiama Miškotvarkos projekto 2023–2033 metams kopija. Miškotvarkos projektas nebuvo įgyvendintas tik dėl kitos Sklypo bendraturtės D. Z. veiksmų – kreipimosi sustabdyti miškotvarkos projekto vykdymą (atšaukti savo sutikimą dėl miškotvarkos projekto). Šią aplinkybę patvirtina pateikiama ištrauka iš Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų registro.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjas K. K., kuris nebuvo Sklypo savininkas vandens telkinio įrengimo metu ir kuris dėjo maksimalias pastangas vandens telkiniui įteisinti, negali būti laikomas atsakingu už šio vandens telkinio įrengimą. Dėl šios priežasties privalomasis nurodymas K. K. buvo duotas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, todėl turi būti panaikintas.
Tiek skundžiamuose Privalomuosiuose nurodymuose, tiek 2024 m. spalio 18 d. Sprendime ir 2024 m. spalio 21 d. Sprendime yra naudojamas terminas „dirbtinis paviršinis nepratekančio vandens telkinys“. Pareiškėjų įsitikinimu, Sklype esantis vandens telkinys negali būti laikomas dirbtiniu nepratekančiu vandens telkiniu, kadangi toks telkinys turėtų būti įrengtas naudojant vandenį nepraleidžiančias priemones: plėvelę, plastiką, molį, geležį ar kt. Nepratekančio vandens tvenkiniai dažniausiai yra įrengiami tokiose vietose, kuriose nėra aukšto gruntinio vandens (prie didelių komercinių pastatų, degalinių ir pan., kuriuose yra laikomas vanduo, skirtas ugniai gesinti). Nagrinėjamu atveju buvo padidintas pratekančio vandens telkinys, kuris egzistavo labai ilgą laiką. Kartu su šiuo skundu pridedama portalo „Geoportalas“ žemėlapio ištrauka patvirtina, jog vandens telkinys jau egzistavo 1995–1999 metų laikotarpiu. Minėtas pradinis vandens telkinys dėl vasarą nusenkančio vandens pradėjo pelkėti, todėl iškilo būtinybė jį padidinti. Padidintame natūralaus pratekėjimo vandens telkinyje vanduo nuolat atsinaujina dėl esančių šaltinių, taip pat vanduo susigeria į gruntą, todėl jis negali būti laikomas „nepratekančio vandens telkiniu“. Neteisingas Sklype esančio vandens telkinio kvalifikavimas lemia skundžiamų Privalomųjų nurodymų neteisėtumą bei būtinybę juos panaikinti.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi ir Departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus specialistų R. V. ir A. Z. parengtas 2023 m. birželio 30 d. patikrinimo aktas Nr. PA-3090 (toliau – Patikrinimo aktas). Atkreiptinas dėmesys, kad Privalomieji nurodymai buvo duoti 2024 m. rugsėjo 20 d., o Sklypas patikrintas 2023 m. gegužės 3 d. Akcentuotina, jog šios aplinkybės nėra ginčijamos nei 2024 m. spalio 18 d. Sprendime, nei 2024 m. spalio 21 d. Sprendime. Priešingai, atsakovė nurodo: „Atitinkamai, suteikiant Pareiškėjui pakankamai ilgą laiko tarpą, buvo tikimasi, kad pažeidimas bus geranoriškai pašalintas.“ Taigi, byloje nėra ginčo, kad Patikrinimo aktas, kurio pagrindu ir buvo duoti Privalomieji nurodymai, buvo surašytas 2023 m. birželio 30 d., t. y. 14 (keturiolika) mėnesių iki Privalomųjų nurodymų davimo. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog tikrinant Sklypą ir duodant skundžiamą Privalomąjį nurodymą nebuvo laikomasi teisės aktais nustatytų šių veiksmų atlikimo terminų.
Pažymi, kad patikrinimą atlikę specialistai Patikrinimo akte aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, jog neprieštarauja dėl Sklype esančio vandens telkinio įteisinimo: „Atsižvelgiant į bendraturčių pateiktus raštiškus paaiškinimus, teisinį reguliavimą dėl dirbtinių vandens telkinių įrengimo miško žemėje, neprieštaraujame dėl 0,06 ha ploto dirbtinio vandens telkinio intarpo įteisinimo.“ Šis Patikrinimo akte pateiktas teiginys aiškiai rodo aplinkos apsaugos specialistų požiūrį į Sklype esantį vandens telkinį ir jo pavojingumą (grėsmę) gamtai. Negali būti ginčo dėl to, kad tuo atveju, jeigu vandens telkinys keltų realią grėsmę gamtai, aplinkos apsaugos specialistai net nesvarstytų jo įteisinimo galimybės. Nagrinėjamu atveju susidariusi priešinga situacija – Sklypą patikrinę pareigūnai aiškiai nurodė, jog vandens telkinio įteisinimas yra galimas ir priimtinas situacijos sprendimo būdas. Be to, ši aplinkybė nebuvo paneigta ir skundžiamais atsakovės sprendimais, kuriuose dar kartą nurodoma, kad Departamento pareigūnai neprieštarauja dirbtinio vandens telkinio įteisinimui. Be to, aplinkybę, jog vandens telkinys nedaro žalos gamtai ir nekelia jai grėsmės, patvirtina ir kiti Departamento veiksmai. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Miško patikrinimas buvo atliktas 2023 m. gegužės 3 d., o Privalomasis nurodymas duotas 2024 m. rugsėjo 20 d., t. y. po daugiau nei 16 mėnesių. Toks ilgas laiko tarpas rodo, kad vandens telkinys nekelia realaus pavojaus, kuris turi būti nedelsiant pašalintas. Pareiškėjai yra įsitikinę, jog skundžiami Privalomieji nurodymai buvo priimti dėl to, kad pareiškėjas K. K. Departamentui pateikė 2024 m. rugsėjo 12 d. skundą dėl vyresn. specialisto R. V. veiksmų. Po šio skundo pateikimo specialisto R. V. šališki veiksmai dar labiau suaktyvėjo. Be to, šis konkretus specialistas pareiškėjui K. K. davė ne tik šiuo skundu susijusį skundžiamą privalomąjį nurodymą, bet ir kitą 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomąjį nurodymą, kuris taip pat yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.
Paaiškina, kad skundžiamuose 2024 m. spalio 18 d. Sprendime bei 2024 m. spalio 21 d. Sprendime nėra pasisakoma dėl žalos gamtai dydžio, kuri būtų padaryta siekiant panaikinti Sklype įrengtą vandens telkinio intarpą bei pašalinant paskleistą gruntą. Siekiant atstatyti vandens telkinį į anksčiau buvusią jo vietą (plotą), reikėtų įrengti atraminę betoninę ar metalinę sienelę toje vietoje, kurioje Sklypas ribojasi su bendraturtei D. Z. priklausančiu namų valdos žemės sklypu. Nėra abejonių, jog tokiems darbams atlikti reikia ypač didelių piniginių lėšų (pareiškėjų preliminariais skaičiavimais – apie 15 000,00 Eur). Tačiau visų svarbiausia, jog panaikinus vandens telkinį gamtai būtų padaryta didesnė žala nei tiesiog paliekant vandens telkinį ir sudarant galimybes Sklypo bendraturčiams jį įteisinti. Negali būti ginčo dėl to, kad sprendžiant aplinkosauginius klausimus visais atvejais turi būti siekiama kuo mažesnės žalos aplinkai. Norint panaikinti į Sklypą patenkančią vandens telkinio dalį, kuri egzistuoja jau beveik ketverius metus, yra būtina atlikti daug sudėtingų ir daug lėšų reikalaujančių veiksmų. Visų pirma, siekiant panaikinti vandens telkinį, yra privalu išpumpuoti esamą vandenį, o tai padarytų didelę žalą šalia esančiam miškui, nes jis ilgą laiką būtų apsemtas ir tai neigiamai paveiktų miško paklotę, medžių šaknis ir ant žemės esančius organizmus. Akcentuotina ir tai, jog vandens telkinys yra įžuvintas, todėl išpumpavus iš jo vandenį žūtų visa jame gyvenanti gyvūnija. Be to, išvežant iškastinį gruntą būtų paliktos gilios provėžos ir pažeista miško paklotė. Jau minėta, kad ginčo vandens telkinys turi vandens cirkuliaciją ir jame puikiai dera faunos įvairovė – žuvys ir vabzdžiai, kurie aplinkosauginiu požiūriu yra labai svarbūs ekosistemai ir natūraliems aplinkos procesams. Įrengtas vandens telkinys aplinkosauginiu požiūriu sukuria daugiau naudos nei padaro žalos miškui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog reikalavimas panaikinti vandens telkinį yra neproporcinga ir perteklinė priemonė, kuri gamtai sukeltų didelę žalą. Pareiškėjų įsitikinimu, tai yra savarankiškas pagrindas Privalomųjų nurodymų panaikinimui. Nagrinėjamu atveju yra visos galimybės įteisinti įrengtą vandens telkinį. Dėl šios priežasties manytina, kad nagrinėjamu atveju Sklypo bendraturčiams turi būti sudaryta galimybė įteisinti vandens telkinį parengiant, suderinant ir patvirtinant miškotvarkos projektą. Negali būti ginčo dėl to, jog vandens telkinio įteisinimas nesukeltų papildomos žalos gamtai, skirtingai nei jo panaikinimas, kuris, kaip minėta, turėtų milžinišką neigiamą poveikį miškui bei jo augmenijai ir gyviesiems organizmams.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose yra nagrinėjama pareiškėjo M. K. ir kitos Sklypo bendraturtės D. Z. santuokos nutraukimo byla (civilinės bylos Nr. e2-2276-359/2024). Minėtoje civilinėje byloje pareiškėjas M. K. reiškia reikalavimą, jog visa jam ir D. Z. priklausanti Sklypo dalis būtų priteista jo asmeninėn nuosavybėn. Akcentuotina, kad bendraturtė D. Z. yra pagrindinė kliūtis miškotvarkos projektui įgyvendinti, todėl yra pagrindas manyti, jog Kauno apylinkės teismui patenkinus pareiškėjo M. K. ieškinį, nebeliks kliūčių vandens telkinio įteisinimui. Skundžiamuose Departamento sprendimuose visiškai nepasisakoma dėl aplinkybės, jog ne visas Sklypo plotas yra įregistruotas kaip miškas. Pažymėtina, kad bendras Sklypo plotas yra 8,2623 ha, o Miškų kadastre registruotas miško plotas yra 8,1927 ha. Ši aplinkybė yra nurodyta ir Privalomųjų nurodymų 4.1 papunkčiuose. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, konstatuotina, jog 0,0696 ha Sklypo plotas nėra registruotas kaip miškas. Tiek Patikrinimo akte, tiek ir Privalomuosiuose nurodymuose teigiama, jog Sklype įrengto vandens telkinio plotas yra 0,06 ha, t. y. mažesnis nei 0,0696 ha Sklypo plotas, kuris nėra įregistruotas kaip miškas. Nė viename pareiškėjams pateiktame dokumente nėra pateikiama jokių įrodomąją galią turinčių duomenų, kurie patvirtintų, kad įrengtas vandens telkinys yra Sklypo dalyje, kuri yra įregistruota Miško kadastre. Atsižvelgiant į tai, prieitina prie pagrįstos išvados, jog Privalomuosius nurodymus surašęs Departamento specialistas R. V. neįsitikino, kad vandens telkinys yra įrengtas teritorijoje, kuri yra įregistruota kaip miškas. Tai dar viena priežastis, patvirtinanti, jog Privalomieji nurodymai (taip pat 2024 m. spalio 18 d. Sprendimas ir 2024 m. spalio 21 d. Sprendimas) yra nemotyvuoti, nepagrįsti ir turi būti nedelsiant panaikinti.
Nurodo, kad pareiškėjai visiškai nesutinka su Departamento pozicija, jog kiekvienas iš Sklypo bendraturčių galėjo būti įpareigojamas panaikinti visą Sklype įrengtą vandens telkinio intarpą: „Atsakant į Skundo argumentus apie tai, kad turėjo būti duoti ne atskiri privalomieji nurodymai visiems trims Miško žemės sklypo savininkams, o vienas bendras, pažymėtina, kad Kontrolės įstatymas [Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas] nenumato Departamento pareigūnams draudimo teikti žemės sklypų bendraturčiams atskirus privalomuosius nurodymus. Privalomuoju nurodymu kiekvienam iš bendraturčių neprivalo būti nustatyta konkreti Privalomojo nurodymo dalis, kurią jis turi įvykdyti, kadangi Miško žemės sklypą visi bendraturčiai valdo jo neatidalinus tam tikromis dalimis ar pan.“ Pareiškėjai yra įsitikinę, jog nagrinėjamu atveju duodant tris atskirus privalomuosius nurodymus, kuriais iš esmės yra įpareigojama atlikti identiškus veiksmus, t. y. kiekvienas iš Sklypo bendraturčių yra įpareigojamas pilna apimtimi įvykdyti vandens telkinio intarpo panaikinimo darbus, buvo viršytos Departamento specialisto įgaliojimų ribos. Priešingai nei situaciją traktuoja Departamentas, konstatuotina, jog teisės aktuose nėra numatyta galimybės žemės sklypų bendraturčiams teikti atskirus privalomuosius nurodymus. Pareiškėjų įsitikinimu, privalomuoju nurodymu (tuo atveju, jeigu jis būtų pagrįstas ir teisėtas) kiekvienam iš bendraturčių turi būti nustatyta konkreti privalomojo nurodymo dalis, kurią jis turi įvykdyti. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta ir tai yra dar vienas esminis Privalomųjų nurodymų trūkumas, kuris lemia būtinybę juos panaikinti.
Paaiškina, jog Departamento specialistas taip pat savo įgaliojimus viršijo ir Privalomaisiais nurodymais pareiškėjus įpareigodamas iš Sklypo pašalinti paskleistą gruntą (Privalomųjų nurodymų 4.2.2 ir 4.2.3 papunkčiai). Atkreiptinas dėmesys, jog Aprašo, kuriuo remiamasi ir Privalomuosiuose nurodymuose, 9 punkte numatyta: „Įrengiant ir (ar) tvarkant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, kai keičiamas šio vandens telkinio gylis ar tūris, iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudoti įrengiant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį juosiantį pylimą, formuojant reljefą sklype nepažeidžiant hidrogeodinaminio režimo ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti sklype, kuriame įrengiamas nepratekamas dirbtinis vandens telkinys.“ Taigi, Apraše yra nustatytas draudimas iš sklypo, kuriame yra įrengiamas vandens telkinys, išgabenti susidariusį gruntą (išimtis – galima išgabenti į kitą savo sklypą). Nagrinėjamu atveju pareiškėjams duotų Privalomųjų nurodymų dalys, kuriomis pareiškėjai įpareigojami iš Sklypo išgabenti paskleistą gruntą, savo esme prieštarauja Aprašo reikalavimams. Negali būti ginčo dėl to, jog Departamento specialistas neturėjo teisės pareiškėjų įpareigoti iš Sklypo išgabenti paskleistą gruntą, kadangi tai neatitinka aktualių teisės aktų (Aprašo) reikalavimų. Konkrečiu atveju, pareiškėjams duoti Privalomieji nurodymai yra nepagrįsti, neteisėti ir duoti viršijant suteiktus įgaliojimus, todėl turi būti panaikinti. 2024 m. spalio 18 d. Sprendimas ir 2024 m. spalio 21 d. Sprendimas, kuriais Privalomieji nurodymai nebuvo panaikinti, taip pat yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, todėl irgi turi būti panaikinti.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad bendraturčiams K. K., M. K. ir D. Z. nuosavybės teise priklausanti privati miško valda (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., yra priskirta valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio Pravieniškių g-jos kvartalams Nr. 47, 48, 65, 66 – IV grupės ūkinių miškų sklypams. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagrindinė Sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Žemės sklypo plotas – 8,2623 ha, iš kurių miško žemės plotas sudaro 8,2223 ha. Miškų valstybės kadastre įregistruota 8,1927 ha miško žemės. Sklypui nustatyti šie apribojimai – Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 reikalavimai: „Miško žemė“ (VI skyrius, trečiasis skirsnis), „Elektros tinklų apsaugos zonos“ (III skyrius, ketvirtasis skirsnis), „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonos“ (III skyrius, penktasis skirsnis) ir „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos“ (VI skyrius, septintas skirsnis); registruotų statinių sklype nėra. Departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, vykdydami aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę miškų srityje, Patikrinimo akte konstatavo, kad:
1) kvartale Nr. 47, tarp sklypų Nr. 8 ir Nr. 11, iškastas 0,06 ha ploto dirbtinis paviršinis nepratekamas vandens telkinys;
2) kvartale Nr. 47, sklype Nr. 11, iš šio telkinio kasimo vietos paskleistas gruntas, kurio matmenys: ilgis – 30,0 m, plotis – 20,0 m, aukštis – 0,50 m (bendras plotas – 600,0 m², tūris – 300,0 m³);
3) kvartale Nr. 47, sklype Nr. 8, iš to paties telkinio kasimo vietos paskleistas gruntas, kurio matmenys: ilgis – 32,0 m, plotis – 25,0 m, aukštis – 1,00 m (bendras plotas – 800,0 m², tūris – 800,0 m³).
Departamento pareigūnai patikrinimo metu konstatavo, kad Sklypas neatitinka Miškų įstatyme miško infrastruktūros įrenginiams keliamų reikalavimų. Įrengus dirbtiną nepratekamą vandens telkinį miško žemės paskirties sklype, buvo pažeistas šiam sklypui privalomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo apribojimas „Miško žemė“ (VI skyrius, trečiasis skirsnis). Dėl to buvo padarytas neigiamas poveikis miškui kaip aplinkos objektui ir pažeisti Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Patikrinimo metu Sklypo bendraturčiai teikė rašytinius paaiškinimus, pareigūnams nurodydami, kad jie ketina rengti sklypo vidinį miškotvarkos projektą, dirbtinį vandens telkinį įteisinti, dėl to kreipėsi į atitinkamus specialistus. Atsižvelgę į Sklypo savininkų pateiktus raštiškus paaiškinimus, teisinį reguliavimą dėl dirbtinių vandens telkinių įrengimo miško žemėje, Departamento pareigūnai Patikrinimo akte nurodė neprieštaraujantys dėl 0,06 ha ploto dirbtinio vandens telkinio intarpo įsiteisinimo. Buvo konstatuota, kad sunaikinta 0,14 ha (1400 m²) miško paklotės, nurodyta, kad 0,14 ha plote neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus. Atsižvelgęs į tai, kad Departamente nebuvo gauta duomenų apie atliktą Sklypo vidinį miškotvarkos projektą, ginčo vandens telkinys per daugiau negu metus laiko nebuvo įteisintas, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, Departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyrius 2024 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjams teikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-662 ir privalomąjį nurodymą Nr. PN-663. Privalomaisiais nurodymais reikalauta panaikinti dirbtinį paviršinį nepratekamą vandens telkinį ir pašalinti iš miško žemės gruntą, kuris susidarė įrengiant šį vandens telkinį privačioje miško valdoje. Pareiškėjai, nesutikdami su Privalomaisiais nurodymais, pateikė Departamentui skundus, prašydami juos panaikinti. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundus, 2024 m. spalio 18 d. Sprendimu ir 2024 m. spalio 21 d. Sprendimu pareiškėjų skundus patenkino iš dalies, tai yra pakeitė skundžiamus Privalomuosius nurodymus iš dalies, nustatydamas, kad juos pareiškėjai privalo įvykdyti iki 2025 m. balandžio 23 d. įskaitytinai. Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamais sprendimais, Regionų administraciniam teismui pateikė bendrą skundą.
Teigia, jog skundžiami Privalomieji nurodymai pareiškėjams duoti remiantis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, kuriomis nustatyta, kad kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Skunde argumentuojama, kad pareiškėjas K. K., kuris nebuvo ginčo sklypo savininkas vandens telkinio įrengimo metu ir kuris dėjo maksimalias pastangas vandens telkiniui įteisinti, negali būti laikomas atsakingu už šio vandens telkinio įrengimą. Dėl šios priežasties privalomasis nurodymas Nr. PN-663 K. K. buvo duotas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, todėl turi būti panaikintas. Su šiais skundo argumentais Departamentas neturi pagrindo sutikti, kadangi patikrinimas ginčo miško žemės sklype buvo pradėtas 2023 m. gegužės mėnesį, baigtas 2023 m. birželio 30 d., tai yra tuo metu, kai vienu iš miško sklypo bendraturčių jau buvo ir pareiškėjas. Šiuo atveju svarbus yra pažeidimo nustatymo momentas. Pažeidimas nustatytas ir užfiksuotas 2023 m. birželio 30 d. patikrinimo akte. Žemės dovanojimo sutartims taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXVII skyriaus nuostatos, pagal kurias dovanojimas – tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima (6.465 straipsnis). Dovanojimo sandoris yra dvišalis, kuriam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Žemės dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso XXVII skyriaus nuostatos. Sandorio šaliai, perėmusiai sandorio objektą, pereina ne tik nuosavybės teisės, bet ir tam tikros, su sandorio objektu susijusios pareigos. Šiuo atveju pareiškėjui K. K., kaip miško sklypo bendraturčiui, būtent ir kyla pareiga pašalinti pažeidimą (pašalinti neteisėtai įrengtą dirbtinį vandens telkinį, esantį jam šiuo metu nuosavybės teise priklausančiame miško sklype), tačiau jam nekyla teisinė atsakomybė (nubaudimas) už šio pažeidimo padarymą, tai yra dirbtinio vandens telkinio įrengimą. Šie argumentai pareiškėjui buvo nurodyti ir Departamento 2024 m. spalio 18 d. Sprendime.
Nurodo, kad pareiškėjai argumentuoja, jog miško žemės sklype esantis vandens telkinys negali būti laikomas dirbtiniu nepratekančiu vandens telkiniu, kadangi toks telkinys turėtų būti įrengtas naudojant vandenį nepraleidžiančias priemones: plėvelę, plastiką, molį, geležį ar kt. Nagrinėjamu atveju buvo padidintas pratekančio vandens telkinys, kuris egzistavo labai ilgą laiką. Su šiais skundo argumentais Departamentas nesutinka, kadangi nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo, derinimo, naudojimo, priežiūros, tvarkymo ir likvidavimo aplinkosauginiai ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimai, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo derinimo reikalavimai nustatyti Apraše. Kūdra – dirbtinai išrausta duobė ir prileista ar savaime užsipildanti paviršiniu vandeniu, vanduo į ją nepriteka. Formaliai dokumentuose kūdros vadinamos dirbtiniais vandens telkiniais. Pažymėtina, kad dirbtiniam vandens telkiniui įrengti nėra būtina naudoti specialių priemonių ar medžiagų, tai yra dirbtinai įrengtas vandens telkinys. Vadovaujantis Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. vasario 1 d., t. y. dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu) 7.5 papunkčiu, dirbtinį vandens telkinį įrengti draudžiama miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte. Miško savininkai privalo laikytis Miško įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų (Miško įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai valdomame miško žemės sklype valdo dirbtinį vandens telkinį, neturėdami miškotvarkos projekto, todėl ir buvo įpareigoti šį telkinį pašalinti iš miško žemės. Departamento pareigūnų vertinimu, ginčo dirbtinis vandens telkinys yra nepratekamas.
Pažymi, jog dėl skundo argumento, kad tarp pareigūnų atlikto patikrinimo ir teiktų Privalomųjų nurodymų praėjo gana ilgas laiko tarpas, Departamentas nurodo, jog Departamento pareigūnai, 2023 m. atlikdami patikrinimą ir 2023 m. birželio 30 d. surašydami patikrinimo aktą, pareiškėjams buvo nurodę, kad jie neprieštarauja dirbtinio vandens telkinio įteisinimui. Apie pradėtus įteisinimo veiksmus pareiškėjai informavo Departamento pareigūnus rašytiniuose paaiškinimuose. Sklypo bendraturčiams buvo suteiktas pakankamai ilgas laiko tarpas susitvarkyti įteisinimo dokumentus, tačiau iki pat privalomojo nurodymo davimo dienos nebuvo gauta įrodymų, patvirtinančių dirbtinio vandens telkinio įteisinimą, pradėtą miškotvarkos rengimo projekto rengimą ir pan. Atitinkamai, suteikiant pareiškėjams pakankamai ilgą laiko tarpą, buvo tikimasi, kad pažeidimas bus geranoriškai pašalintas. To nesulaukus, Departamento pareigūnai, vadovaudamiesi AAVKĮ, taikė Sklypo bendraturčiams privalomuosius nurodymus, įpareigodami ginčo vandens telkinį pašalinti iš Sklypo. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra visos galimybės įteisinti įrengtą vandens telkinį. Dėl šios priežasties manytina, kad nagrinėjamu atveju sklypo bendraturčiams turi būti sudaryta galimybė įteisinti vandens telkinį parengiant, suderinant ir patvirtinant miškotvarkos projektą. Šiais argumentais pareiškėjai patys nurodo, kad ketina įsiteisinti ginčo vandens telkinį, tačiau, kaip matyti, nuo 2023 m. birželio mėnesio (šiuo metu atliktas patikrinimas, skundžiami Privalomieji nurodymai duoti daugiau nei po metų, jų vykdymo terminai pratęsti dar 6 mėnesiams) nėra ėmęsi jokių veiksmų, kad minėtas vandens telkinys būtų įteisintas, todėl Departamento pareigūnai įpareigojo pareiškėjus vandens telkinį iš miško sklypo pašalinti.
Paaiškina, kad pareiškėjai nesutinka su Departamento pozicija, jog kiekvienas iš Sklypo bendraturčių galėjo būti įpareigotas panaikinti visą Sklype įrengtą vandens telkinio intarpą. Pažymėtina, kad AAVKĮ nenumatytas draudimas Departamento pareigūnams teikti žemės sklypų bendraturčiams atskirus privalomuosius nurodymus. Privalomuoju nurodymu kiekvienam iš bendraturčių neprivalo būti nustatyta konkreti privalomojo nurodymo dalis, kurią jis turi įvykdyti, kadangi miško žemės sklypą visi bendraturčiai valdo jo neatidalinus tam tikromis dalimis ar pan. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi tam tikra konkrečia žemės sklypo dalimi, tačiau tokie duomenys Departamento pareigūnams nebuvo pateikti. Be to, pažymėtina, kad viena iš Sklypo bendraturčių (D. Z.) jai teiktam tokio paties turinio įpareigojimui iš esmės neprieštarauja, ketina jį įvykdyti ir skundo neteikia. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę tai už juos atlikti ir po to reikalauti nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimo iš kitų bendraturčių. Nagrinėjamu atveju, vienam iš bendraturčių įvykdžius Departamento visiems bendraturčiams teiktą privalomąjį nurodymą, jis įgis teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.
Teigia, jog Departamentas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, jei neaptarti šio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo rašto pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų skundo argumentų Departamentas nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Departamentas skundžiamuose sprendimuose padarė pagrįstas išvadas, kad Privalomieji nurodymai yra teisiškai pagrįsti, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo, ir pareiškėjų skundų netenkino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti Departamento 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-663, 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-662, 2024 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. AD5-22667 „Dėl 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-663“ ir 2024 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. AD5-22707 „Dėl 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-662“, todėl skundas turėtų būti atmestas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pažymi, kad D. Z. kartu su K. K. ir M. K. yra Sklypo bendraturčiai. Pareiškėjai skunde nurodo, kad „nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Sklype įrengto vandens telkinio. Aptariamas vandens telkinys Sklype atsirado dėl to, jog iškilo būtinybė padidinti labai ilgą laiką Sklypui gretimame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., kuris priklauso D. Z., egzistavusį vandens telkinį. Minėtas pradinis vandens telkinys dėl vasarą nusekančio vandens pradėjo pelkėti, todėl iškilo būtinybė imtis veiksmų išspręsti šią problemą, t. y. jį padidinti.“ Su šia nurodoma aplinkybe trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka. Pareiškėjai vandens telkinį įrengė tik savo interesams tenkinti. Pažymėtina, kad ir D. Z. buvo surašyti Privalomieji nurodymai, su kuriais ji sutiko ir dėjo visas pastangas juos įvykdyti. Dalį tvenkinio D. Z. užkasė, bet kitos jo dalies, esančios miško pusėje, jai neleido užkasti pareiškėjai. Būtent bendraturčiai K. ir M. K. D. Z. neleidžia nieko daryti miško žemėje, motyvuodami tuo, kad yra reikalingas jų sutikimas. Taigi, D. Z. viena neturi galimybės visiškai įvykdyti privalomojo nurodymo. Jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įrengtas pareiškėjui K. K. priklausantis danielių aptvaras ir gausiai žmonių lankomas parkas. Atsižvelgiant į tai, vandens telkinys miške buvo reikalingas išimtinai K. K. interesams tenkinti.
Nurodo, jog šiuo metu Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-478-856/2025 dėl naudojimosi 8,2623 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini)., tvarkos nustatymo pagal K. K. patikslintą ieškinį trečiajam suinteresuotam asmeniui bei jo patikslintą priešieškinį ieškovui ir M. K.. Tačiau iki šiol ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra baigtas. Pažymėtina, kad 8,2623 ha Sklypo bendraturčių santykiai yra labai konfliktiški, tarp šalių vyksta ne viena civilinė byla, klausimai sprendžiami net policijoje. Ginčo miško paskirties žemės sklypo viduryje yra 3 atskiri žemės sklypai – namų valdos, pažymėtos Nr. 15(193), 17(192), 19 (186). Sklypas Nr. 5(193) asmeninės nuosavybės teise priklauso D. Z., sklypas Nr. 17 (192) – D. Z. sūnui T. Z. ir sklypas Nr. 19(186) – K. K.. D. Z. civilinėje byloje dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo prašo paskirti žemę, kuri ribojasi su jai priklausančiu namų valdos žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir šalia kurios yra vandens telkinys. Tačiau, jos vertinimu, Privalomuosius nurodymus išimtinai privalo įvykdyti pareiškėjai.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Privalomųjų nurodymų ir 2024 m. spalio 18 d. bei 2024 m. spalio 21 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad bendraturčiams K. K., M. K. ir D. Z. nuosavybės teise priklausanti privati miško valda (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) yra priskirta valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio Pravieniškių g-jos kvartalams Nr. 47, 48, 65, 66 – IV grupės ūkinių miškų sklypams. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagrindinė Sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Žemės sklypo plotas – 8,2623 ha, iš kurių miško žemės plotas sudaro 8,2223 ha. Miškų valstybės kadastre įregistruota 8,1927 ha miško žemės. Sklypui nustatyti šie apribojimai – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 reikalavimai: „Miško žemė“ (VI skyrius, trečiasis skirsnis), „Elektros tinklų apsaugos zonos“ (III skyrius, ketvirtasis skirsnis), „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonos“ (III skyrius, penktasis skirsnis) ir „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos“ (VI skyrius, septintas skirsnis); registruotų statinių sklype nėra.
Departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, vykdydami aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę miškų srityje, Patikrinimo akte konstatavo, kad:
1) kvartale Nr. 47, tarp sklypų Nr. 8 ir Nr. 11, iškastas 0,06 ha ploto dirbtinis paviršinis nepratekamas vandens telkinys;
2) kvartale Nr. 47, sklype Nr. 11, iš šio telkinio kasimo vietos paskleistas gruntas, kurio matmenys: ilgis – 30,0 m, plotis – 20,0 m, aukštis – 0,50 m (bendras plotas – 600,0 m², tūris – 300,0 m³);
3) kvartale Nr. 47, sklype Nr. 8, iš to paties telkinio kasimo vietos paskleistas gruntas, kurio matmenys: ilgis – 32,0 m, plotis – 25,0 m, aukštis – 1,00 m (bendras plotas – 800,0 m², tūris – 800,0 m³).
Departamento pareigūnai patikrinimo metu konstatavo, kad Sklypas neatitinka Miškų įstatyme miško infrastruktūros įrenginiams keliamų reikalavimų. Įrengus dirbtiną nepratekamą vandens telkinį miško žemės paskirties sklype, buvo pažeistas šiam sklypui privalomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo apribojimas „Miško žemė“ (VI skyrius, trečiasis skirsnis). Dėl to buvo padarytas neigiamas poveikis miškui kaip aplinkos objektui ir pažeisti Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimai.
Patikrinimo metu Sklypo bendraturčiai teikė rašytinius paaiškinimus, pareigūnams nurodydami, kad jie ketina rengti sklypo vidinį miškotvarkos projektą, dirbtinį vandens telkinį įteisinti, dėl to kreipėsi į atitinkamus specialistus. Atsižvelgę į Sklypo savininkų pateiktus raštiškus paaiškinimus, teisinį reguliavimą dėl dirbtinių vandens telkinių įrengimo miško žemėje, Departamento pareigūnai Patikrinimo akte nurodė neprieštaraujantys dėl 0,06 ha ploto dirbtinio vandens telkinio intarpo įsiteisinimo. Buvo konstatuota, kad sunaikinta 0,14 ha (1400 m²) miško paklotės, nurodyta, kad 0,14 ha plote neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus.
Atsižvelgęs į tai, kad Departamente nebuvo gauta duomenų apie atliktą Sklypo vidinį miškotvarkos projektą, ginčo vandens telkinys per daugiau negu metus laiko nebuvo įteisintas, bei vadovaudamasis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, Departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyrius 2024 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjams teikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-662 ir privalomąjį nurodymą Nr. PN-663. Privalomaisiais nurodymais reikalauta panaikinti dirbtinį paviršinį nepratekamą vandens telkinį ir pašalinti iš miško žemės gruntą, kuris susidarė įrengiant šį vandens telkinį privačioje miško valdoje.
Pareiškėjai, nesutikdami su Privalomaisiais nurodymais, pateikė Departamentui skundus, prašydami juos panaikinti. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundus, 2024 m. spalio 18 d. Sprendimu ir 2024 m. spalio 21 d. Sprendimu pareiškėjų skundus patenkino iš dalies, tai yra pakeitė skundžiamus Privalomuosius nurodymus iš dalies, nustatydamas, kad juos pareiškėjai privalo įvykdyti iki 2025 m. balandžio 23 d. įskaitytinai. Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamais sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydami juos panaikinti.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja AAVKĮ. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Pagal AAVKĮ 2 straipsnio 6 punktą, privalomasis nurodymas – tai rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.
AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.
Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti AAVKĮ 18 straipsnyje. Priimant privalomąjį nurodymą buvo vadovaujamasi AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu (kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės.
Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui ir formai įtvirtinti AAVKĮ 19 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog privalomame nurodyme turi būti įvardytas privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą. Šis reikalavimas reiškia, kad privalomasis nurodymas turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normų reikalavimais, t. y. užtikrinamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės objektyvumo principas (AAVKĮ 4 straipsnio 5 punktas).
Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad pareiškėjai turi pareigą įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus iki jame nurodyto termino visa apimtimi, apie įvykdymą nustatyta tvarka informuoti instituciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-318/2012, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-261/2020).
Pareiškėjai skunde nurodo, jog K. K., kuris nebuvo ginčo sklypo savininkas vandens telkinio įrengimo metu ir kuris dėjo maksimalias pastangas vandens telkiniui įteisinti, negali būti laikomas atsakingu už šio vandens telkinio įrengimą. Dėl šios priežasties privalomasis nurodymas Nr. PN-663 K. K. buvo duotas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, todėl turi būti panaikintas. Pažymėtina, kad patikrinimas ginčo miško žemės sklype buvo pradėtas 2023 m. gegužės mėnesį, baigtas 2023 m. birželio 30 d., tai yra tuo metu, kai vienu iš miško sklypo bendraturčių jau buvo ir pareiškėjas. Pažeidimas nustatytas ir užfiksuotas 2023 m. birželio 30 d. patikrinimo akte. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui K. K., kaip miško sklypo bendraturčiui, būtent ir kyla pareiga pašalinti pažeidimą (pašalinti neteisėtai įrengtą dirbtinį vandens telkinį, esantį jam šiuo metu nuosavybės teise priklausančiame miško sklype), tačiau jam nekyla teisinė atsakomybė (nubaudimas) už šio pažeidimo padarymą, tai yra dirbtinio vandens telkinio įrengimą. Šie argumentai pareiškėjui buvo nurodyti ir Departamento 2024 m. spalio 18 d. Sprendime.
Pareiškėjai pažymi, kad miško žemės sklype esantis vandens telkinys negali būti laikomas dirbtiniu nepratekančiu vandens telkiniu, kadangi toks telkinys turėtų būti įrengtas naudojant vandenį nepraleidžiančias priemones: plėvelę, plastiką, molį, geležį ar kt. Nagrinėjamu atveju buvo padidintas pratekančio vandens telkinys, kuris egzistavo labai ilgą laiką.
Šie pareiškėjų teiginiai, teismo vertinimu, yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi, vadovaujantis Aprašo 7.5 papunkčiu, dirbtinį vandens telkinį įrengti draudžiama miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte. Miško savininkai privalo laikytis Miško įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų (Miško įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai valdomame miško žemės sklype valdo dirbtinį vandens telkinį, neturėdami miškotvarkos projekto, todėl ir buvo įpareigoti šį telkinį pašalinti iš miško žemės.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog AAVKĮ nenumatytas draudimas Departamento pareigūnams teikti žemės sklypų bendraturčiams atskirus privalomuosius nurodymus. Privalomuoju nurodymu kiekvienam iš bendraturčių neprivalo būti nustatyta konkreti privalomojo nurodymo dalis, kurią jis turi įvykdyti, kadangi miško žemės sklypą visi bendraturčiai valdo jo neatidalinus tam tikromis dalimis ar pan. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi tam tikra konkrečia žemės sklypo dalimi, tačiau tokie duomenys Departamento pareigūnams nebuvo pateikti. Be to, pažymėtina, kad viena iš Sklypo bendraturčių (D. Z.) jai teiktam tokio paties turinio įpareigojimui iš esmės neprieštarauja, ketina jį įvykdyti ir skundo neteikia. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę tai už juos atlikti ir po to reikalauti nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimo iš kitų bendraturčių. Nagrinėjamu atveju, vienam iš bendraturčių įvykdžius Departamento visiems bendraturčiams teiktą privalomąjį nurodymą, jis įgis teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas sprendimus ir privalomuosius nurodymus, Departamentas nepažeidė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą. Departamentas skundžiamuose sprendimuose padarė pagrįstas išvadas, kad Privalomieji nurodymai yra teisiškai pagrįsti, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti Departamento 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-663, 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-662, 2024 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. AD5-22667 „Dėl 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-663“ ir 2024 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. AD5-22707 „Dėl 2024 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-662“, todėl skundas atmetamas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jų naudai, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. teisės, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas. Jie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas užpraėjusio ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. taip pat pateikė prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog prašo priteisti jai iš pareiškėjų 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, D. Z, pateikė teisinių paslaugų sutartį Nr. 77/2025 ir sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas Nr. SZ0665 iš kurios matoma, kad D. Z. sumokėjo 605 Eur už teisines paslaugas, taip pat pridėtas šį mokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas taip pat pridėjo PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas Nr. SZ0721, iš kurios matoma, kad D. Z. sumokėjo 363 Eur už teisines paslaugas, taip pat pridėtas šį mokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas.
Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą, įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu bei teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog prašoma priteisti 968 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl ji trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjų K. K. ir M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Z. iš pareiškėjų K. K. ir M. K. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.