Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-482-628-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-05-04
Bylos Nr.
1A-482-628-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Ryšardas Skirtunas, Sigita Vainauskienė (pran.)
Nuteistasis
R. S., P. S.
Kategorijos

Pranešėja Sigita Vainauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-482/2010

Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Vainauskienės, teisėjų Ryšardo Skirtuno, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, gynėjams adv. Boleslovui Ališauskui, Genadijui Pilnikovui, nuteistajam R. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. S. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo

P. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. - 30 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto pagrobimo iš O. D. automobilio) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto pagrobimo iš D. R. automobilio) – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto pagrobimo iš T. Š. automobilio) – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d., paskirta bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto pagrobimo iš O. D. automobilio) apėmimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. - 30 (trisdešimt) parų arešto, ir P. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmė paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto pagrobimo iš T. Š. automobilio) subendrinta iš dalies sudedant su bausmėmis paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl svetimo turo pagrobimo iš O. D. automobilio), pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto pagrobimo iš D. R. automobilio), pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirta P. S. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto pagrobimo iš T. Š. automobilio), pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta R. S. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo P. S. nukentėjusiosios O. D. naudai priteista 300 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistųjų P. S. ir R. S. solidariai nukentėjusiojo D. R. naudai priteista 30 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios T. Š. naudai – 500 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. nuteistas už tai, kad jis 2010-01-06, apie 24.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į O. D. automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o būtent: atsuktuvu pastūmęs išdaužė dešinės pusės priekinių keleivio durelių stiklą už 160 Lt, tuo turto sugadinimu padarydamas nukentėjusiajai 160 Lt turtinę žalą; po ko pro išdaužtą stiklą įsibrovė į minėto automobilio vidų ir iš priekinės panelės pagrobė CD grotuvą „JVC KD-G632“ už 350 Lt, kuris buvo su USB atmintine už 40 Lt, iš daiktų dėtuvės pagrobė fotoaparatą „Panasonic Lumix DMC-FS3E-K“ už 549 Lt, nuo galinės sėdynės pagrobė sportines pirštines „Progrip“ už 150 Lt, tuo padarydamas O. D. bendrą 1089 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., 178 str. 2 d.

Be to, P. S. ir R. S. nuteisti už tai, kad jie 2010-01-07, apie 03.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į D. R. automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o būtent: P. S. žirklutėmis sulaužė vairuotojo durelių spynelę, po ko įsibrovė į minėto automobilio vidų ir iš daiktų dėtuvės pagrobė D. R. 9 kompaktinius diskus, kurio kiekvieno vertė 2 Lt bei pagrobtus daiktus perdavė netoli automobilio stovėjusiam R. S., tuo padarydami D. R. bendrą 18 Lt turtinę žalą, t.y. P. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., o R. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d.

Taip pat P. S. ir R. S. nuteisti už tai, kad jie 2010-01-07, apie 03.45 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į T. Š. automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o būtent: P. S. žirklutėmis sulaužė dešinės pusės priekinių keleivio durelių spynelę, dėl ko sugadino centrinį užraktą, turto sugadinimu padarydamas nukentėjusiajai 500 Lt turtinę žalą, po ko įsibrovė į minėto automobilio vidų ir iš bagažinės pagrobė 2 lietus automobilio ratlankius su padangomis „Michelin“ ir 2 lietus automobilio ratlankius su padangomis „Winter Pirelli Alpine“, kurių kiekvieno vertė 250 Lt, tuo padarydami T. Š. bendrą 1000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl jam inkriminuojamų veikų jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pripažino civilinius ieškinius ir pasižadėjo juos atlyginti. Apelianto nuomone, šios aplinkybės švelnina jo padėtį. Be to, teismui buvo nurodęs svarbias šeimynines aplinkybes, t.y. kad 2010-01-18 su sugyventine susilaukė vaiko, dėl kurių nori sugrįžti į doros kelią, pasižada daugiau nenusikalsti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį ir jį pakeisti dalyje, kurioje jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., išteisinant dėl šio epizodo, taip pat sušvelninti jam paskirtą bausmę ir sumažinti civilinius ieškinius.

Nurodo, kad tuo metu, kai P. S. laužėsi į automobilius, jis stovėjo per atstumą, o prie vieno automobilio apskritai nebuvo priėjęs, todėl buvo neteisingai nuteistas kartu su P. S. pagal BK 187 str. 1 d. dėl svetimo turto sugadinimo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nusikalstamų veikų prisipažino ir padėjo jas atskleisti, todėl mano, jog šios aplinkybės turėjo būti pripažintos kaip jo atsakomybę lengvinančios.

Pasak apelianto, nuosprendis keistinas ir dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo. Teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodoma solidari jo ir P. S. atsakomybė, nes vieno iš jam inkriminuotų nusikaltimų jis apskritai nedarė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais. Nuteistojo P. S. gynėjas prašė jo ginamojo skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų P. S. ir R. S. apeliaciniai skundai tenkinti dalinai, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasekoje neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 str. 1, 2 p.).

Dėl nuteistojo P. S. apeliacinio skundo motyvų

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam P. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), 187 str. 1, 3 d., pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai nuosprendyje įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuodamas nuteistajam skiriamų bausmių rūšį ir jų dydžius, įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, į kurias atsižvelgti įpareigoja BK 54 str., t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų padarymo aplinkybes, taip pat atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nuteistajam P. S. laisvės atėmimo bausmes ir areštą paskyrė nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas P. S. bausmę, įvertino tai, jog jis padarė penkias nusikalstamas veikas, kurių trys priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir viena - baudžiamiesiems nusižengimams. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis - P. S. teistas 8 kartus, ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei ir nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, nusikalto turėdamas neišnykusius teistumus. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymo ginamas vertybes, jo nenorą pasitaisyti ir laikytis teisės normų, polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei, be to, akivaizdu, kad nuteistasis P. S. nedaro išvadų iš ankstesnių savo teistumų. Todėl, priešingai nei mano apeliantas, šios aplinkybės įvertintos pagrįstai, kadangi pagal BK 27 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, P. S. yra recidyvistas. Tuo tarpu BK 56 str. 1 d. pasakyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Skiriant bausmę teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet atsižvelgė ir į skunde minimą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis įvykdė bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

Apelianto argumentas, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis grąžino pagrobtus daiktus ir nukentėjusieji jam pretenzijų neturi, yra nepagrįstas. Sprendžiant pagal bylos aplinkybes, nusikaltimo metu pagrobtos vertybės nukentėjusiesiems buvo grąžintos ne kaltininko valia, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, t.y. sulaikius R. S. ir P. S. su dalimi pagrobtų daiktų, o kitą jų dalį jiems palikus sprunkant nuo pareigūnų (t. 1, b.l. 14).

Apylinkės teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, P. S. pagrįstai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d., paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį, t. y. areštą, kuris paskirtas BK 49 str. 3 d. reikalavimų ribose. Be to, už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. teismas pagrįstai parinko sankcijoje už padarytas veikas griežčiausią iš nurodytų bausmių rūšių – laisvės atėmimą, kuri nesiekia sankcijoje už padarytas veikas numatytų bausmių vidurkių. Kolegijos nuomone, paskirtos bausmės leis įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus.

Tačiau apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam P. S. paskirtas bausmes, jas subendrino neteisingai, nes T. Š. turto pagrobimo epizode nepagrįstai taikė bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį sudėjimą (BK 63 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t.y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo, teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pagal įstatymo prasmę idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (T. Š. turto pagrobimas), sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., už jas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu, o ne teismo taikytu bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.). Taigi, nukentėjusiojo T. Š. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, t.y. laisvės atėmimui 1 metams 7 mėnesiams, apimant švelnesnę, t.y. laisvės atėmimą 8 mėnesiams, ir nustatoma subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. (O. D. turto pagrobimas), taipogi sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., teisingai subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po to subendrintos bausmės, taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, bendrinamos su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (D. R. turto pagrobimas), ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė. Kokią kitos bausmės dalį reikia pridėti, įstatymų leidėjas nenurodo. Tai teismo diskrecinė teisė. Teismo pasirinkimą lemia ne tik visų į sutaptį įeinančių nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumas, bet ir visos bylos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju, pritaikius palankesnį kaltininkui bausmių sudėjimo būdą, t.y. jas dalinai sudedant, prie griežčiausios bausmės, t.y. paskirtos subendrintos bausmės T. Š. turto pagrobimo epizode - laisvės atėmimo 1 metams 7 mėnesiams, pridedama dalis bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. (D. R. turto pagrobimo epizodas) bei dalis subendrintos bausmės, paskirtos O. D. turto pagrobimo epizode, ir paskiriama galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Nuteistojo skundo argumentai, susiję su jo šeimynine padėtimi, taipogi nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, juolab, kad būdamas laisvėje nuteistasis nedirbo, neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, kas leidžia daryti išvadą, jog nusikaltimų darymas yra nuteistojo gyvenimo būdas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos skunde minėtos aplinkybės, skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo motyvų

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2 epizodai), 187 str. 1 d., pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai nuosprendyje įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde.

Iš rašytinių įrodymų matyti, kad R. S. kaltė be jo visiško prisipažinimo yra įrodyta kito nuteistojo - P. S. parodymais, nukentėjusiųjų O. D. ir D. R. parodymais, daiktų apžiūros protokolais (t. 1, b.l. 42-47, 54-59, 72-75, 25-26, 27, 28-33, 39-41), parodymų patikrinimo vietoje protokolais (t. 1, b.l. 101-105, 108, 152-159), daiktų ir kitų daiktų parodymų atpažinti protokolu (t. 1, b.l. 81-88) bei kita bylos medžiaga.

Bylos duomenimis, R. S. dėl vagystės iš automobilių prisipažino visiškai ir dėl įvykio davė nuoseklius ir išsamius paaiškinimus (t. 1, b.l. 99-100). Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 101-105, 108). Bylos teisminio nagrinėjimo metu R. S. dėl jam inkriminuojamų veikų savo kaltės neginčijo bei davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminiame tyrime (t. 1, b.l. 199-200). Todėl ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog P. S., R. S. padedant, 2010-01-07, apie 03.30 val., įsibrovė į D. R. automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir tokiu būdu R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad P. S. ir R. S. veikdami bendrininkų grupėje 2010-01-07, apie 03.45 val., įsibrovė į T. Š. automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tokiu būdu padarydami nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.

Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio bausmių skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad skirdamas nuteistajam R. S. bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų padarymo aplinkybes, taip pat atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir, parinkęs apeliantui laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog R. S. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai ir viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai, be to, nusikaltimai nesukėlė sunkių pasekmių. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – R. S. teistas 10 kartų, ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, nusikalto turėdamas neišnykusius teistumus. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymo ginamas vertybes, jo nenorą pasitaisyti ir laikytis teisės normų, polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei, be to, akivaizdu, kad nuteistasis R. S. nedaro išvadų iš ankstesnių savo teistumų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuos nusikaltimus nuteistasis padarė neišnykus ankstesniam teistumui, BK 27 straipsnio prasme ji laikytinas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde bei baudžiamojoje byloje nėra jokių ypatingų ar išskirtinų duomenų bei aplinkybių, kurios teismui leistų nesivadovauti šia taisykle.

Skiriant bausmę teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet atsižvelgė ir į skunde minimą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis įvykdė bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, pagrįstai parinko sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas griežčiausią iš nurodytų bausmių rūšių – laisvės atėmimą. Tačiau, nors P. S. yra nuteistas už penkių nusikalstamų veikų padarymą, o R. S. – už trijų, be to D. R. turto pagrobime R. S. veika kvalifikuota kaip padėjėjo, tiek R. S., tiek P. S. paskirta galutinė bausmė yra vienoda. Konstatuotina, kad R. S. už D. R. turto pagrobimą (BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d.), kur jo vaidmuo nustatytas kaip padėjėjo, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, paskiriant tokią bausmę nebuvo atsižvelgta į BK 54 str. 2 d. 6 p. (asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis). Kitaip tariant, teismas neatsižvelgė į R. S. vaidmenį padarant šią nusikalstamą veiką. R. S. už minėtą nusikalstamą veiką skirtina artimesnė BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytam bausmės minimumui laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, už T. Š. turto pagrobimą ir jo sugadinimą R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nesiekia BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. sankcijose numatytų bausmės vidurkių, todėl paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra jokio pagrindo.

Be to, pirmosios instancijos teismas subendrindamas nuteistajam R. S. paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis taipogi keistinas.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (T. Š. turto pagrobimo epizodas), sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., už jas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu, o ne teismo taikytu bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.). Taigi, nukentėjusiojo T. Š. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, t.y. laisvės atėmimui 1 metams 7 mėnesiams, apimant švelnesnę, t.y. laisvės atėmimą 10 mėnesių, nustatant subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po to subendrinta bausmė, taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, bendrinama su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. (D. R. turto pagrobimo epizodas), ir skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 11 mėnesių bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė P. S. ir R. S. atsakomybės klausimą. Nors nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad žala nukentėjusiesiems buvo padaryta vien P. S. veiksmais, o jis nusikaltimų nedarė, tačiau baudžiamasis įstatymas (BK 26 str. 1 d.) numato bendrininkų atsakomybę už nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčią. Bylos įrodymais nustatyta, kad R. S. dalyvavo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, suprato bendrai daromų veikų padarinius ir jų siekė, todėl ir atsako už savo ir kitų bendrininkų, t.y. P. S., nusikalstamus veiksmus ir bendrai kilusias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistųjų P. S. ir R. S. solidariai priteisė nukentėjusiojo D. R. naudai 30 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios T. Š. naudai – 500 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1, 2 p., 331 str.,

nusprendė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių skyrimo ir bausmių bendrinimo pakeisti:

R. S., pripažintam kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., paskirti laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

R. S., pripažintam kaltu pagal BK 187 str. 1 d. 2010 01 26 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę palikti nepakeistą.

R. S., pripažintam kaltu pagal BK 178 str. 2 d. 2010 01 26 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – 10 mėnesių laisvės atėmimo, ir paskirti R. S. subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., subendrintą bausmę, taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, bendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. (D. R. turto pagrobimo epizodas), ir paskirti R. S. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

P. S., pripažintam kaltu pagal BK 187 str. 3 d. 2010 01 26 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę palikti nepakeistą.

P. S., pripažintam kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (turto pagrobimas iš O. D. automobilio) 2010 01 26 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę palikti nepakeistą.

P. S., pripažintam kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (turto pagrobimas iš D. R. automobilio) 2010 01 26 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę palikti nepakeistą.

P. S., pripažintam kaltu pagal BK 187 str. 1 d. 2010 01 26 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę palikti nepakeistą.

P. S., pripažintam kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (turto pagrobimas iš T. Š. automobilio) 2010 01 26 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (T. Š. turto pagrobimo epizodas) – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (T. Š. turto pagrobimo epizodas) – 8 mėnesių laisvės atėmimo, ir paskirti P. S. subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 65 str., bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (O. D. turto pagrobimo epizodas) – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (O. D. turto pagrobimo epizodas) – 30 parų arešto, ir paskirti P. S. subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., subendrintas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (D. R. turto pagrobimo epizodas) - 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti P. S. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Sigita VainauskienėTeisėjai Ryšardas SkirtunasLaureta Ulbienė