Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-02-28 · Civilinė byla Nr. 2-386-323/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-28
Bylos Nr.
2-386-323/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05663-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
B. K.
Atsakovas
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
Advokatai
Galina Morozova
Kategorijos
  • 6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-386-323/2011(Proceso Nr. 2-06-3-05663-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija 6.2.;18.3.;11.9.5.;16.2.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 28 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei B. K., atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovei advokatei Galinai Morozovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į ankstesnes pareigas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateiktame ieškinyje prašo teismo:

- panaikinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės 2010 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. P1-64 dėl darbo sutarties nutraukimo;

- panaikinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės 2009 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. T1-127 dėl Vidaus audito tarnybos panaikinimo;

- sugrąžinti į ankstesnes audito skyriaus vedėjos (ar Vidaus audito tarnybos vadovės) pareigas (b. l. 2-4);

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pateiktą ieškinį. Prašo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 15-17).

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad 2010 m. balandžio 19 d. buvo nutraukta darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį. Ieškovė apie darbo sutarties nutraukimą įspėjimą gavo 2009 m. lapkričio 3 d. Po pateiktos informacijos apie darbo vietos panaikinimą ieškovei buvo pasiūlytos dvi darbo vietos – 0,5 etato administratorės pareigose 3 mėnesiams iki grįš po motinystės atostogų pagrindinė darbuotoja ir gaisrininko pareigos, laikino nedarbingumo metu. 2010 m. kovo 2 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti visus esančius laisvus etatus, kurie atitiktų jos turimą kvalifikaciją. Atsakymas pateiktas nebuvo. Vidaus audito skyriaus vedėjos etatą atsakovas panaikinto vykdydamas steigėjo nurodymus. Ieškovė nurodė, kad nėra iki galo aišku, kas iš tikrųjų buvo naikinama – ar Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigos ar Vidaus audito skyriaus vadovo pareigos. Pareigų painiojimas buvo tikslingas, nes Kultūros ministerijos 2009 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. S2-2348 ,,Dėl centralizuotos vidaus audito tarnybos“, kaip vienas iš argumentų yra nurodoma, kad audito tarnybos iki galo nesuformuotos, todėl turėjo būti atsisakyta etatų, įsteigtų vidaus audito veiklai vykdyti. Tačiau tarnyba, gali būti laikoma suformuota ir dirbant joje vienam darbuotojui – tarnybos vadovei, o ne skyriaus vedėjai.

Ieškovė teismo posėdžio metu, nurodė, kad atsakovas galėjo pasiūlyti jai kitą darbo vietą. Buvo laisva projektų vadybininko vieta, atitinkanti ieškovės kvalifikaciją, į kurią 2010 m. gegužės 21 d. buvo priimta kita darbuotoja. Ši vieta buvo atsilaisvinusi nuo 2010 m. sausio 15 d., išėjus darbuotojai nėštumo ir gimdymo atostogoms. Tačiau šis etatas pasiūlytas nebuvo. Nurodė, kad bandė kalbėtis su teatro vadove, tačiau buvo liepta eiti aiškintis į personalo skyrių. Pasiūlyto darbo budinčio gaisrininko pareigose ieškovė nebūtų galėjusi dirbti dėl sveikatos, be to, tai buvo laikinas darbas. Nurodė, kad teatro vadovei buvo nepalanki vidaus auditoriaus pareigybė, dėl neteisėtai naudojamų Europos sąjungos lėšų vykdant projektus. Dėl nepasiūlyto etato nurodė, kad kultūros projektų vadybininko darbas visiškai aiškus, nes ieškovė dirbusi savivaldybėje finansų skyriuje ir 12 metų pradirbusi teatre. Paaiškino, kad pasiūlius šią pareigybę būtų sutikusi šį darbą atlikti. Dirbdama teatre auditore ji suprato ir žinojo, kaip ruošiami projektai, kaip jie įgyvendinami bei vertinami.

Ieškovė prašo ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad 2009 m. spalio 1 d. teatre buvo gautas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2009 m. rugsėjo 28 d. raštas ,,Dėl centralizuotos vidaus audito tarnybos“, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas atsisakyti etato, įsteigto vidaus audito veiklai vykdyti. 2009 m. spalio 26 d. teatro vadovo įsakymu Nr. T1-127 buvo panaikinta vidaus audito tarnyba ir jos vadovo pareigos. Ieškovė apie atleidimą buvo įspėta 2009 m. lapkričio 3 d. ir atleista pasibaigus įspėjimo terminui. 2010 m. vasario 11 d. ieškovė kreipėsi į teatro ginčų komisiją prašydama atšaukti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės 2009 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. T1-127, dėl vidaus audito tarnybos panaikinimo ir jo pagrindu surašytą 2009 m. lapkričio 3 d. įspėjimą, dėl darbo sutarties nutraukimo. Taip pat informavo, kad nebuvo supažindinta su 2009 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. T-102 dėl pareigų pavadinimo pakeitimo. Darbo ginčų komisija nusprendė įpareigoti teatro vadovę atšaukti įsakymus 2009 m. rugsėjo 15 d. Nr. T1-102 ir 2009 m. lapkričio 27 d. T1-135 dalyje dėl vidaus audito skyriaus vedėjo pareigų pavadinimo pakeitimo bei ieškovei įteikti pasirašytinai Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. ĮV-489 ,,Dėl pavedimo vykdyti centralizuotos vidaus audito tarnybos funkcijas“ ir 2009 m. rugsėjo 28 raštą Nr. S2-2348, kuriame nurodyta, kad teatre vidaus audito tarnyba nebuvo pilnai suformuota. Darbdavys ginčų komisijos sprendimą įvykdė. Nurodė, kad teatrui steigėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimai yra privalomi. Ieškovei buvo pasiūlytos visos laisvos pareigybės nuo kurių buvo atsisakyta. Pasiūlyti kitas pareigybes pagal turimą ieškovės išsilavinimą, atsakovas neturėjo galimybės

Atsakovo atstovė advokatė Galina Morozova teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė buvo atleista panaikinus teatre audito tarnybą. Ieškovė buvo įspėta prieš keturis mėnesius ir buvo nurodytos atleidimo priežastys. Atleidžiant pagal Lietuvos respublikos 129 straipsnio 1 dalį atleidžiant darbuotoją turi būti pasiūlytos kitos pareigos. Buvo pasiūlyta 0,5 etato administratoriaus etato ir gaisrininko etatas laikino nedarbingumo metu, tačiau kitų darbų, atitinkančių ieškovės kvalifikaciją nebuvo. Atleidus ieškovę buvo atleisti ir priimti tik meno darbuotojai. Projekto vadybininko etatas ieškovei pasiūlytas nebuvo, nes neatitiko jos išsilavinimo. Nutraukus darbo sutartį su ieškove, su ja buvo pilnai atsiskaityta. Atsakovo atstovė nurodė, kad į projektų vadybininko pareigas priimta A. J. turi pedagoginį išsilavinimą ir yra įgijusi vadybininko kvalifikaciją. Ilgą laiko dirbo Klaipėdos miesto savivaldybėje vadybininke pardavimų skyriuje, dirbo kino teatre ,,Žemaitija“. Nurodė, kad ieškovės išsilavinimas neatitiko reikalavimų šioms pareigybėms, neturėjo įgijus būtino vadybininko išsilavinimo.

Atsakovo atstovė advokatė Galina Morozova prašo ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir pagrindais.

Ieškinys tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129, 130, 250, 297 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2, 3 dalys, 417, 418, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus nustatyta, kad šalys 2002 m. sausio 18 d. sudarė darbo sutartį Nr. 07 D, kuria ieškovė priimta dirbti vyr. vidaus auditorės pareigose (b. l. 25-27). 2009 m. spalio 1 d. teatre buvo gautas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2009 m. rugsėjo 28 d. raštas ,,Dėl centralizuotos vidaus audito tarnybos“, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas atsisakyti etato, įsteigto vidaus audito veiklai vykdyti (b. l. 34-35). 2009 m. spalio 26 d. teatro vadovo įsakymu Nr. T1-127 buvo panaikinta vidaus audito tarnyba ir jos vadovo pareigos (b. l. 8, 33). Ieškovė apie atleidimą buvo įspėta 2009 m. lapkričio 3 d. ir atleista pasibaigus įspėjimo terminui (b. l. 5, 7, 32). Atleidžiant pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnį ieškovei buvo pasiūlyta 0,5 etato administratoriaus etato ir gaisrininko etatas laikino nedarbingumo metu. 2010 m. vasario 11 d. ieškovė kreipėsi į teatro ginčų komisiją prašydama atšaukti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės 2009 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. T1-127, dėl vidaus audito tarnybos panaikinimo ir jo pagrindu surašytą 2009 m. lapkričio 3 d. įspėjimą, dėl darbo sutarties nutraukimo (b. l. 39-40). Darbo ginčų komisija nusprendė įpareigoti teatro vadovę atšaukti įsakymus 2009 m. rugsėjo 15 d. Nr. T1-102 ir 2009 m. lapkričio 27 d. T1-135 dalyje dėl vidaus audito skyriaus vedėjo pareigų pavadinimo pakeitimo bei ieškovei įteikti pasirašytinai Lietuvos respublikos kultūros ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. ĮV-489 ,,Dėl pavedimo vykdyti centralizuotos vidaus audito tarnybos funkcijas“ ir 2009 m. rugsėjo 28 raštą Nr. S2-2348, kuriame nurodyta, kad teatre vidaus audito tarnyba nebuvo pilnai suformuota (b. l. 41-42). Darbdavys ginčų komisijos sprendimą įvykdė (b. l. 92).

129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, o 2 dalyje nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre 2009 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. T1-127 buvo panaikintas Vidaus audito tarnybos skyrius ir vienintelis tame skyriuje buvęs etatas – audito skyriaus vadovės (b. l. 8). Ieškovei buvo pasiūlytina užimti kitas pareigas (b. l. 37, 38, 147), tačiau ieškovė nesutiko motyvuodama tuo, kad įstaigoje nuo 2010 m. sausio 15 d. buvo laisvas projekto vadybininko etatas. Šių pareigų ieškovei atsakovas nepasiūlė. Motyvavo, kad ieškovė neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir priėmė kitą darbuotoją (b. l. 58, 87, 90). Be to ieškovei raštu paprašius suteikti informaciją apie laisvus etatus įstaigoje, jai atsakyta nebuvo, nors atsakovas turėjo sudaryti sąlygas įspėtam apie atleidimą darbuotojui pareikšti norą būti perkeltam, į visas jo įspėjimo metu atsilaisvinančias pareigybes. Darbas darbuotojui turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir reikiamais atvejais, į sveikatos būklę, o jei tokių laisvų vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas – turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas galėtų dirbti. Šiuo atveju darbdavys nepasiūlė atleidžiamam darbuotojui darbo atitinkančio jo kvalifikaciją.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Marketingo skyriaus kultūrinių projektų vadybininko pareigybės aprašymo 3 punkte nurodyta, kad projektų vadybininku priimamas darbuotojas, turintis aukštąjį vadybinį ar muzikologinį išsilavinimą, turintis darbo patirties, gerai išmanantis darbo muzikiniame teatre gamybinį – kūrybinį procesą, gerai mokantis lietuvių kalbą ir t.t. Priimta nauja darbuotoja į laisvą darbo vietą Šiaulių K. P. pedagoginiame institute yra įgijusi ikimokyklinio auklėjimo metodininkės ir auklėtojos kvalifikaciją bei kėlusi savo kvalifikaciją įvairiuose kursuose (116, 117, 118, 119, 120, 121, 122, 123, 124, 125), iš kurių tik vienuose yra įgijusi vadybininko pareigų pasiekimą. Ieškovė yra baigusi Vilniaus universitetą ir įgijusi ekonomisto kvalifikaciją bei išklausiusi eilę kvalifikacijos kėlimo kursų (111, 112, 113, 114, 115). Be to tobulino savo vadybinę ir dalykinę kvalifikaciją 40 akademinių valandų. Atitinkamai tiek priimtoji darbuotoja, tiek ieškovė yra tobulinusios vadybinę kvalifikaciją. Ieškovė taip pat visiškai atitinka pareigybės aprašymo 6 punkte nurodytas sąlygas, t.y. projektų vadybininkui nesant (atostogos, komandiruotė, liga ir pan.) jo teisėmis naudojais ir jo pareigas atlieka marketingo skyriaus vedėjas arba kitas teatro darbuotojas, paskirtas teatro vadovo įsakymu.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalis aiškintina ir taikytina kartu su to paties straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalį neterminuota darbo sutartis su šioje teisės normoje išvardytais darbuotojais gali būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2, 3 dalys) ir tik ypatingais atvejais, jeigu tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Sprendžiant, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo, buvo laikytasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių reikalavimų, būtina, be kita ko, aiškintis bei vertinti aplinkybes dėl darbuotojo tinkamo įspėjimo, svarbios priežasties, ypatingo atvejo ir galimybės perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą egzistavimo. Ieškovei buvo įteiktas įspėjimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atleidimo pagrindas buvo nurodytas tik pateikiant Darbo kodekso straipsnių abstrakčias formuluotes ir dokumento, kuriuo vadovaujantis panaikinta vidaus audito tarnyba data, numeris ir pavadinimas. Įspėjimas ieškovei įteiktas 2009 m. lapkričio 4 d., o su Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2009 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S2-2348 atsakovas įpareigotas supažindinti ieškovę įvykus Darbo ginčų komisijos posėdžiui 2010 m. vasario 17 d. Ieškovei įteiktas įspėjimas vertintinas kaip neatitinkantis Lietuvos respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Taip pat darbdavys nepasiūlė atleidžiamai ieškovei pareigų, atitinkančių jos kvalifikaciją, nors tokios pareigos nuo 2010 m. sausio 15 d. buvo laisvos, išleidus darbuotoją nėštumo ir gimdymo atostogų (b. l. 87).

Aiškinant ypatingo atvejo, kaip Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, sampratą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad, sprendžiant, ar darbuotojas buvo atleistas iš darbo, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalyje jam įtvirtintos garantijos, įvertintina, ar konkretus atvejis pripažintinas ypatingu. Panaikinus ieškovės pareigybę buvo reali galimybė suteikti jai kitas pareigas. Darbdavys turėdamas realią galimybę pasiūlyti ieškovei, jos kvalifikaciją atitinkančias kitas pareigas, neturėjo svarios priežasties darbo sutarčiai, su darbuotoju, patenkančiu į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų kategorijas, nutraukti. Palikimas ieškovės darbe, atsižvelgus į darbdavio veiklos specifiką ir aplinkybes, nebūtų iš esmės pažeidęs darbdavio interesų.

Išnagrinėjus ieškovės reikalavimus dėl atleidimo iš darbo, atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtas.

Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nesaistomas ieškovės nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 418 straipsnis). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalis).

Teismas atsižvelgdamas į bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutindamas nei vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų konstatuoja, kad, neteisėtai atleistą ieškovę iš darbo grąžinus į darbą, jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Dėl kilusio darbo ginčo jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ir apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistai ieškovei grįžti į darbą pas atsakovą ir produktyviai bei saugiai dirbti. Viena iš aplinkybių suvaržiusi galimybę grįžti į ankstesnes pareigas, tai vidaus audito tarnybos panaikinimas 2009 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. T1-127, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2009 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S2-2348. Kita aplinkybė – tai naujo darbuotojo priėmimas į ieškovei nepasiūlytą darbo vietą. Taigi darbovietėje atlikti struktūriniai pertvarkymai gali būti kvalifikuojami kaip Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje nurodyta šios teisės normos taikymo sąlyga – organizacinės priežastys, dėl kurių darbuotojas negali būti grąžinamas į pirmesnį darbą. Klaipėdos valstybinio teatro pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, yra realūs ir pagrindžia pagrįstai neteisėtai iš darbo atleisto darbuotojo negalimumą grąžinti į pirmesnį darbą.

Darytina išvada, kad ieškovė į pirmesnį darbą negali būti grąžinta dėl organizacinių priežasčių – atsakovo struktūrinių pertvarkymų, todėl neteisėtu atleidimu iš darbo pažeistos ieškovės teisės turi būti apginamos taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje nurodytą darbuotojo teisių gynimo būdą. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

2010-04-19 darbo sutarties nutraukimas, tarp ieškovės B. K. ir atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinas neteisėtu. Pripažintina, kad darbo sutartis, tarp ieškovės B. K. ir atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies pagrindu. Priteistina ieškovei B. K. iš atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 16744,20 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 76,11 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b. l. 80, 150).

Teismas civilinėje byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimų daugiau nei pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417 straipsnis). Teismas įvertinęs tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant darbuotojo atleidimo klausimą. Nagrinėjamu atveju darbdavys, pažeidė pareigą veikti sąžiningai, piktnaudžiavo savo teise netinkamai informuodamas darbuotoją apie atleidimą iš darbo, nepasiūlydamas kito darbo, atsižvelgiant į ieškovės turimą kvalifikaciją, neteisėtai atleisdamas iš darbo. Be to pabrėžtina, kad atleidžiant iš darbo darbuotoją nebuvo atsižvelgta, kad ieškovei iki teisės gauti senatvės pensiją buvo likę mažiau nei penkeri metai ir suteikus tinkamas galimybes, ieškovei pasirinkti dirbti ar ne kitose pareigose, nebūtų pažeidę darbdavio interesų. Po atleidimo iš darbo ieškovė neteko galimybės įsidarbinti iki sueis pensijinis amžius, prarasdama galimybę gauti didesnę senatvės pensiją. Teismas įpareigoja atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Pripažintina, kad dėl atsakovo, piktybiško ir tęstinio pobūdžio neveikimo, ieškovė patyrė nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų. Šios aplinkybės yra faktinis ir teisinis pagrindas (visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 straipsniu priteisti darbuotojui 10000,00 Lt patirtą neturtinę žalą. 10000,00 Lt priteistina neturtinė žala yra adekvati patirtiems išgyvenimams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, ieškovei priteistina 10000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovės prašymas, dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės 2009 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. T1-127 dėl Vidaus audito tarnybos, panaikinimo netenkintinas, kadangi Vidaus audito tarnyba buvo panaikinta steigėjo nurodymu ir jos funkcijos perduotos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriui.

Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 802,00 Lt žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

2010-04-19 darbo sutarties nutraukimą, tarp ieškovės B. K. ir atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinti neteisėtu.

Pripažinti, kad darbo sutartis, tarp ieškovės B. K. ir atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Priteisti ieškovei B. K. iš atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 16744,20 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 76,11 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei B. K. iš atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro valstybei priteisti 802,00 Lt žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė