Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo L. L. 2023 m. vasario 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK: 22190905475, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir institucija) 2023 m. vasario 15 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. M. atžvilgiu pradėtą pagal R. M. pareiškimą.

Atsiliepime į skundą, institucija prašė skundo netenkinti ir priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22190905475 palikti nepakeistą.

Institucijos vertinimu, visi bylos įrodymai buvo įvertinti tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, buvo įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, ko pasekoje priimtas pagrįstas sprendimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, nesant V. M. veiksmuose administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnyje požymių, buvo nutraukta.

Pažymima, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas ar administracinis teisės pažeidimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

Motyvuojamoji dalis

ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos nesudaro pagrindo V. M. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė pareiškėjo skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą savo turiniu skiriasi nuo institucijos pateikto atsiliepimo, kuriame teigiama, kad buvo ištirta įrodymų visuma. Tyrimo metu institucijai buvo teikti įrodymai – banko kvitai apie tai, kad pareiškėjas dėl V. M. neteistų veiksmų patyrė turtinę žalą, tačiau šie dokumentai tyrimo metu buvo nepriimti ir nevertinti. Institucija tyrimą siejo tik su neįleidimo į namus faktu, tačiau nevertino kitų aplinkybių dėl iškraustymo, kad V. M. išvežė pareiškėjo daiktus, jis, neįleistas į namus, neturėjo kur gyventi, vyko nakvoti į motelį ir tai, kad konfliktiški santykiai atsirado po minėtų įvykių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tik po iškraustymo, t. y. lapkričio 25 d. V. M. elektroniniu paštu atsiuntė pranešimą su pasiūlymu išsiskirti taikiu būdu. Ypatingai svarbu yra tai, kad byloje nėra nei vieno procesinio dokumento patvirtinančio pareiškėjo iškeldinimo pagrįstumą, kaip ir nėra jokio procesinio dokumento, patvirtinančio pareiškėjo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų uždrausta pareiškėjui lankytis namuose. Institucija nevertino aplinkybių, kad namas įgytas pareiškėjo R. M. dėka, nes ji pervesdamas lėšas – 77 000 Eur kaip dovanojimą, sudarė sąlygas turtui įsigyti per itin trumpą laiko tarpą. Institucija šių visų aplinkybių netyrė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, ir pareigūno, turinčio teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais. Pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, o manymas, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakankamas kaltei pagrįsti.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas padaro žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. vasario 15 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinę teiseną pagal R. M. pareiškimą, nors institucijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimu, R. M. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, patyrusiu turtinę ir neturtinę žalą. Nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną esmė įvardijama tuo, kad tarp R. M. ir V. M. susiklostę konfliktiški santykiai, V. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, o jų esmė – civilinio ginčo dalykas, kuris turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

2022 m. lapkričio 23 d. R. M. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), jis su žmona ir naujagimiu sūnumi J. M. gyvena nuo 2022 m. liepos 28 d. Namą įsigijo kartu su V. M. santuokos metu, tačiau paskola buvo įforminta sutuoktinės vardu, kadangi jai bankas sudarė geresnes paskolos suteikimo sąlygas. Jis, prieš įsigyjant namą, pradiniam įnašui skyrė 77 000 Eur, kuriuos pervedė į sutuoktinės sąskaitą. Taip pat pareiškime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 23 d. jam grįžus apie 19:50 val. į namus, negalėjo patekti į savo gyvenamąją vietą. Pastebėjo, jog ant jo raktų pakabuko nėra vartų raktelio, buvo įjungta lauko signalizacija. Prie namo buvo atvykę saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie bendravo su V. M., tačiau, ji vis tiek jo į namus neįleido, su juo nebendravo, jo telefono numerį užblokavo.

Pareiga išaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus, juos teisingai įvertinti ir nuspręsti, ar yra padarytas ANK 518 straipsnyje numatytas nusižengimas, ar nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tenka institucijai, priimančiai nutarimą. Būtent institucija, surinkusi įrodymus, surašo administracinio nusižengimo protokolą ir, esant pagrindui, priima nutarimą.

Nagrinėjamu atveju, institucija, surinkusi tik palankius V. M. įrodymus ir, nepriimdama ir nevertindama pareiškėjo teikiamų įrodymų, padarė priešingą išvadą, nei teisme darytina išvada ištyrus pateiktų įrodymų visumą, ir sprendė, jog V. M. veiksmuose nėra R. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo požymių. Toks institucijos įrodymų vertinimas yra ne tik neatitinkantis institucijai keliamų uždavinių tiriant administracinius nusižengimus, bet, teismo vertinimu, institucija išėjo iš savo kompetencijos ribų, vertindama nekilnojamo turto, registruoto V. M. vardu, statusą – kaip faktą apie besąlygišką jos nuosavybę. Išvadoms dėl V. M. tariamai teisėtų veiksmų padaryti, teismo vertinimu, neabejotinai trūksta įrodymų. T. y., teisme įvertinus tyrimo metu surinktus ir teisme pateiktus papildomus duomenis, sprendžiama, jog administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu surinkti ne visi išvadą pagrindžiantys įrodymai. Tyrime neištirtos visos aplinkybės, susijusios ne tik su pareiškėjo neįleidimu į namus, bet ir su jo asmeninių daiktų iškraustymu, šio iškraustymo pasekmėmis, jam patiriant turtinę ir neturtinę žalą, kas neabejotinai įtakojo ir netinkamą ANK normų taikymą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir pažymi, kad jokie kitų asmenų (atstovų, advokatų, antstolių) veiksmai – pranešimai, raštai, jų pačių dalyvavimas, susiję su R. M., iškeldinimu ar neįleidimu į jo gyvenamąjį būstą, negali būti vertinami kaip pateisinami, teisėti ar pakankami, asmens iškeldinimo veiksmui inicijuoti ir jį vykdyti. Tokių sprendimų priėmimas išskirtinai yra tik teismo kompetencijoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog institucija, atlikdama tyrimą administracinio nusižengimo byloje, vertindama įrodymus, ne tik išėjo iš savo kompetencijos ribų, bet įrodymus vertino priešingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei įstatymų reikalavimams. Dėl neišsamiai ištirtų bylai reikšmingų aplinkybių, byloje neatliko visų procesinių veiksmų, kurie padėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją. Tad, nesant galimybės teismui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, surašyti protokolą, priimti nutarimą, skundžiamas nutarimas panaikinamas bei byla grąžinama institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. L. 2023 m. vasario 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK: 22190905475 ir bylą grąžinti institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.