Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. R., jos atstovei advokatei N. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, 163⁵ straipsnio 1 dalį, 173¹¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugsėjo 20 d. į Kauno AVMI atvykusi direktorė I. R. pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus- kasos knygą ir kasos dokumentus, iš kurių nustatyta, jog likutis įmonės kasoje 2016-08-12 dienai sudarė 2392,44 Eur, tačiau šie pinigai nebuvo pateikti skaičiavimui patikrinimo dieną (2016-08-12), t. y. paimant pinigus iš įmonės kasos nebuvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Patikrinus gyventojų pajamų mokesčio išskaičiuoto iš A klasės pajamų susijusių su darbo santykiais mokėjimo į biudžetą tvarką, nustatyta, kad pateiktose mėnesinėse GPM nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) bendrovė deklaruoja mokėtiną GPM, tačiau GPM nebuvo laiku sumokėtas, t. y. laikotarpyje nuo 2015-11-01 iki 2016-08-11 priskaičiuota ir mokėtina suma sudarė 1947,37 Eur, tačiau nesumokėta. Šiais savo veiksmais pažeidė LRV 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2002-07-02 23 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. R. kaltės dėl galimo nelegalaus darbo fakto nepripažino, dėl kitų dviejų pažeidimų kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo biržos svetainėje patalpino skelbimą dėl siūlomo virėjos darbo. 2016 m. rugpjūčio 9d. dėl darbo pokalbio į kavinę atėjo penki-šeši žmonės. I. R. su jais pakalbėjusi, iš jų išsirinko dvi moteris, su kuriomis sutarė, kad jos į kavinę ateis 2016 m. rugpjūčio 12 d. ir parodys ar moka dirbti virėjos darbą. 2016 m. rugpjūčio 12d. apie 9 val. į kavinę atėjo abi moterys- K. M. ir I. J.. Jos užpildė prašymus dėl dalyvavimo konkurse. I. R. joms davė darbo drabužius ir paaiškino, kad jos abi turės pagaminti patiekalus pagal kalkuliacines korteles ir įvertinus jų darbą, bus sprendžiama dėl jų priėmimo į darbą. Abi moterys virtuvėje gamino nurodytus patiekalus, kurios pagaminus sudaryta komisija juos ragavo. Paragavus moterų pagamintus patiekalus, komisija nusprendė, kad į darbą bus priimta tik K. M., su kuria vėliau ir buvo sudaryta darbo sutartis. Ji kavinėje dirbo apie mėnesį laiko. Dėl pinigų nebuvimo kavinės kasoje I. R. paaiškino, kad kadangi buvo šiek tiek sukaupusi pinigų, iš kurių norėjo darbuotojams sumokėti atlyginimus, ir manydama, kad kavinės patalpoje pinigus laikyti nesaugu, juos laikė kitoje vietoje esančiame seife, todėl patikrinimo metu jų pateikti neturėjo galimybės. Dėl laiku nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio I. R. paaiškino, kad įmonėje yra sunki finansinė padėtis, todėl neturėjo galimybės laiku sumokėti mokesčių.

Liudytojas R. K. parodė, kad atliko patikrinimą kavinėje. Nuėjus nusipirko kavos. Kolega paliko prie barmenės tikrinti kasą, o R. K. nusileido į virtuvę patikrinti dirbančių darbuotojų. Jam ateinant, iš virtuvės išėjo dvi moterys su prijuostėm, kurios ėjo parūkyti. Liudytojui prie jų priėjus, viena norėjo pabėgti. Jis paprašė moteris sugrįžti į vidų ir parašyti paaiškinimus dėl jų darbo kavinėje. Viena moteris sakė, kad kavinėje dirba nuo 2016 m. rugpjūčio 9d., tačiau rašant paaiškinimą, nurodė, jog pradėjo dirbti 2016 m. rugpjūčio 12d. Abi nurodė, jog dėl darbo tarėsi su direktore bei kad darbo sutartys su jomis nėra sudarytos. Tuo metu kalbos apie vykstantį konkursą nebuvo nei iš moterų, nei iš direktorės. Patikrinus Sodros duomenis, abiejų darbuotojų sąrašuose nebuvo. Apklausus direktorę, ji paaiškino, kad visų pirma norėjo atsirinkti darbuotojas, ar jos sugebės dirbti virėjomis. Toliau tikrinant bei nustačius, kad pati I. R. atlieka ir kasininkės funkcijas, buvo paprašyti pateikti kasoje turimus grynuosius, tačiau ji atsakė, kad kasoje laikyti nesaugu, todėl jų kasoje nėra. Po kurio laiko atvykusi į Mokesčių inspekciją I. R. pateikė buhalterinius dokumentus, iš kurių buvo nustatyta, jog patikrinimo dienai kasoje buvo tam tikras pinigų likutis.

Liudytoja A. P. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12d. buvo atėjusios dvi naujos virėjos, kurios pagamino maisto, o liudytoja , direktorė ir dar viena darbuotoja ragavo jų pagaminto maisto ir pagal tai išrinko vieną darbuotoją, kuri jų nuomone, buvo tinkama šitam darbui. Abi virėjos maistą ruošė ne pagal užsakymus, o tik pagamintus patiekalus pateikė joms ragauti.

Liudytoja S. V. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. dvi merginos dalyvavo konkurse virėjos vietai užimti. Jos pagamino kelis patiekalus ir pakvietė paragauti.

Liudytoja K. M. parodė, kad radusi skelbimą dėl virėjos darbo, pasiskambino telefonu bei sutarė, kad 2016 m. rugpjūčio 12d. ateis pabandyti padirbti. Atėjus rado dar vieną moterį, kuri, kaip liudytoja suprato, taip pat buvo atėjusi pagal darbo skelbimą. Direktorė joms davė darbo aprangą bei nurodė, kad jos turės pagaminti keletą patiekalų, kuriuos paragaus komisija ir tada bus nuspręsta dėl jų priėmimo į darbą. Atėjus, kiek prisimena, prieš pradedant gaminti, K. M. buvo pateikta užpildyti prašymą dėl dalyvavimo konkurse. Ji ir dar viena moteris virtuvėje pagamino po cepelinų porciją bei dviejų mėsos patiekalų porcijas. Produktus patiekalų gamybai joms davė virtuvėje dirbusi virėja. Pagamintus patiekalus ragavo direktorė, barmenė ir virėja, kuri tuo metu dirbo virtuvėje. Tie patiekalai klientams nebuvo teikiami. Atvykę patikrinti pareigūnai į virtuvę atėję nebuvo. K. M. paaiškinimą surašė tokį, kokį diktavo pareigūnas. K. M. buvo priimta į darbą.

Liudytoja I. J. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja k. M.. Papildomai paaiškino, kad ji įmonėje neįsidarbino, nes jai netiko darbo valandos.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos kopija, iš kurios matyti, kad patikrinimo metu virtuvėje dirbo dvi darbuotojos: virėja K. M. ir virėja I. J., kurios darbo sutarčių nepateikė. Darbuotojos buvo apsirengusios darbo drabužiais ir virtuvėje gamino maistą. „Sodros“ duomenimis šios darbuotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. Patikrinimo metu nebuvo pateikti skaičiavimui įmonės kasos grynieji pinigai. I. R. nurodė, jog pinigų įmonės kasoje nėra, todėl skaičiavimui nepateikė, o buhalterinei dokumentai randasi pas buhalterę. 2016-09-20 į Kauno AVMI atvykusi I. R. pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus. Patikrinus GPM išskaitymą, sumokėjimą į biudžetą, nustatytas 1947,37 Eur įsiskolinimas. Likutis įmonės kasoje 2016-08-12 dienai sudarė 2392,44 Eur, tačiau šie pinigai nebuvo pateikti skaičiavimui patikrinimo dieną -2016-08-12, t. y. paimant pinigus iš įmonės kasos, nebuvo išrašytas kasos išlaidų orderis. (b. l. 2-3), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažymos kopija (b. l. 4-5), I. J. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad kavinėje mokinosi dirbti pirmą dieną. Dėl būsimo darbo tarėsi su direktore I. R.. Susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio. Patikrinimo dieną mokinosi gaminti valgyti. Darbo sutarties nepasirašė (b. l. 6), K. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad dėl būsimo darbo tarėsi su direktore. Pirmą dieną atėjo pasimokinti dirbti kavinėje. Su direktore susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio. Darbo sutarties nėra pasirašiusi (b. l. 7), I. R. paaiškinimas (b. l. 8), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažymos kopija (b. l. 9-10), UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas (b. l. 11), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos kopija (b. l. 12), I. J. 2016-08-12 prašymas dalyvauti konkurse užimti laisvą darbo vietą (b. l. 21), K. M. 2016-08-12 prašymas dalyvauti konkurse užimti laisvą darbo vietą (b. l. 22), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-02 įsakymas dėl darbuotojų priėmimo tvarkos, iš kurio matyti, kad juo nustatytas pareigų sąrašas, į kurias darbuotojai priimami konkurso keliu, tai virėjo ir barmeno-padavėjo (b. l. 23), 2016-05-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo į darbą konkurso organizavimo nuostatai, kuriuose numatyta konkurso organizavimo bei pravedimo tvarka (b. l. 24), darbo skelbimai (b. l. 25, 26), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-02 įsakymas dėl darbo tvarkos taisyklių bei Darbo tvarkos taisyklės, iš kurių 3p. matyti, jog darbuotojai į darbą (pareigas) priimami pagal LR Darbo kodekso nuostatas. Darbuotojai į darbą priimami konkurso tvarka, vadovaujantis priėmimo į darbą konkurso organizavimo nuostatais, kurie tvirtinami atskiru direktoriaus įsakymu (b. l. 50-57), prašymai dalyvauti konkurse užimti laisvą darbo vietą (b. l. 66-71).

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹¹ straipsnio 1 dalyje

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad patikrinus GPM išskaitymą, sumokėjimą į biudžetą, nustatytas 1947,37 Eur įsiskolinimas, taip pat 2455,35 Eur PVM įsiskolinimas (b. l. 11). Patikrinus gyventojų pajamų mokesčio išskaičiuoto iš A klasės pajamų susijusių su darbo santykiais mokėjimo į biudžetą tvarką, nustatyta, kad pateiktose mėnesinėse GPM nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) bendrovė deklaruoja mokėtiną GPM, tačiau GPM nebuvo laiku sumokėtas, t. y. laikotarpyje nuo 2015-11-01 iki 2016-08-11 priskaičiuota ir mokėtina suma sudarė 1947,37 Eur, tačiau ši suma nesumokėta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. R. dėl laiku nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio paaiškino, kad įmonėje tuo metu buvo sunki finansinė padėtis, todėl neturėjo galimybės laiku sumokėti mokesčių.

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad yra pilnai įrodyta, jog bendrovės direktorė šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2002-07-02 23 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kuris numato, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos. Tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹¹ straipsnio 1 dalį ir jos kaltė dėl šio pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad likutis įmonės kasoje 2016-08-12 dienai sudarė 2392,44 Eur (b. l. 12), tačiau šie pinigai nebuvo pateikti skaičiavimui patikrinimo dieną (2016-08-12), t.y. jų patikrinimo dieną kasoje nebuvo. Nustatyta, jog paimant pinigus iš įmonės kasos nebuvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Dėl pinigų nebuvimo kavinės kasoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. R. paaiškino, kad kadangi buvo šiek tiek sukaupusi pinigų, iš kurių norėjo darbuotojams sumokėti atlyginimus, ir manydama, kad kavinės patalpoje pinigus laikyti nesaugu, jos laikė kitoje vietoje esančiame seife, todėl patikrinimo metu jų pateikti neturėjo galimybės.

Tokiais savo veiksmais I. R. pažeidė LRV 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, jog pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas. Tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalį ir jos kaltė dėl šio pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokole I. R. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį

Administracinio teisės pažeidimo protokolas I. R. surašytas ir už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d., apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo patikrinta kavinės vykdoma veikla bei tikrinimo metu kavinės virtuvėje dirbo dvi darbuotojos: virėja K. M. ir virėja I. J., kurios darbo sutarčių nepateikė. Darbuotojos buvo apsirengusios spec. darbo drabužiais ir virtuvėje gamino maistą. „Sodros“ duomenimis šios darbuotojo tikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neįdarbintos. „Sodros“ duomenimis virėja K. M. bendrovėje įdarbinta 2016-08-16, t. y. įdarbinta po patikrinimo. Direktorė I. R. darbui kavinėje samdė K. M. ir I. J., tačiau su jomis nesudarė darbo sutarčių, darbuotojoms neįteikė antrųjų darbo sutarčių egzempliorių. Patikrinimo metu nustatyta, kad K. M. ir I. J. dirbo nelegaliai. Šiais savo veiksmais I. R. pažeidė Lietuvos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 93 straipsnį, 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnį. Tokia jos veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso, reglamentuojančio darbo teisinius santykius, 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d., apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. M. ir I. J., dėvėdamos darbui skirtus rūbus, virtuvėje gamino maistą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. R. paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo biržos svetainėje patalpinus skelbimą dėl siūlomo virėjos darbo bei pagal jį atvykus penkiems-šešiems žmonėms, ji iš jų išsirinko dvi moteris, su kuriomis sutarė, kad jos į kavinę ateis 2016 m. rugpjūčio 12 d. ir dalyvaus konkurse virėjos pareigybei užimti, kurio metu bus patikrinta ar jos tinkamos šiam darbui. 2016 m. rugpjūčio 12d. apie 9 val. į kavinę atėjo abi moterys: K. M. ir I. J.. Jos užpildė prašymus dėl dalyvavimo konkurse. I. R. joms davė darbo drabužius ir paaiškino, kad jos abi turės pagaminti patiekalus pagal kalkuliacines korteles ir įvertinus jų darbą, bus sprendžiama dėl jų priėmimo į darbą. Abi moterys virtuvėje gamino nurodytus patiekalus, kurios pagaminus sudaryta komisija juos ragavo. Patiekalai nebuvo gaminami pagal lankytojų užsakymus bei jie nebuvo teikiami lankytojams. Paragavus moterų pagamintus patiekalus, komisija nusprendė, kad į darbą bus priimta tik K. M., su kuria vėliau ir buvo sudaryta darbo sutartis.

Lietuvos Respublikos DK 101 straipsnio 1 dalyje yra numatyta konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, tvarką nustato Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose konkursines pareigas ir konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai. Kitose darbovietėse konkursinių pareigų sąrašus ir konkursų nuostatus tvirtina darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-02 įsakymu buvo patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės, iš kurių 3p. įtvirtinta, jog darbuotojai į darbą (pareigas) priimami pagal LR Darbo kodekso nuostatas. Darbuotojai į darbą priimami konkurso tvarka, vadovaujantis priėmimo į darbą konkurso organizavimo nuostatais, kurie tvirtinami atskiru direktoriaus įsakymu (b. l. 50-57) Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-02 įsakymo dėl darbuotojų priėmimo tvarkos, matyti, kad juo nustatytas pareigų sąrašas, į kurias darbuotojai priimami konkurso keliu ir tai yra virėjo ir barmeno-padavėjo pareigos (b. l. 23) Liudytojos I. J. ir K. M. parodė, kad jos, kiek prisimena, prieš pradedant gaminti patiekalus, užpildė prašymus dėl leidimo dalyvauti konkurse užimti laisvą darbo vietą. Byloje pateikti I. J. 2016-08-12 prašymas dalyvauti konkurse užimti laisvą darbo vietą (b. l. 21) bei K. M. 2016-08-12 prašymas dalyvauti konkurse užimti laisvą darbo vietą (b. l. 22). Iš byloje esančių 2016-05-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo į darbą konkurso organizavimo nuostatų matyti, kad juose numatyta konkurso organizavimo bei pravedimo tvarka (b. l. 24). Iš administracinėn traukiamo asmens I. R. paaiškinimo, liudytojų A. P., K. M., I. J. parodymų matyti, kad 2016-08-12 buvo vykdytos UAB „duomenys neskelbtini“ priėmimo į darbą konkurso organizavimo nuostatuose numatytos konkursui organizuoti būtinos procedūros.

Iš administracinėn traukiamo asmens I. R. paaiškinimo, liudytojų A. P., S. V., K. M., I. J. parodymų matyti, kad atėjusios abi pretendentės į virėjos pareigas, virtuvėje esant tuo metu dirbančiai virėjai A. P., pagamino keletą patiekalų, kuriuos ragaudamos suvalgė tik komisijos narės, t.y. I. R., A. P. ir S. V. ir pretendenčių pagaminti patiekalai nebuvo patiekti kaip užsakymai į kavinę atvykusiems lankytojams. Byloje nėra surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, jog K. M. ir I. J. savo darbu sukūrė materialinę naudą darbdaviui, o darbdavys I. R. jų darbu sukurtą rezultatą panaudojo rinkoje, t.y. yra patiekė klientams, kaip jų užsakymą. Lietuvos Respublikos DK 105 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant į darbą asmenis pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti. Įvertinus liudytojų parodymus, atsakomybėn traukiamo asmens parodymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad gamybos patalpoje-kavinės virtuvėje aptikti žmonės, t.y. K. M. ir I. J. neatlikinėjo gamybos užduotis, o tuo metu vyko priėmimo į darbą konkursas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Dėl nurodytų priežasčių, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad I. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo I. R. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę.

Duomenų apie I. R. administracinius baustumus byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, I. R. skirtinos baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 5 dalies, 173¹¹ straipsnio 1 dalies sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286-288 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje, 173¹¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies, sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti– ROIK 16061735086.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.