Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir D. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdžius, apie kuriuos buvo informuoti tinkamai neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjų nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statinį (lauko tualetą), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos (b. l. 16). Šis nekilnojamasis turtas registruotas J. K. vardu (b. l. 14), kuri yra mirusi (b. l. 38). Pareiškėjas J. K. 1991 m. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomajame komitete sudarė sutartį, kurioje nurodyta, kad K. J., D. parduoda, o K. J., J. perka gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, 1941 m., gyvenamojo namo bendras naudingas plotas 87,98 kv. m., gyvenamasis plotas 61,79 kv. m., pastatai yra Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kolūkio teritorijoje. Šis namas priklauso J. K., D. pagal 1991 m. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 sutarties punktas). 2 sutarties punkte nurodyta, kad už parduotą namą ir ūkinius pastatus prieš sudarant šią sutartį J. K. iš pirkėjo K. J., J. gavo visus sutartus pinigus – 14 000 rublių (keturiolika tūkstančių rublių). 3 sutarties punkte konstatuota, kad pardavėja pareiškė, jog parduodamas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai niekam neparduoti, neįkeisti, neareštuoti, jiems neuždėtas draudimas, teisme ginčų dėl jų nėra. Pareiškėjai 1991 m. (duomenys neskelbtini) sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtino Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto sekretorė, kuri patikrino asmenų tapatybę bei veiksnumą, taip pat parduodamo gyvenamojo namo ir ūkio pastatų priklausymą pardavėjai. Šią sutartį įregistravo registre, eilės Nr. (duomenys neskelbtini). Po sutartimi yra įrašyta pastaba, kad ši sutartis sutinkamai su Lietuvos TSR Civilinio kodekso 225 str. turi būti įregistruota (duomenys neskelbtini) apylinkės Taryboje per tris mėnesius nuo šios sutarties patvirtinimo dienos. Neužregistravus nurodytu laiku, sutartis netenka galios (b. l. 5–6).

Šioje byloje keliamas reikalavimas dėl termino, nustatyto įstatyme, atnaujinimo. Sandoris dėl kurio registracijos reiškiamas reikalavimas sudarytas 1991 m. (duomenys neskelbtini), todėl šio sandorio registracijai turėjo būti taikomos tuo metu galiojusios teisės normos.

1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal sandorio metu galiojusį CK 255 straipsnį, sandoriai per tris mėnesius užregistruojami Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka; piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę įsigyto nekilnojamojo turto, t. y. šiuo atveju – gyvenamuoju namu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); tvartu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); daržine, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); malkine, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statiniais (lauko tualetu), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės disponuoti. Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotas sandoris negalioja, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Darytina išvada, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Dėl to nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad pareiškėjo J. K. nurodytos aplinkybės, jog jam registracijos terminas buvo neaiškus, nes ši pareiga nebuvo tinkamai išaiškinta, pareiškėjas nurodė, kad sutartis buvo įrašyta į (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomojo komiteto registracijos knygą, buvo uždėti reikiami antspaudai, todėl jis tikėjo, jog to pakanka ir nekilnojamasis turtas po sutarties sudarymo tapo pareiškėjų nuosavybe. Sandoris įregistruotas (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomojo komiteto registracijos knygoje, nurodytas registro eilės Nr. (duomenys neskelbtini), asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase J. K. įrašytas kaip nekilnojamojo turto savininkas pagal sudarytą 1991 m. (duomenys neskelbtini) sutartį (b. l. 5–6, 13), todėl tokie duomenys galėjo asmenims sudaryti įsitikinimą, kad papildoma registracija nėra reikalinga. Be to, pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtina rašytinai duomenys, t. y. iš pasirašytos sutarties matyti, kad pareiga registruoti nebuvo aiškiai nurodyta, t. y. nurodyta, kad sutartis turi būti įregistruota (duomenys neskelbtini) apylinkės Taryboje, tačiau nėra detalizuota, kas šią pareigą turi atlikti, ar sutartį patvirtinusi institucija – (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomasis komitetas, ar sandorį sudariusios šalys. Be to, sutartyje nebuvo numatytos ir visos pasekmės, t. y. kad asmuo negali disponuoti šiuo nekilnojamuoju daiktu, kol sutartis nėra įregistruota.

Darytina išvada, kad minėtos sutarties nuostatos nebuvo pakankamai aiškios, o atlikti veiksmai sutarties pasirašymo metu – įrašymas į (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomojo komiteto registracijos knygą ir registro numerio suteikimas, galėjo būti tinkamai nesuprantami sutartį sudariusiam asmeniui J. K., t. y. jį suklaidinti, jog sutartis jau yra tinkamai įregistruota ir jo nupirktas nekilnojamasis turtas teisėtai priklauso jam be jokių apribojimų. Kita sutarties šalis – nekilnojamojo turto pardavėja J. K. yra mirusi (b. l. 38 ), todėl tikrosios kitos sandorio šalies valios išraiškos išsiaiškinti neįmanoma. Darytina išvada, kad neaiškios sutarties sąlygos ir turimų žinių stoka sukliudė pareiškėjams nuo sutarties sudarymo – 1991 m. (duomenys neskelbtini) per nustatytą terminą registruoti šią sutartį.

Teismo nuomone šioje byloje svarbiomis aplinkybėmis pripažintina, kad ginčo sutartis buvo visiškai įvykdyta. Pirkėjas visiškai atsiskaitė už gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad aplinkybė, jog sutartis nebuvo registruota paaiškėjo tik 2020 m. lapkričio mėnesį, kai jis sužinojo, kad gyvenamasis namas su priklausiniais vis dar registruotas J. K. vardu. Kitų asmenų pretenduojančių į šį nekilnojamąjį turtą nėra. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų nesąžiningai naudojęsi ar piktnaudžiavę suteiktomis teisėmis, todėl numatytos teisinės pasekmės – sutarties negaliojimas, pripažintinos neproporcingomis ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Teismas spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), taip pat turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas ir Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų teisių ir pareigų įgyvendinimą pagal iki šio kodekso sudarytus sandorius.

Šioje byloje teismas daro išvadą, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: pareiškėjai nusipirko, o pardavėja pardavė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pirkėjas visiškai atsiskaitė pagal sutartį, o pardavėja perdavė disponavimą ginčo objektu (1964 m. CK 253 straipsnis). Pardavėja gavo pinigus už nekilnojamąjį turtą, ką patvirtina 1991 m. (duomenys neskelbtini) sutartis, turtą po sutarties sudarymo valdė pareiškėjai, ginčas dėl to tarp sandorio šalių nebuvo kilęs. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, todėl pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas terminas įregistruoti sutartį VĮ Registrų centras.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą dėl 1991 m. (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią J. K. nupirko gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti VĮ Registrų centras.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.