- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- 1-136-827/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49625-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kaltinamasis
- I. S.
- Advokatai
- Adlevinas Švedas
- Kategorijos
- 1.2.4.8.3Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
J. S. atstovui pagal įstatymą VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinio centro“ įgaliotiems atstovams Jurgitai Pukienei ir Snieguolei Stepanovai,
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAD ministerijos atstovėms Zinai Bubulienei, Aivai Mačiulskytei, Neringai Šaveiko,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, prižiūrinti vaiką, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje (du epizodai).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui, o būtent:
2017 m., laikotarpyje nuo rugsėjo 20 iki rugsėjo 25 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia metė į J. S. gim. 2009 m., plastmasinę dėžę, pataikydama jam į dešinį kelią, dėl ko, sutinkamai su specialisto išvada, J. S., gim. 2009 m., nustatyta dešinio kelio žaizda, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdų šiais savo veiksmais ji sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė mažamečio J. S. gim. 2009 m. sveikatą. Šiais veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
be to, I. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiams, o būtent:
2017-11-16 apie 09.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, tyčia šlepete sudavė vieną kartą E. S., gim. 2007 m. į dešinę blauzdą, tempė jį už rankų į vonios kambarį, dėl ko, sutinkamai su specialisto išvada, E. S. nustatytos poodinės kraujosruvos blauzdose, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei J. S. gim. 2010 m., gulint lovoje, sugriebė jį už kairio žasto ir tempė į vonios kambarį, dėl ko, sutinkamai su specialisto išvada, J. S. padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu savo veiksmais ji sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė mažamečių E. S. gim. 2007 m., ir J. S. gim. 2010 m., sveikatą. Šiais veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Apklausta teisme kaip kaltinamoji I. S. nurodė, jog kaltinamąjį aktą gavo, kaltinimą supranta, kaltę prisipažįsta iš dalies. Su E. ir J. vyko konfliktas. O J. yra superaktyvus vaikas, jis bendravo su A., kuris bandė jį papirkti saldainiais, sakė „sakyk, kad I. mušė“. A. buvo atskirtas nuo šeimos. Jis nenorėjo, kad gimtų jos ir dabartinio sutuoktinio vaikas. Sakė, kad užmuš. J. sakė, kad jeigu kas, pasakys, kad kaltinamoji jo nemaitina. A. dabar paauglystė. K. ir J. kaltinamąją vadina mama, nors ji jų neverčiau savęs vadinti mama. Pripažino, jog turėjo problemų su vaikais. J. ir K. biologiniai brolis ir sesuo. A. 16 metų. J. gimęs (duomenys neskelbtini), K. gimusi (duomenys neskelbtini). Su kaltinamąja gyvena K. ir jos su A. S. bendras vaikas R.. J. gyvena globos namuose. Prieš metus su ja ir A. S. gyveno E. S. ir J. S., R. S.. E. 11 metų, J.8 metai, R.1,3 metų. Prieš metus visi 6 vaikai gyveno su kaltinamąja ir jos sutuoktiniu. A. pas močiutę gyvena nuo 2017 m. gegužės mėn. A. S. buvo apkaltintas smurtu prieš jį, todėl apsigyveno pas močiutę. Dabar K. globėja paskirta močiutė. J. gyvena globos namuose Nemenčinėje, J. ir E. S. gyvena su savo tėčiu. Kadangi J. yra superaktyvus vaikas, dažnai užsigauna. Pamato ant kūno mėlynę, paklausia, iš kur atsirado. J. sako, kad nežino iš kur. Pas juos namie net nėra tokios dėžės, apie kurią parašyta kaltinime. Iki paėmimo iš šeimos savaitę J. nenorėjo eiti į mokyklą, sviestu ištepdavo brolio ar sesers drabužius, būdavo piktas, visus pažadindavo.
Rugsėjo 25 d., paėmimo dieną skambino K.. Sakė, kad J. neklauso, nenori eiti į klasę, mušasi, nežino, kaip jį parves. A. įkalbinėjo pasakyti, kad I. mušė. K. draugė E. sakė, kad girdėjo, jog A. J. davė saldainių, kad sakytų, kad Kaltinamoji mušė jį. Kai ruošėsi susituokti su A. S., bijojo A. reakcijos. Tuo metu jis buvo stovykloje. Sugrįžęs sakė, kad bus kam pamokas ruošti. Jam užeidavo pykčio protrūkiai. Penktadieniais jie visa šeima žiūrėdavo filmus, A. atsisakydavo tai daryti. Mokytis su juo buvo sudėtinga, sakė, kad „visos mokytojos kvailos“. Kai vaikas nusikalsdavo, kaltinamoji jį pasodindavo ant kėdutės ir liepdavo pagalvoti, ką padarė, atskirai nuo kitų vaikų. J. drabužių nemėtė. Išskalbtus drabužius sulanksto ir pasako padėti į savo spintą. Kartą buvo, kai K. pasakė pasidėti savo drabužius, nes išmes, jei to nepadarys. Ji nepasidėjo drabužių. Vakare paėmė švarų šiukšlių maišą ir sudėjo drabužius, ir sudarė įspūdį, kad juos išmetė. Visada prašydavo vaikų netriukšmauti, kad netrukdyti kaimynams ilsėtis. Tą vakarą kaimynė atėjo pažiūrėti, ką daro, nes K. sėdėjo koridoriuje ir cypė. J. K. priežiūrai nepalikdavo. Į mokyklą jie eidavo kartu. Namie jų vienų nepalikdavo.
Dėl 2017-11-16 įvykio kaltinamoji paaiškino, kad su vaikais E. ir J. reikėjo eiti pas psichologą. Vaikai nenorėjo eiti pas psichologą. Iš anksto jiems nesakė apie tai, pasakė tik ryte, kad jie neis į mokyklą, eis pas psichologą. Vaikai pasakė, kad neis. E. palindo po antklode. J. lyg ir rengėsi. E. pasakė „neiname pas psichologą“. Mažiukas R. jau buvo aprengtas. Nutraukė antklodę ir nutempė E. į vonią. J. užšoko ant lovos, kur gulėjo R., ir pradėjo šokinėti. Bijojo, kad neužšoktų ant vaiko, todėl už rankos nutempė nuo lovos. Einant į polikliniką, J. bėgiojo aplink juos. Kai grįžo iš psichologės, vaikai atsiprašė kaltinamosios, pasibučiavo, pradėjo gaminti pietus ir sulaukė socialinių darbuotojų. E. su šlepete negavo. Anksčiau buvo atvejis, kai J. jau miegojo. E. paprašė leisti pažiūrėti televizorių iki 22 val. Kaltinamoji leido, paprašė išjungti šviesą. Jis nepakluso. Paėmė šlepetę ir pasakė, kad dabar gaus, bet nemušė. E. už žastų abiem rankomis vedė į vonią, nes jis sakė, kad neis praustis. Jis dvi savaites lankė baseiną, buvo nubrozdinimų. Be to, E. mušdavosi su J.. J. irgi nuvedė į vonią, bet lengviau. Liepė nusiprausti, nes veidas buvo šokoladuotas nuo pusryčiams valgytų sausų pusryčių. Jį tempė nuo kūdikio. Manė, kad prie alkūnių galėjo likti nagų žymės. J. šokinėjo prie pat kūdikio, nusimovęs kelnaites. Bijojo, kad neužšoktų ant vaiko. Neatsimena, kuria ranka apdraskė. Dabar kaltinamoji jau neaugina nagų.
J. ir K. iš šeimos paėmė rugsėjo 25 d., E. ir J. paėmė lapkričio 17 d. Oficialiai vaikų negrąžino. R. paėmė, bet grąžino. J. ir E. gyvena pas tėtį. J. gyvena Nemenčinėje. Dažnai lanko jį. Vaikas nori grįžti namo. Sakė, kad A. jam ne brolis. Vaikai pasakojo, kad anksčiau A. juos skriaudė. J. ir K. jos vyro biologiniai vaikai. A. jo mirusios žmonos sūnus, kurį vyras įvaikino.
Pagarsinus kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 140-141), kaltinamoji nurodė, kad juose nurodytos aplinkybės yra teisingos. Butas vyro A. S. mamos. Anksčiau su E. S. nuomojosi butą Šviesos gatvėje. Į butą Vilniaus gatvėje ateidavo žmogus pabūti su vaikais, kai kaltinamajai reikėdavo išeiti į socialinės pagalbos centrą ar kažkur kitur. Tas žmogus S. K.. Ateidavo pagal poreikį. Vienų vaikų nepalikdavo (t. 1, b. l. 195197).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji I. S. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Papildomai nurodė, kad nesmurtavo prieš J. S., teko su juo bartis, tačiau fizinio smurto nenaudojo. Namuose plastmasinės dėžės neturi, J. S. yra labai aktyvus ir dažnai susižaloja pats. Neatsimena dėl kelio žaizdos, kadangi J. S. dėl savo aktyvumo turėjo daug mėlynių ir sužalojimų, tai užkliūva kažkur, tai su kitais vaikais susimuša.
2017-11-16 dieną 10.00 val. jie turėjo eiti su vaikais pas psichologę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į ten esantį psichikos centrą. Atsimena, kad 2017-11-16 atsikėlę ryte vaikai, nenorėjo eiti pas psichologę, rodė savo nepasitenkinimą, nenorėjo ruoštis. Nenorėjo net lipti iš lovos. Nori paliudyti, kad tyčia nenaudojo prieš juos fizinio smurto. E. S., pasakė jai, kad ji jam nieko nepadarys, nusirengė ir užtraukė ant savęs antklodę. Ji atitraukė nuo jo antklodę ir pasakė, kad jis eitų į vonios kambarį nusipraustų ir apsirengtų. Jis jai atsakė neigiamai. Tada ji priėjo prie jo, paėmė jį už rankos ir nuvedė iki vonios. Netempė jo už rankos, nebrozdino jam nieko. Dėl J. S., nori pasakyti, kad jis irgi tą rytą nenorėjo eiti pas psichologę, jis pradėjo šokinėji ant lovos, arti mažojo R. S.. Ji išsigando, kad jis gali užšokti ant mažo brolio ir paėmė jį už rankos ir nutempė nuo lovos. Netempė J. S. į vonios kambarį. Nežino iš kur specialistai pas vaikus nustatė kūno nubrozdinimus ir mėlynes. Gal dėl to, kad lankė baseiną, ten susižalojo arba tarpusavyje susipešė. Būdavo, kad pastebėdavo ant vaikų kūno mėlynes, tačiau jie patys pasakojo, kad užsigauna. Vaikai dažnai pykčio metu, kai neleidžia jiems žaisti prie kompiuterio, pasako, kad socialiniams darbuotojams pasakys, kad ji juos sumušė (b. l. 140-141)
Apklausta kaip liudytoja J. P. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta tik I. S.. Jos vyro vaikai mokėsi jų mokykloje. Dabar mokosi tik A.. Pernai mokėsi visi trys-A., J. ir K.. Liudytoja dirbo mokyklos socialine pedagoge. Pas ją ateina vaikai su problemomis. 2017-05-23 buvo gautas pranešimas, kad A. sumušė tėvas. Atėjo A. ir parodė mėlynes. Jie iškvietė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovus ir policiją. A. pasiėmė močiutė J., kur jis gyvena iki šiol. 2017-09-25 J. S. pranešė, kad tėvas sukėlė jam fizinį skausmą. Atėjo su broliu A.. J. parodė didelę mėlynę, buvo padaryta abdukcija. J. pasakė, kad tėvas sukėlė fizinį skausmą. Nesakė, dėl kokios priežasties. Jis verkė. A. buvo šalia. Paskui juos paėmė iš mokyklos. A. ir K. socialine globėja paskirta močiutė M. J.. Ją liudytoja pažįsta. M. J. lankėsi mokykloje dėl A. lankomumo ir dabar lankosi. Pernai buvo kelis kartus. Neprisimena, dėl ko. Dažnai eina pas klasės vadovę. Kitų skundų iš J. nebuvo. Liudytoja patikslino, jog suklydo, duodama parodymus. J. sakė, kad mušė pamotė, sukėlė fizinį skausmą. Tai buvo prieš metus. Atėjo J. su A.. Pasakė, kad J. mušė pamotė. Jis parodė ranką. Vaikai atėjo apie 10 val. Pradėjo pasakoti A.. Buvo susijaudinęs. Pasakė, kad atėjo pasakyti, kad J. mušė pamotė. Liudytoja klausė, kas atsitiko. J. pasakė, kad mušė pamotė ir parodė ranką. Atliko visus veiksmus, kuriuos reikėjo atlikti. J. daugiau nieko nepasakojo. Jis uždaras. Liudytoja bendravo labiau su A.. Dėl J. problemų nebuvo. Jis labai uždaras, galėjo net po stalu slėptis. J. geras vaikas, mandagus. Jis nėra hyperaktyvus. Jeigu toks būtų, klasės vadovė pasakytų. Jis labai gerai mokėsi. Pradžioje mokytoja su J. nesusitvarkė. Vaikas kartais palįsdavo po stalu gal dėl nerimo, gal buvo dar nebrandus mokyklai. Dėl A. yra problemų dėl lankomumo. Jis yra tylus, ramus, sunkiai prisileidžia žmones, pasiduoda draugų įtakai, jautrus. J. taip pat jautrus. A. buvo pagautas meluojant. Neprisiminė, ar tada buvo atėjusi močiutė.
Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 15-16), liudytoja nurodė, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta juose. Mėlynė buvo maždaug kiaušinio dydžio. Parodymus tvirtino. Tada geriau prisiminė (t. 1, b. l. 197-198).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-25 kaip liudytoja J. P. parodė, kad 2017-09-25, pas ją į kabinetą buvo užsukusi M. J. su anūku A. S. gim. 2002 m. A. S. paaiškino, kad šiandien, mokykloje, jo brolis su kuriuo kartu negyvena J. S. gim. 2009 m. jam pasiskundė, kad jį namuose ryte sumušė pamotė ir brolis E. S. gim. 2007 m. Daugiau jokių aplinkybių A. S. paaiškinti negalėjo. Vėliau ji pasikvietė J. S. pas save į kabinetą, kur J. S. jai parodė ant kairio peties maždaug kiaušinio dydžio mėlynę. J. S. paaiškino, kad bijo pasakoti, nes jį gali išvežti į vaikų namus. Apie įvykį ji pranešė socialinei darbuotojai Vaivai. Tuomet buvo iškviesta policija ir vaiko teisių apsaugos darbuotojai. Daugiau J. S. nieko jai nepasakojo, atrodė įbaugintas (t. 1, b. l. 15).
Apklausta kaip liudytoja V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta tik I. S. ir jos sutuoktinį, buvo socialinė darbuotoja. Su jos sutuoktiniu susipažino, kai jam perdavė vaikus. Rugsėjo mėn. pradėjo dirbti, kaip socialinė darbuotoja su kaltinamosios šeima. Tą dieną paskambino psichologė ir paklausė, ką daryti, nes atėjo mama su vaikais, kurie buvo nusiminę. Sakė, kad mama juos skriaudė, mušė šlepete, ant rankos buvo sužalojimų. Apie liudytoja tai informavo vaiko teisių apsaugos tarnybą. Su asistente lankėsi šeimoje. Bute rado mamą su trimis vaikais. Mama sakė, kad vaikai jos neklausė, buvo net užrakinę. J. šokinėjo ant lovos, o E. grįžo į lovą, mama mušė šlepete. Apie įvykį liudytoja informavo vaiko teisių apsaugos skyrių. Apklausė mamą ir tėtį, kad paimtų vaikus. Mamą su mažuoju vaiku išvežė į ligoninę. E. verkė, kad mama nuvedė jį į vonią. J. buvo ramesnis. Mama buvo įsitempusi. E. rodė koją, kur mama sudavė šlepete. Ten nieko nesimatė. Ar J. rodė, kur mama trenkė, neprisiminė. E. buvo susierzinęs, piktas. Su jais bendravo apie pietus, o gal po pietų. Pas psichologę jie buvo iš ryto. Kai vaikai pasakojo, kas įvyko, I. kartojo, kad pyksta, kad vaikai neklauso. Liudytoja suprato, kad jiems tikrai sudavė. I. nervinosi, kad vaikai jos neklausė. Mažylis buvo kitame kambaryje. I. bijojo, kad jo nepaimtų. Tuo metu situacija buvo nekokia. Ją su mažuoju vaiku nuvežė į ligoninę. Kai atvažiavo vaikų tėtis, J. užšoko jam ant kupros, E. taip pat puolė prie tėčio. I. neneigė, kad sudavė šlepete, nes vaikai neklausė.
Dėl J. iškvietė socialinė pedagogė, nes vaikas buvo skriaudžiamas namuose. Reikėjo pranešti vaiko teisių apsaugos skyriui ir policijai. Bendravo su socialine pedagoge. Atėjo I. S., su ja ilgai bendravo, kol laukėme policijos. J. buvo palindęs po stalu. A. nebuvo, jo liudytoja nepažįsta. Kai atėjo I., su ja ilgai kalbėjo už durų. Neprisiminė, apie ką kalbėjo, norėjo, kad ji nusiramintų (t. 1, b. l. 198-199).
Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-16 K. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja Vilniaus miesto socialinės paramos centre. Nuo 2017-09 teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugą šeimai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėta šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2017-11-16 apie 10.30 val., minėtame bute gyvenanti I. S. gim. 1987 m., kartą su savo vaikais E. S. gim. 2007 m., ir J. S. gim. 2010 m., turėjo eiti į konsultaciją pas psichoterapeutą, Vilniaus miesto psichikos ir psichoterapijos sveikatos centre. Apie 11.00 val. jai paskambino iš centro psichiatrė D. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad bendraujant, konsultacijos metu su I. S. vaiku J. S., jis parodė, jai apdraskytą kairę ranką ir nurodė, kad tai jam padarė mama, o E. S. parodė dešinę koją ir pasakė, kad jį su šlepete mušė mama. Apie minėtą įvykį ji informavo vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausiąją specialistę A. D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su ja nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pabendravus su motina I. S. išsiaiškinta, kad vaikai nenorėjo eiti pas gydytoją, tai ji juos jėga privertė apsirengti ir galimai apdraskė vaikui ranką. Motina kaltino vaikus, kad jie jos neklausė ir ji neturėjo kito pasirinkimo. Bendraujant E. pradėjo verkti ir papasakojo, kad šiandien ryte mama nusivedė jį į vonią ir paleido šaltą dušą ant galvos ir apipylė šaltu vandeniu (t. 1, b. l. 78).
Apklausta kaip liudytoja nukentėjusiųjų E. s. ir J. S. įstatyminis atstovas E. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis žino, jog vaikai patyrė smurtą nuo to tėvo. Turėdavo laikyti iškėlę taburetę, buvo uždaromi balkone. Jam sakė, kad vaikus vienus palikdavo namie. Tada, kai jis atvažiavo, buvo policija, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas, I. ir vaikai. Jie buvo nusiminę, noriai išvažiavo su juo. Po savaitės papasakojo, kaip gyveno. Kai paimdavo juos savaitgaliais, nepasakojo, bijojo. Po savaitės papasakojo, kaip elgėsi motina, kaip juos auklėjo patėvis, kad naudojo elektros šoką. I. S. yra buvusi sutuoktinė. Su vaikais išėjo prieš pusantrų metų iki įvykio. Vaikai gyveno su ja. Su juo susitikdavo reguliariai. Apie elektros šoko naudojimą pasakojo, kai jau gyveno su liudytoju. Iki tol nepasakojo. Dabar viskas normaliai. Vaikai lanko mokyklą (t. 1, b. l. 199).
Apklausta kaip liudytoja D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad vaikai J. S. ir E. S. jai yra žinomi. Juos mama atvesdavo pas ją į konsultacijas. Vėliau vesdavo tėtis. Paskutinės konsultacijos buvo šiemet pavasarį. Žino, kad nagrinėjama byla dėl smurto. Pamena, kad vaikai nenorėjo eiti pas ją, bėgiojo koridoriuje, slėpėsi vienas už kito. Paėmė J. už rankos ir atsivedė į kabinetą. Vaikai dažnai stumdosi tarpusavyje, kuriam pirmam eiti, bet vesti už rankos neteko. J. sakė, kad nenorėjo eiti, pykosi, mama tempė už rankos ir kojos, buvo paraudimai. Liudytoja D. M. parodė: ant rankos matėsi lyg būtų stipriau suspausta pirštais, ant kojos matėsi dėmės. Paraudimas buvo, atrodo, ant kairės rankos, ant žasto. Atrodo, ant kairės kojos, ant blauzdos matėsi dėmės. J. paprašė toliau žaisti. Jis šiltai bendravo, bet lyg gėdijosi. Iš viso buvo gal 7 konsultacijos. Tai nurodyta ligos istorijoje. Toks kartas buvo vienas. Anksčiau sakydavo, kad nenori eiti į konsultacijas.
J. labai šiltas, mielas, linksmas berniukas. Jis yra smalsus, judrus, bet reikėjo laiko atsiskleisti. Iš pradžių gėdijosi. J. pasakė, kad žymės liko nuo mamos tempimo.
E. konsultacijoje taip pat buvo. Jis yra labiau užsisklendęs, nepasitikintis savimi, sunkiau atsiskleidžiantis. Jis sakė, kad taip pat pykosi su mama, bet nesakė, kad mama mušė. Vengė akių kontakto, nenorėjo kalbėti. Liudytoja sakė jam, kad reikia padėti, bet jis labiau gūžėsi. E. neapžiūrėjo. Jis nesakė apie smurtą. Tik sakė, kad pykosi su mama. Daugiau apie jį pasakė J.. Sunku prisiminti situaciją, buvo prieš metus. E. neminėjo, kad mama mušė. Tas apsilankymas nebuvo pirmas. Su vienu vaiku praleisdavo iki 30 min., kartais po 20-25 min. Buvo atvejis, kai bendravo trise. Administratorė užrašo į konsultaciją. Jeigu pavėluoja ir iki kitos konsultacijos lieka 5 min., tai ir liks tik 5 min. Vaikai nemotyvavo, kodėl nenorėjo eiti pas liudytoją. Jie tai priimdavo, kaip juoką, bėgiojo, glaudėsi prie mamos. Pradžioje konsultacijos vyko sunkiai, po to vaikai įsidrąsino. Kartą kabinete buvo visi trys. Paprastai mama palydėdavo iki kabineto, o liudytoja likdavo su vaikais. Mama kartais ateidavo viena. Apie šį faktą liudytoja pranešė vaiko teisių apsaugos tarnybai. Pasakė, kad ši šeima stebima. Jos pareiga pranešti, nes tai vertinama kaip smurtą prieš vaikus.
Pagarsinus liudytojos D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 80), liudytoja nurodė, kad juose užfiksuotos aplinkybės yra teisingos.
Anksčiau reikėjo lankytis Vaiko raidos centre dėl elgesio problemų, nenoro mokytis. Tikslių priežasčių nežino. Mama sakė, kad vaikai tingi mokytis, nesutaria su kitais vaikais. Smurto iš mamos nepastebėjo, labiau rūpestį, kaip padėti, kad mama rastų būdą, kaip keisti situaciją. Kaip suprato, visi rūpesčiai buvo sukrauti ant jos, dar reikėjo rūpintis kito vyro vaikais. Tėvystės kursai organizuojami, kad tėvai įgytų daugiau įgūdžių, aptariamos susidarančios situacijos. Šiuo atveju mamai sunku išreikalauti, kad vaikai ruoštų pamokas. Kalbėjo, kad jie gal galėtų ruošti pamokas dienos centre. Be ekspertizės sunku įvardinti, ar vaikai linkę meluoti, bet sakyčiau, kad linkę fantazuoti. Buvo atvejis, kai gyrėsi, kad gavo gerą pažymį, bet po to sakė, kad pajuokavo (t. 1, b. l. 17-18).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-02 liudytoja D. M. paaiškino, kad ji dirba Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre, Ąžuolyno g. 5A, Vilniuje. Yra psichoterapeutė, paauglių ir vaikų psichiatrė. Su S. šeima ji pažįstama nuo 2016-01-14. Inga ir A. S. atvedė savo vaikus t.y. E. ir J. S.. Aišku, kad vaikai turi elgesio problemų. 2017-11-16 turėjo būti eilinė konsultacija su E. ir J. S.. Apie 10.30 val. ji pasitiko juos Vilniaus PPAC. Vaikai atėjo su I.. Ji pastebėjo, kad vaikai nenoriai atvyko į konsultaciją. I. prašė jų nusirengti, tačiau vaikai liko su viršutiniais rūbais ir negalėjo tarpusavyje susitarti, kuris eis pirmas. Ji paėmė J. už rankos ir nusivedė jį į kabinetą. J. greitai atsipalaidavo ir buvo geros nuotaikos. Neklausiamas pasakojo. Pokalbio metu, J. papasakojo, kad nenorėjo pas ją eiti, nenorėjo praustis ir kad mama jį tempė eiti į vonią. Ji paklausė kaip tempė. J. nurodė į kairįjį žastą, atsmaukė rūbelius ir parodė kairįjį žastą. Ant jo ji pamatė pirštų antspaudus ir paklausė ar tai padarė mama? E. atsisakė užeiti į jos kabinetą. Po ilgų įkalbinėjimų užėjo, buvo blogos nuotaikos, nenorėjo kalbėti. Papasakojo, kad irgi kaip ir J. nenorėjo pas ją važiuoti. Pokalbio metu E. papasakojo, kad ryte susistumdė su mama ir kalbėdamas apie tai labai susigraudino. Sakė, kad susimušė kojas. Ji paprašė parodyti kojas, tačiau jis nesugebėjo to padaryti. Atsisakė nuo detalių ir nukreipė pokalbį ir akis į sieną. Po konsultacijos ji susisiekė su V. K., socialine darbuotoja ir užregistravo vaikus į raidos centrą (t. 1, b. l. 80-81).
Apklausta kaip liudytoja M. J. teismo posėdyje paaiškino, kad šiandieną kaltinamąją I. S. A. S. draugę mato trečią kartą. Žino, kad nagrinėjama byla dėl smurto prieš J.. Atrodo, rugsėjo 25 d. A. pirmą dieną atėjo į mokyklą, nes buvo sanatorijoje. Kartu atvažiavo ir liudytoja, reikėjo sužinoti, kokių knygų reikės A.. Jis užėjo pas mokytoją. Atėjo J., pasakė, kad Inga sumušė. Atėjo D. – A. mokytoja, paskambino K.. Sakė, kad praneš policijai ir Vaiko teisių apsaugos skyriui. Jie išvažiavo į savivaldybę. Atėjo A. su J.. Pasakė, kad J. nesutvarkė žaislų, todėl I. dėže trenkė. Į koją trenkė kažkuris iš vaikų. J. rodė mėlynę ant rankos. Neprisimena, kurioje vietoje. Pokalbį girdėjo A. mokytoja, Ž. ir dar kelios mokytojos. Pamatė, kad A. ir J. stovėjo dviese. A. sakė „pasakyk, ką padarė I.“. A. pas ją gyvena nuo gegužės 25 d., kai buvo sumuštas. Jis norėjo būti su J., bet liudytojai globoti du vaikus per sunku, per didelė atsakomybė. A. pas ją gyvena nuo 2017-05-05. J. pas ją negyveno. Iš karto jį paėmė kitą močiutė, bet grąžino. J. pasakė, kad skauda koja, trenkė I. vaikas. Apie mėlynę gal daugiau pasakys A.. Liudytoja prisimena, kad sužinojau, kad I. trenkė dėže. A. iki šiol gyvena pas ją (t. 2, b. l. 18-19).
Apklaustas kaip liudytojas S. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta E. ir I.. Jie kartu gyveno pas jį. Vėliau jie gyveno įvairiose vietose. Su I. bendrauja iki šiol, su E. nebendrauja. Žino, kad nagrinėjama byla dėl I. panaudoto smurto. Žino ir tai, kad vaikai daug prisimelavę, ypač A.. Jis papirkinėjo J. saldainiais ir čipsais, po to prisidėjo ir E.. A. papirkęs J. saldainiais ir čipsais, kad jis meluotų, kad I. mušė. Tai matė K. draugė. I. pas jį nuomojosi butą 8-9 mėnesius. Tada vaikų dar nebuvo. Kai I. laukėsi, išsikraustė. I. vaikus liudytojas prižiūrėdavo. Kartą teko prižiūrėti net tris dienas. Vaikai J. ir E. sirgo vėjaraupiais, o I. su E. buvo išvažiavę į I. brolio laidotuves. Ryte paruošdavo valgyti, po to valandą leisdavo pasėdėti prie kompiuterio, o tada vaikai eidavo į kiemą. Prie liudytojo jų niekas neskriaudė. Vaikus statydavo į kampą. Būdavo, pastato į kampą ir liepia pagalvoti. Stovėdavo 10-15 min. Kartais vaikai patys atsistodavo. Statydavo A., kartais aš. J. buvo su ožiukais, bandė muštis, todėl liudytojas jį pastatė į kampą. J. mušdavosi su E. dėl kompiuterio, stumdydavosi, atsirasdavo mėlynių. Anksčiau jie buvo aktyvesni, dabar mačiau tokie padūkę. I. nelabai pavykdavo sutramdyti vaikus. Ji kartais pastatydavo vaikus į kampą, kartais paklupdydavo, jie atsisėsdavo ant kelių. Kartais ir patys nueidavo į kampą. Būdavo, kad reikėdavo palaikyti kėdutę 10-15 min. Tai buvo medinė kėdutė, maždaug 2 kg svorio. Laikydavo visi vaikai, A. taip pat, net gi K.. Taip juos nubausdavo už blogą elgesį, už blogus pažymius. E. ir J. taip pat nubausdavo. Kiek tada jiems buvo metų, nežinau, gal 5-6 metais. Vaikai palaikydavo kėdutę ir nuleisdavo. Tai buvo bausmė už nuodėmes. Tėvai duodavo šansą pagalvoti. Mušti vaikų juk negalima. Su kėdute bausdavo A.. Į kampą vaikus net gi liudytojas statydavo. Pastovi 5 min. ir klausia, ar jau viskas. Jeigu nelaikytų kėdutės, kampe stovėtų ilgiau. J. ir E. gana ramūs, nepalyginami su kitais vaikais. Tie kiti vaikai negeri, ypač A.. Jis skriausdavo kitus vaikus. J. taip pat mušdavosi su visais. Būdavo, ateina svečiai, J. prieina iš nugaros ir trenkia kumščiu. Už tai jį pastatydavo į kampą. K. taip pat turi ožiukų, neklausė net tėčio. Visi vaikai myli I.. Vaikai turi klausyti tėvų. Pavyzdžiui, palikdavo neplautus indus, sako, kad vėliau išplaus, bet išvažiuoja pas močiutę. Sudarydavo grafikus, bet vaikai nesilaikė. Ateidavo D.. Jis pastatydavo J. į kampą. Dabar liudytojas vaikų neprižiūri. Būdavo anksčiau. Buvo galima dėl vaikų priežiūros kreiptis į socialinių paslaugų centrą, bet kai I. prireikdavo išeiti, palikti vaikus, šio centro darbuotojai negalėdavo atvykti. Bute dar gyveno A. tėvas. Jis nevaikščiojo, buvo invalidas. Dabar gyvena pas A. seserį (t. 2, b. l. 19-20).
Apklausta kaip liudytojas D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių pažįsta Vaikų ir paauglių socialinio centro direktorę. Žino, kad nagrinėjama byla dėl K. ir J. pamotės veiksmų. Vaikai į jos namus pateko rugsėjo mėn. Tą dieną jų iš mokyklos neleido namo. Vaikai buvo su mėlynėmis. Vėliau J. apsigyveno Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Vaikai buvo išsigandę, pasimetę, buvo sunku prakalbinti, mušėsi, tyčiojosi vienas iš kito. Būdavo, J. piešia, K. prieina ir sako „koziol“. Tas jai į akį. Tada be šių vaikų turėjo 2,5 metų globotinį, kuris gruodžio mėn. iškeliavo į šeimą. Bute dar gyveno jos 13 metų sūnus ir mama. J. ir K. tyčiojosi iš jos sūnaus, todėl jis išėjo gyventi pas liudytojos seserį, šaipėsi iš jos mamos, todėl ji taip pat persikėlė gyventi pas seserį. Liudytojos tikslas buvo prakalbinti J. ir K.. Juos ruošė apklausai. Kartą apsiperkant, J. pasakė, kad nusižudys. Apie tai pranešė psichologei, lankėsi konsultacijose. K. sakė, kad mėlynės nuo J. veiksmų, o J. sumušė tėtis. Vaikai kalbėjo apie kankinimus namuose. J. sakė, kad klūpėjo ant žirnių, rankos į priekį ir laikė taburetę. J. buvo raminamas elektros šoku. Abu vaikai sakė, kad tėtis užmušė mamą. Stipriai mušė per kojas ir nugarą. Kai mama jau negalėjo vaikščioti, nuvežė į ligoninę. Mama pasakė, kad ją partrenkė mašina, bet jos numerio mama nematė. Operacijos metu ji mirė. Vaikai sakė, kad pas liudytoją atsidūrė dėl mėlynių, bet tai nieko tokio. Jų tiesiog neišleido namo. K. sakė, kad dūko ir J. netyčia trenkė, o J. mušė tėtis. Vaikų stiprus ryšys su tėvu ir pamote. Jie visą laiką norėjo namo. Gruodžio 1 d. J. karpė venas, pergyveno, kad neleidžia bendrauti su tėčiu. J. sakė, kad buvo susitikęs su tėčiu. Jis žadėjo, kad visus sugrąžins į šeimą. J. sakė, kad yra blogas, nes pasakė, kad tėtis jį mušė, kirposi venas žirklėmis išilgai. Apie mamą vaikai pasakojo liudytojai. J. pergyveno, kad pasakė tiesą. Su J. buvo apklausoje, datos neprisiminį. Jis sakė, kad tėtis sumušė, kalbėjo apie elektros šoką. Vaikai kalbėjo ir apie pamotę. Buvo jos pasiilgę. Su pamote kalbėjo telefonu. Buvo rekomendacijos, kad su pamote vaikai kalbėtų per garsiakalbį. Girdėjau, kad ji griežtai vaikams pasakė neskambinti 20 val., nes tuo metu migdo mažąjį vaiką. Vaikai sakė, kad I. sviedė plastikinę dėžę, pataikė J. į koją, atsirado žaizda, bėgo kraujas. K. turėjo mėlynę. J. ant peties, gal dešinės matėsi lyg pirštų įspaudas (t. 2, b. l. 20-21).
Apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje A. S. paaiškino, kad jis yra A. S., tuoj bus metai, kaip gyvena pas močiutę. Mano, kad yra pakviestas į teismą dėl brolio, kad jį buvo sumušusi pamotė. Atvažiavo į mokyklą, reikėjo geografijos mokytojai atiduoti sąsiuvinį. Sutiko brolį. Jis pradėjo verkti. Paklausė, ko verkia. Atsakė, kad sumušė pamotė ir jos vyresnysis sūnus. Nuėjo pas auklėtoją ir močiutę. J. ant peties buvo mėlynė, sumušta koja. Jis pasakė, kad pamotė metė dėžę ir pataikė į ranką, o jos sūnus sumušė koją. Nuėjo pas socialinę pedagogę. Liudytojas su močiute išvažiavo į savivaldybę. Kitą dieną sužinojo, kad J. išvežė į vaikų globos namus. Datos neprisimena, praeitais mokslo metais, mokslo metų pabaigoje, kai buvo likęs maždaug mėnuo mokytis. Prieš tai brolį mačiau gal žiemą mokykloje, jau neprisimena. Jam sakė su juo nesisveikinti. Brolį matydavo mokykloje. Kai brolis sirgo, į mokyklą neidavo. Liudytojas buvo sanatorijoje, važiuoja kas antrus metus. Šiemet nevažiuos, nes operuos koją. Kitais metais važiuos. Pernai buvo sanatorijoje. Kada grįžo, neprisimenu, mokslo metai buvo prasidėję, gal rugsėjo mėn. pabaigoje. Kai pernai gulėjo sanatorijoje, jau gyveno pas močiutę. Brolį matė žiemą. Tada atvežė brolį ir seserį pasimatyti iš kitos šeimos. Po sanatorijos nematė, nes brolis mokosi kitoje mokykloje. Močiutė sakė, kad brolis gyvena SOS kaime. Apie mėlynes brolis pasakojo prieš sanatoriją. Tada jis dar gyveno su patėviu, o liudytojas gyveno pas močiutę. Pamotė yra I. S.. Brolis atėjo ir pasakė, kad pamotė ir jos vyresnis sūnus sumušė. Parodė mėlynę ir sumuštą koją. Ant dešinės peties buvo mėlynė. Kuri koja buvo sužalota, neprisimena. Koja buvo apdraskyta, oda nusilupusi, matėsi žaizda. Sakė, kad mušė E.. Apie šį įvykį kalbėjo su socialine pedagoge ir savivaldybėje. Su policijos pareigūnais nekalbėjo. Prisiminė, kad buvau policijos komisariate, apklausė, filmavo. Pas tyrėją geriau prisiminiau, nes buvo greičiau po to įvykio.
Pagarsinus liudytojos A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 20), liudytojas nurodė, kad juose viskas teisinga. Šiandien susimaišė. Policijoje sakė teisingai. Kai susitiko su J., jau gyveno su močiute. Patėvis mušė, nuėjau pas socialinę pedagogę ir apsigyveno pas močiutę. Patėvis mušė liudytoją, brolį, seserį. Mušdavo už tai, kad pavėluodavo grįžti namo, už pastabas, blogus pažymius. Sesę ir brolį mušdavo diržu, o liudytoją rankomis, kumščiais. Anksčiau A. S. mušė liudytoją ir mamą. Ji buvo sumušta, skaudėjo pilvą. Mamą operavo ir mirė. Kai mušdavo mamą, būdavo namie. Tą kartą liudytojo nebuvo, buvau kaime pas močiutę. Kai grįžo, mama sakė, kad skauda pilvą. Greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę. Sekmadienį jie nuvažiavo aplankyti. Tada ją matė paskutinį kartą. Pirmadienį mamai darė operaciją ir ji mirė. Greitąją medicinos pagalbą mama išsikvietė pati. Neprisimena, kiek laiko buvo kaime. Prieš jam važiuojant į kaimą, mama nesiskundė. Kai grįžo, mama buvo namie. Gal po valandos išvežė į ligoninę. Mama buvo išbalusi, laikėsi už pilvo. Mušimo žymių nesimatė. Klausė, kodėl skauda pilvą, bet mama nieko nesakė. Žinojo, ką ją mušė patėvis, nes jis visada mušdavo, jeigu kas nepatinka. Man atrodo, kad, kai patėvis mušė mamą, namuose buvo J. ir K.. Jie apie tai nelabai kalbėjo. Aš su jais tuo metu nelabai bendravau. Patėvis apie tai nekalbėjo. Grįžo namo, kai jie jau miegojome. Klausė, kur mama, pasakėme, kad greitoji išvežė į ligoninę. Pamotė liepdavo sutvarkyti butą, sutvarkydavo, o ji išmėtydavo daiktus ir vėl liepdavo tvarkyti. Tada jie sakydavo, kad netvarkys. Ji paskųsdavo patėviui, o jis mušdavo. Nenorėdavo plauti indų, todėl I. iš karto paskųsdavo patėviui. Jis liepdavo plauti. Jeigu atsisakydavo, mušdavo. Mama paskambino į greitąją medicinos pagalbą, sakė, kad skauda pilvą. Ar sakė, kodėl skauda, neprisimena (t. 2, b. l. 28-29).
Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-15 A. S. paaiškino, kad mokosi Grigiškių gimnazijoje, 9 klasėje. Šiuo metu gyvena su močiutė M. J. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gyvena pas ją apie 8 mėnesius. Prieš tai gyveno Grigiškėse su patėviu A. S.. Kartu su jais gyveno sesuo K. S., brolis J. S.. Vėliau pas juos atėjo gyventi I. S.. Iš pradžių gyventi sekėsi gerai, bet vėliau I. pradėjo jiems t.y. vaikams įsakinėti. Jeigu jie neklausydavo jos, ji viską pasakojo patėviui A.. Tada jis juos bausdavo t.y. atiminėdavo telefonus arba statydavo į kampą arba mušdavo. Galiausiai jis jį sumušė ir dėl šio įvykio jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2017-09-25 arba 09.26, tiksliai neatsimena mokykloje, pertraukos metu prie jo priėjo J. S.. Jis apkabino jį, jie truputi pakalbėjo su jo, o po to jis apsiverkė. Jis paklausė jo, kodėl jis verkia, o jis jam atsakė, kad jį sumušė pamotė I.. Jis paklausė dėl ko sumušė, o J. atsakė, kad I. ji sumušė todėl, kad jis ne vietoje pastatė dėžę. Po to, I. paėmė minėtą dėžę ir metė ją į J.. Pataikė į kelią. J. parodė jam kelią. Ant kelio jis pamatė žaizdą. Kelias atrodė kaip sudaužytas. Taip pat, J. parodė jam petį, jis pamatė ant jo peties mėlynę. J. pasakė jam, kad jam sudavė I. sūnus, E.. Po to, jie nuėjo kartu pas jo močiutę M. J., kuri tuo metu buvo gimnazijoje ir kalbėjo su jo klasės auklėtoja. Jis joms viską papasakojo, ką jam pasakė J.. Po to, jie visi nuėjo pas socialinę pedagogę E. ir paliko ten J., nes su močiute turėjo reikalų, todėl išvažiavo iš gimnazijos. Dar jam pasakojo J., kad A. bausdavo jį. Versdavo jį klauptis ant kelių ir laikyti kėdę virš galvos (t. 1, b. l. 20).
Apklaustas kaip specialistas O. D. teismo posėdyje paaiškino, kad 2017-09-26 14.00 val. buvo apžiūrėtas nukentėjusysis J. S.. Jį atlydėjo Vaiko teisių apsaugos atstovas su tyrėjo N. užduotimi, kad jį sumušė I. S.. Buvo nustatyti sužalojimai ant kairio peties ir kelio-kraujosruva išorinėje pusėje, veikiant kietu buku daiktu. J. S. galėjo nugriūti ir taip susižaloti. Tokie vaikai paprastai aktyvūs. Kraujosruvos matmenys 1x2 cm, gulsčio ovalo formos.
Ant dešinio kelio buvo gyjanti žaizda priekiniame paviršiuje horizontalios padėties 1,1 cm. Nurodomas žaizdų tik vienas matmuo. Negali atsakyti, iš kur galėjo atsirasti ši žaizda, nes žaizda jau buvo gyjanti. Antrinis gijimas prasideda nuo antros dienos. Negali pasakyti, kada atsirado. Jeigu tai būtų kažkur užfiksuota, būtų gydytojo įrašas, tačiau tokių duomenų nėra. Žaizda galėjo atsirasti prieš 3 dienas. Ji gyja antriniu būdu, žaizdos kraštai išsižioja, mažėja, kol sugyja, lieka žymės. Procesas trunka įvairiai, gali praeiti 3 savaitės ar mėnuo. Nerealu, kad žaizda sugytų per savaitę. Procesas nenuspėjamas, priklauso nuo organizmo. Gijimas prasideda maždaug nuo antros paros. Šiuo atveju žaizda jau buvo pradėjusi gyti, padaryta ne vakar. Nukentėjusįjį apžiūrėjau rugsėjo 26 d., ar sužalojimas padarytas 24 d. galiu pasakyti ir taip, ir ne. Kiek berniukas aiškino, tiek parašyta. Stengiasi sužinoti kuo daugiau. Vieni vaikai kalbūs, kiti ne. Negali nurodyti sužalojimo mechanizmo, nes žaizda jau buvo gyjanti. Dėžė galėjo padaryti muštinę žaizdą. Teoriškai dėžė galėjo padaryti tokį sužalojimą (t. 2, b. l. 39-40).
Apklausta kaip specialistė R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad E. S. buvo atvykęs į apžiūrą. Išvadą dėl E. S. tvirtina. Nubrozdinimas nugaroje buvo nugaroje virš juosmens, kur atsikiša klubakaulio sparnas. Tai buvo mažas nubrozdinimas, pasidengęs šašais. Nubrozdinimo dydis 0,5 cm skersmens. Antras nubrozdinimas 0,5x1 cm. Nustatyti du nubrozdinimai. Kraujosruvos dešinėje blauzdoje yra priekinėje apatinės blauzdos dalyje netoli viena kitos. Galėjo atsirasti prieš 3-6 dienas. Neatmeta galimybės, kad galėjo atsirasti atsitrenkus į kietą paviršių. Tai galėjo būti viena kraujosruva, tačiau gyjant, jos atsiskyrė ir atrodo, kaip dvi kraujosruvos. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galėjo būti padaryti ir keturiais trauminiais poveikiais.
Dėl sužalojimų laiko, kaip nurodė išvados trečiame punkte, kad odos nubrozdinimai padaryti 1-2 parų laikotarpyje, kraujosruvos prieš 3-6 paras iki apžiūros. Reiškia, kad odos nubrozdinimas neatitinka įvykio laiko. Kraujosruvos galėjo atsirasti, E. S. atsitrenkus į kažką, o galėjo būti, kad kažkas atsitrenkė į jį. Nubrozdinimas galėjo atsirasti nuo slystamojo poveikio. Jeigu plikas kūnas, tokius nubrozdinimus galima padaryti nagais. Taip pat galėjo pliku kūnu į kažką atsitrenkti, bet priklauso nuo jėgos. Nubrozdinimo krypties negali nurodyti, nes jau buvo pasidengęs šašu. Nubrozdinimą matuoja vertikaliai ir horizontaliai. Vertikaliai jis buvo mažesnis už horizontalų paviršių. Jeigu vaikas nuoga nugara brūkšteli į lovos kraštą, tokie nubrozdinimai galėtų atsirasti. Negali to paneigti.
Dėl J. S. specialistė nurodė, kad jį matė apžiūroje. Jo medicininių dokumentų neturėjo. Apžiūros metu buvo nustatyti nubrozdinimai, kurie padaryti skirtingu laiku. Kaip nurodyta 3 išvados punkte, odos nubrozdinimai kairio pašonkaulio srityje padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje prieš 3-6 paras iki apžiūros, o poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje prieš 4-10 parų iki apžiūros. Pašonkaulis tai yra vieta po šonkaulių lanku, trys centimetrai virš bambos, galima sakyti, viršutinis pilvo trečdalis. Alkūnės odos nubrozdinimas (parodo) buvo labiau vidinėje pusėje. Tai buvo nedidelis nubrozdinimas, 0,05x0,8 cm, galima sakyti įbrėžimas. Turime prietaisus, apžiūrime ir tada rašome tikslų išmatavimą. Galėjo atsirasti nuo katino ar šuniuko nagų. Tokį nubrozdinimą galima padaryti ir žmogaus nagais. Kryptis iš viršaus į apačią. Sužalojimas blauzdoje viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje arčiau kelio. Kraujosruva nedidelė 1 cm skersmens. Visi sužalojimai pakankamai maži.
Kraujosruva galėjo atsirasti vaikui užsigavus. Atsitrenkiama labiau priekiniais paviršiais, bet ir čia galėjo užsigauti. Tokios galimybės negali atmesti. Blauzdos yra tokia vieta, kurias judant galima lengvai užsigauti. Žmogui tokią kraujosruvą galima padaryti spaudžiant pirštais. Kitų pirštų žymės gali išnykusios. Gal ji buvo didesnė, ribos aplink išnykusios. Negali atmesti to dalyko, kad kraujosruvos atsirado skirtingu laiku, bet pagal makromarfologines savybes gali būti sąlyčio taškas. Reiškia, kad gali būti ir taip, ir taip, intervalas duotas maksimalus. Kaip nurodyta vaiko papildomame paaiškinime, kad mama sugriebė už žasto ir tempė į vonią, negalėjo susižaloti alkūnės, neatmetama galimybė, kad galėjo į kažką atsitrenkti ir galėjo atsirasti tokie sužalojimai (t. 2, b. l. 57-59).
Iš Registruotos informacijos Bendrajame pagalbos centre matyti, kad 2017-09-25 13:24 J. P. mokyklos socialinė pedagogė pranešė, jog 8 m. amžiaus vaikas J. S. pasiskundė, kad namuose prieš jį buvo smurtaujama (mėlynės ant peties). Vaikas šiuo metu pamokoje (t. 1, b. l. 13).
Iš 2017-10-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad I. S. ir A. S. šeima 2016-11-17 įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, minėtai šeimai socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugas teikia Vilniaus miesto Socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai (t. 1, b. l. 24).
Iš specialisto išvados Nr. G 3153/2017 (01) matyti, kad apžiūrėjus J. S. ant jo kūno nustatyti tokie kūno sužalojimai: kairio peties, kairio peties ir žasto ribų srities poodinės kraujosruvos su dviem nubrozdinimais, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu, daiktu (daiktais) galimai prieš 2-4 paras iki apžiūros. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais.
Kairio kelio poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai prieš 1-2 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.
Dešinio kelio žaizda gyjanti, dėl kurios tikslesnio padarymo mechanizmo ir laiko nėra galimybės pasisakyti. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.
Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai esantys peties srityje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka (t. 1, b. l. 44-45).
Apklaustas kaip nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-19 pas ikiteisminio tyrimo teisėją J. S. paaiškino, kad yra J. S., jam 8 metai. Pažada šiandien sakyti tiesą. Norėtų pakalbėti apie tėtį, pamotę ir mamą. Dabar jis gyvena pas tetą D., anksčiau gyveno tėčio namuose, kuriuos jam nupirko močiutė, dar mama. Prieš tai kai jis apsigyveno pas tetą D., jis gyveno Grigiškėse su tėčiu, pamote, seneliu invalidu, sese, broliu A. ir trimis pamotės vaikais. Pamotė jį mušė, grasino, kad atiduos į vaikų globos namus. Penktadienį, po penkių pamokų, jis nuėjo pas A. ir pasakė, kad jam pamotė grasino atiduoti jį į vaikų globos namus. Po to jie su A. ėjo pas socialinę darbuotoją ir jis parodė mėlynes ir randus. Po to atvažiavo vaikų teisės, policija, vėliau atėjo pamotė su savo vaikais. Savo plastmasinę dėžę į kurią jis deda kas netelpa į kuprinę, padėjo ant spintelės, pamotė I. S. paėmė ją ir metė jam į dešinį kelienį. Su dėžės galiuku pataikė ir jis jautė skausmą. Iš tos vietos į kurią pataikė dėžė, jam bėgo kraujas. Tai buvo seniai, koks buvo metų laikas jis nepasakys. Tai įvyko 2017 m. pavasarį, nes tą pavasarį sudaužė kelienį. Tai matė jų "nianka", tai yra S.. Jis nemokėjo už namą, o jo brolis narkomanas. S. matė, nes jis tuo metu sėdėjo ant lovos ir gėrė kavą. Tą dar žinojo jo brolis, sesė ir pamotės 2 vaikai. Tai jie sužinojo iš jo, nes jis jiems parodė. Dar pasakojo socialiniai darbuotojai, kad jį baudžia, liepia stovėti ant kelių, kartais papila druskos ir taburetę reikia pakelti ir laikyti. Taip buvo daug kartų. Daugiausiai tokios bausmės būna jam. Pradžioje jis laikė mažas taburetes, vėliau dideles laikyti reikėjo. Jam laikyti sunku, jis neturi jėgų, skauda rankas, kelius. Dar yra elektrošokeris, kurį tėtis pirko parduotuvėje, tai yra žibintuvėlis ir yra duobės, per kurias eina elektra, yra mygtukas, paspaudi ir eina elektra. Po elektrošokerio būna guzai. Tai jam daug kartų yra daręs tėtis, taip pat yra daręs ir mamai. Ant kojos buvo mėlynė. Gydytojas jį apžiūrėjo, jis pamatė mėlynes ir randą. Mėlynės atsirado, nes tėtis jį muša. Daktaras sakė, kad vieną kartą reikėjo susiūti. Yra buvę, kad jam siuvo ir galvą. Kai negalėjo stovėti ant kelienių, tėtis jį pastūmė ir jis atsitrenkė į durų rankeną. Tėtis pasakė, kad jį pastūmė sesė. Mėlynių pas jį buvo ir ant kojų ir ant rankų. Socialiniai darbuotojai parodė mėlynę ant kojos. Ant peties (parodė kairįjį) turėjo mėlynę. Ją jam padarė brolis, nes jis nedavė jam žuvies. Jis jį paėmė ir mušė su "kuloku", t.y. kumščiu ir draskė nagais. Apie tai žinojo K., J., nes jie matė, o A. jis tik pasakojo. Pamotės jis nenori matyti, nes ji pikta, nes ji visus muša, keikiasi. Kai ji turėjo mažą vaiką pilve, tai dar rūkė. Ji muša ne tik jį, bet ir visus. Ji jį muša su diržu ir stato į kampą. Dar pamotė sudavė tėčiui per ranką, ir ją sulaužė. Brolis E. jam ant peties pastatė mėlynę. Su elektrošokeriu jį papurtydavo, tada jam skauda ir lieka guzai. Tėtis 5 kartus jį purtė su elektrošokeriu. Ir pirmą ir paskutinį kartą, kai jį purtė, jis buvo 7 metų. Visi broliai, sesė, pamotė, jos vaikai, mama, žinojo, kad jį papurto. J. irgi papurtė elektrošokeriu. Visą šeimą papurtydavo elektrošokeriu. Pamotė jį muša diržu, kaip dažnai, jis neprisimena. Tai yra buvę daugiau nei vieną kartą, kada tai buvo, jis nepamena. Kai pamotė metė dėžę ir užgavo kelienį ir kai brolis užgavo petį, tai buvo skirtingu laiku. Vieną dieną metė dėžę, o kitą dieną jau mėlynės ant peties. Jo šeimoje visi, išskyrus A., galvoja, kad jis visada kaltas (t. 1, b. l. 54-57).
Iš 2017-11-16 Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktų Nr. A715-6039/17(2.13.246-AD15) ir A715-6038/17(2.13.246-AD15) matyti, kad 2017-11-16 iš (duomenys neskelbtini), Grigiškės paimti vaikai E. S. ir J. S., kurie apgyvendinti laikinai Tėvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 71-72
Iš 2017-11-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas butas, apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (t. 1, b. l. 73-75).
Iš 2017-11-20 specialisto išvados Nr. G 3770/2017(01) matyti, kad E. S. padaryti odos nubrozdinimai nugaroje, poodinės kraujosruvos blauzdose kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai nugaroje padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros, poodinės kraujosruvos nugaroje – prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų galimybė pačiam nukentėjusiajam atsitrenkiant į keitus buklus, ribotus paviršius, neatmetama (t. 1, 90-91).
Iš 2017-11-20 specialisto išvados Nr. G 3771/2017(01) matyti, kad J. S. padaryta odos nubrozdinimai kairio pašonkaulio srityje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairio pašonkaulio srityje padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje – prieš 3-6 paras iki apžiūros, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje – prieš 4-10 parų iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje galimybė pačiam nukentėjusiajam, atsitrenkiant į kietą, buką, ribotą paviršių, neatmetama (t. 1, b.l.93-94)
Apklaustas kaip nukentėjusysis pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2018-01-15 J. S. paaiškino, kad yra J. S., gimimo datos neatsimena, jam dabar yra 7 metai. Jis kalbės apie tėtį ir mamą. Sutinka kalbėti apie artimą žmogų, pažada sakyti tiesą. Kalbės apie tai kaip jis gyvena, ar niekas jo neskriaudžia. Jis gyvena gerai. Kai jis kažką padaro, ar nepadaro, jį truputį pabara, jis atsiprašo. Jis pamiršo kur padėjo Vilniečio kortelę ir moksleivio pažymėjimą. Tada jam davė pusbrolio Vilniečio kortelę. Jo niekas neskriaudė. Kuprinėje jis paliko jogurtą, kuris išsipylė, viskas sušlapo. tada jį barė tėtis. Pasakė būti kambaryje ir mokytis. Kartais jį bara mama. Dabar jis gyvena su tėčiu, J. ir T.. Anksčiau gyveno su mama I. ir patėviu S., netikrais broliais, tikru broliu J., sese K.. Kartais kažką blogo jis padaro, tai jį nubara, o kartais ir pamuša. Ant jo pradeda pykti ir muša sesė K., netikri broliai J., A., tikras brolis E.. Kai prie jo lenda, tai ir jis kartais pamuša. Kartais mama ir patėvis, kai jis nevalgo, jį nubara ir pasako valgyti. Kartais jį muša patėvis S., o mama dažnai pamuša. Kai jis ėjo į polikliniką, tai tada mama juos pamušė truputį, su tapke broliui, o jam su nagais į kairę ranką virš alkūnės suspaudė, ištempė, brolį su vandeniu apliejo. Kai jam su nagais paėmė, jam truputėlį skaudėjo, bet po to nebeskaudėjo. Toje vietoje, ant jo rankos buvo 3 žymės. Visa tai įvyko patėvio namuose, adreso nepasakys, svetainėje. Paėmė su nagais ir liko žymės ant rankos nuo draskymo. Daugiau jokių žymių neliko. Broliui davė su tapke į kairės kojos šlaunį, ten buvo žymė. Jis verkė, mama pasakė neverkti ir paėmė už rankos bei nutempė jį į vonią ir apliejo šaltu vandeniu. Visą tai jis matė, nes kai mama pasakė, kad jie eis į polikliniką, jie nenorėjo, tada mama trenkė broliui su tapke. Jam skaudėjo, nes jis verkė. Tai įvyko ketvirtadienį. Gal prieš kokį mėnesį ar savaitę, prieš šventes, tai yra prieš Kalėdas, Naujuosius Metus. Žino, kad buvo ketvirtadienis, nes reikėjo eiti į polikliniką. Buvo gal 9 ryto. Mama kartais pykdavo ant A., nes jis juos mušdavo. Pasakė eiti į kampą ir klūpėti, o A. pasakė ne, nes ji netikra mama, o patėvis tikras tėtis, tai tik jis gali pastatyti į kampą. Daugiau jis neprisimena, kad mama jį muštų. Patėvis S. supyksta, kai jis nenori kažko daryti, nepadaro, tada jis pradeda jį mušti. Kartą valgė grikius, truputį suvalgė ir nebenorėjo, tai tada davė su elektrošoku. Elektrošokas toks metalinis žibintuvėlis. Turėjo tris elektrošokus, vieną davė močiutei, kitą netikrai močiutei ir vieną pasiliko sau. Su tuo elektrošoku jis gąsdina ir mamą. Kartais eina ir šviečia, nes negali artintis prie namų. Buvo jam kai naudojo elektrošoką, o tai būna dažnai, kai kažko nepadaro. Negali pasakyti ar dažnai jam naudojo elektrošoką. Elektrošoku prisiliečia prie kojos šlaunies arba prie kairės rankos. Kai prisiliečia elektrošoku, ta vieta paraudonuoja ir skauda. Kai patėvis supyksta, sako nepykdyti. Visiems yra tekę stovėti kampe. Ten reikia atsiklaupti. Jei dar supykdai, tai stovi kampe ir virš galvos laikai kėdę arba rankas sunėrus virš galvos laikyti. S. pastato su kėde, o mama tik kartais su kėde. Arba S. , arba mama juos visus stato į kampą. Kėdę reikia laikyti ne tik jam, bet ir kitiems. Kai mušė jo netikrą brolį A., jis gulėjo ant vonios, o A. atsigulė ant jo ir jam buvo didelė mėlynė ant dešinė kojos šlaunies. Tada A. mušė su kumščiais, kiek sudavė kartų, jis nematė, nes užsimerkė, kai A. plaukai pateko jam į akis. Jam atrodo, kad A. mušė daugiau nei vieną kartą. Žino, kad pas brolį buvo mėlynė, nes jis pasakė mokykloje ir rodė. A. jam sakė, kad S. jį muša, kad padarė mėlynę. A. metė į grindis sesės telefoną, jį sudaužė, ir už tai jį mušė. Daugiau jokiais daiktais namuose nieko neskriaudė. Dar mama su šluota pusbroliui J. trenkė. Šluota lūžo pusiau. Trenkė, nes jis buvo nubaustas, trukdė miegoti. Pataikė su šluota kažkur į kojas. Sudavė vieną kartą su šluota. J. labai skaudėjo, jis ilgai verkė. Jis nematė, kaip atrodė ta vieta, kur J. sudavė. J. sakė, kad toje vietoje yra mėlynė. Jam atrodo, kad J. skaudėjo, kai jam sudavė su šluota. J. neklausė, jį pasodino vakare pas senelį ir pamušė. Tai buvo namuose, patėvio senelio kambaryje. J. kažką blogo padarė ir mama jį pamušė už tai su šluota senelio kambaryje. Nepamena ar brolį A. mušė su kumščiais. Kai reikėjo eiti į polikliniką, tai mama jį sugriebė rankos nagais, tada jis pasakė, kad jam skauda ir paprašė jo netampyti. Tuo metu jis jautėsi blogai, jie pykosi, jis neverkė. Ką jis veikė prieš tai, nežino. Tuo metu buvo patėvio namuose, svetainėje, sėdėjo ant sofos, kurioje ir miega. Jis nepamena kaip tada buvo apsirengęs. Tada buvo ketvirtadienis, jis ruošėsi į polikliniką, o į mokyklą eiti nereikėjo, nes reikėjo eiti į polikliniką pasikalbėti ar jo niekas nemuša, ar nebaudžia, ar neskriaudžia. Jis pasakė, kad jį šiandien skriaudė, paėmė už rankos ir tempė į vonią, bandė kelti, jis greit nuėmė rankas ir pabėgo, kad neapipiltų šaltu vandeniu, neapipylė, bet pagavo. Vos vėl nenutempė į vonią. Laikė už kairės rankos virš alkūnės, kai tempė į vonią. Nežino ar kas nors žino, kad jį tempė į vonią už rankos. Daugiau namuose nieko nebuvo broliai ir seserys buvo išvažiavę į kaimą. Tada namuose buvo jis, mama ir jo brolis E.. Nežino ar E. matė, kaip mama jį suėmė už rankos. E. tada buvo vonioje (t. 1, b.l. 105-107)
Apklaustas kaip nukentėjęs pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2018-03-01 mažametis liudytojas E. S. parodė, jis E. S., gimė (duomenys neskelbtini). Dabar jam 10 metų. Šiais metais bus 11. Pažada sakyti tiesą. Jis nežino apie ką norima su juo kalbėtis. Nepilnametis atsisakė atsakinėti į psichologės klausimus (t. 1, b. l. 123-124).
Motyvuojamoji dalis
Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad I. S. pareikšti kaltinimai šioje byloje pasitvirtino iš dalies. I. S. kaltinama tuo, kad 2017 m. nuo rugsėjo 20 iki 25 d. tiksliau nenustatytu metu namuose, (duomenys neskelbtini) tyčia metė į J. S. plastikinę dėžę, kuri jam pateikė į dešinį kelį ir jį prakirto padarydama kelio žaizdą, kuri vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Tai, kad ant J. S. dešinio kelio yra gyjanti žaizda, kurios tikslesnio padarymo mechanizmo ir laiko nėra galimybės nustatyti, patvirtina specialisto išvada Nr. G 3153/2017 (01). Taip pat teismo posėdyje apklaustas specialistas O. D., kuris nurodė, kad žaizda buvo priekiniame kelio paviršiuje, horizontalios padėties 1,1 cm Žaizda galėjo atsirasti prieš tris dienas, ji gyja antriniu būdu, kraštai išsižioja, mažėja, kol sugyja, lieka žymės. Procesas trunka įvairiai, gali praeiti 3 savaitės ir mėnuo. Tai priklauso nuo organizmo. Teoriškai dėžė galėjo padaryti tokį sužalojimą. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją J. S. nurodė, kad jis penktadienį po pietų nuėjo pas brolį Artūrą su juo abu nuėjo pas socialinę darbuotoją ir jis parodė jai mėlynes ir randus. Teigė, kad pamotė I. S. paėmė ir metė į J. į dešinį kelienį plastikinę dėžę, pataikė su dėžės galiuku ir jis jautė fizinį skausmą. Iš tos vietos, kurią pataikė, jam bėgo kraujas. Vaikas nurodė, kad tai buvo pavasarį, kai jam sudaužė kelienį. Liudytoju apklaustas A. S., teismo posėdyje teigė, kad J. S. jam mokykloje skundėsi, jog jį sumušė I. S., pamotė. Ji metė į jį plastikinę dėžę, pataikė į ranką, o sūnus sumušė koją. Vėliau pagarsinus A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis patikslino, kad susipainiojo, viskas buvo, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo apklausoje. Joje A. S. teigė, kad 2017-09-25 apie 10 val. prie jo priėjo J. S., jis verkė, sakė, kad jį sumušė pamotė I. S.. Mušė dėl to, kad jis ne vietoje pasidėjo plastikinę dėžę, metė ją į J. ir pataikė į kelią, parodė liudytojui kelią, ant kurio matė žaizdą, kelias atrodė kaip sudaužytas. Tai, kad 2017-09-25 J. S. skundėsi, jog I. S. mušė jį patvirtina ir mokyklos socialinė pedagogė J. P., M. J.. Kaltinamoji I. S. neigė metusi į nukentėjusįjį dėžę ir taip jį sužalojusi, tačiau aptarti įrodymai patvirtina šią faktinę aplinkybę. I. S. teigė, kad jų namuose nėra tokios dėžės, tačiau kaip matyti iš J. S. paaiškinimų, jis nurodo, jog tai plastikinė dėžė, kurioje jis laiko tuos savo daiktus, kurie netelpa į kuprinę. Ši dėžė buvo įvardinta ir visuose kituose jo paaiškinimuose, kuriuose jis kalbėjo apie kelienio sužalojimą su A. S., specialistu O. D.. Vaikas skirtingai nurodė sužalojimo laiką – apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją teigė, kad tai buvo pavasarį, nors apklausa vyko gruodžio mėnesį, pas specialistą O. D. 2017-09-26 nurodė, kad motina kažkurį pirmadienį metė į jį plastikinę dėžę ir pataikė į dešinį kelį. Vaikas pas specialistą apžiūrėtas antradienį, skundėsi jis rugsėjo 25 d., t. y. pirmadienį. Žaizda nėra padaryta vakar, t. y. ji negalėjo būti padaryta rugsėjo 25 d., taigi, ji turėjo būti padaryta anksčiau. Įvertinus šių įrodymų visimą darytina išvada, kad kaltinime nurodytos aplinkybės, jog 2017 m., laikotarpyje nuo rugsėjo 20 iki rugsėjo 25 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, I. S. tyčia metė į J. S. gim. 2009 m., plastmasinę dėžę, pataikydama jam į dešinį kelią, dėl ko, sutinkamai su specialisto išvada, J. S., gim. 2009 m., nustatyta dešinio kelio žaizda, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdų šiais savo veiksmais ji sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nepilnamečio J. S. gim. 2009 m. sveikatą yra įrodytos. I. S. mesdama į vaiką plastikinę dėžę su kampais ir briaunomis, suprato, kad kampuota dėžė gali prakiršti vaiko odą ir taip jį nežymiai sužaloti taip pat sukelti jam fizinį skausmą, ir nors nenorėjo to, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. J. S. įvykio metu buvo 8 metų amžiaus, taigi mažametis, todėl I. S. veikia teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui.
I. S. taip pat kaltinama tuo, kad 2017-11-16 apie 09.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, šlepete sudavė vieną kartą E. S., gim. 2007 m. į dešinę blauzdą, tempė jį už rankų į vonios kambarį, dėl ko, sutinkamai su specialisto išvada, E. S. nustatytos poodinės kraujosruvos blauzdose, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei J. S. gim. 2010 m., gulint lovoje, sugriebė jį už kairio žasto ir tempė į vonios kambarį, dėl ko, sutinkamai su specialisto išvada, J. S. padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu savo veiksmais ji sukėlė fizinį skausmą ir mažamečių E. S. gim. 2007 m., ir J. S. gim. 2010 m., sveikatą. I. S. teismo posėdyje iš esmės šį kaltinimą pripažino iš dalies, kad 2017-11-16 reikėjo eiti pas psichologą į konsultaciją, vaikai nenorėjo eiti, pradėjo šokinėti, neklausyti, nesirengė, nenorėjo praustis. E. užsiklojo antklode, todėl ji nutraukė antklodę ir nutempė jį į vonią. Justas šokinėjo ant lovos šalia mažojo R., baimindamasis, kad jo nesužalotų ji Justą už rankos nutempė nuo lovos. E. šlepete nemušė. E. už žastų abiem rankomis vedė į vonią. Justą ji taip pat nuvedė į vonią, bet lengviau. Mano, kad prie alkūnių galėjo likti žymės nuo jos nagų. Vaikai lanko baseiną, pešasi tarpusavyje, todėl galėjo susižaloti.
Iš specialisto išvadų Nr. G 3770/1017 (01) ir G 3771/2017(01) matyti, kad E. S. buvo padaryta poodinės kraujosruvos blauzdose kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Poodinės kraujosruvos padaryta 3-6 paros iki apžiūros. Vaikas apžiūrėtas 2017-11-20. Iš specialisto R. G. apklausos matyti, kad kraujosruvos nustatyta priekinėje apatinėje blauzdos dalyje, netoli viena kitos, galėjo atsirasti prieš 3-6 dienas. Tai galėjo būti viena kraujosruva, bet gyjant galėjo atsiskirti ir atrodyti kaip dvi. Kraujosruvos galėjo atsirasti atsitrenkus į kažką, kažkam atsitrenkus į jį. Kraujosruvos pusės centimetro skersmens ir vieno centimetro skersmens, viena nuo kitos nutolę iš viršaus į apačią 0,5 cm. atstumu.
J. S. specialisto išvadoje konstatuota odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, padaryti kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Odos nubrozdinimai padarytu 3-6 paros iki apžiūros, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje 4-10 parų iki apžiūros. Vaikas apžiūrėtas 2017-11-20. Apklausiama specialistė R. G. nurodė, kad Alkūnės odos nubrozdinimas buvo labiau vidinėje pusėje, nedidelis, 0,05x0,8 cm Jį galima padaryti žmogaus nagais. Kryptis iš viršaus į apačią. Sužalojimas blauzdoje viršutiniame trečdalyje, vidiniame paviršiuje arčiau kelio, 1 cm kraujosruva. Kraujosruva galėjo atsirasti vaikui užsigavus. Taip pat ją galima padaryti ir spaudžiant pirštais. Kitų pirštų žymės galėjo būti išnykusios iki apžiūros. Kaip nurodyta vaiko papildomame paaiškinime, mama sugriebė už žasto ir tempė į vonią, negalėjo susižaloti alkūnė, neatmetama galimybę galimybė, kad galėjo į kažką atsitrenkti ir galėjo tokie sužalojimai atsirasti.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja D. M. patvirtino, kad 2017-11-16 vaikai buvo atėję į konsultaciją, nenorėjo eiti pas ją. Justas jai pasakė, kad nenorėjo eiti, dėl to pykosi su mama, mama tempė už rankos ir kojos, buvo paraudimai. Ant rankos matėsi lyg būtų stipriau suspausta, ant kojos matėsi dėmės. Paraudimai buvo atrodo ant kairės rankos, žasto. Dėmės atrodo ant kairės kojos, ant blauzdos E. taip pat sakė, kad pykosi su mama, nesakė, kad ji mušė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad Justas pasakojo, kad nenorėjo eiti pas liudytoją ir nenorėjo praustis, mama jį tempė į vonią. Parodė kairį žastą, ant jo matėsi pirštų atspaudai. E. sakė, kad irgi nenorėjo eiti pas ją , susistumdė su mama, labai dėl to graudinosi. Sakė, kad susimušė kojas, tačiau nerodė. Pas specialistą atliekant kūno tyrimą E. S. paaiškino, kad man gulint lovoje sudavė su šlepete vieną kartą į dešinę blauzdą. J. S. nurodė, kad motina gulint lovoje sugriebė už žasto ir tempė į vonią.
J. S. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad kai jis ėjo į polikliniką, tai tada mama juos pamušė truputį, su take broliui, o jam su nagais į kairę ranką virš alkūnės suspaudė, ištempė, brolį su vandeniu apliejo. Kai mama su nagais paėmė, jam truputį skaudėjo, bet po to neskaudėjo. Toje vietoje ant jo rankos liko 3 žymės. Visa tai vyko patėvio namuose, svetainėje. Kai paėmė su nagais ir liko žymės ant rankos nuo draskymo. Daugiau jokių žymių neliko. Broliui davė su tapke į kairės kojos šlaunį, ten buvo žymė. Jis verkė, mama pasakė neverkti ir paėmė už rankos bei nutempė į vonią ir apliejo šaltu vandeniu. Visa tai jis matė. E. S. apklausimas pas ikiteisminio tyrimo teisėją atsisakė paaiškinti aplinkybes.
Taigi iš tirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad I. S. pareikštas kaltinimas dėl J. S. ir E. S. sužalojimo pasitvirtino. Jį iš dalies patvirtina pačios kaltinamosios paaiškinimai, kad ji nesusitvarkė su vaikais, kuriuos reikėjo nuvesti į polikliniką ir dėl to ji juos jėga vedė į vonia prausti. Neigė, kad E. sudavė šlepete, tačiau iš E. paaiškinimo specialistui bei ir J. S. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad jam buvo suduotą į ,koją šlepete, ant jos nustatyta poodinės kraujosruvos. Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad I. S. 2017-11-16 apie 09.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, šlepete sudavė vieną kartą E. S., gim. 2007 m. į dešinę blauzdą, tempė jį už rankų į vonios kambarį, dėl ko, sutinkamai su specialisto išvada, E. S. nustatytos poodinės kraujosruvos blauzdose, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei J. S. gim. 2010 m., gulint lovoje, sugriebė jį už kairio žasto ir tempė į vonios kambarį, dėl ko, sutinkamai su specialisto išvada, J. S. padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu savo veiksmais ji sukėlė fizinį skausmą ir mažamečių E. S. gim. 2007 m., ir J. S. gim. 2010 m., sveikatą. I. S. suduodama šlepete vaikui per koją suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jam skausmą, taip pat kad nuo jo liks kraujosruvos nežymus sveikatos sutrikdymas ir nors nenorėjo sužaloti vaiko, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, norėjo sukelti fizinį skausmą, nes taip siekė vaiko paklusnumo. Taip pat ji suprato, kad sugriebdama nagais už žasto, vaikui sukels fizinį skausmą ir jį sužalos, nenorėjo sužaloti, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, ir norėjo sukelti fizinį skausmą, nes taip siekė, kad vaikas jos klausytų. Vaikai įvykio metu buvo atitinkamai 10 ir 7 metų amžiaus, taigi mažamečiai, todėl jos veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiams.
Bausmės skyrimas
I. S. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikyta nebuvo, jai kardomoji priemonė nepaskirta.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo gyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. I. S. šiuo metu teisiama pirmą kartą, todėl jos atžvilgiu yra taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
Kaltinamoji neteista, nedirbantis, prižiūrinti mažą vaiką, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ir buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, veiksmai padaryti veikiant tyčine kaltės forma tiesiogine tyčia fizinio skausmo sukėlimo atžvilgiu ir netiesiogine tyčia sveikatos sutrikdymo. Nusikaltimas padarytas artimoje aplinkoje, t. y. prieš šeimos narius, mažamečius asmenis, tačiau atsižvelgtina į tai, kad veiksmai prie E. S. ir J. S. padaryti siekiant vaikus suvaldyti, kad tuo metu kaltinamoji viena šeimoje rūpinosi trimis vaikais, vienas iš kurių buvo kūdikis, kad jai sunku buvo tinkamai vykdyti visas motinos pareigas ir toje situacijoje ji sureagavo netinkamai. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, ir padaryti vienas po kito, sudaro realiąją sutaptį. Antroji veika prieš du mažamečius padaryta jau po to, kai dėl įtarimų smurtu buvo iš namų paimti kiti du vaikai. Dėl to darytina išvada, kad kaltinamoji neįvertino pirmosios situacijos rimtumo ir vėl nusikalto. Atsižvelgiant į tai, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė artima jos minimumui. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai šiuo metu su kaltinamąją negyvena, preteksto konfliktams neturėtų būti, taip pat į tai, kad ji augina mažametį vaiką, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
nusprendžia:
I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti I. S. subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai).
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
4 CD su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.