Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. T-303-957/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
T-303-957/2017
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-01960-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nuteistasis
G. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-303-957/2017
Proceso Nr. 1-17-1-01960-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2017 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 59-38 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1344-957/2015 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį (septynios veikos), 180 straipsnio 1 dalį (penkios veikos), 138 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 5 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2015 m. birželio 3 d.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. spalio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. birželio 9 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2015 m. rugpjūčio 29 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. kovo 2 d. – trys mėnesiai 7 dienos laisvės atėmimo.

Nuteistasis G. K. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje buvo svarstytas 2017 m. kovo 2 d., komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2017 m. birželio 9 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2017 m. birželio 9 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Savo sprendimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis G. K. pristatomas pakartotinai 4 kartą. Nuteistasis Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2016 m. rugsėjo 22 d. Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, todėl pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu, atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose, dalyvauti AA grupės bei socialinės reabilitacijos užsiėmimuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos rekomendacijas nuteistasis įvykdė pilnai: tvarkė gamybinės zonos teritoriją, lanko „Įžanginę“ grupę, individualiai konsultuojasi pas įstaigos psichologą, dalyvauja pozityvaus užimtumo programoje, dirbdamas VĮ (duomenys neskelbtini) vysto profesinius įgūdžius. Nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu (duomenys neskelbtini) metai, anksčiau jis buvo teistas 3 kartus, 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, lygtinio paleidimo metu nenusikalto. Dabartiniam nusikaltimui yra būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, bausmės atlikimo metu vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusižengti, bausmės atlikimo metu laikosi nustatytos tvarkos. Nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė vienas. Artimų draugų neturi, bendrauja su panašių pažiūrų ir pomėgių asmenimis. G. K. pripažįsta, kad turi narkotikų vartojimo problemų, kurios yra susijusios su jo nusikalstamu elgesiu (nusikaltimus darė siekdamas pajamų narkotinių medžiagų įsigijimui). Nuo 25 m. amžiaus pradėjo vartoti heroiną. Teigia, kad narkotikų vartojimą paskatino vartojimo paplitimas aplinkoje (kaimynystėje, taip draugų ir pan.). Būdamas 26 metų gydėsi Vilniaus priklausomybių ligų centre, tačiau praėjus keletui mėnesių po gydymo atkrito ir vėl ėmė vartoti heroiną. Asmens teigimu, ankstesnių, taip pat ir šio, bausmės atlikimo metu narkotikų nevartoja. Nėra užfiksuoto G. K. elgesio, susijusio su narkotikų vartojimu. Paprastai po bausmės atlikimo, būdamas probacijos priežiūroje ir kurį laiką po jos, narkotikų taip pat nevartodavo. Pasak G. K., po narkotikų vartojimo pertraukų dažniausiai atkrisdavo susitikęs su senais vartojančiais pažįstamais, kurie pasiūlydavo pavartoti ir jam. Asmuo teigia, kad šiuo metu yra nutraukęs visus ryšius su vartojančiais žmonėmis ir neketina jų atkurti. Bausmės atlikimo metu dalyvavo ir baigė „Įžanginę grupę“, kurios užsiėmimų metu praturtino žinias apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemų ir priklausomybės atpažinimą, susiformavimą bei galimus gydymo ir savipagalbos būdus; konsultavosi su priklausomybių konsultantu. Yra motyvuotas po bausmės atlikimo ir toliau nevartoti narkotikų. Planuoja lankyti NA grupės susirinkimus, kreiptis į Vilniaus priklausomybių ligų centrą. G. K. teigimu, alkoholio vartojimo problemų jis neturi. Kita vertus, asmuo pamini vieną atvejį, kai dėl išgertuvių keletą dienų neatvyko į darbovietę ir neteko darbo. Smurtinio elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio, nėra užfiksuota. Tačiau asmuo pripažįsta, kad kai kada darė nusikaltimus pritrūkus pinigų alkoholiui. Bendrai, G. K. supranta nepageidautinus alkoholio vartojimo padarinius, tačiau kiek sumenkina su tuo susijusias problemas ir poreikį kontroliuoti alkoholio vartojimo įpročius. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai yra pakankami. Bendraudamas su aplinkiniais yra taikus, santūrus, nepretenzingas. Siekdamas patenkinti savo poreikius ne kartą yra pasielgęs impulsyviai, neapgalvotai. Kalbėdamas apie savo nusikalstamą elgesį, G. K. gėdijasi savo veiksmų. Taip pat pastebi, kad nusikaltimus įvykdė spontaniškai, neįvertindamas savo elgesio pasekmių sau ir nukentėjusiems. Yra linkęs neigti, kad turi kokių nors problemų (pvz., dėl alkoholio vartojimo įpročių, darbinės veiklos). Tvirtai tiki, kad nebevartos narkotikų, tačiau negali paaiškinti, kaip to sieks. Gyvenime dažnai kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus stokoja įžvalgos apie ankstesnį patyrimą. Šiuo metu stengiasi kelti tikslus ir planuoti. Po paleidimo gyvens pas tėvus. Teigia, kad padės jiems tvarkyti namų ūkį. Taip pat planuoja ieškoti darbo, atitinkančio jo turimus įgūdžius ir specialybę (staliaus apdailininko). Nori išmokėti ieškinį. Tolimesnę ateitį sieja su šeimos sukūrimu. Nuteistasis kriminalinį elgesį vertina kritiškai, kriminalinės subkultūros nepalaiko. Apskritai, G. K. požiūris į įstatymus ir tvarką yra teigiamas, jis supranta poreikį laikytis įstatymų. Diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, stengiasi laikytis režimo. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Teigia, kad tam tikri apribojimai (pvz., nevartoti psichoaktyvių medžiagų) po paleidimo į laisvę jam padeda kontroliuoti save ir prisitaikyti. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas užimtumui - skaito periodinę spaudą, žiūri TV, įsidarbino VĮ (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, skatintas vieną kartą, už stropų darbą ir gerą elgesį asmeniui 2016 m. liepos 7 d. suteikta teisė vieną kartą papildomai paskambinti telefonu. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. G. K. dalyvavo: Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, šiuo metu dalyvauja pataisos ir integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose, dalyvavo „Krizių psichologija“ mokymuose, nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. birželio 17 d. dalyvavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo „Streso ir emocijų valdymo“ užsiėmimuose. Asmuo yra vidurinio išsilavinimo, iki bausmės atlikimo buvo registruotas darbo biržoje, dėl alkoholio problemų buvo atleistas iš darbo, lygtinio paleidimo atveju ketina registruotis darbo biržoje, turi staliaus apdailininko specialybę. Pataisos namuose įsidarbino VĮ (duomenys neskelbtini), dirba staliumi, taip pat 2016 m. birželio 20 d. įgijo staliaus - baldų surinkėjo specialybę. Pasak nuteistojo, santaupų jis nesukaupė dėl ieškinių ir atskaitymų iš darbo užmokesčio už ankstesnius nusikaltimus. Pataisos namuose nuteistasis dirba VI (duomenys neskelbtini) staliumi, atlyginimo pakanka tik buitinėms poreikiams tenkinti. Nuteistasis pagal vykdomuosius raštus skolingas 2263,08 Eurų, sumokėta 131,43 Eurų. Nuteistojo socialiniai ryšiai yra išlikę su tėvais, lygtinio paleidimo atveju ketina apsigyventi pas tėvus adresu: (duomenys neskelbtini). Yra gautas raštas, patvirtinantis, kad nuteistasis galės gyventi nurodytu adresu. Iš Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato 2017 m. sausio 23 d. gautas atsakymas Nr. 8-718 patvirtinantis, kad minėtu adresu asmeniui bus suteikta gyvenamoji vieta. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 60 balų, iš jų nekintantys - 27 balai, kintantys sudaro 33 balus. Praeito vertinimo metu buvo nustatyta 82 balai, sumažėjo 22 balais. Remiantis HCR-20 metodika, nuteistajam nustatyta žema smurtinio elgesio rizika.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam G. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minėtą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. K. 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2015 m. rugpjūčio 29 d. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba staliumi VĮ (duomenys neskelbtini), dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, šiuo metu dalyvauja pataisos ir integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose, dalyvavo „Krizių psichologija“ mokymuose, nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. birželio 17 d. dalyvavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo „Streso ir emocijų valdymo“ užsiėmimuose, individualiai konsultuojasi pas įstaigos psichologą, yra motyvuotas užimtumui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, skatintas vieną kartą. Nuteistojo pakartotinio elgesio rizika, kurios vertinimas atliktas pagal OASys metodiką, yra vidutinė – 60 balų, smurtinio elgesio rizika taip pat yra žema. Pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad G. K. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, numatytus BVK 157 straipsnyje, tačiau kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai rodo, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip turėtų elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo, BVK 157 straipsnio taikymo kontekste būtina įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir (ar) pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei remiantis tuo spręsti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis G. K., atlikdamas likusią bausmės dalį laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad G. K. prašymas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų buvo svarstytas jau tris kartus ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 19 d., 2016 m. kovo 21 d. ir 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimais netenkintas, nurodant, jog nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis daugiau nenusikals. Nors nuo paskutinio nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 22 balais (nuo 82 iki 60 balų), teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, įvertinus kitus bylos duomenis, nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, jog G. K. daugiau nenusikals.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nusikaltimams, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, būdingas nusikaltimų modelis, t. y. asmuo pakartotinai padarė tokius pačius nusikaltimus, už kuriuos jau yra anksčiau tris kartus teistas, jam jau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir nors nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, jis pakartotinai vėl ir ne kartą nusikalto, be kita ko, padarydamas tokius pačius nusikaltimus. Taigi įstatymų reikalavimų nuteistasis G. K. laikėsi tik lygtinio paleidimo terminu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo pripažįsta, jog turi narkotikų vartojimo problemų, kurios yra susijusios su jo nusikalstamu elgesiu (nusikaltimus darė siekdamas pajamų narkotinių medžiagų įsigijimui), be to, pats nuteistasis yra nurodęs, jog nusikaltimus įvykdė dėl to, kadangi pritrūko pinigų alkoholiui, ir nors, nuteistojo teigimu, šiuo metu jis alkoholio bei narkotikų vartojimo problemų neturi, neigia turintis kokių nors problemų, kita vertus, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog po gydymosi Vilniaus priklausomybių ligų centre jis atkrito ir vėl ėmė vartoti heroiną. Be to, nors nuteistasis nurodo, kad supranta nepageidautinus alkoholio vartojimo padarinius, tačiau visgi jis kiek sumenkina su tuo susijusias problemas ir poreikį kontroliuoti alkoholio vartojimo įpročius. Nors nuteistasis tvirtai tiki, kad nebevartos narkotikų, tačiau negali paaiškinti, kaip to sieks. Pažymėtina, jog ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis gyvenime dažnai kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus stokoja įžvalgos apie ankstesnį patyrimą. Be to, nuteistojo G. K. asmenybę neigiamai apibūdina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie tai, kad siekdamas patenkinti savo poreikius, jis ne kartą yra pasielgęs impulsyviai, neapgalvotai, nusikaltimus įvykdė spontaniškai, neįvertindamas savo elgesio pasekmių sau ir nukentėjusiesiems, kurie beje itin senyvo amžiaus ir iš esmės neturėjo galimybių priešintis jaunam nuteistajam. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog nuteistasis nepakeitė savo požiūrio į nusikalstamą elgesį ir nėra motyvuotas taip pasikeisti, kad, išėjęs į laisvę, laikytųsi įstatymų.

Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šios aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados ne visiškai atitinka faktines aplinkybes ir dėl to spręstina, kad G. K. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad G. K. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 59-38 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. K.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius