Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-02-18 · Civilinė byla Nr. e2A-389-580/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-18
Bylos Nr.
e2A-389-580/2025
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-01243-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“
Atsakovas
Č. A.
Kategorijos
  • 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-389-580/2025Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01243-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Kauno apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui Č. A. dėl skolos priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Šakių šilumos tinklai“ prašė iš atsakovo Č. A. priteisti 2 083 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2024-10-17 ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 2,44 Eur papildomų palūkanų, nes palūkanos buvo apskaičiuotos per klaidą. Nurodė, kad:

1.1. 2015-01-30 vykusio butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – Daugiabutis namas), savininkų posėdžio metu nuspręsta dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Projekto parengimo organizavimas, administravimas, įgyvendinimas ir finansavimas pavestas UAB „Šakių šilumos tinklai“ (buv. UAB „Šakių komunalinis ūkis“);

1.2. ieškovas 2016-02-21 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2017-6486-13 (toliau – Kreditavimo sutartis). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai sutiko mokėti kiekvieną mėnesį jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal Kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką. Daugiabučio namo buto Nr. 7 (toliau – Butas) 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise valdo atsakovas, kuris už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2024-06-30 neatsiskaitė ir liko skolingas 2 083 Eur, kuriuos sudaro 2 039,76 Eur kredito suma, 15,69 Eur 2024 m. birželio mėn. kreditas, 8,32 Eur palūkanos, 1,06 Eur atidėtos palūkanos ir 18,17 Eur delspinigiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Šakių šilumos tinklai“ iš atsakovo Č. A. 988,47 Eur kredito skolą, 7,05 Eur palūkanas, 18,17 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 013,69 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2024-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos dalį dėl 2,33 Eur papildomų palūkanų priteisimo nutraukė. Nurodė, kad:

2.1. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų 2015-01-30 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. ŠKU-33 (toliau – Protokolas) ir Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenis patvirtina, kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2015-01-30 susirinkime patvirtino Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) planą, pavedė jį įgyvendinti ieškovui, patvirtino Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą ir nustatė, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo išlaidas privalo apmokėti patalpų savininkai;

2.2. ieškovas su AB „Šiaulių bankas“ 2016-02-21 sudarė Kreditavimo sutartį, pagal kurią suteikta 105 352,88 Eur paskola. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis Buto, todėl atsakovas turi pareigą dengti jam priskirtą paskolos dalį, mokėti palūkanas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis);

2.3. pateiktas paskolos, palūkanų ir atidėtų palūkanų mokėjimo grafikas patvirtina, kad atsakovas nuo 2019-04-01 iki 2024-06-30 yra nesumokėjęs 988,47 Eur paskolos įmokų, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo už pastarąjį laikotarpį apskaičiuotą 988,47 Eur negrąžintą kreditą yra tenkintinas, o 1 066,98 Eur reikalavimo dalis dėl negrąžinto kredito atmestina kaip nepagrįsta. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 7,05 Eur (5,99 Eur + 1,06 Eur) palūkanos ir 18,17 Eur delspinigiai pagal sutartį ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Ieškovas AB „Šakių šilumos tinklai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:

3.1. konkrečiam buto savininkui, kaip naudos gavėjui, tenkančią kredito dalį, o taip pat mokėtinų įmokų sumas pagal Kreditavimo sutarties bendros dalies 4.1 ir 4.2 p. nustato administratorius, t. y. ieškovas. Atsakovo pagal Kreditavimo sutartį mokėtinų įmokų grafikas buvo sudarytas ir pateiktas teismui. Šis dokumentas nustato atsakovo prievolių dydį pagal Kreditavimo sutartį, išskyrus delspinigius. Pagal grafiką prašomų priteisti įmokų, kurių mokėjimo terminas suėjo iki liepos 20 d., suma yra 1 515,63 Eur, iš jų 988,47 Eur kredito grąžinimas, 460,38 Eur palūkanos ir 66,78 atidėtos palūkanos;

3.2. atsakovas sumokėjo tik 26,56 Eur (2020 m. birželio mėn.). Pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies skyrius „Metinė palūkanų norma“, „Delspinigiai“ bei bendrosios dalies 5.4 ir 5.7 p. atsakovas privalo papildomai sumokėti 3 proc. metines palūkanas nuo faktiškai negrąžintos kredito sumos bei 0,04 proc. delspinigius nuo pradelstos įmokų sumos. Nuo palūkanų skaičiavimo pradžios 2019-04-20 iki ieškinio pateikimo dienos 2024-08-08 praėjo 1 937 dienos arba 5,38 metų. Palūkanos už faktiškai negrąžintą paskolą sudaro 159,54 Eur (988,47 Eur negrąžintas kreditas x 3 proc. metinės palūkanos x 5,38 m.);

3.3. delspinigiai už kiekvieną praleistą įmoką apskaičiuojami pagal formulę (praleista dienų, bet ne daugiau 180) x 0,04 proc. x (neatlikta įmoka). Delspinigių suma už visas praleistas įmokas ieškinio pateikimo dienai sudaro 104,41 Eur. Kai pradelsiama atlikti įmokas, gautos įmokos pirmiausiai įskaitomos į delspinigius pagal Civilinio kodekso taisykles. Atsakovo 26,56 Eur įmokos suma yra mažinami delspinigiai iki 77,85 Eur. Teikiant ieškinį delspinigiai apskaičiuoti, netaikant 180 dienų senaties termino, už visą pradelsimo laikotarpį iki ieškinio pateikimo, ir sudarė 405,5 Eur, t. y. 327,65 Eur didesni. Nors ieškinio senatis taikoma tik atsakovo prašymu, pripažįsta, kad šioje dalyje pirmos instancijos teismas galėjo mažinti priteistinų delspinigių dydį. Atsakovo skolos suma ieškinio pateikimo dienai yra 1 753,02 Eur, iš jos 988,47 Eur negrąžintas kreditas, 460,38 Eur palūkanos pagal grafiką, 66,78 Eur atidėtos palūkanos pagal grafiką, 159,54 Eur palūkanos už faktiškai negrąžintą paskolą ir 77,85 Eur delspinigiai už pradelstas įmokas;

3.4. ieškovas už pradelstą laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2024-06-30 atsakovui 2024-06-30 išrašė bei pateikė apmokėjimui sąskaitas 2 083,00 Eur sumai. Su ieškiniu nebuvo pateikti skolą detalizuojantys dokumentai, vėliau ieškovas pateikė skolą detalizuojančius dokumentus: pagal Kreditavimo sutartį grąžintinų / mokėtinų įmokų grafiką bei detalesnę pažymą (Paskolos, palūkanų ir atidėtų palūkanų mokėjimo grafikas). Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas prašė priteisti 2 055,45 Eur kaip negrąžintą kreditą, nes ieškovas prašė priteisti 2 083 Eur skolos, neskaidant reikalavimo pagal dalis. Teismas neprašė pateikti skolos detalizavimą, o kėlė klausimą tik dėl 2,33 Eur papildomų palūkanų, kurios apskaičiuotos per klaidą. Teismas 2024-09-24 nutartyje įvardijo reikalavimo dalyką kaip bendrą įsiskolinimo sumą, tačiau sprendimu už akių dėl neaiškių ir akivaizdžiai nelogiškų priežasčių susiaurino ieškinio dalyką ir priteisė tik vieną įsiskolinimo elementą;

3.5. ieškinio dalyko susiaurinimas rodo, kad pirmos instancijos teismas nepašalino teismui kilusių neaiškumų ir prieštaravimų. Teismas iš esmės neišnagrinėjo bylos aplinkybių, nors pagal pateiktus dokumentus galėjo teisingai įvertinti bylos aplinkybes, skolos dedamąsias dalis bei jų pagrįstumą. Teismas dėl akivaizdžiai kilusių neaiškumų neprašė ieškovo patikslinti, detalizuoti skolą, neorganizavo teismo posėdžio, kurio metu būtų buvę galima išsiaiškinti visus neaiškumus dėl skolos dydžio. Dėl šios priežasties nebuvo atskleistos bylos aplinkybės, buvo klaidingai interpretuotas ieškinio dalykas ir priimtas aiškiai nepagrįstas sprendimas;

3.6. teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, nors motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad išlaidos bent iš dalies priteistinos;

3.7. CPK 285 straipsnio 2 dalis neaiškintina, kaip įpareigojanti teismą priimti sprendimą už akių, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas, priimant sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

6. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas už akių, kuris ginčijamas kaip priimtas, teismui kilus akivaizdžių neaiškumų dėl byloje pateiktų įrodymų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

7. Byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų 2015-01-30 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. ŠKU-33 2015-01-30 susirinkime Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patvirtino Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) planą, pavedė jį įgyvendinti ieškovui, patvirtino Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą ir nustatė, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo išlaidas privalo apmokėti patalpų savininkai.

8. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

9. Ieškovas su AB „Šiaulių bankas“ 2016-02-21 sudarė Kreditavimo sutartį, pagal kurią suteikta 105 352,88 Eur paskola. Ieškovas, vadovaudamasis Kreditavimo sutartimi bei Protokolo nuostatomis, atsakovui už pradelstą laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2024-06-30 pateikė apmokėjimui sąskaitą 2 083 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2024-07-20).

Dėl atsakovo pareigos apmokėti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, tai neginčijama ir apeliaciniame procese, kad atsakovas, kaip buto bendraturtis turi pareigą dengti jam priskirtą paskolos, panaudotos Daugiabučiui namui atnaujinti, dalį, mokėti palūkanas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame procese kyla ginčas tik dėl iš atsakovo priteistos sumos dydžio.

11. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo bylos aplinkybių, teismas turėjo pastebėti akivaizdžius neaiškumus ir prieštaravimus ir atsisakyti priimti sprendimą už akių.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių nurodė, jog ieškovas prašo priteisti 2 083 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2024-06-30. Ieškinyje nurodytą skolą sudaro 2 055,45 Eur negrąžintas kreditas, 8,32 Eur palūkanos, 1,06 Eur atidėtos palūkanos ir 18,17 Eur delspinigiai. Nustatydamas priteistinos kredito sumos dydį (988,47 Eur paskolos sumą), teismas vadovavosi palūkanų ir atidėtų palūkanų mokėjimo grafiku, kuris, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu yra nesumokėjęs tik 988,47 Eur paskolos įmokų. Reikalavimo dalis dėl 1 066,98 Eur kredito priteisimo buvo atmesta. Be kredito skolos teismas taip pat priteisė 7,05 Eur palūkanas, 18,17 Eur delspinigius, iš viso priteisė 1 013,69 Eur, bylą dalyje dėl 2,44 Eur papildomų palūkanų nutraukė. Taigi, sprendimu už akių netenkinta ieškinio dalis sudaro 1 066,87 Eur.

13. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija ne visą 1 066,87 Eur nepriteistos skolos sumą, o tik šios skolos dalį – 739,33 Eur. Apeliantas skunde skaičiuoja, kad pagal buto paskolos grafiką prašomų priteisti įmokų, kurių terminas suėjo iki 2024-07-20, suma yra 1 515,63 Eur, iš jų 988,47 Eur kreditas, 460,38 Eur palūkanos pagal grafiką, 66,78 Eur atidėtos palūkanos, 159,54 Eur palūkanos už negrąžintą paskolą ir 77,85 Eur delspinigių. Apeliantas skaičiuoja 104,41 Eur delspinigių, iš kurių atima atsakovo sumokėtą 26,56 Eur įmoką, iš viso gaunama 77,85 Eur delspinigių. Delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų ir apeliaciniame procese reikalauja 327,65 Eur mažesnės delspinigių sumos, kai ieškiniu buvo skaičiuota 405,50 Eur delspinigių suma, nesilaikant senaties termino.

14. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškiniu ieškovas prašė priteisti 2 083 Eur skolą ir nurodė, jog atsakovas yra skolingas 2 083 Eur sumą, kurią sudaro 2 039,76 Eur kredito suma (skola), 15,69 Eur už 2024 m. birželio mėn. renovacijos kreditą, 8,32 Eur palūkanų suma, 1,06 Eur atidėtų palūkanų suma bei 18,17 Eur delspinigių, kurie paskaičiuojami programa, vadovaujantis Kreditavimo sutartimi. Ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 2,44 Eur papildomų palūkanų priteisimo, todėl ieškiniu reiškiamo reikalavimo dydis sudarė 2 080,56 Eur.

15. Įvertinus apeliaciniame skunde pateiktą prašomos priteisti sumos skaičiavimą matyti, jog ieškovas didžiąją dalį įvairių rūšių palūkanų bei dalį delspinigių pirmosios instancijos teismo procese ieškinyje buvo įtraukęs į paskolos sumą. Sulyginus pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame procese teikiamą skaičiavimą, matyti, kad pirmosios instancijos teismo priteista paskolos suma 988,47 Eur atitinka apeliaciniame skunde nurodytą paskolos sumą, tačiau kitos sumos iš esmės skiriasi. Ieškiniu palūkanų buvo prašyta priteisti 6,94 Eur, kai apeliaciniame skunde skaičiuojama 686,70 Eur bendra palūkanų suma; delspinigių prašyta priteisti 18,17 Eur, kai apeliaciniame skunde skaičiuojama 77,85 Eur suma. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog 2 083 Eur skola ieškinyje nebuvo skaidoma pagal pozicijas, tačiau ieškinio motyvuojamojoje dalyje nurodomose aplinkybėse prašoma priteisti suma yra aiškiai paskirstyta į 2 039,76 Eur kredito sumą, 15,69 Eur už 2024 m. birželio mėn. renovacijos kreditą, 8,32 Eur palūkanas, 1,06 Eur atidėtas palūkanas ir 18,17 Eur delspinigių. Vien tai, kad ieškinio reikalavimu prašoma priteisti bendra suma, nepatvirtina apelianto pozicijos dėl skolos sudėties neišskaidymo, teikiant ieškinį.

16. CPK 285 straipsnio 1 dalis reglamentuoja teismo teisę bet ne pareigą priimti sprendimą už akių. Šio straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kada teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, tarp jų ir 4 punkte numatytą atvejį, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.

17. Sutiktina su apeliantu, kad ieškinyje nurodytas reikalavimo reiškimas yra akivaizdžiai ydingas, o ieškiniu prašoma priteisti skola neatitinka teismui pateiktų dokumentų. Iš prie ieškinio pridėtos skolos pažymos matyti, kad atsakovui už paslaugas paskaičiuota 1 582,45 Eur skola, sumokėta 26,45 Eur skolos, paskaičiuota 527,11 Eur delspinigių, sumokėta 0,11 Eur delspinigių. 2024-06-30 mokėjimo pranešime 2 083 Eur skola skaidoma į kreditą, palūkanas, atidėtas palūkanas, papildomas palūkanas už laiku negrąžintą kreditą bei delspinigius, tačiau didžiąją skolos dalį 2 039,76 Eur sudaro likutis, kuris nėra paskirstomas į atskiras sudedamąsias dalis. Ši skolos dalis paskirstyta tik apeliaciniame skunde.

18. Byloje nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui kilo pagrįstos abejonės dėl ieškinyje nurodyto skolos skaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas 2024-09-24 nutartimi pasiūlė ieškovui pateikti teismui papildomus įrodymus ir paaiškinimus, pagrindžiančius reikalaujamos priteisti skolos dydžio apskaičiavimą. Ieškovas pateikė Paskolos, palu?kanu? ir atide?tu? palu?kanu? moke?jimo grafiką ir nurodė, kad skolos likutis yra 2 039,76 Eur (už 62 mėn.). Į šią sumą įeina pagal buto kredito gražinimo grafiką priskaitytas renovacijos kreditas, palūkanos, atidėtos palūkanos, bei papildomai priskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos už laiku negražintą kreditą nevykdant įsipareigojimų pagal grafiką (pagal sutartį delspinigių norma yra 0,04 Eur; palūkanų norma yra 0,03 Eur). Pirmosios instancijos teismas 2024-10-04 nutartimi dar kartą nurodė, jog neaiškus papildomų palūkanų skaičiavimo pagrindas ir pasiūlė pateikti papildomus įrodymus. Ieškovas 2024-10-17 pranešimu atsisakė reikalavimo priteisti 2,33 Eur papildomas palūkanas, kaip apskaičiuotas per klaidą.

19. Taigi teismas ėmėsi priemonių abejonėms pašalinti ir 2024-09-24 bei 2024-10-04 nutartimis siūlė pateikti papildomus įrodymus. Kaip matyti iš bylos duomenų, o taip pat ir iš sprendimo už akių motyvų, ieškovas prieštaravimų nepašalino bei tinkamai parengto ieškinio bei jo priedų nepateikė. Iš 204-06-30 mokėjimo pranešimo bei 2024-09-24 nutarties vykdymo matyti, kad ieškovas nurodo kitas skolos sudedamąsias dalis, negu tai nurodyta pačiame ieškinyje. Apeliaciniu skundu pateiktas visiškai skirtingas skolos skaičiavimas, negu pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje. Nors teismas 2024-09-24 ir 2024-10-04 nutartimis atkreipė ieškovo dėmesį, kad nėra paaiškinta, kokiu būdu ir kuo remiantis yra skaičiuojama skola, tačiau ieškovas reikiamo dėmesio į šiuos teismo siūlymus nekreipė.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021).

21. Nagrinėjamoje situacijoje, nors ieškovas ir netinkamai atsiliepė į teismo siūlymus ir prieštaravimų nepašalino, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje pateiktus duomenis yra galimas sprendimo už akių priėmimas. Su tokia teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi rimtos abejonės dėl ieškovo pateiktų reikalavimų ir rašytinių dokumentų atitikimo nebuvo pašalintos. Tokiu atveju, teismas turėjo taikyti CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir netenkinti ieškovo prašymo priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, kuris šiuo atveju buvo neįvykdytas. Pažymėtina ir tai, kad teismui byloje nustačius, kad ieškovas formuluoja rašytinių įrodymų neatitinkantį reikalavimą, buvo pagrindas nustatyti ieškinio trūkumus, o šių trūkumų nepašalinus – taikyti atitinkamas pasekmes. Teismui tik pasiūlius pateikti papildomus paaiškinimus, o ne nustačius ieškinio trūkumus, teismas lieka atsakingu už CPK 285 straipsnio 3 dalies nuostatų vykdymą.

22. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, kad apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikintinas bei byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi pareikštas ieškinys turi esminių trūkumų, turi būti pripažinta, kad buvo neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo UAB „Šakių šilumos tinklai“ apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė