- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-379-574/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- E. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. (E. M.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 59-188 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. M. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį – 35 parų arešto bausme, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausme skirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir E. M. paskirta galutinė – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 3 (trims) metams.
2. E. M. bausmės pradžia 2018 m. gegužės 20 d., bausmės pabaiga 2020 m. rugsėjo 18 d., 1/3 bausmės atliko 2019 m. vasario 28 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. - 8 mėnesiai 1 diena.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), nutarė taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatant nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2020-09-18; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020-09-18; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo E. M.. Nurodė, kad, atsižvelgiant į E. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, asmenybę apibūdinančius duomenis, elgesį iki laisvės atėmimo atlikimo ir jos atlikimo metu, turimas nuostatas, mąstymą ir emocinę gerovę, socialinius ryšius, galimybes adaptuotis laisvėje, šiuo metu E. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negalimas, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi, nuteistasis E. M. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
6. Nurodo, kad teismas savo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo motyvuoja tuo, kad bausmės atėmimo bausmės metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad jam buvo nustatytas 0,72 promilės girtumas. Teismas tik tuo ir motyvuoja jo nepasikeitimą ir akivaizdžiai parodo, kad nepasitiki nei juo, nei Komisijos nutarimu jį paleisti, nors per bausmės atlikimo laiką atsirado nemažai pagrindo manyti, kad jis pakeitė savo mąstymą bei elgesį. Komisija, įvertinusi visus duomenis, vienbalsiai nutarė jam suteikti galimybę būti paleistam lygtinai, kas rodo, kad jis tikrai pasikeitė. Nurodo, kad ankščiau yra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau šias problemas jau yra išsprendęs, būdamas pataisos namuose dalyvavo pataisos ir psicho edukacinėse programose – Tipinėje naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje; „Agresijos ir auto agresijos valdymas“; „Įžanginė grupė“.
7. Skunde taip pat nurodo, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko santykius su šeimos nariais, turi draugų, pažįstamų. Jis geba užmegzti artimus emocinius ryšius su žmonėmis. Iš artimųjų sulaukia paramos ir palaikymo. Nurodo, kad jo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, jis turi išsikėlęs ilgalaikius tikslus – realius ir įgyvendinamus, susijusius su darbu ir šeima. Taip pat nurodo, kad jis turi dvi dukteris – 17 ir 2 metų amžiaus, tačiau būdamas įkalinimo įstaigoje negali prisidėti prie jų išlaikymo, todėl jam tai yra motyvacija stengtis daugiau nenusikalsti ir prisidėti prie šeimos gerovės. Lygtinio paleidimo atveju jis dirbtų statybų įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąją vietą.
8. Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje yra pasisakyta, kad lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų – skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę ankščiau išeiti į laisvę; skatinama asmens integracija laisvėje; valstybės institucijų sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmuo elgiasi laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiūrėti nuteistuosius ir teikti jiems intensyvią socialinę pagalbą; taupomi valstybės kaštai, skiriami bausmių vykdymo sistemai, mažinamas kalinių skaičius, sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos. Norint efektyviai siekti šių tikslų, įstatymų leidėjas sukūrė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją, kuri pirmiausia apsvarsto nuteistojo prašymą paleisti jį iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
9. Nuteistasis skunde nurodo, kad jį toliau galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų jį apibūdinančių teigiamų motyvacijų. Nuteistasis neabejoja, kad jis privalo koreguoti savo elgesį, ugdyti kritišką požiūrį į savo veiksmus, ugdyti sugebėjimą vertinti kylančias problemas ir pasirinkti tinkamą jų sprendimo būdą, tačiau jis tai yra pasirengęs įgyvendinti savarankiškai, su artimųjų bei žmonos pagalba. Taip pat nurodo, kad jei jis būtų paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, jis žymiai greičiau atlygintų turimus ieškinius.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėtame straipsnyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
12. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
13. Iš pateiktos asmens bylos matyti, kad nuteistasis E. M. šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Atlikus E. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2018 m. lapkričio 22 d.), naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (49 balai (20 balų statiniai, 29 balai – dinaminiai)), 2019 m. balandžio 4 d. atliktus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, jog E. M. priklauso vidutinei rizikos grupei (63 balai (35 – statiniai), (28 – dinaminiai)). Paskutinį kartą, 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, jog E. M. priklauso vidutinei rizikos grupei (60 balų (35 – statiniai (sumažinti nėra galimybės)), (25 – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). Ankstesnio, 2019 m. balandžio 4 d. vertinimo metu, pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo 63 balai, 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą matyti, kad dinaminiai veiksniai sumažėjo 3 balais. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-165 nurodyti 2 nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, t.y. nusikalstamo elgesio istorija; buvęs pasikartojantis alkoholio vartojimas. Kaip jau buvo minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, matyti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau kaip teisingai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, toks nusikalstamos rizikos sumažėjimas nelaikytinas tokia pažanga, kuri leistų daryti išvadą, kad E. M., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
14. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų bei socialinės tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis, priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo, sunkiai keičia požiūrį, todėl yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, sunkiai identifikuoja kylančias problemas ir negeba jų susieti su paties padarytais nusikaltimais. Nuteistasis teigia, kad viena ir problemų, susijusi su jo padarytais nusikaltimai, kurią išsprendė – partnerės pakeitimas, anot nuteistojo, ankstesnė partnerė jo nepalaikė, todėl jis nusikalsdavo. Nuteistasis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, minimizuoja, pavyzdžiui, nurodo, kad nusikalstamos veikos metu buvo mažai išgėręs, vairuoja apsvaigęs, tačiau važiuoja tik ten, kur nedidelis eismas, todėl niekam pavojaus nekelia, taip pat kalbėdamas apie ankstesnes nusikalstamas veikas, dalį atsakomybės perkelia kitiems asmenims. E. M. ankščiau yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, yra pažeidęs laisvės atėmimo bausmės atidėjimo sąlygas, paskutinę nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo, kad išlieka pakartotinių nusikaltimų rizika.
15. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tik tuo, kad E. M. padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nes nuteistajam buvo nustatytas 0,72 promilių neblaivumas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į duomenų visumą, t. y. kad dalis nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytos būtent esant neblaiviam (transporto priemonės vairavimas, kai neblaivumas viršija 1,5 promilės) ir bausmės atlikimo metu jam buvo nustatytas neblaivumas, kas leido teismui prognozuoti, kad E. M., būdamas laisvėje, toliau gali vartoti alkoholį, o tai gali skatinti jį daryti tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas. Be minėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis dirba be sargybos arba be palydos VĮ „Mūsų amatai“, atlieka laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis, vieną kartą 2019 m. balandžio 23 d. skatintas už nepriekaištingą elgesį, savanoriškai atlieka gerbūvio darbus, dalyvavo pataisos ir psicho edukacinėse programose, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. Tokiu būdu, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas vertino ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nurodydamas, kad teigiamai vertina E. M. elgesį, tai kad nuteistasis dirba, palaiko socialinius ryšius, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, įvertinęs visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai sprendė teikimo netenkinti.
16. Teigiamai vertintinos skunde nurodomos aplinkybės, kad E. M. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, draugais, turi dvi nepilnametes dukras, gyvenamąją vietą, išėjęs į laisvę būtų įdarbintas, tačiau vertinant galimybę asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, yra svarbu įvertinti ne tik asmenį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, praeityje taikytas poveikio priemones ir jų rezultatus, dėl ko apylinkės teismas pasisakė skundžiamoje nutartyje.
17. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos argumentacija pakankama, naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. M. (E. M.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.