- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-29
- Bylos Nr.
- A-756-119-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Tez Tour“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tez Tour“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Tez Tour“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. K. , G. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Tez Tour“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 10-231 ir įpareigoti VVTAT panaikinti viešą paskelbimą apie nutarimo įvykdymą interneto svetainėje vvww.vartotojoteises.lt. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. VVTAT priėmė nutarimą Nr. 10-231 dėl G. ir A. K. skundo, kuriuo nutarė iš dalies patenkinti vartotojų skunde išdėstytus reikalavimus bei rekomenduoti pareiškėjui iki 2008 m. rugsėjo 25 d. kompensuoti vartotojams turtinę žalą dėl prarasto kelionės pusdienio bei pietų viešbutyje, kurią komisija įvertino 5,5% nuo kelionės kainos. Kadangi VVTAT nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjas atsisakė jį vykdyti. Apie atsisakymą vykdyti nutarimą ir apie numatomą nutarimo apskundimą pareiškėjas informavo VVTAT, tačiau VVTAT apie nutarimo neįvykdymą paskelbė savo interneto tinklapyje wvvw.vartotojoteises.lt. Pareiškėjo nuomone, tokie VVTAT veiksmai yra neteisėti. Vartotojų skunde buvo nurodyta, kad vietoj turizmo paslaugų teikimo sutartyje numatyto 7 val. skrydžio, jų skrydis buvo atidėtas iki 13.10 val. Skundžiamame VVTAT nutarime nurodyta, kad vartotojų ir trečiojo asmens, suteikusio kelionės organizatoriui vežimo paslaugas, nesieja teisiniai santykiai, AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nėra sutarties šalis, todėl turisto patirtų nuostolių atlyginimo našta tenka kelionės organizatoriui. Pareiškėjo nuomone, tokia išvada yra nepagrįsta. Pagal Varšuvos konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, atliekamais asmens, nesančio susitariančiu vežėju, unifikavimo (toliau – ir Gvadalacharos konvencija) b) ir c) punktus, susitariantis vežėjas yra asmuo, su kuriuo sudaroma sutartis, o faktinis vežėjas – asmuo kitas, nei susitariantis vežėjas, kuris įvykdo visą vežimą. Nagrinėjamu atveju susitariantis vežėjas yra kelionių organizatorius, o faktinis vežėjas – „flyLAL - Lithuanian Airlines“. Todėl, vadovaujantis Gvadalacharos konvencijos 40 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėjo ir faktinio vežėjo – aviakompanijos „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atsakomybė yra solidarioji. Pagal CK 6.6 straipsnio 7 dalį, solidariąją prievolę visiškai įvykdžius vienam iš skolininkų, kiti skolininkai atleidžiami nuo jos įvykdymo kreditoriui. VVTAT ginčo nagrinėjimo metu buvo pateikti rašytiniai dokumentai, patvirtinantys, kad aviakompanija „flyLAL-Lithuanian Airlines“ sutiko atlyginti dėl skrydžio atidėjimo vartotojų patirtą turtinę žalą, lygią prarastos apgyvendinimo paslaugos daliai, apskaičiuojant ją pagal kelionės paketo kainą (išskaičiavus gautas paslaugas, t. y. skrydžio bilieto kainą bei kitus mokesčius, ir atsižvelgiant į prarastą apgyvendinimo paslaugos laiką), viso – 59 Lt. Be to, iš VVTAT nutarimo nėra aišku, kuo remiantis VVTAT nustatė kompensacijos dydį, išreikšdama ją procentine išraiška. Pagal CK 6.747 straipsnio 2 dalį turistinę kelionę sudaro teikiamų turizmo paslaugų paketas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įsipareigojo suteikti vartotojams vežimo ir apgyvendinimo (įskaitant maitinimą) paslaugas. Todėl VVTAT, savo nutarime nurodydama, jog vartotojai prarado turistinės kelionės pusdienį, visiškai nepagrįstai rekomenduoja skaičiuoti kompensaciją nuo visos kelionės kainos. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalis, VVTAT, gavusi pranešimą, kad per numatytą terminą paslaugos teikėjas neįvykdė VVTAT sprendimo, apie tai viešai skelbia interneto tinklapyje. Tačiau VVTAT priimami sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sankcijos negali būti taikomos už rekomendacinių nurodymų nesilaikymą – negali būti atsakomybės nesant įpareigojimo. Aukščiau nurodyta sankcija sukelia neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui – neigiamą visuomenės vertinimą, klientų abejojimą pareiškėjo patikimumu ir pan. Pareiškėjo nuomone, viešas paskelbimas apie rekomendacinio pobūdžio nutarimo, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, nevykdymą pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus ir prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Atsiliepimas
Atsakovas VVTAT prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pagal turizmo paslaugų teikimo sutarties sampratą, apibrėžtą CK 6.747 straipsnio 1 dalyje, turistinės kelionės organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, kuri tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas, įskaitant nakvynę, bei suteikti mažiausiai dar dvi paslaugas: vežimo ir apgyvendinimo bei esminę turistinės kelionės dalį sudarančią paslaugą, nesusijusią su vežimu ar apgyvendinimu. Turistas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. Pareiškėjas UAB „Tez tour“ įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu, teikia kelionės organizavimo paslaugas. Tarp šalių 2008 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis kelionei į Egiptą, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo teikti vežimo (skrydį maršrutu Vilnius – Šarm El Šeichas – Vilnius), apgyvendinimo bei kitas paslaugas, susijusias su kelionės organizavimu (pasitikti atskridusius turistus oro uoste ir nuvežti į pasirinktą viešbutį, o išvykimo dieną – nuvežti iš viešbučio į oro uostą, teikti kelionės organizatoriaus atstovo paslaugas ir kt.), o vartotojai (turistai) – sumokėti sutartą atlyginimą bei laikytis kitų įsipareigojimų, aptartų turizmo paslaugų teikimo sutartyje. Kelionės organizatoriaus teikiamos paslaugos, kaip matyti iš turizmo paslaugų teikimo sutarties sampratos ir šalių sudarytos kelionės sutarties, apima ir vežimo paslaugas. Ta aplinkybė, kad turistų vežimui pareiškėjas pasitelkė trečiuosius asmenis (aviakompaniją AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“) neatleidžia kelionės organizatoriaus nuo atsakomybės pagal kelionės sutartį. Paslaugos teikėjas pasitelkti trečiuosius asmenis, teikdamas paslaugas, gali visais atvejais, kai to tiesiogiai nedraudžia sutartis (CK 6.717 straipsnio 3 dalis, Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis). Sutartis su paslaugų teikėju sudaroma dėl jo turimų dalykinių savybių, todėl jis pats ir turi suteikti paslaugas, tačiau jas teikdamas gali naudotis kitų asmenų pagalba, nes ne visada vienas asmuo gali atlikti visus veiksmus. Vartotojų (turistų) ir trečiojo asmens (AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“), suteikusio kelionės organizatoriui (UAB „Tez tour“) vežimo paslaugas, nesieja teisiniai santykiai. Vežėjas nėra turizmo paslaugų sutarties šalis, todėl teisinė atsakomybė, kai turistas lieka nepatenkintas kelione dėl netinkamai įvykdytos turizmo paslaugų teikimo sutarties, nors ta sutarties dalis ir buvo vykdoma paslaugos teikėjo pasitelkto trečiojo asmens, taikytina kelionės organizatoriui (CK 6.754 straipsnio 2 ir 5 dalys, Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis). Tačiau UAB „Tez Tour“ regreso tvarka turės teisę reikšt reikalavimus vežėjui AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovas taip pat nurodė, kad už kelionę 9 nakvynėms (100 %) vartotojai sumokėjo 2690 Lt. Dėl pakeisto skrydžio laiko vartotojai prarado turistinės kelionės pusdienį bei pietus viešbutyje, t. y. 5,5 % kelionės. Vartotojas įsigyja turizmo paslaugų rinkinį, o ne atskiras paslaugas. Turizmo paslaugų teikimo sutartyje yra nurodoma bendra turizmo paslaugų rinkinio kaina, neišskiriant kiekvienos paslaugos kainos atskirai. Todėl, vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 4 dalies, 6.716 straipsnio 4 dalies ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kompensacijos dydis buvo nustatytas nuo visos kelionės kainos. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamame nutarime esanti nuoroda, jog apie nutarimo neįvykdymą bus viešai paskelbta VVTAT interneto tinklalapyje, nesiekiama priverstinio nutarimo įvykdymo arba pareiškėjo teisių apribojimo ar suvaržymo. Tokiu būdu tik pateikiama informacija apie įmones, nevykdančias vartotojų reikalavimų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad paslaugų teikimas yra civilinės teisės dalykas, todėl ginčo šalys pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnį turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu, tiek po Komisijos sprendimo priėmimo, o VVTAT surinkti bei nutarime aptarti įrodymai gali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl konkrečių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo bei konkrečių pažeidimų buvimo ar nebuvimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Atsakovo nuomone, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Šią nuomonę atsakovas grindė Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. ir 2006 m. gegužės 31 d. nutarimais bei Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies, 46 straipsnio 5 dalies ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir G. K. su pareiškėjo skundu nesutiko. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad UAB „Tez Tour“ nevykdė sutarties (Nr. 130130) 6.2 punkto, t. y. nereagavo į jų skundą per įstatymų nustatytą terminą, todėl jie kreipėsi į VVTAT. Jie reikalavo atlyginti patirtą nuostolį už prarastas 7 valandas aktyvaus poilsio prie jūros viešbutyje pagal nustatytą sutartyje viešbučio klasę ir paslaugų paketą. Paslaugos laikas ir įkainis sutartyje yra apibrėžtas. Pagal CK 6.752 straipsnio 4 dalį turistas turi teisę reikalauti grąžinti ar kompensuoti už kelionę sumokėtus pinigus arba, jei kelionė iš dalies jau įvyko, proporcingą jų dalį. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, VVTAT pasirinktas kompensacijos skaičiavimo būdas (proporcingas, pagal faktinę paslaugų sutarties kainą ir laiką) atitinka CK 6.752 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dvišalę paslaugų sutartį (CK 6.749 straipsnis) jie sudarė su UAB „Tez Tour“. Šioje sutartyje vežėjas „flyLAL-Lithuanian Airlines“ neminimas, jis nėra sutarties šalis. Todėl jų patirtus nuostolius turi atlyginti UAB „Tez Tour“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 27 d. tarp A. K. ir UAB „Tez Tour“ buvo sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. 130130 dėl A. K. ir G. K. 2008 m. gegužės 28 d. – 2008 m. birželio 6 d. kelionės į Egiptą (Sharm El Sheikh). UAB „Tez Tour“ (kelionės organizatorius) įsipareigojo minėtiems asmenims suteikti dvi pagrindines turizmo paslaugas: vežimo ir apgyvendinimo viešbutyje (b. l. 42). VVTAT 2008 m. liepos 16 d. gavo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos persiųstą 2008 m. liepos 9 d. vartotojų G. ir A. K. skundą dėl UAB „Tez Tour“ įsipareigojimų nevykdymo turistinės kelionės į Egiptą metu, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 35-40). VVTAT 2008 m. liepos 24 d. gavo UAB „Tez Tour“ 2008 m. liepos 23 d. raštą Nr. 1-1393, kuriame nurodyta, kad vartotojų skundas buvo perduotas svarstyti faktiniam vežėjui AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, kadangi kelionės organizatoriui nebuvo žinomos priežastys, sąlygojusios 2008 m. gegužės 28 d. skrydžio atidėjimą. UAB „Tez Tour“ pažymėjo, kad po pakartotinio kreipimosi į AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2008 m. liepos 23 d. buvo gautas atsakymas, kuriame oro vežėjas nurodė, kad minėtas skrydis maršrutu Vilnius - Sharm El Sheikh buvo atidėtas dėl nesklandumų, susiklosčiusių aviakompanijoje, bei sutiko atlyginti keleiviams nuostolius, patirtus dėl skrydžio atidėjimo. UAB „Tez Tour“ taip pat informavo, kad vartotojams bei kitiems 2008 m. gegužės 28 d. peticiją pasirašiusiems keleiviams yra ruošiami ir bus pateikti susitarimai dėl nuostolių atlyginimo, siekiant išspręsti ginčą taikiai. Vartotojai 2008 m. liepos 30 d. kreipėsi į VVTAT su atskiru skundu ir paprašė įpareigoti UAB „Tez Tour“ kompensuoti jų patirtus materialinius nuostolius už prarastą vieną poilsio dieną dėl kelionės organizatoriaus kaltės. Vykdydama A. ir G. K. prašymo tyrimą, surinkusi visą tyrimo medžiagą, VVTAT 2008 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą Nr. 10-231, kuriuo nutarė iš dalies patenkinti vartotojų A. ir G. K. skunde išdėstytus reikalavimus bei rekomenduoti UAB „Tez Tour“ iki 2008 m. rugsėjo 25 d. kompensuoti vartotojams turtinę žalą dėl prarasto kelionės pusdienio bei pietų viešbutyje, kurią įvertino 5,5% nuo kelionės kainos, taip pat įpareigojo pareiškėją iki 2008 m. rugsėjo 25 d. pranešti VVTAT apie sprendimo įvykdymą arba atsisakymą jį vykdyti. CK 6.747 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta turizmo paslaugų teikimo sutarties samprata: turizmo paslaugų teikimo sutartimi viena šalis - kelionės organizatorius - įsipareigoja" už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Ši nuostata yra įtvirtinta ir turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 130130, kurią sudarė A. K. ir UAB „Tez Tour“, 1.1.1. ir 1.3.1. punktuose, t. y. vartotojas įsipareigojo sumokėti už turistinę kelionę 2690 Lt, o UAB „Tez Tour“ įsipareigojo užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę 2 asmenims į Egiptą, Sharm El Sheikh. Turistinę kelionę sudarė kelionė lėktuvu, apgyvendinimas 4* viešbučio „TEZ EXPRESS“ standartiniame kambaryje su maitinimo tipu AL (viskas įskaičiuota), kelionės organizatoriaus atstovo paslaugos, atvežimas: oro uostas-viešbutis ir viešbutis-oro uostas. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis nustato, kad kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, kuri yra sutarties šalis, yra atsakingi turistui už sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą nepaisant to, ar tuos įsipareigojimus turi įvykdyti kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, ar kiti paslaugų teikėjai, kurių pagalba kelionės organizatorius arba kelionių agentūra naudojosi. Todėl UAB „Tez Tour“, sudariusi turizmo paslaugų teikimo sutartį, tapo atsakinga turistui už sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą, tinkamai suteikiant vežimo, apgyvendinimo bei kitas sutartyje numatytas paslaugas. Ta aplinkybė, kad turizmo paslaugų sutarčiai įvykdyti – turistų vežimui – pareiškėjas pasitelkė trečiuosius asmenis (aviakompaniją AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“) neatleidžia kelionės organizatoriaus nuo atsakomybės pagal kelionės sutartį. Vartotojai pagal įsigytą kelialapį į Egiptą turėjo išskristi 2008 m. gegužės 28 d. 7 val., o išskrido tik 14 val. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, bet mano, jog dėl to yra atsakinga aviakompanija AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Tačiau vartotojai nėra saistomi sutartiniais įsipareigojimais su šia bendrove. Vartotojai prarado aktyvaus poilsio pusdienį ir pietus bei pavargo suvaržyti atidėto skrydžio laukimo nepatogumais. Sutartyje, kurią vartotojai su UAB „Tez Tour“ sudarė 2008 m. gegužės 27 d., t. y. likus vienai dienai iki išvykimo į turistinę kelionę, buvo nurodyta, jog 2008 m. gegužės 28 d. išvykimo iš Vilniaus oro uosto laikas yra 7.00 val. Apie pakeistą skrydžio laiką (13.10 val.) vartotojai buvo informuoti tik 2008 m. gegužės 28 d. anksti ryte atvykę į Vilniaus oro uostą. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2008 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Civilinės aviacijos administraciją su prašymu išduoti leidimą serijai skrydžių į Egiptą (Sharm El Sheikh). 2008 m. gegužės 28 d. išvykimas iš Vilniaus oro uosto buvo suplanuotas 10.10 val. UTC laiku (13.10 val. vietos laiku). Skrydžių laikas buvo patvirtintas Tarptautinio Vilniaus oro uosto administracijos ir AB „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ buvo išduotas Civilinės aviacijos administracijos leidimas Nr. 147 vykdyti suplanuotus skrydžius. Tačiau minėtoje turizmo paslaugų teikimo sutartyje išvykimo laikas buvo nurodytas kitas. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Tez Tour“ suteikė vartotojams objektyvią, išsamią bei visapusišką informaciją apie skrydžio laiką, t. y. kelionės organizatorius UAB „Tez Tour“ netinkamai vykdė teisės aktuose, reglamentuojančiuose kelionių organizatoriaus veiklą, nustatytas prievoles bei turizmo paslaugų teikimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Todėl VVTAT skundžiamame nutarime pagrįstai pripažino, kad UAB „Tez Tour“ yra atsakinga už nepatogumus, kuriuos vartotojai patyrė šios bendrovės organizuotoje kelionėje. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad ginčas UAB „Tez Tour“ ir vartotojų dėl sutarties sąlygų vykdymo yra civilinio pobūdžio ir gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, o VVTAT surinkti bei ginčo nutarime aptarti įrodymai, VVTAT įvardinti kaip kelionės organizatoriaus pažeidimai, gali pūti vertinami sprendžiant klausimą dėl konkrečių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo bei konkrečių pažeidimų buvimo ar nebuvimo. Teismas konstatavo, kad VVTAT, nagrinėdama vartotojų A. ir G. K. prašymą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, prašymą išnagrinėjo laiku, pilnai ir objektyviai, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas taip pat nurodė, kad įpareigoti VVTAT panaikinti viešą paskelbimą apie nutarimo įvykdymą interneto svetainėje www.vartotojoteises.lt nėra teisinio pagrindo, nes Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gavusi pranešimą, jog paslaugos teikėjas per įstatymo nustatytą terminą neįvykdė sprendimo ar taikaus susitarimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie sprendimo ar taikaus susitarimo neįvykdymą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje. Teismas pažymėjo, kad jam nekyla abejonių dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos Preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Tez Tour“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti VVTAT 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 10-231 ir įpareigoti VVTAT panaikinti viešą paskelbimą apie nutarimo įvykdymą interneto svetainėje vvww.vartotojoteises.lt. Pareiškėjo nuomone, faktiniam vežėjui sutikus atlyginti dėl skrydžio atidėjimo vartotojų A. K. ir G. K. patirtus nuostolius, pareiškėjui negali būti pakartotinai uždedama atsakomybės našta, nes toks turizmo paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas prieštarauja bendriesiems civilinės atsakomybės principams. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Gvadalacharos konvencijos b) ir c) punktus, susitariantis vežėjas yra asmuo, su kuriuo sudaroma sutartis, o faktinis vežėjas – asmuo kitas, nei susitariantis vežėjas, kuris įvykdo visą vežimą. Nagrinėjamu atveju susitariantis vežėjas yra kelionių organizatorius, o faktinis vežėjas – „flyLAL - Lithuanian Airlines“. Todėl, vadovaujantis Gvadalacharos konvencijos 40 straipsnio ir CK 6.6 straipsnio 3 dalies, 6.717 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pareiškėjo ir faktinio vežėjo – aviakompanijos „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atsakomybė yra solidarioji. Pagal CK 6.6 straipsnio 7 dalį, solidariąją prievolę visiškai įvykdžius vienam iš skolininkų, kiti skolininkai atleidžiami nuo jos įvykdymo kreditoriui. VVTAT ginčo nagrinėjimo metu buvo pateikti rašytiniai dokumentai, patvirtinantys, kad aviakompanija „flyLAL-Lithuanian Airlines“ sutiko atlyginti dėl skrydžio atidėjimo vartotojų patirtą turtinę žalą, lygią prarastos apgyvendinimo paslaugos daliai, apskaičiuojant ją pagal kelionės paketo kainą (išskaičiavus gautas paslaugas, t. y. skrydžio bilieto kainą bei kitus mokesčius, ir atsižvelgiant į prarastą apgyvendinimo paslaugos laiką), viso – 59 Lt. Vartotojai su šia pasiūlyta kompensacija sutiko išsiųsdami faksu raštišką patvirtinimą faktiniam vežėjui „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Todėl, vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 3 dalimi, darytina išvada, kad teismo sprendime pateikiamas atsakomybės paskirstymas sudaro vartotojų nepagrįsto praturtėjimo pagrindą gaunant nuostolių atlyginimą tiek iš faktinio vežėjo „flyLAL-Lithuanian Airlines“, tiek iš pareiškėjo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo padaryta išvada, jog vartotojams nebuvo suteikta objektyvios, išsamios ir visapusiškos informacijos apie skrydžio laiką. Pareiškėjas pažymi, kad jam nebuvo žinomi skrydžio laiko pakeitimai iki pat vartotojų atvykimo į oro uostą. Pareiškėjas taip pat nebuvo informuotas apie priežastis, sąlygojusias tokius pakeitimus. Dėl šios priežasties pareiškėjas kreipėsi į faktinį vežėją pateikdamas vartotojų pretenziją. 2008 m. liepos 23 d. buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad skrydis maršrutu Vilnius - Šarm el Šeichas buvo atidėtas dėl nesklandumų, susiklosčiusių aviakompanijoje. Vežėjas sutiko atlyginti vartotojams nuostolius, patirtus dėl skrydžio atidėjimo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo argumentus dėl neteisingo nuostolių dydžio nustatymo. Kadangi vartotojai įsigijo turizmo paslaugų paketą, kurį sudaro atskiros paslaugos (vežimo ir apgyvendinimo, įskaitant maitinimą), o vežimo paslauga buvo visiškai suteikta, 5,5% nuo visos kelionės kainos kompensacijos išmokėjimas prieštarautų proporcingumo bei pagrindiniams civilinės atsakomybės principams. Civilinė atsakomybė, kaip ir turtinė prievolė, negali iškilti dėl tos paslaugų dalies, turi buvo suteikta. Todėl, pareiškėjo nuomone, VVTAT 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimas ir jo pagrindu pritaikyta sankcija (viešas paskelbimas apie nutarimo neįvykdymą) yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad administracinių teismų praktika dėl VVTAT nutarimo teisinės galios yra prieštaringa.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas VVTAT prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2004, pasisakė, jog kelionės organizatorius yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 straipsnio 2 dalis). CK 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, kad verslininko (CK 2.4 straipsnio 2 dalis) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką (rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams įvykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir panašiai). Tokiu būdu, pareiškėjas – kelionės organizatorius UAB „Tez tour“ privalo atsakyti už savo pasirinkto trečiojo asmens AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ veiksmų neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju kelionės organizatorius UAB „Tez tour“ nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus turistams. UAB „Tez tour“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prieš išvykimą į kelionę, vartotojams raštu ar kitoje prieinamoje patvarioje laikmenoje buvo suteikta visa naujausia informacija apie skrydžio laiko pakeitimą. Atsakovas taip pat pažymi, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. gavo vartotojų papildomą raštą, kuriame nurodoma, jog 2008 m. rugpjūčio 12 d. jie gavo pasiūlymą iš AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kompensuoti 59 Lt. Vartotojai pažymėjo, kad nesutinka su pasiūlyta kompensacijos suma ir pateikė tokio nusitikimo argumentus. Nutarimo priėmimo metu VVTAT objektyviai negalėjo žinoti, kad vartotojai G. ir A. K. jau po nutarimo priėmimo sutiks su faktinio vežėjo AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pasiūlyta 59 Lt kompensacija.
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir G. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, vežėjas gali nepriklausomai nuo skrydžio užsakovo atsakyti materialiai už savo veiksmais sukeltus nepatogumus klientui, tačiau negali atsakyti už prarastą poilsio laiką paskirties taške. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad 59 Lt kompensacijos suma, kaip jie suprato iš atsiprašymo rašto, buvo siūloma už patiltus nemalonumus dėl skrydžio atidėjimo. Prarastas kelionės laikas nebuvo įskaičiuotas į šią kompensacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas skundžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 10-231, kuris buvo priimtas išsprendus ginčą tarp vartotojų A. ir G. K. ir turizmo paslaugų teikėjo UAB „Tez tour“.
Vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis apibrėžia, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją nustato, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas (toliau – ir VTAĮ). Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcija spręsti vartotojų skundus ne teisme. Pagal VTAĮ 25 straipsnio 4 ir 7 punktų nuostatas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip ginčą nagrinėjanti institucija, išsiaiškina ginčo esmę, ištiria turimus įrodymus, ir pirmiausia imasi priemonių vartotojų ir paslaugų teikėjui sutaikinti, siūlo ginčą išspręsti taikiai. Jeigu užbaigti ginčą taikiu susitarimu nepavyksta, ginčus nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo. Išsprendusi ginčą institucija gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus; 3) atmesti vartotojo prašymą (VTAĮ 27 str. 1 d.). Institucijos sprendime nurodoma sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį siūloma sprendimą įvykdyti, informacija, kad apie sprendimo neįvykdymą bus paskelbta šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka (VTAĮ 27 str. 3 d. 10 p.).
Išanalizavus skundžiamą atsakovo nutarimą matyti, kad jis buvo priimtas laikantis minėtų teisės aktų nuostatų, t. y., nepavykus pasiekti taikaus ginčo išsprendimo, skundžiamu nutarimu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, iš dalies patenkindama vartotojų skunde išdėstytus reikalavimus, rekomendavo UAB ,,Tez tour“ iki tam tikros datos kompensuoti vartotojams turtinę žalą dėl prarasto turistinės kelionės pusdienio bei pietų viešbutyje, įpareigojo pareiškėją pranešti apie sprendimo įvykdymą ar atsisakymą jį vykdyti ir informavo apie Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas (b. l. 63-67).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriam Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsniu nustatyta teisė ir pareiga formuoti vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, nagrinėdamas analogiškus ginčus, jau ne kartą yra konstatavęs, kad tokie Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai, priimti išnagrinėjus vartotojų skundus neteismine tvarka, yra rekomendacinio pobūdžio, jie paslaugos teikėjui (pareiškėjui ,,Tez tour“) nėra privalomi. Toks Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas nėra individualus teisės aktas (žr. 2009 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-182/2009; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-829/2009; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-375/2009).
Apeliantas pagrįstai nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“.
Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu.
Teisėjų kolegijos nuomone nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo.
Paskelbimas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos internetiniame puslapyje apie tai, jog UAB ,,Tez tour“ neįvykdė tarnybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 10-231, kuriuo buvo nutarta iš dalies patenkinti vartotojų skunde išdėstytus reikalavimus bei rekomenduoti pareiškėjui vartotojams kompensuoti turtinę žalą dėl prarasto turistinės kelionės pusdienio bei pietų viešbutyje, kurią Komisija įvertino 5,5% nuo kelionės kainos, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostata, nelaikytina atsakovo sankcija pareiškėjui. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad tokiu skelbimu nėra siekiama priverstinio Komisijos nutarimo įvykdymo ar kitokių nutarimo neįvykdžiusio subjekto teisių apribojimo ar suvaržymo. Tokiu skelbimu yra tik paviešinamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimto rekomendacinio pobūdžio nutarimo neįvykdymo faktas, kuris objektyviai atitinka tokią aplinkybę. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovo priimtas nutarimas ir jo paskelbimas sukėlė jam kokias nors teisines pasekmes.
Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą įpareigojimą valstybei imtis visų įmanomų priemonių kuo veiksmingiau apsaugoti vartotojų teises, teismui pagrįstų abejonių dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalies konstitucingumo nekyla, tad pasinaudodama Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta diskrecijos teise, teisėjų kolegija pareiškėjo atstovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmeta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Teisinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo, reglamentuoja civilinės teisės normos. Ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje taip pat nustatyta, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo.
Kadangi Valstybinės teisių apsaugos tarnybos nutarimas nėra individualus teisės aktas, o tarp pareiškėjo ir vartotojų kilęs ginčas dėl sutarties sąlygų vykdymo yra civilinio pobūdžio ginčas, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Teismo sprendimas naikinamas, o administracinė byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Tez Tour“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.