- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- 1-79-805/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09839-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- R. Č.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis MB „Mureka“ mūrininku, teistas:
1) 2009 m. gruodžio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;
2) 2010 m. gruodžio 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs;
3) 2016 m. rugsėjo 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį - 10 MGL bauda, bauda nesumokėta;
4) 2017 m. vasario 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 20 parų arešto bausme, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. Č., būdamas neblaivus, 2017 m. vasario 28 d. apie 14.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mažametės dukros G. Č. akivaizdoje buitinio konflikto metu tyčia ranka sudavė ne mažiau du smūgius sutuoktinei S. Č. į juosmenį, po to nukentėjusiąją metė ant grindų, dėl to S. Č. atsitrenkė į lovos kraštą, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai S. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje ir nubrozdinimu dešinės mentės srityje. Šiais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo R. Č. apklausos protokolo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. mano, kad jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine S. Č. ir trimis mažamečiais vaikais. Kartu gyvena jo motina A. Č.. Sutuoktinė nedirba, prižiūri vaikus, jis dirba MB „Mureka“ mūrininku. 2017 m. vasario 28 d. nuo ryto 8.30 val. visą dieną namuose gėrė alų. Namuose buvo sutuoktinė, jo motina ir mažametė dukra G.. Po pietų, tiksliai laiko pasakyti negali, mažametės dukros G. akivaizdoje tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas. Supykęs ant sutuoktinės S. Č. tyčia ranka sudavė smūgius jai į juosmenį, kiek galėjo suduoti smūgių pasakyti negali. Po to, pakėlęs sutuoktinę nuo grindų, ją metė, kur ji trenkėsi galva nematė. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, pasižada daugiau nevartoti alkoholio ir nesmurtauti prieš sutuoktinę. Pripažįsta, kad tai ne pirmas kartas, kada prieš sutuoktinę naudoja smurtą. Pažada susitaikyti su sutuoktine ir jos atsiprašyti (b.l. 47-48).
Iš nukentėjusiosios S. Č. apklausos protokolo matyti, kad su sutuoktiniu R. Č. kartu gyvena ketverius metus, veda bendrą ūkį. 2017 m. vasario 28 d. sutuoktinis nuo ryto buvo agresyvus. Apie 14 val. 30 min. konfliktas tarp jos ir neblaivaus sutuoktinio kilo atsisakius jam duoti pinigų alui. Konflikto metu sutuoktinis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, mažametės dukros G. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) metais akivaizdoje, tris kartus rankomis sudavė į nugaros juosmens dešiniąją pusę, pakėlęs metė ant grindų, dėl ko ji dešiniu smilkiniu atsitrenkė į lovos kraštą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po konflikto su trimis vaikais išėjo gyventi į Stakliškių socialinės darbuotojos surastą butą. Neprieštarauja, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 7, 12).
Motyvuojamoji dalis
Be R. Č. prisipažinimo, nukentėjusiosios S. Č. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2017 m. vasario 28 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką S. Č. nurodė, kad neblaivus sutuoktinis namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, mažametės dukros Gabrielės akivaizdoje prieš ją smurtavo, tuoi sukeldamas fizinį skausmą (b.l.6-8).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. Č. poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinės mentės srityje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje (b.l. 17).
Kaltinamajam ALCOTEST 6810, prietaisu Nr.ARFM-0229, 2017 m. vasario 28 d. 17 val. 60 min. nustatytas 1,90 promilių girtumas (b.l. 35).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes jis, būdamas neblaivus, smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą asmenį – sutuoktinę S. Č., t.y. be jokios svarbios priežasties tyčia suduodamas ranka ne mažiau kaip du smūgius sutuoktinei į dešinę juosmens pusę, po to pakėlęs nukentėjusiąją metė ant grindų, dėl ko ji smilkiniu atsitrenkė į lovos kraštą, tokiu būdu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje ir nubrozdinimu dešinės mentės srityje. Kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Smurtas panaudotas artimoje aplinkoje prieš sutuoktinę, jo vaikų motiną bei mažametės akivaizdoje. Kaltinamojo panaudotas smurtas nukentėjusiajai ir kartu kambaryje buvusiai mažametei dukrai sukėlė negatyvias pasekmes, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta S. Č. sveikata. Kaltinamasis smurtą prieš sutuoktinę panaudojo praėjus keturioms dienos po Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo buvo pripažintas kaltus dėl smurto panaudojimo artimoje aplinkoje prieš sutuoktinę, t.y. fizinį smurtą pakartotinai panaudojo prieš artimą šeimos narį.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. Č. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis R. Č. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 53-55).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką prieš artimą asmenį – sutuoktinę. Nusikalstama veika pagal pavojingumo laipsnį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra tai, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Č. praeityje teistas už analogišką nusikaltimą, priimtas baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs (b.l. 28-31), jis baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 21), psichiatro narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 33). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba MB „Mureka“, pažada daugiau nevartoti alkoholio, atsiprašyti nukentėjusiosios ir prieš ją daugiau nesmurtauti, sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme.
Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, R. Č. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl R. Č. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis R. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 2 d., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
R. Č., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir skirtina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu pagrindu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. Č. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės laiką skaičiuoti nuo R. Č. faktinio sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti R. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 28 d. 15.00 val. iki 2017 m. kovo 2 d. 13 val. 57 min., prilyginant 2 arešto paroms.
R. Č. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens.
Išaiškinti R. Č., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.