Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) degalinėje operatoriumi – pardavėju, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. L. laikotarpiu nuo 2006-11-09, 22.30 val., iki 2006-11-10, 2.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini)e, Mažeikių rajone, asmeninio konflikto metu, realizuodamas savo teisę į būtinąją gintį, gindamasis nuo A. D. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia sudavė kumščiu A. D. apie 2 smūgius į galvą, spyrė į šlaunis, nuo ko šis nugriuvo ant žemės, gulinčiam ant žemės A. D. sudavė 2-3 smūgius kumščiu į krūtinės kairę pusę, tuo A. D. padarydamas muštą žaizdą ir kraujosruvą veide, kraujosruvas kairės pusės krūtinės raumenyse, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose, blužnies plyšimą. Nuo blužnies plyšimo, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę, A. D. 2006-11-10 mirė. Šiais veiksmais A. L. tyčia nužudė A. D. peržengdamas būtinosios ginties ribas.

Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena pas senelius V. ir M. L., kartu gyvena senelių sūnus bei jo dėdė R. L.. 2006-11-09 vakare grįžo iš darbo, kambaryje žiūrėjo televizorių. Pas dėdę R. L. buvo atėję jo draugai A. D. ir A. V.. Jie pas R. L. ateidavo beveik kiekvieną – kartu girtaudavo. Tądien jie gėrė virtuvėje, paskui pradėjo triukšmauti, ginčytis. Jis nuėjo į virtuvę jų raminti, jie apsiramino, jis nuėjo į kambarį toliau žiūrėti televizoriaus. Po kurio laiko būdamas kambaryje išgirdo smūgį į lango stiklą, garsas buvo lyg paleisto akmens. Jis išėjo į kiemą pažiūrėti kas vyksta. Prie vartų ant kelio stovėjo A. D.. Buvo tamsu, daugiau nieko nematė. Jis priėjo prie A. D. ir paklausė jo, kas vyksta. A. D. pradėjo jį keikti, puolė ant jo, smūgiavo jam kumščiu, tačiau jis nuo smūgio išsisuko, į tai sudavė A. D. kumščiu į veidą ar petį, nuo ko šis nugriuvo ant žemės, po A. D. atsistojo, vėl bandė jam suduoti kumščiu, į tai jis sudavė A. D. kumščiu į veidą ar petį, įspyrė į šlaunį, nuo ko A. D. nugriuvo ant žemės. Po to jis nuėjo į kiemą, iš garso suprato, kad A. D. atsistojo ir nuėjo. A. D. sudavė kelis smūgius, jų galėjo būti daugiau kaip du, smūgius A. D. sudavė gindamasis nuo jo smurto.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. L. 2006-11-16 apklausiamas tyrėjos parodė, kad 2006-11-16, apie 19-20 val., jis grįžo iš darbo namo, kambaryje žiūrėjo televizorių. Pas R. L. atėjo jo pažįstami A. D. ir A. V., jie girtavo virtuvėje. Apie 22:30 val., būdamas kambaryje, išgirdo, smūgį į lango stiklą. Kas sudavė tą smūgį ir kuo, jis nematė, todėl iš karto išėjo į kiemą. Išėjęs pamatė už vartų ant kelio stovintį A. D., paklausė jo, kas vyksta. A. D. kažką atsakė, išvadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, bandė kumščiu jam suduoti smūgį. Jis atsitraukė nuo A. D. ir šio smūgis nestipriai kliuvo jam į kairę ranką. Tuomet jis kumščiu sudavė A. D. vieną smūgį į veidą. A. D. užsimojo koja spirti jam, šaukė ant jo. Jis vėl pasitraukė, todėl A. D. nepataikė jam įspirti. Tuomet jis rankomis pastūmė A. D., stumdamas vieną kartą įspyrė A. D. į šlaunį, A. D. nugriuvo ant žemės. Gulėdamas ant žemės, A. D. toliau šaukė, keikė jį necenzūriniais žodžiais, bandė atsikelti. Tuomet jis gulinčiam ant žemės A. D. sudavė kumščiu 2 ar 3 smūgius į šoną. Po šių smūgių A. D., bandydamas atsikelti, toliau šaukė ant jo, sakė, jog pasikvies draugus, kurie jį sumuš. Tuomet jis, A. D. dar neatsikėlus, spyrė koja 2 ar 3 kartus į šlaunis. Daugiau jokių smūgių nesudavė ir, palikęs A. D. gulintį ant žemės, nuėjo atgal į namus. Suduodamas A. D. smūgius nuo jo gynėsi, kadangi bijojo būti A. D. sumuštas, nes žinojo, kad jis yra daug kartų teistas, labai agresyvus (t. 1, l. 134-136).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. L. 2009-09-25 apklausiamas prokurorės parodė, kad 2006-11-16, apie 19 ar 20 val., jis grįžo iš darbo pas senelius, kambaryje žiūrėjo televizorių. Pas dėdę R. L. atėjo jo pažįstamas A. D., jie girtavo virtuvėje. A. D. šūkavimai trukdė žiūrėti televizorių, todėl nuėjo į virtuvę jo raminti. Virtuvėje be minėtų asmenų matė A., kurio pavardės nežino. Apie 22:30 val., būdamas kambaryje, išgirdo, smūgį į lango stiklą. Kas sudavė tą smūgį ir kuo, jis nematė, todėl iš karto išėjo į kiemą. Išėjęs pamatė už vartų ant kelio stovintį A. D., paklausė jo, kas vyksta. A. D. kažką atsakė, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, bandė kumščiu jam suduoti smūgį. Jis atsitraukė nuo A. D., šio smūgis nestipriai kliuvo jam į kairę ranką. Po to A. D. užsimojo koja spirti jam, šaukė ant jo. Jis vėl pasitraukė, A. D. nepataikė jam įspirti. Tuomet jis ranka pastūmė A. D. nuo savęs, stumdamas vieną kartą įspyrė A. D. į šlaunį, A. D. nugriuvo ant žemės. Daugiau A. D. smūgių nesudavė, jį palikęs nuėjo namo (t.1. l. 166-167).

N. D. A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Mažeikių raj. A. D. buvo jos sūnus. Grįžęs iš kalėjimo, jis gyveno pas ją, paskui pradėjo gerti, lakstė po visą miestelį, nakvojo, kur pakliuvo, lankydavosi ten, kur geriama. Ieškinio nereiškia.

Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. D. pažinojo – jis gyveno (duomenys neskelbtini), eidavo kartu uždarbiauti pas ūkininkus. 2006-11-09 jis (A. V.) dirbo pas J. A.. Po darbo, vakarop, užėjo pas R. L. išgerti. R. L. gyvena su tėvais, kartu gyvena ir R. L. sūnėnas kaltinamasis A. L.. Atėjus pas R. L., ten jau buvo A. J.. Gėrė trise, paskui atėjo A. D.. A. D. buvo išgėręs, jis pradėjo stumdytis, keikėsi, žodžiais užsipuolė R. L., pastūmė jį. R. L. nutylėjo. Kaltinamasis A. L. dėl A. D. veksmų supyko, kelis kartus liepė A. D. netriukšmauti, sakė, kad močiutė nori pailsėti, varė A. D. namo. A. D. pakluso – išėjo lauk, jis (A. V.) išėjo paskui A. D., A. J. pasiliko su R. L.. Lauke A. D. supykęs paleido į virtuvės langą akmenuką, langas neišdužo. Išėjęs į kiemą A. L. šaukė ant A. D., ko šis daužo langus, liepė baigti triukšmauti. A. L. su A. D. susistumdė. Jis (A. V.) nuėjo namo, nematė, kad A. L. ar A. D. būtų nugriūvę. Taip pat nematė, kad A. L. būtų sudavęs A. D.. A. D. visada būdavo agresyvus, puldavo muštis. Jis (A. V.) nuėjo pas A. P., abu atsigėrė alaus, tarėsi ryte eiti į mišką dirbti. Apie 23 val. pas A. P. atėjo A. D.. Nesimatė, kad būtų sumuštas. Paguldė jį virtuvėje, paklojo čiužinį. A. D. buvo gerokai išgėręs, nesiskundė, kad ką nors skauda, tik prašė leisti pailsėti. Jis (A. V.) su A. P. kambaryje žiūrėjo televizorių, paskui nuėjo miegoti. Jis (A. V.) ryte apie 9 val. vienas išėjo dirbti pas M.. A. D. gulėjo virtuvėje, su juo nekalbėjo. Beeinant jį dviračiu pasivijo A. M. ir pasakė, kad A. D. negyvas.

Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Mažeikių raj. A. D. – jo kaimynas. 2009-11-09 vakarą jis pas R. L. nebuvo, apie muštynes nieko nežinojo. A. D. išgėręs būdavo agresyvus, keikdavosi, kartą kibo prie jo – čiupo už striukės.

Liudytoja A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Mažeikių raj., anksčiau gyveno pas sugyventinį A. P. adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių raj. 2009-11-09 A. D. su A. V. skaldė pas ją malkas, nes A. P. buvo ligotas, nebegalėjo dirbti. Jiems baigus dirbti, pavakare, ji paruošė pavalgyti, davė išgerti ir sumokėjo už darbą. Pavalgę ir išgėrę, A. D. su A. V. ruošėsi išeiti, bet A. D. paklausė, ar galės sugrįžti pas juos ir išgerti butelį degtinės, kurį nusipirks už gautus pinigus. Ji leido, tik pasakė, kad netriukšmautų. Apytiksliai po pusvalandžio jie sugrįžo, parsinešė butelį degtinės, cigarečių ir gėrė virtuvėje. Ji pati su A. P. žiūrėjo televizorių kambaryje. Naktį, apie 4 val., ji ėjo į virtuvę vandens ir pamatė ant grindų gulintį A. D., jo galva buvo po stalu, o kojos ištiestos virtuvės vidurio link. Ji galvojo, kad A. D. prigėręs miega, tad jo nejudino. A. V. bute nebuvo, jis buvo išėjęs. Ryte atsikėlusi apie 7 – 7:30 val. ir nuėjusi į virtuvę rado A. D. tebegulintį, pajudino jį, tačiau jis nejudėjo – suprato, kad A. D. negyvas. A. D. dažnai gerdavo, išgėręs būdavo agresyvus.

2006-11-24 specialisto išvadoje Nr. M 202/06(13) nurodyta, kad A. D. mirtis įvyko nuo blužnies plyšimo, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę. A. D. kūne nustatyta mušta žaizda ir kraujosruvos veide, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, blužnies plyšimas, kraujosruvos kairės pusės krūtinės raumenyse, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis tiek nuo tiesioginių smūgių, tiek ir krentant ir atsimušant į kietą pagrindą. Blužnies plyšimas pavojingas gyvybei ir būtų vertinamas sunkiu sveiktos sutrikdymu. Mušta žaizda, kraujosruvos ir odos nubrozdinimai atskirai imant sukeltų nežymų sveikatos sutrikdymą. A. D. kraujyje rasta 2,70 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 3,67 promilės etilo alkoholio, gyviems asmenims atitinka sunkų girtumo laipsnį (t. 1, l.. 36-41).

2007-01-24 specialisto išvadoje Nr. M 1-07-202/06(13) nurodyta, kad visi A. D. kūno sužalojimai padaryti prieš mirtį. Blužnies plyšimas gavosi tiesioginio smūgio pasėkoje. Odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti savigynos metu. Po padarytų kūno sužalojimų A. D. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus ir galėjo gyventi 4-8 valandas. A. D. padaryti sužalojimai: veide mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, dešinėje plaštakoje mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, krūtinės kairėje pusėje (sukėlęs blužnies plyšimą) mažiausiai 1 smūgiu (t. 1, l. 44-45).

2009-07-03 specialisto išvadoje Nr. M 8-09-202/06(13) nurodyta, kad A. D. visi sužalojimai padaryti vienu metu, pagrindinis sužalojimas, nuo kurio įvyko mirtis – nukraujavimą sukėlęs blužnies plyšimas. Sužalojimai veide padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, dešinėje plaštakoje – 1 trauminiu poveikiu, kairėje krūtinės pusėje (blužnies plyšimas) – 1 trauminiu poveikiu (galimai nuo smūgio į kairę pusę po šonkaulių lanku) (t. 1, l. 48).

Ekspertas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. D. mirtis įvyko nuo blužnies plyšimo, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę. Blužnis yra kairėje pusėje po šonkaulių lanku. Blužniai plyšti užtenka vieno smūgio, galima tai padaryti ir gulinčiam žmogui. Plyšimas galėjo atsirasti nuo smūgio daiktu su ribotu paviršiumi. Suteikus pagalbą, pašalinama blužnis, kraujagyslės užrišamos ir žmogus gali gyventi. Kiti nustatyti sužalojimai galimai padaryti grumtynių metu, smūgiais kumščiu, kraujosruvos atsirado kritimo metu, kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti atsitrenkus į žemę, skaldą.

Ekspertų komisijos ekspertizės akto Nr. EM 7/10(04) išvadoje nurodyta, kad. A. D. mirtis įvyko nuo blužnies plyšimo, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę. A. D. mirtį sukėlęs trauminis blužnies plyšimas padarytas suduodant tiesioginį smūgį buku kietu daiktu, turinčiu ribotą kontaktuojantį paviršių, į krūtinės kairę pusę ties apatiniu šonkaulių lanku (t. 2,. l. 61-63).

2006-11-10 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta yra Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esantis namas, kur antrame aukšte, kairėje pusėje esančio buto virtuvėje ant grindų matyti gulintis vyriškos lyties lavonas (t. 1, l. 19-22).

2006-11-15 įvykio vietos papildomos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – laiptinė į butą, kuriame rastas lavonas, apžiūrėti laiptai (t. 1, l. 23-27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. kaltė tyčia nužudžius A. D., peržengiant būtinosios ginties ribas, įrodyta. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. L. laikotarpiu nuo 2006-11-09, 22.30 val., iki 2006-11-10, 2.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, asmeninio konflikto metu, gindamasis nuo A. D. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia sudavė kumščiu A. D. apie 2 smūgius į galvą, spyrė į šlaunis, nuo ko šis nugriuvo ant žemės, gulinčiam ant žemės A. D. sudavė 2-3 smūgius kumščiu į krūtinės kairę pusę, tuo A. D. padarydamas muštą žaizdą ir kraujosruvas galvoje, kraujosruvas kairės pusės krūtinės raumenyse, blužnies plyšimą, nuo blužnies plyšimo, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę, A. D. mirė. Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad gindamasis nuo A. D. smūgių jis sudavė kumščiu A. D. apie 2 smūgius į galvą, spyrė į šlaunis, nuo šių jo veiksmų A. D. kelis kartus buvo pargriuvęs ant žemės. Ar sudavė smūgius gulinčiam ant žemės A. D., neprisimena. Visų įvykio aplinkybių neprisimena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė kaltinamojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas 2006-11-16 ikiteisminio tyrimo tyrėjos įtariamuoju A. L. parodė, kad jo pargriautam ant žemės A. D. sudavė kumščiu 2 ar 3 smūgius į šoną (t. 1, l. 134-136). Apklausiamas 2009-09-25 prokurorės įtariamuoju A. L. parodė, kad po A. D. bandymo jam suduoti ranka, įspirti jis ranka pastūmė A. D. nuo savęs, stumdamas vieną kartą įspyrė A. D. į šlaunį, A. D. nugriuvo ant žemės, daugiau A. D. smūgių nesudavė (t.1. l. 166-167). Teismas ikiteisminio tyrimo metu duotus A. L. parodymus įvertino kontekste su kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, juos sugretino su kitais įrodymais. Aukščiau nurodytomis specialistų išvadomis, ekspertų komisijos išvada nustatyta, kad A. D. mirtis įvyko nuo blužnies plyšimo, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę, A. D. kūne be kitų sužalojimų rastos kraujosruvos kairės pusės krūtinės raumenyse, A. D. mirtį sukėlęs trauminis blužnies plyšimas padarytas suduodant tiesioginį smūgį į krūtinės kairę pusę ties apatiniu šonkaulių lanku, visi A. D. kūne rasti sužalojimai padaryti vienu metu. Šie duomenys patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo A. L. parodymus, kad jo pargriautam ant žemės A. D. jis sudavė kumščiu 2 ar 3 smūgius į šoną (t. 1, l. 134-136), kas leidžia teismui padaryti išvadą, jog A. L. konflikto metu sudavė A. D. smūgius į krūtinės kairę pusę, nuo ko plyšo blužnis, įvyko ūmus nukraujavimas į pilvo ertmę, kas sukėlė A. D. mirtį. Kadangi minėti kaltinamojo A. L. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. L. iš esmės patvirtino teisiamajame posėdyje parodydamas, kad visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas laiko teisingais ikiteisminio tyrimo metu netrukus po nusikaltimo padarymo duotus parodymus (t. 1, l. 134-136) ir jais visumoje su kitais įrodymais remiasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Kaltinamasis A. L. parodė, kad suduodamas smūgius A. D. gynėsi nuo jo naudojamo fizinio smurto – smūgiavimo ranka jam į galvą, jeigu A. D. jam nebūtų smūgiavęs, jis A. D. nebūtų sudavęs. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti, neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-487/2009, 2K-59/2010 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Remiantis suformuota teismų praktika, turi būti tiksliai nustatytos pavojingo kėsinimosi pradžios ir pabaigos aplinkybės, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Kaltinamasis A. L. parodė, kad būdamas kambaryje išgirdo smūgį į lango stiklą, todėl išėjo į kiemą pažiūrėti, kas vyksta, už vartų ant kelio pamatė A. D., jo paklausė, kas vyksta, į tai A. D. smūgiavo jam kumščiu, tačiau jis nuo smūgio išsisuko, gindamasis jis sudavė A. D. kumščiu į veidą ar petį, nuo ko šis nugriuvo ant žemės, po A. D. atsistojo, vėl bandė jam suduoti kumščiu, į tai jis sudavė A. D. kumščiu į veidą ar petį, įspyrė į šlaunį, nuo ko A. D. nugriuvo ant žemės. Jo parodymus iš dalies patvirtina liudytojo A. V. parodymai, kad išėjęs į lauką A. L. šaukė ant A. D., ko šis daužo langus, liepė baigti triukšmauti. A. L. su A. D. susistumdė. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo A. L. parodymais, nes jie bylos duomenimis nepaneigti. Įvertinęs A. L. parodymus teismas konstatuoja, kad būtent A. D. sukėlė konfliktinę situaciją, suduodamas į kambario, kuriame buvo A. L., langą, A. L. pagrįstai išėjo į lauką išsiaiškinti, kas lauke vyksta, pagrįstai pareikalavo A. D. baigti triukšmauti, nes žinojo, kad šis yra girtas, agresyvus, A. D. pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš A. L. jam smūgiuodamas į galvą, į ką A. L. atsakė suduodamas smūgius A. D., tuo jį sužalodamas. A. D. panaudotas fizinis smurtas buvo realus, akivaizdus ir pavojingas, nes agresyvaus, girto vyriškio smūgiai žmogui į galvą gali sukelti sunkiais pasekmes, tokių pasekmių A. L. išvengė, išvengdamas A. D. smūgių, gindamasis suduodamas smūgius A. D..

Tačiau ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. Būtinosios ginties ribos peržengiamos tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Iš bylos duomenų matyti, kad A. D. pavojingas kėsinimasis į A. L. sveikatą prasidėjo A. D. bandant kelis kartus smūgiuoti A. L. į galvą, į ką A. L. atsakė, suduodamas kumščiu A. D. apie 2 smūgius į galvą, spirdamas į šlaunis, nuo ko šis nugriuvo ant žemės, gulinčiam ant žemės A. D. suduodamas 2-3 smūgius kumščiu į krūtinės kairę pusę. Nustatyta, kad pavojingo kėsinimosi metu A. D. buvo girtas, jo bandymai suduoti smūgius A. L. buvo nesėkmingi, smūgių A. L. išvengė, atsitraukdamas nuo A. D., gindamasis nuo A. D. A. L. smūgiais į galvą, spirdamas į šlaunis pargriovė A. D. ant žemės. Teismas laiko, kad A. D. nugriuvus ant žemės A. D. pavojingas kėsinimasis buvo sustabdytas, prieš gulintį ant žemės A. D. panaudotas A. L. smurtas – 2-3 smūgių kumščiu sudavimas į krūtinės kairę pusę, buvo nereikalingas, aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir tuo A. L. peržengė būtinosios ginties ribas. Iš bylos duomenų matyti, kad suduodamas gulinčiam ant žemės A. D. smūgius kumščiu į krūtinės kairę pusę A. L. bendrai numatė galimybę atsirasti savo pavojingos veikos padariniams (sunkiam A. D. sveikatos sutrikdymui ar mirčiai), vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, t. y. A. L. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo A. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta (Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d.). Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1–6 punktuose. Šiuo atveju tokia aplinkybe yra laikoma nusikalstamos veikos padarymas, peržengiant būtinosios ginties ribas (Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 5 p.). Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis iš esmės prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad A. L. anksčiau jokių teisės pažeidimų nėra padaręs, dirba, prižiūri savo jaunesnį brolį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam A. L. paskyrus švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę – laisvės apribojimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 308 str., 310 str., teismas

n usprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d., 129 str. 1 d., taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. ir nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.