Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2023-09-11 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10565-2023 E. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 115 Eur bauda už tai, kad jis 2023-08-04 21.53 val. Herkaus Manto g. 96, Klaipėdoje, nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų – išvažiavo su savo transporto priemone iš stovėjimo aikštelės, kai policijos pareigūnas vairuotojui nurodė, kad reikės važiuoti kartu patikrinti motociklo variklio skleidžiamą triukšmą, ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybės dokumento tikrinančiam policijos pareigūnui, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2023-09-11 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą Klaipėdos apskrities VPK 2023-09-11 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti, nenustačius jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, požymių.

3. Skundžiama 2023-12-22 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas E. B. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos apskrities VPK 2023-09-11 nutarimą administracinio nusižengimo byloje: iš nutarimo aprašomosios dalies pašalino įrodyta pripažintą aplinkybę, kad E. B. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo – išvažiavo su savo transporto priemone iš stovėjimo aikštelės, kai policijos pareigūnas vairuotojui nurodė, kad reikės važiuoti kartu patikrinti motociklo variklio skleidžiamą triukšmą. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-12-22 nutarties dalį dėl jo skundo ir Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-09-11 nutarimą Nr. 30-ANR_N-10565-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 23216441388 ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

4.1. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamu Institucijos 2023-09-11 nutarimu jo veiksmai pagrįstai buvo įvertintini kaip reikalavimo nevykdymas (ANK 506 straipsnio 4 dalis). Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į policijos pareigūnų parodymus, kad jie prašė E. B. pateikti dokumentus, tačiau to jis nepadarė, tokiu būdu nevykdė reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybės dokumento tikrinančiam policijos pareigūnui. Teismo vertinimu, netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina įvykio vietoje fiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnas M. K. sako E. B.: ,,dokumentus pateikit“ ir tada E. B. atsako, kad „gali per GPA pasižiūrėti“ (vaizdo įrašo export_Iisjm-2.mp4 21:54:21 val.). Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad būtent pareigūnas M. K. bendravo su E. B. ir būtent jo prašė dokumentų, o ne jo kolegė, kuri jau buvo paėmusi G. J. dokumentus, teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti, jog E. B. galėjo nesuprasti, kieno yra prašoma dokumentų. Todėl, teismo vertinimu, jo, E. B., parodymai, kad jis nesuprato jam policijos pareigūnų reikalavimų, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įvykių chronologijos ir vertintini kaip jo pasirinktas gynybos būdas. Apelianto teigimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta dėl toliau nurodomų motyvų.

4.2. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. To paties įstatymo 23 straipsnio 5 punktas nustato, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę.

4.3. Byloje nėra surinkta informacijos, patvirtinančios, kad jis, E. B., būtų padaręs administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką ar kitaip sutrikdęs viešąją tvarką, tad lieka neaišku, kokiu pagrindu pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, prašė jo pateikti asmens dokumentą.

4.4. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-10-693/2018).

4.5. E. B. nurodo, kad įvykio metu 2023-08-04 apie 21.00 val. jis motociklu privažiavo prie savo merginos G. J. į netoli PC „Studlendas“ esančią „Circle K“ degalinę, jog išsiaiškintų, kodėl ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Jokie įtarimai padarius administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką ar kitaip sutrikdžius viešąją tvarką iš pareigūnų pusės jam pateikti nebuvo. Tad ir pagrindo prašyti jo pateikti asmens dokumentą ar jam, E. B., jį teikti policijos pareigūnams nebuvo.

4.6. Be to, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto M. K. 2023-08-05 tarnybiniame pranešime „Dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo“ nurodyta: „Naudojant duomenų bazes buvo nustatyta, kad E. B. yra Klaipėdos AVPK Palangos m. PK reagavimo skyriaus tyrėjas“, buvo surastas jo telefono numeris, buvo patikrinta jo transporto priemonės registracijos informacija. Tačiau E. B. pažymi, kad šiuo atveju jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai galbūt padarius administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką ar kitaip sutrikdžius viešąją tvarką, todėl lieka neaiškus ir faktas, kokiu pagrindu policijos pareigūnai tikrino duomenų bazėse jo asmens duomenis, jo kontaktinius duomenis, transporto priemonės registracijos informaciją ir informaciją apie jo darbovietę. Jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl galbūt padaryto administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar nusikalstamos veikos ar kitaip sutrikdžius viešąją tvarką, todėl policijos pareigūnai neturėjo jokio teisėto pagrindo tikrinti ne tik jo, bet ir su juo susijusius duomenis bei informaciją.

4.7. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai parodė, kad jie prašė jo, E. B., pateikti dokumentus, tačiau to jis nepadarė, tokiu būdu nevykdė reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybės dokumento tikrinančiam policijos pareigūnui. Tai, anot Institucijos ir teismo, patvirtina vaizdo, pavadinimu export_Iisjm-2.mp4, 21:54:21 val., įrašas.

4.8. Tačiau minėtas vaizdo įrašas yra policijos pareigūnės G. R. „Body“ kameros vaizdas, kuri nurodytu laiku (21:54:21 val.) tarnybiniame automobilyje ruošė priemones ir įrangą administracinio nusižengimo protokolo G. J. surašymui. Policijos pareigūnės „Body“ kameros regėjimo laukas apima tik tarnybinio automobilio salono priekinės panelės vaizdą. Tuo tarpu asmens dokumento jo, E. B., teigia prašęs pareigūnas M. K., kurio „Body“ kameros vaizdo įrašo prie bylos nėra pridėto ir kurio nurodytu laiku (21:54:21 val.) net ir kolegės „Body“ kameros regėjimo lauke nesimato. Nerišliai fone girdisi kažkieno pokalbis su neaiškiu adresatu. Garsas taip pat neaiškus. Beje, vaizdo įrašas neapima ir regėjimo lauko, kur stovi jis, E. B.. Jis ir neneigia, kad girdėjo tokį prašymą pateikti asmens dokumentą, tačiau tvirtina, kad šis prašymas buvo skirtas ne jam, o administracinį nusižengimą padariusiai G. J. O fakto, kad policijos pareigūnė tuo metu (21:54:21 val.) jau buvo paėmusi G. J. asmens dokumentą, jis nepastebėjo. Kadangi jokie įtarimai padarius administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką ar kitaip sutrikdžius viešąją tvarką iš pareigūnų pusės jam nebuvo pateikti, jis ir nesitikėjo bei nesuprato, kad reikalavimas pateikti asmens dokumentą galėtų būti adresuotas būtent jam.

4.9. Be to, nei Institucijos nutarime, nei teismo 2023-12-22 nutartyje nėra nei užsiminta, nei konstatuota, kad jis, E. B., padarė administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), nusikalstamą veiką ar kitaip sutrikdė viešąją tvarką, tai policijos pareigūnams būtų tapus teisėta priežastimi prašyti jo pateikti asmens dokumentą. Iš to išeina išvada, kad pareigūnai neturėjo jokio teisėto pagrindo prašyti jo pateikti asmens dokumentą, o jei policijos pareigūnai manė, kad tokį pagrindą jie turi, tai reikalavimą privalėjo išreikšti aiškiai ir nedviprasmiškai.

4.10. Pirmosios instancijos teismas nepagristai pritarė Institucijos nutarime padarytai išvadai, kad jis, E. B., nevykdė reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybės dokumento tikrinančiam policijos pareigūnui, už kurį ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė.

4.11. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia ir sąmoningai nevykdė teisėto policijos reikalavimo. Byloje nėra surinkta nei faktų, nei pateikta neginčijamų įrodymų, kad jis, E. B., asmens dokumento policijos pareigūnams nepateikė tyčia. Beje, apeliantas nurodo, kad jis su savimi asmens dokumento neturėjo, todėl jo net ir nebūtų galėjęs pateikti policijos pareigūnams. Tačiau, E. B. teigimu, jo veiksmuose nėra ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodyto sudėties elemento – tyčios.

4.12. ANK 565¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Be to, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra ne kartą pažymėję, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (LVAT nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010; LAT nutartys Nr. 2AT24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

4.13. Apelianto teigimu, tiek priimant Institucijos nutarimą, tiek skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl jo skundo, buvo padaryta esminių proceso teisės – nekaltumo prezumpcijos ir įrodymų pakankamumo administracinei atsakomybei taikyti taisyklių – pažeidimų, kurie nurodyti šiame apeliaciniame skunde, todėl minėti procesiniai dokumentai turėtų būti panaikinti ir administracinė teisena jam, E. B., nutraukta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, E. B. kategoriškai nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir teigia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų – nepateikė vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybės dokumento tikrinančiam policijos pareigūnui. Apeliantas pažymi, kad jokie įtarimai padarius administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką ar kitaip sutrikdžius viešąją tvarką iš pareigūnų pusės jam nebuvo pareikšti (tai policijos pareigūnams būtų tapus teisėta priežastimi prašyti jo pateikti asmens dokumentą), todėl jis nesitikėjo ir nesuprato, kad reikalavimas pateikti asmens dokumentą galėtų būti adresuotas būtent jam, o jei policijos pareigūnai manė, kad tokį pagrindą jie turi, tai reikalavimą privalėjo išreikšti aiškiai ir nedviprasmiškai. Šiuo atveju jis pats 2023-08-04 apie 21.00 val. motociklu privažiavo į „Circle K“ degalinę, esančią netoli PC „Studlendas“, prie savo merginos G. J., jog išsiaiškintų, kodėl ji buvo sustabdyta pareigūnų, ir jam privažiavus pareigūnai nenurodė, jog ir jis įtariamas padaręs administracinį nusižengimą ar kitą teisės pažeidimą, todėl jis nesitikėjo ir nesuprato, kad reikalavimas pateikti asmens dokumentą galėjo būti adresuotas ir jam, o šiuo atveju, apelianto teigimu, pareigūnams nebuvo jokio teisėto pagrindo prašyti jo pateikti asmens dokumentą, kai jokie įtarimai dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo ar kito teisės pažeidimo padarymo pareigūnų jam nebuvo pareikšti. Šiuo atveju nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad jis, E. B., tyčia nepateikė policijos pareigūnams asmens dokumento, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį jam turi būti nutraukta.

7. Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos 2023-09-11 nutarimo, E. B. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų – išvažiavo su savo transporto priemone iš stovėjimo aikštelės, kai policijos pareigūnas vairuotojui nurodė, kad reikės važiuoti kartu patikrinti motociklo variklio skleidžiamą triukšmą, ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybės dokumento tikrinančiam policijos pareigūnui.

8. Kadangi byloje nėra ginčijama skundžiama teismo 2023-12-22 nutartimi pripažinta kaip neįrodyta Institucijos 2023-09-11 nutarime nurodyta aplinkybė, kad E. B. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo – išvažiavo su savo transporto priemone iš stovėjimo aikštelės, kai policijos pareigūnas vairuotojui nurodė, kad reikės važiuoti kartu patikrinti motociklo variklio skleidžiamą triukšmą, apygardos teismas šiame procesiniame sprendime pasisakys tik dėl administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. apeliaciniame skunde ginčijamos aplinkybės, jog, apelianto teigimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad jis, kaip nurodyta Institucijos 2023-09-11 nutarime, tikrinančiam policijos pareigūnui tyčia nepateikė vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybės dokumento.

9. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

10. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė, inter alia (be kita ko), kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymų įgyvendinamuosiuose aktuose. Policijos įstatymo 21 straipsnyje, reglamentuojančiame policijos įgaliojimus, inter alia (be kita ko), numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

11. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nėra pakankami neginčijamai nustatyti, jog E. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, o tuo pačiu ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje, t. y. kad jis nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimą ar asmens tapatybės dokumentą.

12. Kaip matyti iš skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo 2023-12-22 nutarties, šis teismas E. B. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, grindė iš esmės policijos pareigūnų G. R. ir M. K., kurio reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimą ar kitą asmens tapatybės patvirtinantį dokumentą, kaip nurodyta šių pareigūnų 2023-08-05 ir 2023-08-09 tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 15, 16) ir jų pagrindu 2023-08-17 E. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 11–12) bei ginčijamame Institucijos 2023-09-11 nutarime (b. l. 8–9), bylos nagrinėjimo apylinkės teisme duotais parodymais, kad E. B. buvo prašoma pateikti dokumentus, tačiau to jis nepadarė, kuriuos, teismo vertinimu, pagrindžia policijos pareigūnų įvykio vietoje fiksuotas vaizdo įrašas export_Iisjm-2.mp4, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kaip pareigūnas M. K. sako E. B.: „dokumentus pateikit“, į tai šis atsako, jog „gali per GPA pasižiūrėti“ (įrašo 21:54:21 val.). Apylinkės teismo vertinimu, nors E. B. teigė, kad šis pareigūno prašymas, jo nuomone, buvo skirtas ne jam, o G. J., tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad policijos pareigūnė jau buvo paėmusi G. J. dokumentus, taip pat pareigūno M. K. parodymai, kad jis dokumentų prašė būtent E. B., vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad būtent pareigūnas M. K. bendravo su E. B., o ne jo kolegė, neleidžia abejoti, jog E. B. galėjo nesuprasti, kieno yra prašoma dokumentų. Tokie E. B. parodymai, jog jis nesuprato jam policijos pareigūnų reikalavimų, apylinkės teismo vertinimu, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įvykių chronologijos ir yra jo pasirinktas gynybos būdas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys (t. y. nei policijos pareigūnų M. K. ir G. R. teisme duoti parodymai, nei byloje pareigūnų pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys) neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad E. B. nevykdė teisėto valstybės tarnautojo, šiuo atveju – policijos pareigūno M. K., kaip nurodyta pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir jų pagrindu E. B. 2023-08-17 surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 11–12) bei vėliau 2023-09-11 priimtame Institucijos nutarime, reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimą ar kitą asmens tapatybės patvirtinantį dokumentą.

13. Policijos pareigūno M. K. 2023-08-05 tarnybiniame pranešime „Dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo“, be kita ko, nurodyta: „Bendraujant su pažeidėja privažiavo motociklas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išgirdau, kaip motociklo variklio skleidžiamas garsas galimai viršija gamintojo nustatytus parametrus, todėl priėjau prie vairuotojo ir paprašiau vairuotojo pažymėjimo ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento <...>“ (b. l. 15). Tačiau apygardos teismui peržiūrėjus policijos pareigūnų į bylą pateiktą vaizdo įrašą export_Iisjm-2.mp4, visų pirma pažymėtina, kad jame, skirtingai nei nurodoma pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, E. B. privažiavus prie pareigūnų joks galingas jo vairuojamo motociklo variklio garsas neužfiksuotas, apie tai pareigūnas M. K., kaip matyti, bendraudamas su E. B., ir nenurodo ir dėl galimo pažeidimo pateikti dokumentų (vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybės dokumento) E. B. nereikalauja. Iš šio vaizdo įrašo aiškiai girdėti, kaip pareigūnė R., kuri prisistatė ir pristatė savo kolegą K., bendrauja su galimai greitį viršijusia mergina (kaip vėliau nustatyta, G. J.), nurodydama, kad ji viršijo leistiną 50 km/h greitį 67 km/h (fiksuotas važiavimo greitis 117 km/h), ir prašo jos pateikti dokumentus, tuo tarpu pareigūnas M. K., kaip užfiksuota šio įrašo 21:53:04 val., šalia stovinčiam E. B. sako: „Žiauriai jums pasisekė, kad pasiėmėt panelę kartu pasivažinėt, būtumėt jūs abudu kritę“, tačiau, kad ir jis, E. B., būtų įtariamas kokio nors administracinio nusižengimo padarymu, nenurodo ir jo pateikti dokumentų – vairuotojo pažymėjimo ar kitą asmens tapatybės patvirtinančio dokumento, kaip užfiksuota abiejų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir kaip jie nurodė apklausimai kaip liudytojai teisme, E. B. nereikalauja. Priešingai, minėto vaizdo įrašo 21:56:51 val. užfiksuota, kaip pareigūnas M. K. sako G. J.: „Būtumėt greičiau važiavus, būtumėt ne jūs kibus.“ Ir nors, kaip nurodoma Institucijos atsiliepime ir skundžiamoje teismo nutartyje, šio įrašo 21:54:21 val. užfiksuota, kaip pareigūnas M. K. sako E. B. „dokumentus pateikit“ ir tada šis atsako „per GPA galit pasižiūrėti“, tačiau šiame vaizdo įraše neužfiksuota (nesimato) – tuo metu pareigūnė G. R., kurios „Body“ kameros įrašai teismui pateikti, jau sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir jos vaizdo įrašuose jokie asmenys nebesimato, kad dokumentų reikalaujama būtent iš E. B. Nagrinėjamu atveju jokiais neginčijamais bylos duomenimis lieka nepaneigti E. B. parodymai, jog jis nesitikėjo ir nesuprato, kad reikalavimas pateikti dokumentus galėtų būti adresuotas būtent jam. Dėl to galima daryti tik prielaidą, tačiau prielaidomis grįsti asmens kaltės, t. y. šiuo atveju neabejotinai pripažinti, kad E. B. tyčia nepateikė policijos pareigūnams asmens dokumento, negalima. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, kaip minėta, tam, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju – policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymų įgyvendinamuosiuose aktuose. Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais turi teisę tikrinti su tuo susijusių asmenų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti (Policijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau šiuo atveju E. B. jokie įtarimai padarius administracinį nusižengimą nebuvo pareikšti (tokių duomenų byloje nepateikta), todėl ir pagrindo reikalauti E. B. pateikti dokumentus, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo, todėl ir kaltinimas E. B., kad jis nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimą ar asmens tapatybės dokumentą, nepagrįstas.

14. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnų M. K. ir G. R. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pakankamai profesionalūs. Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodo matę ir stebėję, kad maksimalų leistiną važiavimo greitį viršijo ne tik motociklą vairavusi G. J., bet ir toje pačioje kompanijoje prieš ją važiavę dar du motociklai (vieną jų vairavo E. B.), tačiau pareigūnai, net ir matydami šių motociklų valstybinius numerius, nesugebėjo techninėmis priemonėmis fiksuoti jų greičio. Teismo nuomone, pareigūnams pakankamai ilgą laiką stebint ir filmuojant prieš G. J. vairuojamą motociklą važiuojančius dar du motociklus, kurių važiavimo greitis akivaizdžiai buvo dar didesnis už techninėmis priemonėmis nustatytą G. J. važiavimo greitį, tokia filmuota vaizdo medžiaga būtų davusi pakankamą pagrindą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl greičio viršijimo ir kitų dviejų motociklų vairuotojams, tačiau to padaryta nebuvo. Pareigūnų pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose fiksuotame pareigūno M. K. bendravime su G. J. bei E. B. bei pareigūno išsakytose replikose taip pat galima įžvelgti M. K. nusivylimą ir nepasitenkinimą, jog techninėmis priemonėmis pavyko užfiksuoti tik lėčiausiai iš visų trijų motociklų važiavusio G. J. vairuoto motociklo greitį, o du greičiau važiavę motociklininkai lieka nepatraukti administracinėn atsakomybėn. Šiame kontekste negalima atmesti ir prielaidos, jog pareigūnas M. K., reaguodamas į galimai prieš tai greitį viršijusio E. B. privažiavimą prie bendraujančių su G. J. pareigūnų ir jausdamas nepasitenkinimą nepavykus užfiksuoti galimo greičio viršijimo, galėjo ir be jokio objektyvaus pagrindo inicijuoti E. B. vairuojamo motociklo skleidžiamo triukšmo lygio matavimą.

15. Bet kuriuo atveju, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareigūnai M. K. ir G. R. tuo metu būtų vykdę transporto priemonių skleidžiamo garso kontrolę. Pareigūnų pateikti vaizdo ir garso įrašai nepatvirtina liudytojo M. K. parodymų apie neva jo girdėtą galimai nustatytas normas viršijantį E. B. motociklo garsą. Byloje taip pat nesurinkta patikimų duomenų, jog policijos pareigūnai būtų E. B. išsakę aiškų ir suprantamą reikalavimą, jog reikės vykti kartu matuotis motociklo skleidžiamo triukšmo lygį – apylinkės teismui šią aplinkybę pripažinus neįrodyta, Institucija su teismo sprendimu sutiko ir jo apeliacine tvarka neskundžia. Be to, nors liudytojas M. K. teisme parodė, kad pastebėjo, jog yra perdarytas E. B. motociklo išmetimo vamzdis ir dėl to galėjo būti skleidžiamas didesnis triukšmas, policijos pareigūnai, identifikavę tiek motociklą, tiek jo vairuotoją, ir vėliau nesiėmė jokių priemonių patikrinti motociklo techninę būklę, kas dar labiau sustiprina abejones dėl pareigūno M. K. galimo subjektyvumo vertinant E. B. motociklo skleidžiamą triukšmą ir galimus konstrukcijos pakeitimus.

16. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje ne tik patikimai ir neginčijamai nenustatytas policijos pareigūno aiškiai ir suprantamai išsakytas reikalavimas E. B. pateikti patikrinimui dokumentus, bet ir apskritai nenustatytas teisėtas pagrindas policijos pareigūnams tikrinti E. B. asmens dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas Institucijos 2023-09-11 nutarimą ir dėl jo priimtą skundžiamą teismo 2023-12-22 nutartį panaikinti ir E. B. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį bei ANK 417 straipsnio 7 dalį nutraukti (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimą bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį E. B. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.