- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-365-138-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-00410-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- S. V., A. O.
- Civilinis ieškovas
- G. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, nuteistajam S. V. , teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-04 nuosprendžio, kuriuo:
S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Paskirtoji bausmė BK 64 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu subendrinta su 2008-04-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, dalinai atlikta laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo.
Civilinio ieškovo G. D. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista solidariai iš S. V. ir A. O. 700 Lt (septyni šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo.
Kitas nuteistasis A. O. nuosprendžio neskundžia.
Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. nuteistas už tai, kad jis ir A. O. , veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2009 metų gegužės 2 d. apie 12.00 val. iš (duomenys neskelbtini), esančio namo sandėlio pagrobė svetimą turtą – G. D. priklausantį motorolerį X-Star, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės, bei šalmą, kurio vertė 160 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiam G. D. 1000 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, sutinka atlyginti padarytą žalą, todėl, jo nuomone, paskirtoji bausmė yra per griežta.
Posėdyje gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai pripažino S. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Bausmė nuteistajam yra paskirta teisingai.
LR BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, į įstatymo nurodytas aplinkybes atsižvelgė.
Apylinkės teismas teisingai įvertino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog S. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. V. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Be to, S. V. anksčiau teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs. Įvertinant tai, jog S. V. neturi pastovaus pajamų šaltinio, nes niekur nedirba, ir nors atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau išvadų iš to nepadarė ir vėl daro nusikaltimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. V. turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Visa aukščiau išvardinta byloja apie nuteistojo polinkį nusikalsti, tai, kad nusikalstamų veikų darymas tapo nuteistojo pragyvenimo šaltiniu, tai, kad jis nėra linkusi taisytis asmenybė, yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, o ne alternatyvi bausmės rūšis, tokia kaip bauda, areštas, ar laisvės apribojimas, o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus, į jo nenorą taisytis. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Teismas paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė, nei baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta, todėl švelninti S. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtąją bausmę įstatyminio pagrindo nėra.
Darytina išvada, kad S. V. apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.