Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto S. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimo, kuriuo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį 2000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nubaustas už tai, kad 2011-03-20, apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Apeliaciniame skunde S. S. teigia, kad, baigęs darbą, visą dieną nevalgęs, namuose išgėręs butelį alaus, po kurio laiko nutarė pastatyti į garažą automobilį. Vos tik išvažiavo iš kiemo, sustabdė policijos darbuotojai. Tikrinant alkotesteriu, buvo nustatyta 1,54 promilių alkoholio. Kadangi su tokiais duomenimis nesutiko, buvo tikrinamas kompiuteriu. Kompiuteriu buvo nustatytas 1,46 promilių girtumas. Policijos pareigūnai paaiškino, kad matavimo alkotesteriu paklaida gali siekti 5 procentus. Surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą vyriausiasis patrulis pažymėjo, kad iš 1,54 promilių reikalinga atimti 5 procentų paklaidą. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir paskyrė nuobaudą už sunkesnį administracinį teisės pažeidimą – ATPK 126 str. 4 d., nors turėjo bausti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Apeliantas tvirtina, kad jam vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas, nes jam pažadėtas vairuotojo darbas. Dabartiniu metu dirba atsitiktinius darbus, nuolatinį darbą surasti labai sunku, pragyvenimui trūksta lėšų. Per 16 metų niekada nevairavo automobilį būdamas išgėręs, niekada nebuvo baustas už analogišką pažeidimą, anksčiau smulkių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padaręs buvo, baudas sumokėjo, nuobaudos jau seniai negalioja. Nubaustasis prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimą pakeisti, jo administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies perkvalifikuoti į ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikyti ATPK 30-1 straipsnį ir paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą.

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatas savo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 302-8 straipsnio 1 dalyje, neįvykdė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą nei per 14 dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos, nei vėliau raštu Klaipėdos apygardos teismui nepateikė, o Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška 2011-04-19 pranešime policijos komisariatui ATPK 302-8 straipsnio 1 dalyje numatytą valstybinės institucijos pareigą atsiliepti raštu į apeliacinį skundą nepagrįstai išaiškino kaip policijos komisariato teisę, bet ne pareigą tai padaryti (b. l. 21).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nutarimas naikintinas dėl padaryto esminio proceso teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo priėmimui (ATPK 302-17 str. 1 d. 5 p.).

Nors skundžiamame Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarime S. S. pažeistas Kelių eismo taisyklių punktas nenurodytas, iš 2011-03-20 administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad 2011-03-20 16 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 2).

Iš to paties protokolo turinio matyti, kad apelianto girtumas buvo matuojamas alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, kurio Nr. 19055. Patikros sertifikatas patvirtina, kad šis alkotesteris tinkamas naudoti iki 2011-07-18. Jo rodmenų paklaida intervale nuo 0 iki 4 promilių gali būti +(–) 5 procentai (b. l. 10).

2011-03-20 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad S. S. buvo nustatytas 1,54 promilių su 5 procentų paklaida girtumas, S. S. su patikrinimo rezultatu sutiko (b. l. 2). Nustatytą promilių skaičių patvirtina asmens blaivumo testo kvitas. Šio kvito duomenys patvirtina, kad S. S. blaivumas buvo patikrintas 2011-03-20 16 val. 51 min. (b. l. 9).

Iš policijos pareigūnų E. L. ir M. A. tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad S. S. su alkotesterio rodmenimis sutiko, apie alaus gėrimą nieko neminėjo (b. l. 6, 7).

Kad S. S. blaivumas (girtumas) buvo matuojamas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, du kartus, kad antrą kartą kažkokiu kompiuteriu buvo nustatytas 1,46 promilių girtumas, duomenų byloje nėra.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 4523 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 p.).

Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (paminėtų Taisyklių 6. p. 6.1. p., 6.3. p., 9. p., 9.1. p., 9.3. p.). Nustačius neblaivumą, nurodomas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintas neblaivumo (girtumo) laipsnis: lengvas (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), vidutinis (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) ar kitoks neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis), kuriais yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Vadovaudamasis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas), o šiuo atveju ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444?4788/2009). Skundžiamas nutarimas priimtas nesilaikant paminėtų reikalavimų.

Įvertinus ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatą ir ATPK 216 straipsnį, nustatantį organus (pareigūnus), įgaliotus nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, darytina išvada, jog rinkti įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai.

Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos teismo posėdžiuose ATPK 283 straipsnyje nustatyta tvarka ir viešai (ATPK 254 str.). Iš skundžiamos nutarties įžanginės dalies galima manyti, kad S. S. bylos nagrinėjimo dieną į teismą atvyko, posėdyje dalyvavo, tačiau teismo posėdžio protokolo byloje nėra. Nagrinėjant S. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo ištirtos ir įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliaciniame skunde yra duomenų, kad S. S. blaivumas (girtumas) buvo matuojamas du kartus, kad matavimų duomenys buvo skirtingi. Nesant teismo posėdžio protokolo, neįmanoma įvertinti to, ką S. S. aiškino teismo posėdyje (jeigu jam buvo leista kalbėti), ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pareiškė kokius nors prašymus, kaip tie prašymai buvo išspręsti, ar nebuvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės (ATPK 272 str. 1 d.), taip pat, kokius įrodymus teismas vertino. Yra pagrindo manyti, kad teismo posėdžio nebuvo iš viso.

Kadangi S. S. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 254, 257, 283 straipsnių reikalavimus, tie pažeidimai laikomi esminiais proceso teisės pažeidimais, turėjusiais įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, skundžiamas nutarimas kaip nepagrįstas ir neteisėtas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302-12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimą, kuriuo S. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.