- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-4493-887/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01557-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- J. G., G. P.
- Advokatai
- Asta Bilinskienė, Gražina Versockienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovei advokatei Gražinai Versockienei, atsakovui J. G., jo atstovei advokatei Astai Bilinskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams G. P. ir J. G. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Alytaus rajono savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų G. P. ir J. G. 592,26 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam nuo 2014-04-16 iki 2017-04-27 asmeninės nuosavybės teise priklausė 1,26 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame sklype, šalia kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą, nuo jo vaikystės augo didelis 60-70 metrų skersmens ir 12 metrų aukščio klevas, kuriuo jis daug metų rūpinosi, buvo aptvėręs, tręšė, nes kai kurios medžio šakos pradėjo džiūti. Medžio kamienas buvo pažeistas nuo žemės į viršų plote apie 30 cm ir aukštyje apie 1,5 m. Tręšiamas medis atsigavo, labiau sužaliavo, suvešėjo lapai. Baimindamasis dėl medžio būklės, tam atvejui, jeigu medį prireiktų nukirsti, jis kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti leidimą medžio kirtimo darbams atlikti. 2016-06-16 jam buvo išduotas Leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti Nr. AP-1-82. Šį leidimą ketino panaudoti suradęs medienai pirkėją. Jam 2016-12-27 apie 11.00 val. telefonu paskambino S. S., kuris pranešė, kad vėjas nuvertė jo žemės sklype augusį klevą, kuris užvirto ant kelio ir užkirto transporto eismą į (duomenys neskelbtini) kaimą. S. S. negalint nutempti klevo nuo kelio, jis kreipėsi pagalbos į kitą pažįstamą - G. U., kuris turėjo traktorių ir kitą sunkiąją techniką. Kitą dieną nuvykęs nutempti medžio nuo kelio, G. U. jo nerado, medis jau buvo nuvežtas. Po keleto dienų jam paskambino atsakovė G. P., kuri pasakė, kad medis nėra jo nuosavybė, bet priklauso AB „Energijos skirstymo tinklai“. Atsakovė paaiškino, kad buvo atvykę minėtos bendrovės atstovai su dokumentais, planais ir norėjo pasiimti nuvirtusį medį. Tačiau atsakovė su atsakovu J. G. paprieštaravo ir medį nupirko. Pasak atsakovės, sumokėjus AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) darbuotojams, kranu sukrovus medieną, ši buvo atvežta prie atsakovo grūdų sandėlio. Jis 2017 metų sausio mėnesį nuvyko pas atsakovą ir pamatė du didelius rąstus po 6 m ilgio ir 120 cm skersmens, gulinčius šalia sandėlio. Kita klevo stambių šakų medienos dalis 30 - 50 cm skersmens jau buvo supjauta ir dalis sukapota. Atsakovai jam paaiškino, kad medienos neatiduos, nes medis jam nepriklausė. Jis atsakovams liepė medienos neliesti, kol išsiaiškins su ESO dėl nuosavybės teisės, tačiau iš kaimo gyventojų sužinojo, kad atsakovė nedelsdama pasamdė V. S. ir A. M., kurie skubos tvarka medieną supjaustė ir sukapojo. Atsakovė G. P. kito atsakovo automobiliu ir priekaba per savaitę laiko susivežė dalį medienos į savo namus (duomenys neskelbtini), kita dalis medienos liko pas atsakovą J. G.. Tokiu būdu atsakovai pasisavino apie 12 kubinių metrų gamybinės medienos ir apie 5 kubinius metrus malkinės medienos. Jis kreipėsi į Prienų miškų urėdijos regioninį padalinį, kurios vyriausiasis miškininkas T. Z. 2019-04-24 išvirtusio klevo medieną įvertino 592,26 Eur. Iš pradžių atsakovai sutiko atlyginti jam medienos vertę, tačiau ilgainiui pradėjo išsisukinėti nuo šios prievolės.
Ieškovo R. K. atstovė advokatė Gražina Versockienė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovui priklausiusiame žemės sklype, prie kelio nuo pat ieškovo vaikystės augo didelis klevas, kuriuo rūpinosi ieškovo tėvai, po to pats ieškovas. Jis medį prižiūrėjo, tręšė. Medis dėl savo amžiaus buvo pradėjęs džiūti, tačiau ieškovo prižiūrimas atsigavo, sužaliavo. Tačiau baimindamasis, kad medis gali išgriūti, kreipėsi į savivaldybę leidimo kirsti medį. Faktas, kad savivaldybė išdavė prašomą leidimą, vadovaujantis preliminariais matavimais, kuriuose nurodyta medžio buvimo vieta, patvirtina medžio priklausomybę ieškovui. Ieškovas net ir turėdamas leidimą medžio nekirto, nes nuolatos vertino medžio būklę. Tačiau medžiui nuvirtus, jį savo poreikiams pasisavino atsakovai. Atsakovai tvirtino, kad medis priklauso ESO. Tačiau pastarieji parašė ieškovui, kad nelaiko medžio savo nuosavybe ir nedavė atsakovams nurodymo paimti medį. Ieškovas prašė atsakovų medienos neliesti, tačiau šie medieną panaudojo malkoms. Todėl ieškovas parašė pareiškimą dėl vagystės, tačiau atsakovams sutikus grąžinti medieną, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tarp šalių nėra ginčo, kurioje vietoje augo medis, ieškovas sutinka su atsakovų parodyta vieta, tačiau ieškovas nesutinka, kad medis augo kelio teritorijoje, nes šie argumentai neįrodyti. Rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) būtent ginčo atkarpa, kaip nekilnojamasis daiktas buvo suformuotas tik 2019-02-21 pažymos pagrindu, Nekilnojamojo turto registre įrašas galioja nuo 2019-03-18, pati nekilnojamojo daikto kadastro byla suformuota 2018-06-28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl 2016-12-27 įvykio, kuomet augo medis. Atsakovų įrodinėjamos aplinkybės, t. y. ginčo teritorijos priskyrimas keliui įvyko po medžio išvirtimo, dėl to vertina, kad tai nėra susiję su šiuo ginču. Ieškovas dėjo visas pastangas gauti kelio preliminarių matavimų planą, kadangi kadastrinių matavimų planas rengiamas pagal teritorijų planavimo dokumentą, iš kurio bent preliminariai turėtų būti įmanoma nustatyti daikto ribas. Tačiau gavo Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus atsakymą, kad kelio kadastriniai matavimai buvo rengiami teritorijų planavimo dokumentų pagrindu, kuriuose nėra nurodytos, t. y. detalizuojamos kelio ribos. Todėl susiklostė situacija, kad 2016-12-27 ieškovas turėjo preliminarų teritorijų planavimo dokumentą, kuriame aiškiai nurodytos žemės sklypo ribos ir medis aiškiai patenka į žemės sklypo ribas, todėl teismas turėtų vadovautis įrodymais, 2016-12-27 patvirtinančiais ieškovo nuosavybę į medį. Nėra jokių duomenų, kuriuos būtų galima sulyginti, kokie kelio matmenys buvo 2016-12-27. Preliminariuose planuose kelio ribos nėra nurodytos. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu kelio kadastriniai matavimai atlikti ne bylai aktualiu laikotarpiu. Ieškovas neginčija, kad kelias, kaip objektas egzistavo, tačiau nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, tikslios kelio ribos ir riboženkliai tapo aiškūs tik atlikus matavimus. Anksčiau kelias buvo žvyruotas, jo ribos buvo mažesnės, todėl negalima teigti, kad kelias visuomet turėjo 18 metrų ribas. Ieškovo nuomone visa mediena turėjo savo vertę. Medienos vertę patvirtina vyriausiojo miškininko T. Z. fiksavimo aktas, atsakovai kitų įrodymų dėl medžio vertės nepateikė. Ieškovas turi fotonuotraukas, savivaldybės išduotą leidimą medžio kirtimui, kuriais vadovaujantis buvo galimybė objektyviai įvertinti medienos būklę ir nustatyti vertę. Miškų urėdija turi teisę atlikti tokią funkciją–nustatyti medienos vertę.
Ieškovas R. K. prašė ieškinį tenkinti, sutiko su atstovės advokatės Gražinos Versockienės duotais paaiškinimais. Medienos vertė buvo skaičiuojama pagal tam tikrą metodinę schemą ir praktiką. Vertė buvo paskaičiuota iš dokumentų–nuotraukų bei užfiksuotų parametrų. Žalos dydį nustatė kaip malkinės, pačia žemiausia kaina, nors tokius medžius, ypač senus klevus, naudoja gamyboje, nes medis kietas. Patvirtino, kad tarp šalių nėra ginčo, kurioje vietoje augo medis, ieškovas sutinka su atsakovų parodyta vieta. Tačiau ieškovas nesutinka su atsakovų įrodinėjamomis ribomis. Ieškovas į vietą savo matininkų nekvietė, nes vertina, kad, kuomet 1997 metais jo tėvams buvo atkurta nuosavybė, dokumentuose yra nurodyta teritorija ir ribos. Atsakovų įrodinėjamus matavimus ginčija į bylą pateiktu savo preliminariu planu bei 2019-11-29 teismui pateiktais planais. Kuomet kelias buvo žvyruotas, jo ribos buvo ne 18 metrų, o daugiausia 14 metrų. Kuomet buvo keičiamos kelio ribos, t. y. didinamos, užgožiančios jam priklausiusio žemės sklypo dalį, žemėtvarka privalėjo jį informuoti, kadangi turėjo preliminarius duomenis. 2010 metais preliminarios linijos buvo praplėstos, o kadastriniai matavimai atlikti tik iškilus šiam klausimui. Ieškovo vertinimu medis nebuvo supuvęs, kadangi iš nuotraukų matyti, kad medžio lapai žaliavo, todėl mediena turėjo savo vertę. Ieškovui kreiptis į urėdiją dėl vertės nustatymo parekomendavo miškininkai iš Vilniaus, davė kontaktinius duomenis. Dėl vertės nustatymo ieškovas į miškininką kreipėsi ruošiant ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovų G. P. ir J. G. atstovė advokatė Asta Bilinskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovai palaiko savo išdėstytą poziciją atsiliepime į ieškinį. Dėl to, kad ginčo medis buvo ir kad išvirtusį medį pasiėmė atsakovai, tarp šalių ginčo nėra. Vėjui nuvertus medį ant kelio, į vietą buvo atvykusi regiono kelių tarnyba, kadangi tokių padarinių šalinimas įeina į tarnybos funkcijas. Regiono kelių tarnyba įvertino, kad medis dėl savo būklės bevertis, leido atsakovams pasiimti medį, dargi su savo transportu nuvežė medį iki atsakovų namų, mainais paprašydami atsakovų sutvarkyti kelią surinktų smulkias šakas. Taigi, atsakovai medžio paėmimą suderino su VĮ Regiono keliai. Šioje byloje kyla ginčas dėl medžio priklausomybės. Atstovė nesutinka su teiginiu, kad kelias, kaip objektas, atsirado tik 2018 metais. Ieškovai patys pateikė į bylą Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus raštą ir atitinkamai ištrauką iš Miroslavo kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės miško ir vandens telkinių planų, Miroslavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir kelių schemą. Kelias yra specifinis darinys ir negalima teigti, kad kelias, kaip objektas, atsiranda tik tada, kai Nekilnojamojo turto kadastre atsiranda nekilnojamojo turto kadastro byla. Lygiai taip pat kaip koks nors žemės sklypas, jeigu žemės sklypas užfiksuotas dokumentuose, bet neužregistruotas nekilnojamojo turto registre, tai tik nebus išviešinimo, tačiau tai nereiškia, kad tokio objekto nėra. Jeigu žemės sklypams rengiami planai, abrisai, tai keliai yra matomi žemės reformos žemėtvarkos projekte, valstybės neprivatizuojamoje žemėje ir kelių schemoje. Ieškovas, pateikdamas pastaruosius dokumentus, patvirtino faktą, kad kelias kaip objektas egzistuoja nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo. Ieškovas teigia, kad iki 2018 metų kadastrinių matavimų atlikimo, kelio ribos buvo vienokios, o atlikus kelio kadastrinius matavimus buvo užgožtas jo žemės sklypas. Nesutinkant su šiuo teiginiu paaiškintina, kad pirmiausia parengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, tada žemės sklypai paženklinami vietoje ir surašomas abrisas, tada parengiamas žemės sklypo planas ir atitinkamai registruojant nuosavybę pagal žemės sklypo planą ribos įklojamos kadastro žemėlapyje. Ieškovas 2019-09-13 pateikė į bylą planą, įvardintą kaip ieškovo žemės sklypo ribos, kuriame matyti, kad žemės sklypo ribos įklotos 2009-2010 metais. Kelio kadastriniai matavimai dar nebuvo atlikti. Išdidinus šį planą matyti, kad ieškovo žemės sklypo riba, sulyginus su atliktais kadastriniais matavimais, yra tokia pati, ji nesiskiria. Jeigu atlikus kelio kadastrinius matavimus būtų persidengimas, kelio ribos užgožtų ieškovo žemės sklypą, tai atsispindėtų kadastro žemėlapyje. Atitinkamai VĮ Registrų centras tą klausimą turėtų išspręsti kreipdamiesi į Nacionalinę žemės tarnybą, tokiu atveju ribų įklojimas neatliekamas. Tačiau iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad jokių persidengimų nėra. Senos ribos nebuvo keičiamos, jos tik buvo įteisintos kadastriniais matavimais. Įstatymai nenumato galimybių nustatytas vienokias ribas pakeisti kitomis ribomis. Nesvarbu kuriais metais ar 2006 metais, ar 2016 metais žemės sklypo ribos visada vienodos. Nebent turėtų būti ginčas, akivaizdus persidengimas, ieškovas turėtų padaryti kadastrinius matavimus ir įrodyti, kad buvo kitaip. Pagal byloje esančius žemės reformos žemėtvarkos projektą, abrisą, planą ir pagal tai, kas įklota kadastro žemėlapyje, matyti, kad persidengimų nėra. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos nustatomos pagal tas ribas, kurios buvo nustatytos preliminariais matavimais. Galima situacija, kad trūksta ploto, tačiau ribos turi išlikti tos pačios, o yra numatyta metodika dėl viršpločio kompensavimo. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo riba buvo kitokia negu užfiksuota šiandieną. Faktas, kad ieškovas rūpinosi medžiu, nepatvirtino nuosavybės. Savivaldybė, išduodama ieškovui leidimą kirsti medį, gavo tokį patį ieškovo žemės sklypo ribų pažymėjimą, kuriame medžio buvimo vietą ieškovas akivaizdžiai pažymėjęs kitoje vietoje. Tikėtina, kad pažymėjo vietą, kurią ieškovas rodė nuvykus į vietą. Girininkas yra tik vienas iš urėdijos darbuotojų ir neaišku, ar jam buvo suteikti įgalinimai nustatinėti žalos dydį. Jeigu tai būtų urėdijos atsakymas patvirtintas urėdo, o ne girininko, galbūt galima būtų tvirtinti, kad tinkamas įrodymas byloje dėl žalos dydžio nustatymo. Tačiau, akivaizdu, kad įvertinimas padarytas teorinis, neatvykus į vietą ir neapžiūrėjus išlikusio kelmo. Vertinimas atliktas pagal tai, ką ieškovas pasakė girininkui, tvirtindamas, kad mediena buvo labai geros kokybės. Ieškinys visiškai nepagrįstas dėl žalos dydžio bei mano, kad ieškovas apskritai neturi teisės reikšti ieškinį, ne dėl jam priklausančio turto, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Atsakovas J. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, palaikė atstovės advokatės Astos Bilinskienės paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad medį jiems leido pasiimti VĮ Regioniniai keliai atstovai, kurie išmatavimo kelio ribas, pasakė, kad medis yra kelio zonoje. Kadangi jie pasakė, kad medį išveš į sąvartyną, nes niekam netinkamas, tuomet jis paprašė atiduoti medį jam malkoms. VĮ Regioniniai keliai darbuotojai atvežė medį į jo kiemą su sąlyga, kad jis nurinks nuo kelio smulkias šakas. Medžio būklė buvo prasta, jis buvo supuvęs, trūko, tik vienas kraštas buvo sveikesnis. Atvežtas medis prie jo namų gulėjo pusę metų, ieškovas turėjo galimybes bet kada realiai įvertinti medį. Ieškovas pats buvo atvažiavęs pasižiūrėti, bet nieko nedarė, pasakė, kad gali daryti ką nori. Ieškovas palaukė tris metus, kada jau medienos nėra, neįmanoma nustatyti realios būklės, pradėjo reikšti pretenzijas ir nori pasipelnyti. Nesuprantama, kaip ieškovas galėjo gauti medžio įvertinimą, jeigu jo niekas nematė. Jau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vagystė nebuvo įvykdyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui nuo 2014-04-16 iki 2017-04-27 asmeninės nuosavybės teise priklausė 1,26 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalia kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą augo didelis, t. y. 60 – 70 metrų skersmens ir 12 metrų aukščio klevas, kurį ieškovas prižiūrėjo kaip savo medį. Vėjas 2016-12-27 klevą nuvertė, o jį pasiėmė ir sunaudojo malkoms atsakovai. Ieškovas vertina, kad atsakovams pasisavinus jam priklausiusį medį, ieškovas patyrė 592,26 Eur žalą.
Tarp šalių nėra ginčo, kad toks medis buvo, nėra ginčo dėl vietos, kurioje medis augo bei, kad vėjo nuverstą medį pasiėmė atsakovai. Šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl nuversto medžio priklausomybės ir žalos dydžio.
Asmens teisė kreiptis į teismą ginama Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė keiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo numatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų, tarp jų pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 111, 135-136 straipsnių reikalavimus.
Teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidos. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Asmenys, besikreipiantys į teismą, turi įrodyti, kad padaryta tam tikra žala, pažeisti tam tikri įstatymo saugomi interesai, taip pat kad žala padaryta būtent jiems, o ne kam kitam.
Ieškovas aiškino teismui, kad ginčo medis augo jam priklausiusiame žemės sklype. Šiai faktinei aplinkybei įrodyti ieškovas pateikė į bylą preliminarų teritorijų planavimo dokumentą (b. l. 58), Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus raštą, ištrauką iš Miroslavo kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės miško ir vandens telkinių plano, ištrauką iš Miroslavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir Alytaus rajono savivaldybės teritorijos Vietinės reikšmės kelių išdėstymo žemėtvarkos schemą (b. l. 169-180).
Tuo tarpu atsakovų tvirtinimu, ginčo medis nepriklausė ieškovui, jis augo kelio ribose. Savo paaiškinimams pagrįsti atsakovai pateikė teismui Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį (sklypus) (skaitmeninį rastrinį) ortofotografinį žemėlapį, 2012 metų fotonuotrauką su ginčo kelio bei medžio vaizdu, fotonuotrauką su išvirtusio medžio vieta, Kadastro žemėlapio ištrauką, duomenis iš Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapio (b. l. 106-111).
Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei galimybę, vadovaujantis šiais įrodymais, visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylą, teismas tenkino atsakovų atstovės prašymą vykti į vietą, kviesti matininkus, kurie specialiu prietaisu sužymėtų ribas, kur baigiasi kelio zona ir prasideda ieškovui priklausęs žemės sklypas pagal į bylą pateiktus įrodymus – kadastrinius matavimus bei nustatyti ginčo medžio augimo vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad to paties teismo posėdžio metu – 2019-10-03 ieškovui buvo pasiūlyta kviesti vykti į vietą savo matininkus arba matininkų darbą kontroliuojantį asmenį. Tačiau ieškovas teismo pasiūlymu nepasinaudojo.
Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu matininkė L. R. pagal turimus kelio geodezinius matavimus, registro – kadastro žemėlapyje registruotas tvirtas koordinates, pastarąsias koordinates surado vietovėje ir jas pažymėjo taip pat išskaičiavo tarpinius taškus, pagal kuriuos nutiesė tiesią liniją, kuri atribojo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini)teritoriją nuo ieškovui priklausiusio žemės sklypo (b. l. 149-153, 158-166).
Kaip minėta, ieškovas bei jo atstovė 2019-12-02 teismo posėdžio metu patvirtino, jog ginčo tarp šalių dėl medžio buvimo vietos nėra, o vietoje pažymėjus kadastriniuose matavimuose užfiksuotas koordinates, akivaizdu, kad medis augo ne ieškovui priklausiusiame žemės sklype, o valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini)teritorijoje. Todėl darytina išvada, kad medis nepriklausė ieškovui nuosavybės teise.
Ieškovas, nesutinkdamas su atsakovų matininko atliktais žymėjimais, turėjo galimybę pasitelkti savo matininką, siekiant įsitikinti atliktų darbų teisingumu, tačiau to nepadarė ir matininko atliktų žymėjimų nenuginčijo.
Ieškovo tvirtinimu, atliekant kelio kadastrinius matavimus, kelias buvo praplėstas ir kelio žemės sklypas užgožia jam priklausiusio žemės sklypo ribas. Teismas nesutinka su ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių ieškovas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovų atstovė teismo posėdžio paaiškino, kad ieškovui priklausiusio žemės sklypo atlikti preliminarūs matavimai. Keliai yra matomi žemės reformos žemėtvarkos projekte, valstybės neprivatizuojamoje žemėje ir kelių schemoje. Jeigu atlikus kelio kadastrinius matavimus būtų persidengimas, kelio ribos užgožtų ieškovui priklausiusį žemės sklypą, tai atsispindėtų kadastro žemėlapyje. Atitinkamai VĮ Registrų centras iškilusį klausimą turėtų išspręsti kreipdamasis į Nacionalinę žemės tarnybą, tokiu atveju ribų įklojimas neatliekamas. Tačiau iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad jokių persidengimų nėra. Senosios kelio ribos nebuvo keičiamos, jos tik buvo įteisintos kadastriniais matavimais.
Pastaruosius atsakovų atstovės paaiškinimus teismas vertina, kaip teisingus ir pagrįstus. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymas reglamentuoja, jog kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (2 straipsnio 5 dalis).
Keliai preliminarių planų neturi, jie yra matomi žemės reformos žemėtvarkos projekte, valstybės neprivatizuojamoje žemėje ir kelių schemoje. Kelio juostų bei kelio teritorijų pločius nustato taip pat Lietuvos Respublikos Kelių įstatymas, kuriuo vadovaujasi kelininkai. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos nustatomos pagal tas ribas, kurios buvo nustatytos preliminariais matavimais. Todėl akivaizdu, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus negali būti keičiamos, matavimai atliekami pagal tas pačias ribas. Ieškovo 2019-09-13 pateiktame į bylą plane, įvardintame kaip ieškovo žemės sklypo ribos, matyti, kad žemės sklypo ribos įklotos 2009-2010 metais, kuomet kelio kadastriniai matavimai dar nebuvo atlikti. Tačiau išanalizavus pastarąjį planą ir kelio kadastrinius matavimus matyti, kad ieškovui priklausiusio žemės sklypo riba nustatyta preliminariais matavimais, visiškai nepakitusi palyginus su atliktais kelio kadastriniais matavimais. Iš teismui pateiktų kelio kadastrinių matavimų žemės sklypų persidengimai (užgožimai) nenustatyti, pagal VĮ Registrų centro duomenis atliktų kelio kadastrinių matavimų riba sutampa su žemės sklypo preliminariais matavimais. VĮ Registrų centras duomenų, jog ribos netikslios, planas taisytinas, byloje nėra.
Taip pat ieškovo tvirtinimu, išduotas leidimas kirsti medį patvirtina ginčo medžio ieškovui priklausymo faktą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į Alytaus rajono savivaldybės administraciją gauti leidimą kirsti ginčo medį, pateikė eilę dokumentų, iš kurių matyti, kad žemės sklypo plane ieškovas ranka pažymėjo medžio buvimo vietą (b. l. 91), kuri lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais akivaizdžiai neteisinga (b. l. 36). Tuo tarpu Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovai, nuvykę į vietą matavimų neatliko, jie vertino medžio būklę. Todėl teismo vertinimu, ieškovui išduotas leidimas kirsti ginčo medį, nepatvirtina jo priklausomybės ieškovui nuosavybės teise.
Vadovaujantis pirmiau išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad, ieškovas nėra ginčo medžio savininkas, jo teisės nebuvo pažeistos, todėl ieškovas neturi pagrindo reikšti ieškinį, atsižvelgiant į tai ieškinys atmestinas.
Be to, CK 6.353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, jie kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realiai patirtus) ir netiesioginius (negautos pajamos, prarastos galimybės vertė).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 592,26 Eur žalą, kurios dydį grindžia į bylą pateiktu 2019-04-24 Prienų miškų urėdijos regioninio padalinio vyriausiojo miškininko T. Z. Biržės fiksavimo aktu (b. l. 12). Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis dėl vertinimo atlikimo kreipėsi 2019 metais rengiant ieškinį teismui, miškininkas vertinimą atliko iš fotonuotraukų ir medžio matmenų užfiksuotų dokumentuose bei paties ieškovo paaiškinimų apie medžio būklę. Ieškovo tvirtinimu medis buvo sveikas, puikios būklės. Tuo tarpu trečiojo asmens Alytaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad leidimas kirsti medį buvo išduotas atsižvelgiant į tai, kad medžio būklė buvo labai prasta, jis buvo išpuvęs, skilusi jo drevė. Leidime kirsti medį, dėl jo prastos būklės buvo numatyta, kad medžio vertės atlyginti nereikės (Alytaus rajono taisyklės, patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. K-134 „Dėl Saugotinų želdinių, augančių ne miško ūkio paskirties žemėje apsaugos priežiūros ir priskyrimo saugotiniems Alytaus rajone taisyklių“ 18.3 papunktis). Atsakovas taip pat patvirtino, kad didesnė medžio dalis buvo išpuvusi. Iš Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Veiklos Skyriaus 2017-12-21 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog pareigūnų, dirbusių įvykio vietoje tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad apžiūrima mediena supuvusi (sutręšusi) (b. l. 55).
Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė prašomo priteisti žalos dydžio, kadangi jo teiginius apie puikią ginčo medžio būklę paneigia byloje esantys įrodymai. Taip pat teismui nepateikti jokie įrodymai, kad miškininkas T. Z. yra kompetentingas atlikti tokio pobūdžio vertinimą. Teismo nuomone, toks vertinimas turėtų būti teikiamas ne konkretaus asmens, o bent jau įstaigos – Prienų miškų urėdijos. Be to, teismo nuomone, atliktas vertinimas nėra objektyvus, kadangi miškininkas neturėjo galimybės apžiūrėti jau sunaudotos medienos, vadovavosi dokumentuose užfiksuotais medžio išmatavimais ir ieškovo paaiškinimais apie jo būklę. Todėl teismas vertina, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė žalos dydžio.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovui 2019-06-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19-P-3581-10005 suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 7).
Atsakovai G. P. ir J. G. patyrė 720,00 Eur (600+120) bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teisinės pagalbos ir matininkų paslaugas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu (b. l. 182-184). Teismo nuomone, atsakovų patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas turi atlyginti atsakovams 720,00 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 496 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 720,00 Eur Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.