- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- A15.-665-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00448-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
teismo posėdyje išnagrinėjusi S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. 2020 m. vasario 1 d., apie 12.46 val., Vilniuje, Gariūnų g. 55, vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirinktu greičiu neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesustabdė transporto priemonės ir susidūrė su priekyje važiavusiu automobiliu, apgadindamas abi transporto priemones. Policijos pareigūnui pareikalavus, vairuotojas nesileido būti patikrinamas, ar nėra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 17, 127 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. G. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis važiavo po naktinės pamainos, jo draugė paprašė ją pavežti, buvo pavargęs, neišsimiegojęs, todėl važiuodamas atsitrenkė į kito automobilio galą, nes buvo slidu. Atvykę policijos pareigūnai siūlė jam pūsti į alkotesterį, po to vežė į Priklausomybės ligų centrą paimti šlapimo, bet jis nenorėjo šlapintis ir gerti vandens, į tualetą eiti taip pat nenorėjo. Atvykus policijos pareigūnams, jo draugės jau nebuvo. Jis pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau nesutinka su tuo, kad vairavo automobilį apsvaigęs. Baigiamosiose kalboje S. G. nurodė, kad kaltas dėl nusižengimo.
Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu S. G. nurodė, kad 2020 m. vasario 1 d., apie 12.10 val. jis vairavo jam priklausantį juodos spalvos automobilį VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Gariūnų gatve link miesto, lijo lietus, kelio danga buvo šlapia. Važiavo antra eismo juosta asfaltuotu keliu su įjungtais artimaisiais žibintais. Jis nesilaikė atstumo tarp priekinio automobilio ir nespėjo sustabdyti savo automobilio, nes buvo pavargęs po darbo. Jis bandė stabdyti, bet buvo jau per vėlu (b.l. 13).
Liudytojas – policijos pareigūnas E. P. teismo posėdyje parodė, kad patruliavimo metu buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį. Į nurodytą vietą jie atvyko gana greitai, nes buvo netoliese. Eismo įvykio metu buvo sudaužyti keli automobiliai, pareigūnai pažiūrėjo, ar reikia pagalbos. Priėjus prie kaltininko automobilio VOLVO, vairuotojo elgesys buvo kitoks, jo vyzdžiai buvo susitraukę, jis griežė dantimis, buvo nervingas, keistai žiūrėjo. Buvo patikrintas vairuotojo blaivumas ir jis buvo blaivus. Tada jie pažiūrėjo to asmens baustumą ir pamatė, kad jis buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, todėl buvo suspręsta patikrinti, ar vairuotojas nevartojo narkotinių medžiagų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko. Pareigūnai jį kalbino, nuvežėme į narkologinį. Jis neatsisakė tikrintis, bet pasakė, kad nenori šlapintis. Jie siūlė jam palaukti, atsigerti vandens. Jis atsisakė gerti vandenį. Nuvežė jį į narkologinį antrą kartą, kad atliktų paprastą testą. Jis testą atliko, tačiau šlapintis atsisakė. Visi šie veiksmai truko gana ilgai, nuo eismo įvykio iki antro vežimo į narkologinį skyrių parėjo apie 4 valandas. Liudytojas patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 7).
S. G. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
- BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kad 2020 m. vasario 1 d., 12.49 val., Bendrajam pagalbos centrui pranešta apie tai, kad Gariūnų g. 55, Vilniuje, važiuojant nuo „Regitros“ pusės, į pranešėjo automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus (b.l. 8-9);
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. P. 2020 m. vasario 1 d. tarnybiniu parnešimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 1 d., apie 12.46 val. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį Vilniuje, Gariūnų g.55, kad į pranešėjo automobilį OPEL SIGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo kita transporto priemonė - VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnus pasitiko automobilio OPEL SIGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas N. G., kuris paaiškino, kad maždaug apie 12:40 val. vairavo automobilį OPEL ir važiavo Gariūnų gatve link Laisvės prospekto. Važiavo antra eismo juosta ir pamatė, kad iš galo atvažiuoja automobilis VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuoja dideliu greičiu į jį ir nestabdo. Prieš susidūrimą OPEL vairuotojas bandė vengti smūgio ir rikiavosi į pirmą eismo juostą, tačiau VOLVO automobilis vis tiek į jį atsitrenkė. Po susidūrimo jis priėjo prie VOLVO vairuotojo, su juo pabendravo ir jam kilo įtarimas, kad automobilio VOLVO vairuotojas gali būti neblaivus. Policijos pareigūnai priėjo prie VOLVO vairuotojo S. G. ir pasiteiravo, ar jis nenukentėjo įvykyje, paprašė papasakoti eismo įvykio aplinkybes. Vairuotojas atsakė, kad nenukentėjo, važiavo antra eismo juosta, po darbo yra pavargęs, nesuspėjo sustabdyti savo automobilio VOLVO ir atsitrenkė į OPEL automobilį. Bendraujant su VOLVO vairuoju jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, o akių vyžiai susitraukę. Pareigūnams kilo įtarimas, kad vairuotojas yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų. Vairuotojas tai neigė. CBD duomenų bazėje patikrinus vairuotoją buvo nustatyta, kad jis jau buvo baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Dėl išvardintų priežasčių S. G. buvo pristatytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti. Priklausomybės ligų centre policijos pareigūnui pareikalavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vairuotojas nesileido (vengė) būti patikrintas, ar nėra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tai yra atsisakė gerti vandenį šlapinimosi procesui pagreitinti bei šlapintis į tam tikrą indą, skirtą tyrimams paimti. Tai buvo užfiksuota tarnybiniu telefonu CAT. Filmuota medžiaga pridėta prie elektroninės bylos. Vairuotojas buvo įspėtas dėl filmavimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai pagrindai. Automobilis VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo nutemptas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje (b.l. 7);
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės G. K. 2020 m. vasario 1 d. tarnybiniu parnešimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 1 d., apie 13.20 val. iš VPK OVS gavo nurodymą vykti į Gariūnų g. 55, kur įvyko eismo įvykis, vienas iš vairuotojų galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vietoje yra V1824. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko V1824, kurie dirbo įvykio vietoje, iš jų buvo paimtas automobilio VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. G., kuris galimai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jo judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, akių vyzdžiai susitraukę. 2020 m. vasario 1 d., 13.50 val. S. G. buvo pristatytas į RPLC, kur jis nenorėjo duoti šlapimo mėginį. Taip pat med. darbuotojai pasiūlius gerti vandenį šlapimo procesui pagreitinti, šis atsisakė. Iš Kelių policijos valdybos (Mėnulio g. 11), 15 val. S. G. vėl buvo pristatytas į RPLC, tačiau jis taip pat nenorėjo duoti šlapimo mėginį ir vandenį gerti atsisakė (b.l. 6);
- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilių stovėjimo vieta (b.l. 10);
- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės; automobilio OPEL SIGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, bagažinės dangtis (b.l. 11);
- N. G. 2020 m. vasario 1 d. paaiškinimais, kad 2020 m. vasario 1 d., apie 13.00 val., vairavo lengvąjį automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. G.. Važiavo Gariūnų gatve link Laisvės prospekto. Lijo, važiuojamoji dalis buvo šlapia, asfaltas, trys eismo juostos. Jis važiavo antrąja eismo juosta apie 5 km/h greičiu, įjungęs šviesos žibintus. Važiuodamas per veidrodėlį pamatė dideliu greičiu iš galo atvažiuojantį automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis ėmėsi veiksmų persirikiuoti į pirmą juostą, tačiau sutrukdė šalia esantis automobilis ir Volvo trenkėsi jam į galą. Liudytojų neturi, sužalotų asmenų nebuvo (b.l. 12);
- 2020 m. vasario 1 d., 15 val. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 7, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu S. G. atsisako, kad būtų paimtas biologinės terpės bandinys, nepavyksta pasišlapinti. Išvadoje nurodoma, kad jis yra blaivus, duomenų apsvaigimui nustatyti nepakanka (b.l. 15).
- 2020 m. vasario 1 d. priverstinio transporto priemonės – automobilio Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo aktu (b.l. 18).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui buvo pateikta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateikta vaizdo medžiaga, trunkanti 2 min 24 s., kurioje užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atveda S. G. į tualetą ir klausia jo, ar jis gers vandenį bei siūlo imti indelį, jeigu jis šlapinsis. S. G. savo, kad jis nenori nei gerti, nei šlapintis. Policijos pareigūnas klausia, ar jis atsisako tai daryti. S. G. sako, kad jis neatsisako, jis nenori ir kad jis yra blaivus. Policijos pareigūnas aiškina, kad kilo įtarimas, kad jis (S. G.) vartojo narkotikus ir dar kartą jo klausia, ar jis gers vandenį ir šlapinsis. S. G. atsako neigiamai. Tada policijos pareigūnas konstatuoja, kad jis atsisako tikrintis, siūlo jam praeiti bei išveda S. G. iš tualeto.
Administracinio nusižengimo protokolas S. G. surašytas dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius, o ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, S. G. pirmiausia kaltinamas tuo, kad jis nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirinktu greičiu neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesustabdė transporto priemonės ir susidūrė su priekyje važiavusiu automobiliu, apgadindamas abi transporto priemones. Iš protokolo matyti, kad jis kaltinamas pažeidęs, be kita ko, KET 127 punkto reikalavimus. Šis KET punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirikdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Vertinant pastarąsias jam inkriminuotas aplinkybes, pirmiausia pažymėtina, kad dėl jų S. G. visiškai pripažino kaltę – tiek institucijoje, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Kaip matyti iš jo parodymų, jis paaiškino, jog eismo įvykį sukėlė dėl to, kad buvo pavargęs ir neišsimiegojęs po naktinės pamainos, todėl važiuodamas atsitrenkė į kito automobilio galą, nes buvo slidu. Be S. G. prisipažinimo, jo kaltė dėl pastarųjų faktinių aplinkybių (kad jis, pažeisdamas KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės) įrodyta taip pat ir liudytojo – policijos pareigūno E. P., atvykusio į eismo įvykio vietą, teismo posėdžio metu duotais parodymais ir šio liudytojo tarnybiniu pranešimu (b.l. 7); eismo įvykio vietos schema (b.l. 10); papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai, t.y. nustatyta, kad automobilio VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta priekinė dalis, o automobilio OPEL SIGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - užpakalinė dalis (b.l. 11); 2020 m. vasario 1 d. duotais N. G., vairavusio automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį atsitrenkė S. G. vairuojamas automobilis Volvo, duotais paaiškinimais, kad važiuodamas ir per veidrodėlį pamatęs dideliu greičiu iš galo atvažiuojantį automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis bandė persirikiuoti į pirmą juostą, tačiau sutrukdė šalia esantis automobilis ir Volvo trenkėsi jam į galą (b.l. 12). Taigi teismas konstatuoja, jog surinkti įrodymai patvirtina S. G. kaltę nurodytoje apimtyje – t. y. kad būtent jo padaryti KET reikalavimų pažeidimai ir lėmė eismo įvykį.
S. G. taip pat kaltinamas tuo, jog po jau minėto eismo įvykio jis vengė (nesileido) būti patikrintas, ar nėra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal KET 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad apsvaigimo patikrinimo vengimas - tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo apsvaigimo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti apsvaigimą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią apsvaigimui nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.
Motyvuojamoji dalis
S. G. kaltę vengus apsvaigimo patikrinimo po jo padaryto KET pažeidimo, lėmusio eismo įvykį, patvirtina apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas E. P., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad policijos pareigūnams atvykus pagal gautą iškvietimą į eismo įvykio vietą bei priėjus prie kaltininko automobilio Volvo, vairuotojo elgesys buvo kitoks, jo vyzdžiai buvo susitraukę, jis griežė dantimis, buvo nervingas, keistai žiūrėjo. Patikrinus šio vairuotojo blaivumą alkotesteriu buvo nustatyta, kad jis yra blaivus. Peržiūrėjus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumą ir pamačius, kad jis jau buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, buvo nuspręsta patikrinti, ar vairuotojas nevartojo narkotinių medžiagų. Nuvežus S. G. į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (toliau – RPLC), jis atsisakė gerti vandenį ir šlapintis, teigdamas, kad nenori. Vėliau jis antrą kartą buvo nuvežtas į RPLC apsvaigimo patikrinimui, tačiau šlapintis vėl atsisakė. Liudytojo teigimu, nuo eismo įvykio iki antro vežimo į narkologinį skyrių praėjo apie 4 valandos.
Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi jie yra analogiški jo tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms (b.l. 7), neprieštarauja policijos pareigūnės G. K. tarnybiniam pranešimui, kad S. G. į RPLC buvo vežamas du kartus ir abu kartus atsisakė gerti vandenį bei duoti šlapimo mėginį (b.l. 6); Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktui, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu S. G. atsisako, kad būtų paimtas biologinės terpės bandinys, nepavyksta pasišlapinti, šio akto išvadoje nurodoma, kad jis yra blaivus, duomenų apsvaigimui nustatyti nepakanka (b.l. 15) bei pateiktuam vaizdo įrašui, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnas kelis kartus siūlo S. G. išgerti vandens ir pasišlapinti į indelį, siekiant nustatyti, ar jis nėra vartojęs narkotines medžiagas, tačiau S. G. atsisako tai daryti, teigdamas, kad nenori. Dėl S. G. elgesio šiame vaizdo įraše pastebėtina, jog neatrodo, lyg jis būtų pavargęs, kita vertus, visgi šis vaizdo įrašas darytas praėjus ir jau pakankamam laiko tarpui po eismo įvykio. Pažyma apie S. G. baustumą patvirtina, kad jis 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (b.l. 1-5), taigi šiuo aspektu sutiktina, kad policijos pareigūnams galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl jo būsenos. Pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje S. G. savo kaltę pripažino.
Teismas be kita ko pastebi, jog, kaip minėta, galimos situacijos, kai iš asmens objektyviai negalima paimti biologinės terpės (šiuo atveju – šlapimo), kas lemtų negalėjimą nustatyti apsvaigimo – tokios situacijos, akivaizdu, negalėtų būti pripažintos atitinkančiomis ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, t. y. tokiais atvejais negali būti konstatuojama, kad asmuo vengė patikrinimo. Šiuo atveju nagrinėjamoje situacijoje yra reikšminga tai, kad nors asmuo nurodė, jog neatsisako – o tiesiog nenori šlapintis ir pan. (tokia aplinkybė nėra paneigta), visgi S. G. nesiėmė veiksmų, kurie būtų rodę jo sutikimą (neprieštaravimą) būti patikrinamam (tokią pareigą vykdyti pareigūnų nurodymu, kadangi pakako duomenų, kėlusių abejonių dėl jo būklės, iš esmės jis turėjo), nes, kaip matyti, nepaisant pakankamai ilgo laiko tarpo, kurį truko jo bendravimas su policijos pareigūnais po eismo įvykio (jis 2 kartus buvo vežamas į RPLC), jis iš esmės kategoriškai atsisakė gerti vandenį, nors logiško paaiškinimo (be nuorodos – kad nenorėjo) tokiam savo elgesiui nenurodė. Taigi ši argumentų visuma leidžia konstatuoti, kad iš esmės S. G. vengė apsvaigimo patikrinimo.
Taigi įvertinęs nurodytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad nustatytos faktinės aplinkybės atitinka visus ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementus – t. y. po S. G. padaryto eismo įvykio (padaryto KET pažeidimo, kuris sukėlė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą) vengė būti patikrinamas, ar nėra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kadangi, kaip minėta, kadangi S. G. net du kartus maždaug keturių valandų bėgyje buvo vežamas į RPLC patikrinti, ar nėra apsvaigęs, tačiau abu kartus jis atsisakė gerti vandenį šlapimo procesui pagreitinti bei šlapintis, taip sąmoningai vengdamas apsvaigimo patikrinimo. Aplinkybė, kad antrą kartą jį nuvežus į Priklausomybės ligų centrą, buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame padaryta išvada, jog jis blaivus bei kad pagal ekspertizę duomenų apie apsvaigimą nepakanka, t. y. tam tikra apsvaigimo nustatymo procedūra buvo atlikta, jo atsakomybės šiuo atveju nešalina, nes, kaip matyti iš šio apžiūros akto, būtent konkrečiai išvadai padaryti duomenų ir nepakako dėl to, jog, kaip minėta – S. G. atsisakė būti visapusiškai patikrinamas (atsisakė duoti biologinę terpę, būtiną tokio pobūdžio tyrimams atlikti).
Pastebėtina, kad S. G. veika administracinio nusižengimo protokole buvo kvalifikuota ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. Visgi šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis apima visus S. G. padarytus nusižengimo (jam inkriminuotų veiksmų) aspektus, teismas vertina, kad nuoroda į ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusižengimą šiuo atveju yra perteklinė, dėl ko nusižengimo byla šioje dalyje nutrauktina.
Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo 1200 iki 1500 eurų. Taip pat už šio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 str. 4 d.) bei gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas (ANK 423 str. 5 d.).
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia, kad nustatyta S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes bylos nagrinėjimo eigoje jis visgi savo kaltę pripažino ir iš jo elgesio galima spręsti, jog gailėjosi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimo pobūdį, padarytus apgadinimus automobiliams ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. G. – ne kartą baustas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių nusižengimus, taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 2-5). Todėl spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, S. G. skirtina 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, mažesnė nei sankcijos vidurkis, be transporto priemonės konfiskavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
S. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1250 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.
Administracinio nusižengimo bylos teiseną S. G. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20110288097.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).