Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A. Lisauskas, sekretoriaujant R. Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorui A. Purvainiui, gynėjui A. Tamulioniui, nukentėjusiesiems V. B. ir O. B., jų atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei., teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, įmonės „Laima ir Ko“ savininkas, dirbantis UAB „Gesuva“ vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

R. M. ikiteisminiame tyrime buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas įmonės „Laima ir Ko" savininkas bei V. B. darbdavys, savo darbo kabinete, adresu Taikos pr. 135B, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, tačiau nerealizuotą savo tikrą teisę, t.y. įmonės vairuotojui V. B. teigdamas, jog pastarasis yra skolingas įmonei dėl Belgijos sostinėje Briuselyje padarytos su įmonės vilkiku avarijos bei prarastų gabenamų automobilių įsigijimo dokumentų, todėl dėl to yra skolingas įmonei 11200 eurų, o V. B. savo atsakomybę neigiant, t.y. pagal materialinės atsakomybės sutartį su V. B., turėdamas teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau nesikreipdamas į oficialią įstaigą dėl teisės įgyvendinimo ar ginčo sprendimo, panaudodamas psichinę prievartą: grasindamas neprisiėmus V. B. prievolės atlyginti įmonei nuostolius, atleisti jį iš darbo ir padaryti taip, kad jis negautų kito darbo, o jo sutuoktinei O. B. grasindamas atimti namą, paleisti vėjais, t.y. darydamas psichologinį spaudimą nukentėjusiesiems V. B. ir O. B., privertė V. B. pasirašyti paskolos raštelį, jog jis pasiskolino iš R. M. 11200 eurų sumai, tuo neteisėtai finansiškai jį įpareigojo 38752 Lt sumai, t.y. R. M. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatytą LR BK 294 str. 2 d., padarymu.

Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis yra įmonės „Laima ir Ko“ savininkas. Įmonė registruota Bartelių g. 10, Kaune, o veikla vykdoma Kauno automobilių turguje, kur yra administracinės patalpos- kabinetas ir įmonės nuomojama automobilių aikštelė, adresu Taikos pr. 135B, Kaune. Įmonės veikla yra tarptautiniai krovinių pervežimai sausumos keliais, prekyba motorinėmis transporto priemonėmis. R. B. jo įmonėje pradėjo dirbti 2007 m. spalio mėn., jis su autovežiu važiuodavo į vakarų Europos šalis pargabenti V. B. 2008 11 03 buvo išsiųstas į reisą. Jam išvykus per palydovo programą buvo matyti, kad jis autovežiu vyksta ne pagal nustatytą planą, nors apie gedimus ar kitas problemas, nieko nepranešė. V. B., važiuodamas nuo Vokietijos-Lenkijos sienos per dvi paras, vietoje grįžti Į Lietuvą nustatyto laiko, buvo nuvažiavęs tik 60 kilometrų. Jis pats, važiuodamas į Vokietiją, į V. B. sustojimo vietą nuvežė vairuotojus A. M. /ne giminaitis/ ir K. Z.. Atvažiavęs su minėtais vairuotojais į Lenkiją, vienoje specialioje krovininių automobilių aikštelėje, bare, rado V. B. visiškai girtą miegantį prie stalo ir net nepavyko jo pažadinti. Iš V. B. rūbų kišenės jie išėmė autovežio, kuris buvo pilnai pakrautas automobiliais, raktelius, patikrino, ar automobiliai teisingai pritvirtinti, patikrino dokumentus ir A. M. autovežiu grįžo į Lietuvą. V. B. į darbą atvyko 2008 11 28 ir atsisakė raštu pasiaiškinti, kur buvo nuo 2008 11 12 iki 2008 11 28. Tą pačią dieną jis buvo atleistas iš darbo, vadovaujantis LR DK 136 str. 3 d. 2p., dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių nuo 2008 11 12 iki 2008 11 28. Atsiskaitymo dieną V. B. turėjo į įmonės kasą gražinti 5684,92 Lt- avansą, kuris buvo jam sumokėtas vykstant į reisą, bet iki šios dienos šių pinigų jis negrąžino. Iš darbo V. B. buvo atleistas todėl, kad paskutiniu metu jis buvo pradėjęs gerti ir kaip vairuotojas buvo nepatikimas. Kadangi jis V. B. 2008-08-28 jis buvo paskolinęs pinigų- 11200 eurų, šis galvojo, kad yra nebaudžiamas ir nebus atleistas, bet jis kitos galimybės neturėjo, nors ir buvo neapibrėžtų įtarimų, kad su paskolintais pinigais bus problemų. Be to, vairuotojo darbas tuo metu buvo labai paklausus- patyrusių vairuotojų trūko. 2008-08-28 V. B. atėjo pas jį į kabinetą ir paprašė paskolinti didelę sumą, paaiškino, kad turi paveldėti tėvų sodybą ir reikia išsispręsti turtinius klausimus su artimaisiais. Jis žadėjo, kad susitvarkęs turtinius reikalus su artimaisiais, galės labai greitai pinigus gražinti. Paskolino jam mažesnę sumą, nei šis prašė- 11200 eurų, nes daugiau- neturėjo galimybės. Skolino dėl to, kad norėjo jį išlaikyti kaip darbuotoją, pinigų paskolindavo ir kitiems darbuotojams. V. B. savo ranka surašė skolos raštelį, kuriame įrašė skolinamą sumą bei terminą iki kada skolą gražins /2009.01.01/. Dalyvaujant firmos buhalterei J. T.- jo seseriai, kuri dirba tame pačiame kabinete, jis V. B. perdavė jam asmeniškai sutaupytus 11200 eurų. Pinigus eurais skolino todėl, kad, matomai, tiek litų neturėjo. Jis pats įrašė, kad pinigus sumokėjo: „Sumokėjau R. M. 2008.08.28". Kodėl nepasirašė, paaiškinti negali, gal buvo pasirašęs tik kopiją, nes originalas liko pas jį. V. B. įrašė, kad pinigus gavo, o paskutinė- J. T. raštelyje įrašė, kad pinigus jos akivaizdoje sumokėjau ir pasirašė.

2007 m. spalio mėnesį V. B. Belgijoje turėjo autoįvykį, nors draudimo kompanijoje jis nebuvo fiksuotas. Po minėto autoįvykio, nesulaukus jokios informacijos iš V. B., jis buvo kreipęsis į Kauno m. Dainavos PK, kad būtų paskelbta Interpolo paieška. Belgijos policija autovežį rado be priežiūros prekybos centro aikštelėje, Briuselyje. Šį faktą jis sužinojo iš V. B., kuris po savaitės paskambino iš Belgijos. Autoįvykio metu buvo numuštas žibintas „Stop“, žala- menkavertė, bet dingo nukentėjusiojo turėti devynių vežamų automobilių įsigijimo dokumentai, pasai ir telefonas, kuriuo buvo padaryta daug skambučių už didelę sumą- per parą praskambinta apie 900 Lt suma /ji iš V. B. nebuvo išieškoma- nurašyta/. Prarasti dokumentai 2008 m. vasario mėnesį buvo atstatyti. V. B. skola dėl dokumentų buvo nedidelė- jų atstatymas kainavo apie 500 Lt, ši žala buvo nurašyta į ūkines išlaidas. Itališkus dokumentus parvežė pažįstami, todėl jie nekainavo, tik jų atstatymas ilgiau užtruko, kadangi VĮ Regitra tiesioginių ryšių su šia šalimi neturėjo. Pirmasis automobilis iš šio reiso su belgiškais dokumentais buvo parduotas 2008 01 26, sekantis su belgiškais dokumentais buvo parduotas 2008 01 28. Gavus itališkus dokumentus, 2008 10 10 buvo parduotas MB E250. Automobilis T. A., gavus jo itališkus dokumentus, 2008 10 04 buvo užregistruotas įmonės „Laima ir Ko" vardu. V. B. dėl šio įvykio nenukentėjo, suprantant, kad įvyko nelaimė, jam pretenzijos nebuvo reiškiamos, nors jis ir turėjo galimybę teisėtais būdais iš V. B. išsireikalauti įmonės patirtą žalą, nes su juo buvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis.

Autoįvykis Belgijoje įvyko 2007 m. spalio mėnesį, pinigus V. B. jis skolino 2008 m. rugpjūčio mėnesį, o atleistas šis buvo lapkričio mėnesį, todėl šie įvykiai tarpusavy niekuo nesusiję. V. B. juos panaudojo, kaip versiją, siekdamas išvengti skolos priteisimo ir grąžinimo. 2009m. sausio mėnesį jis bandė kelis kartus prisiskambinti V. B. dėl skolos, bet šis nekėlė telefono ir net nebandė kaip nors susitarti. Jis suprato, kad V. B. yras nesąžiningas, todėl 2010 02 11 įstatymų nustatyta tvarka- su ieškiniu kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo, o tai negali būti laikoma psichologiniu spaudimu Buinevičiams. Atimti namą, jis negrasino, tai jo nuomone yra neįmanoma, nes namo nuosavybė registruojama Registrų centre. Nei V. B., nei B-ienei jis niekuo negrasino. Pastarajai yra skambinęs iš savo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jos mobilųjį telefoną paklausti, ar ji turi kokių nors žinių, kur V. B. buvo 2007 m. spalį, kai jis buvo Belgijoje. Su V. B. jis nėra konfliktavęs, nėra viršijęs savo, kaip darbdavio, įgaliojimų. Kad jis skolingas greitųjų kreditų įmonei, sužinojo tik prieš atleidžiant iš įmonės, kiek prisimena, 2008m. spalio mėnesį, nes kredito įmonė į darbovietę buvo atsiuntusi laišką. Kokią sumą V. B. skolinosi, kodėl tą darė, ir kodėl pinigų negrąžino, nesidomėjo. Pas jį ne kartą darbuotojai skolinosi pinigų. Vienam darbuotojui buvo paskolinęs 25000 Lt., kitam- 40000 Lt. Tai A. G. ir E. K..

Duomenys, iš kurių matyti, kad R. M. padarė LR BK 294 str.2 d. numatytą veiką, prokuroro nuomone, yra sekantys:

1. 2009 05 28 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2009 02 18 į Kėdainių rajono PK kreipėsi V. B. pranešdamas apie tai, kad buvęs darbdavys, pervežimo įmonės „Laima ir Ko" savininkas R. M. psichologinio spaudimo ir apgaulės būdu privertė jį 2008 08 28 parašyti paskolos raštelį 11200 eurų sumai, įsipareigojant grąžinti šią sumą iki 2009 01 01. Minėtų pinigų iš R. M. V. B. nesiskolino ir negavo. Skolos raštelį rašė R. M. darbo kabinete, esančiame Kaune, Taikos pr. 135B.(t.1, b.l.8).

2. 2009 02 18 V. B. pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad V. B. buvęs darbdavys - pervežimo įmonės „Laima ir Ko" savininkas R. M. psichologinio spaudimo ir apgaulės būdu privertė jį parašyti paskolos raštelį 11200 eurų sumai. Jokių pinigų iš R. M. V. B. negavo ir prašo iškelti bylą dėl neteisėtai reikalaujamo turto - pinigų grąžinimo(t.1, b.l. 19).

3. 2009 03 02 V. B. paaiškinimas, kuriame užfiksuota, kad jis nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio iki 2008 11 28 dirbo bendrovėje „Laima ir Ko", kuriai vadovavo R. M.. Jis įmonėje dirbo vairuotoju. Tų pačių metų spalio mėnesį jis Belgijoje pateko į eismo įvykį, kuomet į jo vairuojamą „Renault Premium" atsitrenkė lengvasis automobilis. Jam būnant Belgijos policijos automobilyje kažkas iš jo automobilio kabinos pagrobė rankinę su gabentų automobilių dokumentais, taip pat telefoną. Jam grįžus į Lietuvą R. M. pareiškė, kad jis jam dabar yra skolingas 3000 eurų už pargabentų automobilių dokumentų dublikatus bei apkaltino jį, kad dokumentai dingo būtent dėl jo kaltės. Vėliau R. M. pareiškė, kad jis negauna dviejų Italijoje pirktų automobilių dokumentų dublikatų ir, kad jis (V. B.) už tai yra atsakingas. Tada nurodė parašyti skolos raštelį, kad jis(V. B.) iš jo yra pasiskolinęs 11200 eurų bei pasakė, kad tai bus garantas, o toliau dirbdamas galės susitvarkyti visus šiuos nesklandumus. Po kurio laiko R. M. pranešė, kad jau gavo dokumentus minėtiems itališkiems automobiliams. Tuo metu apie paskolos raštelį jau buvo pamiršęs iki kol 2009 metų vasario mėnesį gavo dokumentus, kad yra skolingas R. M. 11200 eurų. Šių pinigų tikrai nesiskolino, o rašant skolos raštelį dalyvavo tik R. M.. Prieš pasirašant skolos raštelį R. M. fiziškai susidoroti negrasino, tik iš jo pusės nuolat buvo jaučiamas psichologinis spaudimas. Jis pasireiškė tuo, kad jis vis sakydavo, kad jis(V. B.)išėjęs iš darbo negalės niekur įsidarbinti ir turės vis tiek grąžinti skolą (t.1, b.l. 21).

4. Skolos raštelis, kuriame užfiksuota, kad V. B. neva tai skolinasi iš R. M. 11200 eurų ir įsipareigoja šią sumą grąžinti iki 2009 01 01. Raštelyje nurodyta, kad pinigai V. B. neva tai sumokėti, o jis juos neva tai gavo 2008 08 28. Raštelis pasirašytas V. B., o R. M. parašo nėra. Raštelyje taip pat nurodyta, kad pinigai yra neva tai sumokėti J. T. akivaizdoje. Tai J. T. patvirtinusi raštelyje savo parašu (t.1, b.l. 27).

5. Liudytojas J. T. parodė, kad R. M. yra jos brolis, santykiai su juo geri, ji dirba jo įmonėje. V. B. taip pat pažįsta, su juo santykius palaikydavo darbinius, susipykusi nebuvo. 2008 metų rugpjūčio mėnesį apie 12-13 val. jai būnant firmos ofise, ten užėjo M. ir B. Jie kažką kalbėjo. Kalbėjo normaliai, jokių pykčių ar barnių nebuvo. M. jos paprašė būti liudytoja ir tada B. atsisėdęs prie stalo parašė laisva forma raštelį. Tikslaus raštelio turinio neprisimena, tačiau pamena, kad jis rašė apie tai, kad skolinasi iš M. 11200 eurų, kuriuos grąžins iki nurodyto termino. B. rašant raštelį niekas nediktavo ir niekas jo nevertė rašyti. Jis jį pats pasirašė. Po to šį raštelį pasirašė M., o raštelio apačioje pasirašė ji. Prieš šio raštelio surašymą ir pasirašymą M. paėmė iš savo piniginės pinigus ir prie jų suskaičiavo. Pinigai buvo eurais, po 50 ir 100 eurų banknotais. Paėmęs pinigus B. juos perskaičiavo ir išėjo, jis tą dieną turėjo išvykti į reisą. Ji raštelyje pasirašė tuo metu, kai M-čius B-iui perdavė pinigus. Kokiu tikslu skolinasi pinigus ji B. neklausė. Nematė, kad skolinant pinigus iš M. pusės būtų naudojama kokia nors prievarta. Tarp M. ir B. nebuvo jokios įtampos, viskas vyko geranoriškai.

6. Nukentėjusiojo V. B. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuota, kad nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio iki 2008 11 28 dirbo „Laima ir Ko", kuriai vadovavo R. M.. Dirbo vairuotoju ir 2007 metų spalio mėnesį buvo išvykęs į reisą į Belgiją, kur pateko į autoįvykį. Jo metu aiškinantis su policija, iš jo vairuojamo automobilio kabinos dingo rankinė su vežamų automobilių registracijos dokumentais bei kitais dokumentais, reikalingais kroviniui gabenti, taip pat telefonas. Jam grįžus į Lietuvą M. pareiškė, kad už dingusių dokumentų dublikatus jis yra skolingas 3000 eurų bei apkaltino V. B., kad dokumentai dingo dėl jo kaltės. Dar vėliau pareiškė, kad negauna dviejų Italijoje pirktų automobilių dokumentų dublikatų, dėl ko negali šių automobilių parduoti. Tada pareiškė, kad V. B. yra atsakingas ir už šiuos automobilius. Būtent dėl šio įvykio 2008 metų rugpjūčio mėnesį M. pasikvietė jį į kabinetą ir pareiškė, kad jis kažkur žada dingti, o du automobiliai iki šiol neparduoti, nes nėra dokumentų, todėl, kad jis niekur nedingtų, turi pasirašyti skolos raštelį. V. B. matė ir žinojo, kad tie automobiliai aikštelėje tebestovi, jų nebuvo galima parduoti. Dėl to jis su M. nuolat konfliktuodavo, jis jį pastoviai gąsdindavo, kad atleis iš darbo, skambindavo žmonai ir sakydavo, kad juos „paleis vėjais". Todėl tą dieną M. ir liepė užeiti į kabinetą ir griežtai pasakė, kad turi pasirašyti skolos raštelį, nes jam yra skolingas už du automobilius, kurių negali be dokumentų parduoti. Jausdamas iš M. pusės psichologinį spaudimą, jis surašė M. diktuojamus žodžius apie tai, kad iš jo skolinasi 11200 eurų bei nurodė terminą iki 2009 01 01. Suprato, kad nurodyta suma yra dviejų neparduodamų automobilių ir dokumentų dublikatų atstatymo bendra vertė. Skolos raštelį sutiko pasirašyti, kadangi M. griežtai to pareikalavo ir sakė, kad atleis iš darbo, taip pat tai, kad ši darbovietė bus paskutinė ir niekur negalės jis susirasti darbo. Fiziškai susidoroti negrasino, smurto nenaudojo, jautėsi tik psichologinis spaudimas. Kadangi nenorėjo prarasti darbo, sutiko ir parašė skolos raštelį. M. dar pasakė, kad jeigu ateis ir tų dviejų automobilių dokumentų dublikatai, tai jis tą skolos raštelį sunaikins. M. pasitikėjo. Raštelis buvo surašytas vienu egzemplioriumi ir jis liko M. Be jų dviejų kabinete daugiau nieko nebuvo, visi pietavo ir kaip jis rašė raštelį, niekas daugiau nematė. V. B. paaiškino, kad paskolos raštelyje esančių įrašų „Sumokėjau R. M. 2008 08 28" ir „Mano akivaizdoje sumokėjo" parašas ir įrašas „J. T." nebuvo. Šie įrašai yra padaryti jam nedalyvaujant. Kai jis rašė raštelį, M. jame nieko neįrašė, o daugiau asmenų kartu nebuvo. Po raštelio surašymo jis iškart išvyko į reisą, jokių pinigų negavo. 2008 11 28 išėjo iš darbo, nes dėl įtampos nebegalėjo dirbti. Dar dirbdamas iš bendradarbių sužinojo, kad M. gavo iš Italijos tų dviejų automobilių dokumentus ir yra juos pardavęs. Todėl apie paskolos raštelį visai užmiršo, nes pagalvojo, kad viskas susitvarkė. 2008 metų gruodžio mėnesį neturėdamas pinigų šventėms, jis iš „Big banko" paėmė 2000 Lt paskolą, o 2009 metų vasario mėnesį gavo pranešimą, kad yra skolingas M. 11200 eurų, nors tų pinigų nesiskolino. Nuo to laiko, kai buvo surašytas skolos raštelis, V. B. jokių daiktų, turto, automobilio neįsigijo, namo remonto nedarė. Analogiškai nieko neįsigijo ir žmona. Jam pinigai nebuvo reikalingi. Jis su žmona gyvena name, kuris įsigytas 1985-1986 metais. Su R. M. nebuvo jokios kalbos apie jo tėvų sodybą, kad jam tariamai skolą gražins ją pardavęs, kadangi, dar jo tėvui J. B. buvus gyvam ši sodyba, esanti Kėdainių r., Asistavos k., Rožių g. 5, visiems šeimos nariams aptarus ir sutikus, testamentu buvo užrašyta jo seseriai I. V.. Ši sodyba šiuo metu jai ir priklauso. Šį skolos lapelį jis privertė pasirašyti veikdamas psichologiškai, dėl avarijos ir prarastų automobilių dokumentų, dėl kurių jis tariamai turėjo daug nuostolių. Grįžęs iš Belgijos į Lietuvą, šventėms pasiėmė Bigbank greitą paskolą 2000 litų, kurios dar negrąžino. Jei būtų pasiskolinęs pinigų iš darbdavio, šią paskolą būtų gražinęs. Rašant skolos lapelį, darbdavio kontoroje nieko daugiau nebuvo, buvo dviese, kiti darbuotojai pietavo. Ant skolos lapelio, kiti įrašai padaryti, vėliau, jam nedalyvaujant, kopijos sau nepasidarė. R. M. jam nuolat darė psichologinį spaudimą. Po minėtos avarijos Belgijoje nuolat sakydavo, kad jis jam skolingas dėl dviejų automobilių, kurių dokumentų dublikatų išimti neįmanoma, kadangi jie su Itališkais grifais, ir jis dėl to kaltas, kad originalius dokumentus Belgijoje pavogė. Nuolat pašaipiai numodavo ranka link šių automobilių ir pasakydavo, kad šie automobiliai dabar yra jo ir jis juos turi atidirbti. Skolos raštelyje nurodyta suma atitiko tiksliai tą sumą, kiek, jo žodžiais, ir kainavo minėti du automobiliai. Vienas automobilis buvo T. A. ir Mercedes. Grįžtant iš reisų M. pats spręsdavo, kiek jis turi sumokėti, 300 Lt ne daugiau, sakydavo, kad jis pasižymi kiek pasilieka, o skolą išmokėjus, mokės visą atlyginimą. Su juo nesiginčijo, jis atsiversdavo sąsiuvinį ir parodydavo, kad neprimokėtus pinigus jis pasižymi ir sakydavo, kad jau skola mažesnė. Dėl visiškai mažo atlygio V. B. buvo priverstas skolintis pinigų iš banko, kadangi nebepragyveno. Šiuo metu dėl BIG banko ir R. M. ieškinio ant viso turimo turto ir banko sąskaitų uždėtas areštas. R. M. žinojo, kad šią paskolą ima dėl sunkios materialinės būklės ir žadėjo, kad tą paskolą jis išmokės iš jo atlyginimo, sakė, kad dėl to nesirūpintų, o tik važiuotų į reisus. Jam paliko visus paskolos duomenis. Kartą bendraujant su kolegomis, kažkas užsiminė, kad automobiliai, kurių M. negalėjo parduoti, jau seniai parduoti. Kadangi R. M. buvo pasakęs, kad skolos raštelį jis suplėšys, jei tuos du automobilius parduos, manė, kad jam nebeskolingas ir ar jis suplėšė šį raštelį nebesidomėjo. 2008m. spalio ar lapkričio mėnesį R. M. nesuteikus iš anksto planuotos laisvos savaitės, per kurią su žmona jis turėjo išvykti pas savo abi dukras į Londoną, jis pareiškė, kad savo noru nori nutraukti su juo darbinius santykius. Išėjus iš darbo gavo raštą, kad jo turtas areštuojamas dėl R. M. ieškininio. Suprato, kad R. M. skolos raštelio nepanaikino, o iš jo toliau reikalauja nepagrįstos skolos. Išsidarbinant iš jo įmonės apie skolą, jis nieko neužsiminė.

7. Nukentėjusiosios O. B. apklaus protokolai, kuriuose užfiksuota, kad 2007 metais, mėnesio neprisimena, kai jos vyras V. B. buvo išvykęs į reisą, jai į telefoną paskambino R. M. ir pasakė, kad jos vyras pateko į autoavariją, prarado vežtų devynių automobilių dokumentus, dėl ko jis negalės jų parduoti ir patirs didelių nuostolių, kuriuos išsireikalaus iš judviejų. M. telefonu šaukė, kad atims namą ir privers atlyginti nuostolius. Ji dar bandė jam paaiškinti, kad nesupranta apie ką jis kalba, tačiau M. griežtai išdėstęs, kad vis tiek kažkokiu būdu išsireikalaus iš jų padengti patirtą žalą, padėjo ragelį. Grįžęs, vyras papasakojo apie įvykį, kurio metu kažkas pavogė dokumentus bei telefoną. Po šio įvykio, kiek ji žino, M. kiekvieną mėnesį atskaitydavo kažkokią sumą iš V. B. atlyginimo patirtų nuostolių padengimui. V. B. dėl to neprieštaravo. Atrodė, kad viskas ir baigėsi, tačiau praėjus panašiai metams, grįžęs iš darbo, V. B. pasakė, kad M. jį privertė pasirašyti skolos raštelį, kuriame nurodė, kad iš M. pasiskolino 11200 eurų. Paaiškino, kad jam liepė surašyti tokio turinio raštelį, nes M. negali parduoti automobilių, kol neatsirado dokumentai, kurie buvo pavogti prieš metus laiko autoįvykio metu. Vyrui M. dar paaiškino, kad skolos raštelį jis suplėšys, kai tik gaus naujus automobilių dokumentus. Kokiu būdu M. privertė vyrą surašyti skolos raštelį, ji nematė, tačiau V. B. pasakojo, kad iš pradžių nenorėjo rašyti, tačiau, M. griežtai pareikalavus, parašė. Kiek žino vyrui toliau dirbant M. įmonėje atsirado visi dingę automobilių dokumentai ir manė, kad tas skolos raštelis sunaikintas, kaip ir buvo sakęs M. Pas V. B. tokios didelės pinigų sumos - 11200 eurų niekada nėra mačiusi, jis tokios sumos niekada nėra turėjęs ir jiems tokia didelė suma niekam nebuvo reikalinga. Jie gyvena savo pačių statytame name, buitis jų sutvarkyta.

Papildomai parodė, kad 2007m. lapkričio pradžioje, dienos neprisimena, po M. skambučio į jos mobilųjį telefoną, dėl jo grasinimų ir žodžių, kad ji su vyru neteks namo, ji pasijuto labai blogai, suskaudo širdį, gėrė vaistus. Negana to, R. M. po dviejų dienų paskambino ir pasakė pakeltu tonu, kad jis prie durų. Dėl šio antro skambučio patyrė dar didesnį stresą, nebežinojo ką sakyti, ko griebtis, pasakė, kad jos nėra namie ir nutraukė pokalbį išjungdama telefoną. Po šio skambučio dar labiau panikavo, bijojo grįžti namo, sutikti R. M., sulaukti jo telefoninių skambučių. Grįžęs sutuoktinis pasakė, kad R. M. jį kaltina todėl, kad neužrakino vilkiko kabinos. Vyras informavo, kad būtent dėl dvejų automobilių iš Italijos R. M. jam pagrasino žalą atskaičiuoti iš atlyginimo, priversti dirbti pusvelčiui, tol kol neatsiims tokios piniginės sumos, kokia yra šių automobilių vertė. R. M. negavo jokio atlygio, todėl dėl artėjančių švenčių buvo priversti skolintis pinigų- 2000 Lt paskolą iš UAB „BIGBANK". V. B. toliau nesidomėjo paskolos gražinimu, pasitikėjo R. M.. R. M. jam nuo kiekvieno atlygio už reisus atskaičiuodavo skirtingo dydžio sumas, kurio dydį spręsdavo pats. Šeima pradėjo jausti nepriteklių, nuolatos trūko pinigų, o 2008 m. rugpjūčio 28 d., grįžęs į namus, sutuoktinis pasakė, kad R. M. darydamas jam psichologinį spaudimą privertė pasirašyti skolos raštelį 11200 eurų sumai, nors šių pinigų jis realiai negavo ir neprašė skolinti tokios sumos pinigų. Jis informavo, kad neatlaikė nuolatinio R. M. terorizavimo. Darbdavys pirštais nuolatos badydavo į du automobilius, kurių dokumentų dublikatų tariamai negalėjo gauti ir vis tvirtindavo, kad šie automobiliai jos vyro. R. M. įvertino šių automobilių vertę ir griežtu tonu, elgdamasis įžūliai, pakišo A4 formato popieriaus lapą ir liepė rašyti tekstą kurį jis diktuoja, tai yra, kad skolinasi minėtą piniginę sumą, bei žodžiu paaiškino, kad suplėšys šį parašytą ir pasirašytą raštelį, kai minėti automobiliai bus parduoti. Vėliau suprato, kad šis raštelis buvo skirtas tam, kad sutuoktinį įpareigotų finansiškai, priverčiant toliau dirbti įmonėje ir toliau turėti galimybę iš atlyginimo atskaičiuoti pageidaujamas pinigines sumas.

Papildomai parodė, kad į turimas dvi sąskaitas Swedbanke gauna invalidumo pensiją ir dukrų siunčiamus pinigus pragyvenimui, kitokių pajamų neturi. V. B. naudojasi Ūkio banko sąskaita, kur jam pervedamas atlyginimas. Nuo 2006 metų iki 2009 metų jis iš viso jokios sąskaitos neturėjo, atlyginimą gaudavo grynais.

8. Iš V. B. prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo civilinėje byloje matyti, kad po autoįvykio Belgijoje, V. B. grįžus į Lietuvą, R. M. skaičiavo nuostolius ir vertė jį prisiimti kaltę. Dar V. B. būnant užsienyje, R. M. buvo nuvykęs į namus, kur grasino jo žmonai, sakė, kad atims jų namą, paleis juos ubagais ir tai jam padės geri ryšiai tarp teisininkų. Žmona labai išsigando, jam grįžus buvo panikoje, gėrė raminančius vaistus, sveikata ypač pablogėjo. V. B. grįžus į Lietuvą M. iškart pasakė: „tas, kas įvyko yra tavo problemos ir tu susimokėsi". Šaukdamas jis pasakė, kad V. B. skolingas 11200 eurų. Liepė dirbti toliau, sakė neleis nutraukti sutarties ir iš jo uždarbio išskaičiuos savo nuostolius. Iš pradžių atskaičiuodavo nuo reiso po 100 eurų, o jo parvežti automobiliai stovėjo neparduoti, nes nepavyko gauti dokumentų dublikatų. Tada 2008 08 28 ofise ant jo M. užsipuolė, šaukė, liepė pasirašyti skolos raštelį 11200 eurų sumai (t.1, b.l. 55-57).

9. Liudytojo D. R. apklausos protokolas, kuriame užfiksuota parodė, kad jam iš įmonės direktoriaus R. M. teko girdėti, kad V. B. Belgijoje pavogė automobilių dokumentus. M. dėl šio įvykio patyrė nuostolių. Prisimena, kad jis sprendė, ką su vairuotoju daryti ir nusprendė, kad paliks jį toliau darbe, kad atidirbtų. Apie B. pasirašytą raštelį ir paskolintus pinigus neteko girdėti.

10. Liudytojas N. N. parodė, kad jis daugumą įmonės darbuotojų pažįsta. Buvusį vairuotoją V. B. pažįsta, teko su juo dirbti. Prisimena, kad 2007 metais V. B., išvažiavęs į reisą į Belgiją su tralu, dingo, su juo nebuvo galima susisiekti. M. net buvo paskelbęs jo paiešką. Paskui tralas buvo surastas ir uždarytas Belgijos policijoje. Kažkas iš vadybininkų vyko viską sutvarkyti. Automobilių dokumentai buvo pamesti, teko juos atstatinėti. Dokumentų sutvarkymas tęsėsi apie pusę metų. Vėliau, kiek žino, automobiliai buvo parduoti. Įmonė dėl šių įvykių patyrė nuostolius, tačiau kokius, nežino. Girdėjo tik tiek, kad V. B. R. M. prašė jį palikti darbe, žadėjo padarytus nuostolius atidirbti. Praėjus maždaug mėnesiui laiko, po įvykių Belgijoje, V. B. išvyko reisu į Vokietiją V. B. vėlavo apie savaitę laiko, jis skambino jam, tačiau telefonas buvo išjungtas. Vėliau per vairuotojus sužinojo, kad V. B. buvo užgėrė Lenkijoje. Po šio reiso, dar buvo porą atvejų, kai jis reisų metu užgerdavo. Per tokius V. B. užgėrimus firma patirdavo nuostolius. Kodėl R. M. V. B. taip ilgai laikė firmoje, nežino. Apie R. M. V. B. paskolintus pinigus, pasirašytą paskolos raštelį, nieko nežino ir neteko girdėti.

11. Liudytojas B. K. parodė, kad įmonėje dirbusius vairuotojus, tame tarpe V. B. pažįsta, teko kartu dirbti. 2007 metais V. B., išvykęs reisu į Belgiją, dingo, su juo nebuvo galima susisiekti apie 2 savaites. Įmonės savininkas R. M. buvo paskelbęs paiešką ir per Interpolą buvo surastas autovežis Belgijoje, aikštelėje prie parduotuvės. Kiek girdėjo, vairuotojas V. B. ten buvo užgėręs, prarado mobilaus ryšio telefoną ir vežtų automobilių dokumentus. R. M. turėjo dėl šio įvykio išlaidų, patyrė nuostolių, reikėjo atstatinėti prarastus automobilių dokumentus, kokį nuostolį patyrė, nežino, bet paliko šį ir toliau įmonėje dirbti, kad V. B. atidirbtų padarytus nuostolius. Žino, kad R. M. atskaičiuodavo dalį sumos nuo V. B. atlyginimo. Vėliau teko girdėti, kad V. B. išvažiavęs į reisą Vokietijoje buvo užgėręs. R. M. ir toliau laikė vairuotoją, kadangi buvo skola, o kokio dydžio- nežino, girdėjo, kad vien telefonu buvo praskambinta už 2000 Lt, dar prarastų dokumentų atstatymas. Apie tai, kad R. M. V. B. paskolintų pinigus, V. B. pasirašius paskolos raštelį, nieko nežino. Abejoja, kad R. M. galėjo skolinti gan nemažą pinigų sumą V. B.. Be to, šefas žinojo, kad B. pradėjo išgėrinėti. Apie R. M. skolinamus pinigus, nieko nežino.

12. Iš VĮ „Regitra" registracijos liudijimo Nr. C 146161 matyti, kad automobilis MB E250 buvo užregistruotas ir šis liudijimas išduotas 2008 10 04 (t.1, b.l. 131-132).

13. Iš pažymos - sąskaitos Nr. 007883 matyti, kad „Laima ir Ko" 2008 10 04 automobilį Mercedes benz E250 pardavė už 7000 Lt (t.1, b.l. 133).

14. Iš pažymos - sąskaitos Nr. 007698 matyti, kad „Laima ir Ko" 2008 08 30 automobilį M. G. pardavė už 7300 Lt (t.1, b.l. 139).

15. Iš pažymos - sąskaitos Nr. 008197 matyti, kad „Laima ir Ko" 2008 12 13 automobilį Mazda 323 pardavė už 5200 Lt (t.1, b.l. 140).

16. Iš VĮ „Regitra" registracijos liudijimo Nr. C 146160 matyti, kad automobilis T. A. buvo užregistruotas ir šis liudijimas išduotas 2008 10 04 (t.1, b.l. 148).

17. Iš transporto vadybininko E. M. paaiškinimas įmonės savininkui R. M., iš kurio matyti, kad automobilių MB ir TA įsigijimo kainos Belgijoje yra atitinkamai 1900 ir 2600 eurų (t.1, b.l. 151).

18. Iš 2007 10 05 faktūros ir jos vertimo į lietuvių kalbą matyti, kad automobilio M. G. įsigijimo kaina yra 2000 eurų (t.1, b.l. 163, t.2, b.l. 12).

19-29. Iš SEB banko, Banko „Swedbank", Banko „Šiaulių bankas", Banko „UniCreditBank", Banko „UniCreditBank", Bendrovės „Credit 24", Banko „DnB Nord", Banko „Ūkio bankas", Banko „Citadele", Banko „Danske bankas", UAB "Dolce kreditas", UAB"Via SMS.lt" pažymų matyti, kad V. B. paskolų šiuose bankuose bei kreditus teikiančiose bendrovėse neturi ir neturėjo bei 2008 metais nebuvo ir nėra skolingas šioms įmonėms (t.2, b.l. 27, 29, 31, 35, 37, 39, 41, 43, 45, 49, 51).

30. Iš BIGBANK AS pažymos matyti, kad V. B. pagal 2007 12 28 vartojimo kredito sutartį buvo suteiktas 2000 Lt kreditas. Klientas įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, todėl sutartis buvo 2008 06 05 nutraukta. Skola, susidariusi po sutarties nutraukimo BIGBANK naudai buvo priteista 2008 10 02 (t.2, b.l. 56).

31. Iš R. M. 2008 08 29 įsakymo Nr. 08/2 - kadrai matyti, kad šiuo įsakymu vairuotojui V. B. buvo paskirta nuobauda - papeikimas už neatvykimą į darbą nuo 2008 08 07 iki 2008 08 19 (t.2, b.l. 81).

32. Iš 2008 08 26 V. B. paaiškinimo „Laima ir KO" direktoriui, matyti, kad V. B. atsisakė paaiškinti, kur jis buvo nuo 2008 08 06 iki 2008 08 20 (t.2,b.l. 83).

Teismas daro išvadą, kad duomenų, patvirtinančių, jog R. M. padarė LR BK 294 str.2 d. numatytą veiką, ikiteisminiame tyrime nebuvo surinkta:

1-2. Iš V. B. pareiškimo ir tarnybinio pranešimo visiškai neaišku, kodėl nukentėjusieji į Kėdainių rajono PK kreipėsi tik 2009-05-28, praėjus beveik pusei metų nuo laiko /2008-08-28/, kai B. tariamai psichologinio spaudimo ir apgaulės pasėkoje pasirašė skolos raštelį ir visiškai nieko nenurodo, kuo psichologinis spaudimas ir apgaulė pasireiškė.

3. V. B. paaiškinime pradžioje nurodyta, kad jam skola buvo paskaičiuota 3000 eurų, o už dviejų mašinų dokumentus- 11200 eurų. Be to paaiškinimo pabaigoje jis nurodo, kad turės grąžinti skolą. B. teigia , kad apie skolos raštelį 11200 eurų sumai buvo pamiršęs ir jį prisiminė tik gavęs teismo dokumentus, tačiau tai neįtikėtina.

4. Be jokio pagrindo, nepateikdamas jokių duomenų prokuroras daro išankstinę nepagrįstą išvadą, kad skolos raštelyje (t.1, b.l. 27) užfiksuota, jog V. B. „neva tai skolinasi... neva tai sumokėti, o jis juos neva tai gavo..., pinigai yra neva tai sumokėti J. T. akivaizdoje“.

5. Liudytoja J. T. teisme kategoriškai patvirtino, kad R. M. paskolino- jos akivaizdoje perdavė V. B. pinigus- 11200 eurų, kad dėl to B. niekieno neverčiamas ir neįtakojamas surašė skolos raštelį bnei, kad raštelį, B. dalyvaujant, pasirašė ir ji /pastarosios aplinkybės niekas nepaneigia/. Tai, kad R. M. yra jos brolis, raštelio surašymo ir pinigų paskolinimo fakto nepaneigia. Kaltinamajame akte liudytojos J. T. parodymai priskiriami prie duomenų, iš kurių matyti, kad R. M. padarė LR BK 294 str.2 d. numatytą nusikaltimą, tačiau tikrovėje yra priešingai, liudytojos parodymai paneigia jo kaltę.

6. Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad iki 2008 m. lapkričio 28 d. jis dirbo įmonėje „Laima ir ko“ vairuotoju. 2007 m. spalio pabaigoje Belgijoje ties sankryža įvyko avarija. Po avarijos, paėmęs reikalingus dokumentus, nuvyko į policiją. Kitus dokumentus paliko mašinoje. Ar užrakino autovežį eidamas į policiją, neprisimena. Forminimas užtruko apie pusvalandį. Kai grįžo, autovežio durelės buvo atrakintos, nerado gabenamų automobilių dokumentų ir telefono, todėl negalėjo susisiekti su darbdaviu. Po šio įvykio su įmonės direktoriumi santykiai nebuvo draugiški. Jam paskaičiavo nuostolius už dokumentų dublikatus ir prastovas- apie 10000 Lt. Žino, kad trim mašinom buvo sunkiau gauti technikinius pasus. Direktorius sakė, kad trims mašinoms dokumentų dublikatų gauti neįmanoma, todėl tie automobiliai kaip ir jo. M. paskaičiavo trijų mašinų vertę- 11000 Lt. Dėl to jis buvo priverstas paimti 2000 Lt paskolą iš banko. Vėliau su direktoriumi sutarė, kad skolą kaip nors atskaičiuotų iš atlyginimo. Vėliau į namus gavo pranešimą, kad yra skolingas jau 5000 Lt. M. jo klausė ar parduodu namą. 2008 08 28 jis užėjo pasiimti dokumentų į reisą, tada direktorius pasakė, kad negali parduoti tų mašinų ir liepė pasirašyti paskolos raštelį. Jis net netikėjo, kad direktorius gali taip pasielgti. Kai pasirašinėjo skolos raštelį, buhalterės nebuvo. Buhalterė raštelį pasirašė jau po jo parašo. Paskolos raštelio geranoriškai jis nepasirašinėjo. Jam buvo daromas spaudimas. Direktorius jo nemušė. Jis matė kokie asmenys užeina pas direktorių ir tai jį baugino. Jis iš M. 11000 Lt nesiskolino. M. pasakė, kad jis pats dar nežino, bet namą jau parduoda ir jis žino kas tą namą pirks. Jam direktorius sakė, kad jei parduos tuos automobilius, kai gaus dokumentų dublikatus, tai paskolos raštelį išmes. Vėliau kolegos jam pasakė, kad mašinų dokumentai jau yra ir mašinos parduotos. Vieno automobilio kaina buvo apie 3500-4000 eurų. Spaudimas buvo daromas morališkai – jį gąsdino, kad turės parduoti namą. Jis žinojo su kokiais asmenimis direktorius bendrauja, todėl bijojo, bet tų asmenų nurodyti negali. Direktorius sakė, kad viską „vėjais paleis“. Į 11000 eurų buvo įskaičiuota tik automobilių kaina. Direktorius pats paskaičiavo mašinų vertę. 2008 m. rugpjūčio mėn. direktorius buvo išgirdęs, kad jis išeina iš darbo. Direktorius jam pasakė, kad jis niekur nedings, kol nebus parduotos tos mašinos. Raštelis buvo kaip tų mašinų vertės garantas. M. sakė, kad jei neparduos mašinų, tai jis jas galės pasiimti ir daryti su jomis ką norės. Direktorius paskaičiavo visus nuostolius: turgaus mokesčius, dokumentų dublikatų, mašinų išlaikymo, kas sudarė 3000 eurų. Paskutiniai 11200 eurų- tai trijų mašinų vertė. Jis žinojo, kad mašinos yra parduotos, tai galvojo, kad raštelis sunaikintas. Kada gavo pranešimą iš teismo, kad yra skolingas, tada sužinojo, kad raštelis nesunaikintas, todėl kreipėsi į policiją. Jis buvo nusprendęs išeiti iš darbo, bet jo neišleido. 2008-08-28 jis turėjo išvažiuoti į reisą, o M. su grasinimais įkalbino pasirašyti raštelį. Kodėl liko darbe, paaiškinti negali. M. sakė, kad jam teks parduoti turtą. M. pastoviai skambindavo jo žmonai.

Lenkijoje jis buvo girtas, bet pirmiau paskambino direktoriui, kad šis pasiimtų mašiną. Jam vaikai buvo nupirkę bilietus į Angliją, o jį direktorius išsiuntė į reisą. Jis jam paskambino, pasakė, kad dingsta bilietai, bet jis atsakė, kad tai jo problemos. Tada jam jis pasakė, kad pasiimti mašiną- dabar jo problemos. Lenkijoje autovežis nebuvo numestas, jis jį saugojo, nors ir buvo girtas. Autovežio raktus direktoriui atidavė jis pats.

Paskola iš banko buvo paimta po to įvykio. Nuo reiso jam mokėdavo apie 1100 Lt. Bet į rankas gaudavo 300-400 Lt. Paskola bankui dar negrąžinta. Vienoje darbovietėje, kai sužinojo, kad jis turi skolą bankui, paprašė iš darbo išeiti. Dabar jis nedirba. Londone gyvena dukros, kurios jiems padeda finansiškai. Pinigus siunčia žmonos vardu. Skolas turi SEB bankui ir Swed bankui. M. skambino jo žmonai, kai jis dar nebuvo grįžęs į namus. Žmona sakė, kad M. grasino. M. gąsdino, kad viską paleis vėjui. Jis turi skolą Bigbankui per M. Atleistas iš darbo jis buvo teisingai- pagal įstatymus.

Nukentėjusiojo V. B. parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs: ikiteisminiame tyrime jis teigė, kad ilgą laiką negavo 2-jų automašinų dokumentų, tas mašinas aikštelėje jis matė ir žinojo, kad įmonė negali jų parduoti, parašyti raštelį į kabinetą jį pakvietė M., raštelyje nurodyta suma- 11200 Lt- tai 2-jų a/mašinų dokumentų atstatymo vertė, paskolą iš BIGBANKO /2000 Lt/ jis paėmė šventėms, o teisme V. B. parodė, kad negavo 3-jų a/m dokumentų, vėliau jos buvo parduotos, į kabinetą prieš raštelio surašymą jis užėjo prieš reisą pats, 11200 Lt- tai visų 3-jų a/mašinų vertė, paskolą iš banko paimti jį privertė M. Vienuose parodymuose nukentėjusysis teigia, kad M. grasino jį atleisti iš darbo, kituose- jog norėjo iš darbo išeiti pats, bet M. jo neišleido, faktiškai jis buvo atleistas įmonės savininko įsakymu už pravaikštas (t.2, b.l. 68). Teisme nukentėjusysis pradėjo minėti ir M. lankiusius asmenis, kurie jį baugino, ikiteisminiame tyrime šių asmenų jis neminėjo.

7. Nukentėjusioji O. B. parodė, kad tuo momentu, kai vyras buvo reise, 2007 m., paskambino R. M. ir pasakė, kad jos vyras pateko į avariją. Jis sakė, kad jei kas nutiks, tai mūsų taip nepaliks. Po kelių dienų grįžo dukra iš Londono ir ji išvažiavo pas dukrą. Būnant pas dukrą, vėl paskambino M. ir pradėjo šaukti, kad yra prie mūsų namo durų. Ji nežinojo, ar M. atvažiavo vienas, labai blogai pasijuto, praėjo alpti, buvo išvežta į ligoninę. Daugiau su M. nebuvo susitikusi. Vyras grįžo visas pajuodęs, drebantis. Paskui su vyru santykiai pablogėjo. Vyras sakė, kad jį privertė pasirašyti paskolos raštelį. Kai 2009 m. gavo šaukimą į teismą buvo parašyta, kad areštuotas visas jų turtas. M. skambino du kartus. Jis jai konkrečiai nieko nesakė, kokią žalą padarė vyras avarijoje. Vyras sakė, kad liko neparduotos dvi mašinos, nes nėra dokumentų, o, kai parduos mašinas, skolos nebebus. Vėliau vyras sakė, kad mašinos jau parduotos, o praėjus kuriam laikui jie gavo šaukimą į teismą. M. kalbėjo ir apie uošvių turtą. Tačiau tas turtas, dar uošviams esant gyviems, buvo užrašytas jų dukteriai. Vyras to turto nepaveldėjo. Vyras jai teigė, kad jis avarijos nepadarė, o į jį atsitrenkė. Kai jai M. pasakė, kad vyras padarė avariją, ji pagalvojo, kad vyro nėra gyvo. Vyras patvirtino, kad buvo pavogti dokumentai. Ji neprisimena, ką sakė vyras apie pokalbį dėl avarijos su M. Vyras namo atlyginimo parnešdavo 300 litų. Parėjęs iš darbo, jis pasakojo, kad Mockevičius jį spaudžia pasirašyti raštelį, nes liko dar dvi itališkos mašinos be dokumentų, ir jų negali parduoti. Vyras sakė, kad, pardavus mašinas, M. raštelį sunaikins. Išvažiuodamas į reisą, vyras nesakė, kad pasirašys raštelį. Apie pasiaiškinimą darbdaviui, ji nieko nežino. Vyras užsiminė, kad tos mašinos jau parduotos, o apie raštelį nieko nesakė. Apie vyro paskolą iš banko jai buvo žinoma. Ta paskola buvo pradėta mokėti, bet negrąžinta. Dukros jiems padeda pragyventi. Jai žinoma, kad vyras viename reise buvo išgėręs. Jis alkoholiu nepiktnaudžiauja.

Nukentėjusiosios O. B. parodymai taip pat prieštaringi ir nenuoseklūs: ikiteisminiame tyrime ji parodė, kad vyras ratelį parašė M. griežtai pareikalavus, apie smurtą nebuvo parodyta; kad antrą kartą M. paskambino būdamas prie jos namo durų, o ji buvo namuose, o teisme- kad ji tuo metu buvo Londone ir susijaudinusi net pateko į ligoninę. Ji raštelio surašyme ir pasirašyme nedalyvavo, bet labai išsamiai nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir V. B. M. jai skambino 2007 m. lapkričio mėnesį, t.y. beveik prieš metus iki skolos raštelio surašymo, todėl ji su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jokio ryšio neturi.

8. V. B. prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo civilinėje byloje- tai logiškas pareiškimo ir parodymų tęsinys, prisitaikant prie naujai paaiškėjusių aplinkybių, siekiant išvengti skolos priteisimo ir grąžinimo. Prieštaravimuose teigiama, kad R. M. V. B. liepė dirbti, o faktiškai pastarasis buvo įsakymu atleistas už pravaikštas.

9. Liudytojas Rutkauskas parodė, kad R. M. pažįsta, kaip darbdavį, pas kurį dirbo elektriku, o V. B. pažįsta iš matymo. Girdėjo, kad Belgijoje, įvykus avarijai, buvo pamesti dokumentai. Kokios buvo pasekmės- nežino. Kiek jam žinoma, V. B. iš darbo atleistas nebuvo. Jis mano, bet nieko konkrečiai nežino, kad V. B. reikėtų nuostolius atlyginti atidirbant. Tai tik jo nuomonė-prielaida, apie tai jokios kalbos nei su direktoriumi, nei su V. B. nebuvo. Apie paskolos raštelį nieko nežino. Tyrėja jo neklausė ar jis tikrai žino, ar tik girdėjau, ar daro prielaidą.

Liudytojo prielaidomis grįsti kaltinimo taip pat negalima, tuo labiau, kad apie savaldžiavimą šis liudytojas nieko nežino.

10. Liudytojas N. N. parodė, kad R. B. pažįsta, kaip darbdavį. V. B. pažįsta taip pat. Kiek jam teko girdėti, 2007 m. buvo prapuolęs autovežis Belgijoje, buvo duota paieška. Vėliau, gal po kokių 3 savaičių, autovežis atsirado. Buvo dingę dokumentai. Jis mano, kad nuostoliai buvo dideli. Dokumentų atstatymas užima daug laiko ir pastangų, kartais net neįmanoma juos atstatyti. Kiek pamena, dokumentai buvo atstatyti. 2008 m. lapkritį jis buvo Vokietijoje, laukė autovežio, į kurį turėjo pakrauti automobilius, o vairuotojas atvyko gal po savaitės. Jis turėjo jo laukti ir gyventi Vokietijoje. Vėliau iš viršininko ir iš kalbų, sužinojo, kad V. B. gėrė Lenkijoje ir nevažiavo. Tokie atvejai buvo gal 3 ar 4 kartus. Apie V. B. skolas, jų dydį ir atlyginimą bei skolos raštelių rašymą, jis nieko negirdėjo. Kodėl V. B. taip ilgai dirbo įmonėje, nežino. R. M. yra nuoširdus žmogus, todėl jo manymu, V. B. prisiprašė jo neatleisti. Apie pinigų paskolinimus nieko nežino.

Šis liudytojas patvirtina, kad V. B. Belgijoje buvo pametęs automobilių dokumentus ir girtuokliavo reiso į Vokietiją metu, tačiau jo parodymai dėl savaldžiavimo tiesioginės įrodomosios reikšmės neturi.

11. LR BPK 276 str. nustatyta tvarka ištyrus B. K. parodymus nustatyta, kad šis liudytojas, taip pat, patvirtina, kad V. B. Belgijoje buvo pametęs automobilių dokumentus ir girtuokliavo reiso į Vokietiją metu, tačiau jo parodymai dėl savaldžiavimo tiesioginės įrodomosios reikšmės, taip pat, neturi.

12-18. Nors prokuroras teigia, jog iš šių dokumentų matyti, kad juose nurodyta bendra automobilių vertė yra artima, nurodytai V. B. surašytame skolos raštelyje, tačiau ši prielaida R. M. kaltės nepagrindžia ir ja grįsti nuosprendžio negalima.

19-29. SEB banko, Banko „Swedbank", Banko „Šiaulių bankas", Banko „UniCreditBank", Banko „UniCreditBank", Bendrovės „Credit 24", Banko „DnB Nord", Banko „Ūkio bankas", Banko „Citadele", Banko „Danske bankas", UAB "Dolce kreditas", UAB"Via SMS.lt" pažymos (t.2, b.l. 27, 29, 31, 35, 37, 39, 41, 43, 45, 49, 51) dėl savaldžiavimo įrodomosios reikšmės neturi. Neaišku, kodėl V. B. teigia esąs skolingas SEB ir SWED bankams.

30. Iš BIGBANK AS pažymos matyti, kad V. B. įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, skola, susidariusi po sutarties nutraukimo, BIGBANK naudai buvo priteista 2008 10 02, tačiau iki šiol negrąžinta, o tai rodo nukentėjusiojo nesąžiningumą.

31-32. Tai, kad 2008 08 29 įsakymu Nr. 08/2 - kadrai vairuotojui V. B. buvo paskirta nuobauda - papeikimas už neatvykimą į darbą nuo 2008 08 07 iki 2008 08 19 (t.2, b.l. 81) ir tai, kad V. B. 2008 08 26 atsisakė paaiškinti, kur jis buvo nuo 2008 08 06 iki 2008 08 20 (t.2,b.l. 83), neįrodo, kad R. M. negalėjo šiam paskolinti pinigų ir net savavldžiavo.

Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kaip darbdavį- pas jį dirba apie 8 metus vairuotoju-šaltkalviu, nukentėjusių nepažįsta. Su kaltinamuoju santykiai normalūs. Jis mažai būna Lietuvoje, todėl nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo, nežino net jo pavardės. R. M. jam buvo paskolinęs pinigų. Tai buvo prieš kokius 3 metus, gal 2007m.- 2008 m. Jis jam paskolino virš 10000 Lt, nes jam reikėjo pinigų. Jis nuėjo pas M. į biurą, paprašė paskolinti pinigų ir šis jam paskolino be procentų. Jis pinigus grąžino nepraėjus nei mėnesiui. Negrąžinimo sąlygų jie nebuvo aptarę.

Liudytojas A. G. parodė, kad M. pažįsta, kaip darbdavį, nukentėjusįjį-kaip bendradarbį. Įmonėje dirba apie 4 metus. Ar V. B. skolinosi pas M. pinigų, jam nėra žinoma. Jam iš M. pinigų teko skolintis maždaug 2009 metais. Pinigų- 35000 Lt reikėjo buto pirkimui, bet bankuose paskolos nedavė. Jis nuėjo pas M. į darbo vietą, paprašė paskolinti pinigų ir šis juos paskolino be procentų ir be termino. Paskolos raštelis nebuvo surašytas. Pinigų perdavimo metu daigiau niekas nedalyvavo. Pinigų negrąžinimo pasekmės nebuvo aptartos. Pardavęs savo seną butą, maždaug po trijų mėnesių skolą grąžino.

Liudytojos K. V. parodymai įrodomosios reikšmės neturi.

Teismas konstatuoja, kad prokuroras kaltinimą R. M. grindžia vien prielaidomis ir išmastymais:

Prokuroro teiginį, kad R. M. savo tikrą, V. B. ginčijamą, teisę gynė ne įstatymo nustatyta tvarka savavališkai, paneigia tai, kad jis, gindamas savo teisę, įstatymo nustatyta tvarka 2009-02-11 kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą (t.1, b.l. 47-50).

Prokuroro ir nukentėjusiųjų nurodyta tariamai panaudota psichinė prievarta nukentėjusiajam ir jo artimam asmeniui /grasinimas atleisti iš darbo, padaryti, kad B. niekur neįsidarbins, atimti namą, „paleisti vėjais“ yra neapibrėžta, abstrakti ir nekonkretizuota, nes atleisti iš darbo už drausmės pažeidimus V. B. buvo galima visiškai teisėtai, kas ir buvo padaryta /tą pripažįsta ir jis pats/, o kitais atvejais neaišku, kokiu būdu nurodyti „grasinimai“ galėjo būti realizuoti. O. B. teigia, kad R. M. jai skambino ir grasino 2007 m. lapkričio pradžioje, o paskolos raštelis buvo surašytas 2008-08-28, t.y. praėjus beveik metams, todėl minėti jokiais duomenimis nepatvirtinti skambinimai ir grasinimai su nurodytu skolos rašteliu jokio ryšio neturi. Be to, prokuroro kaltinime ir nukentėjusiųjų parodymuose naudojamas terminas „psichologinis spaudimas“ ir sąvoka „psichologinis smurtas“ nėra tapačios.

Prokuroras teigia, kad 2008 08 28 skolos raštelį J. T. pasirašė paskutinė, V. B. nedalyvaujant, tačiau tai nepatvirtina jokie ikiteisminio tyrimo pateikti duomenys. Priešingai- nuoseklius J. T. parodymus patvirtina nukentėjusiojo pripažįstamas skolos raštelis, surašytas ir pasirašytas paties V. B.. Tai, kad R. M., padaręs raštelyje savo ranka įrašus, jo nepasirašė, įvykio esmės nekeičia. Šiuo atveju objektyviai nustatytomis aplinkybėmis laikytina tai, kas nurodyta rašytiniame nepaneigtame įrodyme, o ne niekuo nepatvirtintame jo surašymo komentare.

Prokuroro prielaidos, kad, atsižvelgdamas į blogą V. B. reputaciją, R. M. negalėjo jam skolinti pinigų, niekas nepatvirtina, liudytojai R. K. ir A. G., apklausti prokuroro iniciatyva, patvirtino, kad R. M. pinigus savo darbuotojams skolindavo pinigus ir tai darė įvairiomis aplinkybėmis.

Išskyrus negrąžinti skolos suinteresuotus nukentėjusiuosius, kurių parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, aukščiau nurodytų aplinkybių niekas neneigia.

Pažymėtina ir tai, kad prokuroras kaltinime nenurodė ir būtino savaldžiavimo požymio- didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams padarymo ir kuo konkrečiai tai pasireiškė.

Teismo ištirtų įrodymų visuma ir jų analizė neabejotinai patvirtina, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, jog kaltinamasis R. M., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam ir jo artimam asmeniui, vykdė ginčijamą savo teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, todėl jis pagal LR BK 294 str. 2 d. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių /LR BPK 303 str.5 d.1 p./.

Civilinis nukentėjusiųjų V. B. ir O. B. ieškinys neįrodytas /pažymėtina, kad pažyma apie sveikatos būklę išduota tik 2011-02-07/, todėl atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297str., 298 str., 302 str., 303 str.5 d.1 p., 304 str., 305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

R. M. pagal LR BK 294 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių /LR BPK 303 str.5 d.1 p./.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. B. ir O. B. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.