Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. L., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis – registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1d. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. L. 2010-10-15 apie 19.00 val., Alytuje, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) bute ir daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinėje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąsias O. Č. ir J. R., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, tyčia suduodamas vieną kartą rankos kumščiu J. R. į krūtinę, dėl ko ji atbula trenkėsi galva į sienos kampą, po to namo laiptinės aikštelėje tarp antro ir trečio aukštų, rankomis bei kojomis suduodamas ne mažiau tris smūgius J. R. į rankas, pilvą, koją ir veidą, padarė nukentėjusiajai J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tyčia suduodamas O. Č. ne mažiau šešis smūgius, t.y. delnais į veidą ir galvą, koja spirdamas į pilvą, sugriebęs už dešinės rankos dar įspirdamas į krūtinę, sugriebęs už plaukų ištempė iš buto į daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinę, kur tyčia nustūmė O. Č. nuo laiptų dėl ko ji trenkėsi į laiptus ir turėklus, ir taip nukentėjusiajai O. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jos sveikata dėl veido, galvos, krūtinės, stuburo sumušimo buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d. Šios nusikalstamos veikos metu kaltinamasis V. L., padarydamas nukentėjusiajai O. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1d.

Kaltinamasis V. L. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną gėrimo su J., jos motina ir pussesere metu kilo konfliktas. Jis susipyko su J. ir liepė šiai išeiti, o šiai neišėjus, susitumdė su ja, prievarta išstūmė ją iš buto. Susistumdymo metu padarė jai sužalojimus, nes ši priešinosi. To paties konflikto metu pro duris jis išstūmė ir J. motiną O. Č.. Nurodo, kad ją išstūmus, jis nematė, kaip ji nugriuvo nuo laiptų, nes iš karto uždarė durius, tačiau sutinka, kad ji galėjo nugriūti nuo laiptų ir tokiu būdu susižaloti, nes buvo girta. Nurodo, kad visų įvykių aplinkybių gerai neatsimena, nes įvykio dieną buvo girtas. Civilinio ieškovo civilinį ieškinį prpažįsta, žada jį atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir remiamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.

J. R. protokolu-pareiškimu pareiškė, kad 2010-10-15 apie 19 val., (duomenys neskelbtini), bute ir laiptinėje ją sumušė sugyventinis V. L.. (b.l. 11).

O. Č. protokolu-pareiškimu pareiškė, kad 2010-10-15 apie 19 val., (duomenys neskelbtini), bute, ją sumušė V. L., po ko laiptinėje nustūmė nuo laiptų. (b.l. 8).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), bute ir laiptinėje. (b.l. 13-18).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad J. R. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvų odoje abiejuose žastuose, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, kairio kelio sąnario sumušimo, trauminės galvos smegenų ligos poūmio periodo. (b.l. 20-21, 32-34).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad O. Č. dėl veido, galvos, krūtinės, stuburo sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo sveikatą sutrikdžius ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes (b.l. 25-27).

Nukentėjusioji J. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) pas savo sugyventinį V. L. gyveno apie 2 metus laiko, kuris ne kartą buvo panaudojęs prieš ją fizinį smurtą. 2010-10-15 V. L. pradėjo išgerdinėti nuo ryto. Bute svečiavosi jos motina O. Č. ir pusseserė D. J. bei V. L. girtas sukėlė konfliktą, ją užgauliojo, keikė. D. pasiūlė jai susirinkti daiktus ir eiti su ja, bet V. trukdė dėtis daiktus, suplėšė krepšį, ją stūmė ir ji trenkėsi į kambario įstiklintas duris, stiklas sudužo. V. toliau ją stumdė, sudavė rankomis per galvą ir veidą, po ko ji pabėgo į laiptinę. Laiptinėje ją pasivijęs V. toliau mušė suduodamas rankomis per galvą, nuo smūgių buvo apsvaiginta, gulėjo ant laiptų. Atbėgusi D. paklausė kokiu adresu kviesti policiją, o tuo tarpu V. nubėgo į savo butą. Tada pastebėjo, kaip V. atidarė savo buto duris ir iš buto išstūmęs jos motiną, ją nustūmė nuo laiptų. Motina nuo laiptų nusivertė ir stipriai susižalojo. Nustūmęs motiną, V. sugrįžo atgal į butą ir užsirakino. Tuo metu atėjo jos sūnus M., kurio V. į butą neįsileido. Ji su motina laiptinėje gulėjo ir dėl sumušimų negalėjo atsikelti, kol jas medikai išvežė į ligoninę. (b.l. 57-61, 63-66).

Nukentėjusiosios J. R. parodymai buvo patikrinti vietoje ir užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 67-73).

Akistatos tarp nukentėjusiosios J. R. ir įtariamojo V. L. protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji patvirtina anksčiau duotus parodymus dėl V. L. veiksmų prieš ją. (b.l. 75-77)

Nukentėjusioji O. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010-10-15 buvo pas V. L., kuris yra dukros J. R. sugyventinis, bute (duomenys neskelbtini). V. L. išgerdinėjo alkoholinius gėrimus ir neblaivus konfliktavo su J. R.. Po to atėjo D. J.. V. L. stumdė J., priekabiavo žodžiais. Kas toliau vyko neprisimena, bet atsimena, kad J. su D. bute nebuvo, V. kažko ieškojo vonioje o atėjęs prie jos pasakė „na aš tau dabar parodysiu“, ir jai delnais mušė per veidą, galvą, nuo smūgių veidas buvo kraujuotas. T. V. koja spyrė jai į pilvą, ji parkrito, V. ją sugriebęs už dešinės rankos, ją užsuko, kėlė ją. Atsistojant valdas antrą kartą spyrė į krūtinę ir sugriebęs už plaukų ir atidaręs buto duris išstūmė per duris į laiptinę, pastūmęs paleido ir ji krito ant laiptų. Kas vyko toliau nepasakys, nes prarado sąmonę. Atsigavo ligoninėje. (b.l. 45-46, 48-52).

Akistatos tarp nukentėjusiosios O. Č. ir įtariamojo V. L. protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji patvirtina anksčiau duotus parodymus dėl V. L. veiksmų prieš ją. (b.l. 54-56).

Liudytoja D. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010-10-15 J. R. ją pakvietė į V. L. butą (duomenys neskelbtini), nes V. L. triukšmauja. Atėjus jau laiptinėje sklido triukšmas, konfliktas tarp R. ir L.. Pamatė pro buto atidarytas duris V., kuris J. stūmė rankom, bei J. atbula atsitrenkė į kambario duris, kurių stiklas sudužo. Koridoriuje buvo ir O. Č.. Jai nespėjus įeiti į butą, V. J. išstūmė per duris ir užsirakino. Ji su J. V. prašė įsileisti. Po kelių minučių V. ją su J. įsileido į butą, kur V. J. priekaištavo, bei jį nuramino. V. šiek tiek aprimo, kartu išgėrė šiek tiek alkoholio, o jam pasibaigus V. iš J. reikalavo pinigų alkoholiui, o kai niekas pinigų nedavė V. pasiuto, J. įžeidinėjo. Ji J. pasakė pasiimti daiktus ir eiti su ja. J. dėjosi į krepšį daiktus, bet V. L. pagriebęs krepšį, suplėšė, šaukė niekas nepriklauso J.. T. V. smogė kumščiu J. į galvą. Ji atsistojo tarp jų, o V. bandė pro ją J. suduoti smūgius, kelis kartus pataikė J. į veidą ir galvą. Ji atsirakino buto duris ir išėjo, paskui ją išbėgo J. į laiptinę, o po to ir V.. J. nubėgo laiptais aukštyn, bet V. pavijęs J. sudavė smūgius rankom į įvairias kūno vietas, spardė kojomis. Ji tuo metu skambino policijai. J. parkrito ir gulėjo laiptinėje. Ji matė kaip V. sugrįžęs į butą, koridoriuje sugriebė O. Č. šaukė jai dingti, tampė ir stumdė O. Č.. O. Č. įsikibusi į buto duris laikėsi, o V. koja spyrė Č. į pilvą. Nuo smūgio, O. Č. paleido duris ir tada V. ją išstūmė iš buto koridoriaus į laiptinę, kur O. Č. tampė už drabužių. O. Č. rankomis laikėsi už turėklų. Atėjusi J., spyriais V. į sėdmenis, gynė Č.. T. V. stipriai stūmė O. Č., kuri neišlaikiusi pusiausvyros krito ant laiptų veidu į laiptus, po ko V. užsirakino bute. O. Č. gulėjo ant laiptų, buvo prakirsta nosis ir kakta, bėgo kraujas. Atvykus medikams O. Č. ir J. R. išvežė į ligoninę. O ji su M. R. buvo laiptinėje kol pareigūnai sulaikė V. L.. (b.l. 85-89).

Jos parodymai buvo patikrinti vietoje ir užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur ji parodo vietas susijusias su J. R. ir O. Č. sužalojimo aplinkybėmis. (b.l. 90-95).

Akistatos tarp liudytojos D. J. ir įtariamojo V. L. protokole užfiksuota, kad liudytoja patvirtina anksčiau duotus parodymus dėl V. L. veiksmų prieš R. ir Č.. (b.l. 97-100).

Liudytojas M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010-10-15 19.00-20.00 val., eidamas pro (duomenys neskelbtini) namą, išgirdo iš paskutinės laiptinės, kur gyveno jo mama J. R., šauksmus. Jis įėjęs į laiptinę, pamatė ant laiptų gulinčią močiutę O. Č. kraujuotu veidu, laiptinėje buvusi mama šaukė pagalbos, teta Daiva kažkam skambino. Mama sumuštu veidu pasakė, kad V. L. sumušė ją ir močiutę, o paskui išmetęs per duris nustūmė nuo laiptų. Atvykę medikai močiutę su mama išsivežė į ligoninę, o jis su D. liko laiptinėje iki pareigūnai sulaikė V. L.. (b.l. 78-81).

Liudytoja I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, davė analogiškus parodymus liudytojo M. R. parodymams. (b.l. 82-84).

Liudytoja M. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010-10-15 apie 18.00 val. būdama namuose, išgirdo namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie savo buto Nr. 46, triukšmą, moters ir vyro balsus. Per buto durų akutę matė, kad kaimynai V. ir J. laiptinėje barasi, stumdosi. Laiptinėje buvo dar viena moteris. Tada jie visi trys suėjo į 45 butą ir iki 19.00 val. buvo ramu, bet vėl išgirdo laiptinėje triukšmą. Iš balsų pažino iš 45 buto kaimynus. Per buto durų akutę matė V. su J. tarpusavyje stumdantis. Po to V. nuėjo į butą, J. daužo duris, jas atsidaro, vėl abu laiptinėje stumdosi. Viskas vyko greitai, todėl kuris kuriam, kiek ir kur sudavė smūgius pasakyti negali, nes per akutę neviską tiksliai matė. Tik po to pamatė momentą, kai V. iš savo buto išstūmė pagyvenusią moterį, kaip suprato tai buvo J. mama, kurią kažkaip paleidžia prie laiptų. Kaip nugriuvo moteris nuo laiptų, ji to momento nematė, nes per akutę laiptų nesimato, tik aikštelė. Po to V. užsidarė bute, užsirakino duris. J. beldėsi į mano buto duris, šaukėsi pagalbos, kai buvo nustumta jos motina nuo laiptų. Po to dar girdėjo ir matė jaunuolio spardomas duris. Matė atvykusius medikus, paskui policiją ir pareigūnai išsivedė V. iš jo buto. Dėl šio įvykio – V. su J. stumdymosi laiptinėje, ji pajuto nepatogumų, nes buvo daužomos ir jos buto durys, jai buvo baisu, kad nesugadintų ir jos buto durų. Laiptinėje buvo didelis triukšmas, kas trukdė tą vakarą jai ilsėtis. (b.l. 102-104).

Liudytoja A. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad V. L. 45 bute gyveno su sugyventine J.. Galėjo būti 2010-10-15 dienos metu, ji būdama namuose, girdėjo, kad pas V. L. bute vyko šurmulys, girdėjosi balsai, kaip suprato galėjo vykti išgertuvės. Sklido V. L., jo sugyventinės ir dar vienos moters balsai. Tik iš balsų girdėjau, kad iš V. L. buto sklido paties V. L., jo sugyventinės ir dar vienos moters balsai. Taip pat vyko triukšmas, kas su kuo konfliktavo nežino, bet greitai į jos buto duris kažkas skambino, beldėsi, ji atidariusi duris pamatė V. L. sugyventinę, kuri buvo susivėlusi, išsigandusi, prašė kviesti policiją. Ji girdėjo, kad V. L. bute triukšmaujama, konfliktuojama, triukšmas sklido ne tik iš buto, bet ir laiptinės. Ji pro durų akutę matė, kad V. L. sugyventinė beldėsi į V. L. buto duris, o V. L. atsidaręs buto duris, išėjęs iš buto stūmė savo sugyventinę, kuri trenkėsi į jos buto duris, po ko V. L. ėjo į savo butą, bet jo sugyventinė ranka paėmė už megztinio, traukė į save. Tada V. L. vėl stūmė savo sugyventinę. Jie tarpusavyje stumdėsi. Trumpam buvo viskas aprimę, bet greitai vėl buvo triukšmas. Girdėjo laiptinėje triukšmą, bei trenksmus, po ko išgirdo moters dejones, riksmus, spiegimus. Kaip suprato nukentėjo dar viena moteris senyvo amžiaus. Moters dejonės sklido laiptinėje, nuo pirmo ir antro aukšto laiptinės aikštelės. Po to į laiptinę nežiūrėjo, ten nėjo, nes bijojo, jautėsi nesaugiai. Pažiūrėjusi pro buto langą, matė kieme susirinkusius nepažįstamus žmones, kurie atkreipė dėmesį į sklindantį triukšmą, V. L. sugyventinės, moters riksmus, dejones. Matė medikus, jaunuolis spardė V. L. duris, matė policijos pareigūnus. Šis įvykis jai sukėlė baimę, nerimą, nepatogumų, nes buvo laiptinėje trenksmai, šauksmai, dejonės, buvo kilusi sumaištis, praeiviai žmonės lauke rinkosi ir stebėjo kas vyksta name ir laiptinėje. Dėl kilusios sumaišties bijojo išeiti į laiptinę, kad jai kas neatsitiktų, kad nebūtų sugadintos buto durys. (b.l. 109-111).

Liudytojas D. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2010-10-15 dirbant policijos pareigūnų pagal budėtojų nurodymą su porininku D. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. Ten rado dvi sužalotas moteris, kurioms suteikinėjo pagalbą medikai. Aiškinantis aplinkybes su įvykio vietoje buvusiomis moterimis ir buvusiu jaunuoliu M. R., sužinojo, kad moteris sumušė vyriškis, kuris užsirakino bute. Buto durų niekas neatidarė, todėl buvo kviesti gaisrininkai tikslu patekti į butą ir sulaikyti nusikaltimą padariusį asmenį. Vėliau su gaisrininkų ir kitų policininkų pagalba pateko į (duomenys neskelbtini) butą, kur sulaikė neblaivų V. L., bei pristatė į policijos komisariatą. (b.l. 112-115).

Liudytojų D. A., K. A., N. B., L. M. (policininkų) apklausos protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti parodymai, analogiški liudytojo D. A. parodymams. (b.l. 116-131).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu užfiksuota, kad 2010-10-15 20.23 val. V. L. nustatytas 3,30 promilių girtumas (b.l. 132).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo V. L. veiksmai abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu atitinka BK 284 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymius, nes kaltinamasis savo santykiams su nukentėjusiosios aiškintis pasirinko viešąja tvarką ir būdą, t.y. bute ir daugiabučio namo laiptinės aikštelėje kilusio konflikto metu prieš nukentėjusiąsias panaudojo fizinį smurtą. Kaltinamasis veikė vieninga tyčia, veiksmus, nukreiptus į viešosios tvarkos trikdymą, atliko tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje siekiant vieningo rezultato ir suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, jo motyvai buvo chuliganiški. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. buvo kaltinamas padaręs dvi savarankiškas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1d. kiekvienos nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1d.

Iš bylos duomenų matyti, kad viešosios tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimo, kurio metu abiems nukentėjusiosios buvo sutrikdytos sveikatos. Nukentėjusiajai J. R. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, todėl ji atskirai neinkriminuotina, nes ją apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. Kadangi nukentėjusiajai O. Č. padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas turi nusikaltimo, baudžiamo griežčiau nei viešosios tvarkos pažeidimas, jis pagrįstai kvalifikuotinas atskirai ir inkriminuotinas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiosios O. Č. gydymą pareiškė civilinį ieškinį (b.l.38-39) dėl 1.700 Lt. žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Turtinė žala civiliniam ieškovui padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kurias jis privalo visiškai atlyginti (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Išnagrinėjus ir įvertinus baudžiamosios bylos įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną apysunkį nusiklatimus, sudarančius idealiąją sutaptį, praeityje jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius. V. L. į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitas įrašytas dėl ūmios stresinės reakcijos, vidutinio sunkumo depresinio epizodo, žalingo alkoholio vartojimo, tačiau dėl to jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (b.l. 167).

Nors V. L. turi 5 administracines nuobaudas (b.l. 163-165), tačiau jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdis nesusijęs su V. L. dabar padarytomis nusikalstamomis veikomis, kaltinamasis ankščiau nebuvo teistas, todėl teismas daro išvadą, kad šių nusikalstamų veikų padarymas nėra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, ir kad V. L. nusikalstamų veikų padarymą nulėmė žalingas alkoholio vartojimas, o ne susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros.

Kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiosios O. Č. atstove pagal įstatymą ir nukentėjusiąja J. R., ir ši jam atleido.

Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kritiškai vertina savo elgesį. Iš jo paaiškinimų ir visų kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad nusikaltimus jis padarė ne iš chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų dėl kilusio konflikto su jam artimais žmonėmis, kad veikos padarytos spontaniškai, sąlygojant alkoholio, todėl kaltinamasis negalėjo įvertinti savo veiksmų galimų pasekmių.. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkusi nusikalsti asmenybė, kelianti didelį pavojų visuomenei ir leidžia manyti, kad V. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų jo elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, todėl kaltinamasis V. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (LR BK 67 str. 2d. 3p., 70 str.).

V. L. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir registravimasis policijos įstaigoje. (b.l. 150-154), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L., kurio veikos kvalifikuotos pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1d. kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą V. L. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2d. ir 70 str. paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

V. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registravimąsi policijos įstaigoje, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš V. L. 1.700 Lt. (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.